Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. S. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

2. Komisija Sprendimo 2 punkte pripažino, kad Tarnybos Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus vyresnysis specialistas S. S., privačių interesų deklaracijoje nenurodęs duomenų apie Lietuvos sambo federaciją (toliau – ir Federacija), nepažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto, o Sprendimo 3 punkte pripažino, kad S. S. privačių interesų deklaracijoje nenurodęs duomenų apie brolį ir brolio sutuoktinę, nepažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto. Tarnybos manymu, atsakovė, priimdama Sprendimą, netinkamai taikė materialines teisės normas, neįvertino visų teiktų įrodymų, klaidingai nustatė iš esmės visą faktinę situaciją.

3. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta deklaruojančiojo pareiga nurodyti deklaracijoje narystę ir pareigas visose įmonėse, įstaigose, asociacijose, fonduose, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose. Šiuo atveju esminis klausimas yra, kokio pobūdžio ryšys, siejantis deklaruojantįjį fizinį asmenį su juridiniu asmeniu, laikytinas deklaruotinu Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Tarnybos manymu, Komisija netinkamai nustatė pareigūną S. S. ir Federaciją siejančio ryšio pobūdį ir padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad šis ryšys laikytinas nedeklaruotinu Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.

3.1. Komisija be jokio teisinio pagrindo suabsoliutina pareigūno S. S. nurodomą vieną faktinę aplinkybę, kad vertinamu laikotarpiu (2015-2018 m.) Federacijos Jėgos struktūrų sporto komisija, kurios pirmininku paskirtas pareigūnas S. S., neturi nei nuostatų, nei veiklos planų. Juridinio asmens veiklos dokumentų tinkamo sutvarkymo kriterijus negali būti lemiamas veiksnys, eliminuojantis fizinio asmens faktinį ryšį su juridiniu asmeniu Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo prasme.

3.2. Komisija visiškai nepagrįstai neįvertino tiek Tarnybos, tiek S. S. nurodytos S. S. atliekamų įmokų Federacijai už šios federacijos išduodamos licencijos turėjimą aplinkybės. Iš Federacijos 2016 m. sausio 25 d. rašto Nr. 04 „Lietuvos sambo taurės nuostatai“, kuriuo federacija kviečia Tarnybos pareigūnus dalyvauti varžybose, turinio (8 punkto, numatančio, kad leidžiama dalyvauti Federacijos organizuojamose varžybose tik su metine Federacijos licencija) matyti, kad Federacijos išduodamos licencijos sukuria pareigūno aiškų ryšį su Federacija, kadangi licencijos turėjimas patvirtina teisę dalyvauti šio juridinio asmens organizuojamoje veikloje. Iš Federacijos 2016 m. balandžio 12 d. rašto Nr. 23 „Dėl sambo varžybų vaikams vykdymo Vilniaus dalinyje“ bei 2017 m. sausio 9 d. rašto Nr. 01 „Dėl sambo varžybų vaikams vykdymo Vilniaus dalinyje“, kuriais federacija prašė Tarnybos leisti vykdyti varžybas Tarnybos patalpose, turinio ir įrašytų rezoliucijų matyti, kad pareigūnas S. S. dalyvaudavo sprendžiant Tarnybos Vilniaus dalinio patalpų suteikimo minėtos federacijos organizuojamoms varžyboms klausimus.

3.3. Pats pareigūnas S. S. atsakovei nurodė, kad jis nuo 2017 m. visuomeniniais pagrindais vadovauja Federacijos Jėgos struktūrų sporto komisijai, tačiau Komisija šios aplinkybės nevertino. Akivaizdu, kad ryšio su juridiniu asmeniu konstatavimui Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme neturi jokios teisinės reikšmės faktinė aplinkybė, kokiais pagrindais S. S. vadovauja Federacijos komisijai (t. y. visuomeniniais ar atlygintinai). Pats S. S. neneigia, kad jis yra siejamas ryšiu su Federacija. Tai matoma iš informacijos, pateiktos Vidaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus patarėjos I. B. 2018m. birželio 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. 1T-199 „Dėl S. S. kreipimosi“, kuriame nurodyta, kad <...> S. S. pateikė VRM minėtų deklaracijų kopijas, iš kurių matyti, kad jis 2014 m. gruodžio 19 d. yra deklaravęs <...> narystę Federacijoje <..> ir prie tarnybinio pranešimo pridėtoje 2014 m. gruodžio 19 d. S. S. privačių interesų deklaracijoje. Tačiau Komisija šios reikšmingos aplinkybės taip pat nevertino.

4. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktas deklaruojančiajam nustato pareigą nurodyti deklaracijoje artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Komisijos išvada, kad pareigūno S. S. brolio S. S. ir brolio sutuoktinės L. S. perkėlimo iš Tarnybos Vilniaus dalinio į kitą Tarnybos struktūrinį padalinį (t. y. Tarnybos Kauno dalinio Klaipėdos rinktinę) faktinė aplinkybė pašalina pareigūno S. S. interesų konflikto nuolatinį pobūdį, prieštarauja faktinei situacijai. Tarnybos manymu, Komisija netinkamai taikė materialinės teisės normas, jų kontekste netinkamai įvertino faktines aplinkybes, todėl priėjo prie nepagrįstos ir neteisėtos išvados, kad nagrinėjamu atveju pareigūnas S. S. nedeklaruodamas aktualių duomenų apie jo brolį ir brolio sutuoktinę, nepažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto.

4.1. Komisija visiškai nevertino ir nepasisakė dėl Tarnybos 2018 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. 47SD- 2079 „Dėl duomenų pateikimo“ nurodytų aplinkybių, susijusių su pareigūno S. S. dalyvavimu vertinamu laikotarpiu (2015-2018 m.) įvairiose Tarnybos sudaromose komisijose, kurių veikla apima visų Tarnybos pareigūnų, t. y. ne tik Vilniaus dalinio pareigūnų, tarnybos eigos klausimų svarstymą. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato trečiajam asmeniui pareigą nurodyti artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis, dėl kurių, deklaruojančiojo nuomone, gali kilti interesų konfliktas. Įstatymas nenumato jokių išimčių, kai aplinkybių, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, nereikia deklaruoti.

4.2. Iš Tarnybos vado 2016 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. 47TE-49 „Dėl pareigūnų apdovanojimo ir paskatinimo“, kuriuo Tarnybos Kauno dalinio 7-osios (Klaipėdos) kuopos viršilai L. S. buvo pareikšta padėka, vizavimo eigos matyti, kad pareigūnas S. S. 2016 m. vasario 8 d. vizavo šį dokumentą ir dalyvavo sprendžiant jo brolio žmonos L. S. paskatinimo klausimą, net kai pastaroji nuo 2014 m. spalio 24 d. buvo perkelta į kitą Tarnybos struktūrinį padalinį.

4.3. Komisija visiškai neįvertino reikšmingos faktinės aplinkybės, kad šiuo atveju deklaruojančio asmens artimų asmenų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas (šiuo atveju pareigūno S. S. brolis ir brolio sutuoktinė), perkėlimo į kitą Tarnybos struktūrinį padalinį aplinkybė nepašalina deklaruojančio asmens pareigos deklaruoti aktualius duomenis apie Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nurodytus asmenis.

II

2. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbantį asmenį deklaruoti narystę ir pareigas įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose. Federacijos prezidentas raštu, o vėliau ir žodžiu Komisijos posėdyje patvirtino, kad S. S. nėra ir niekada nebuvo Federacijos narys, jis nėjo ir jokių pareigų Federacijos administracijoje.

2.1. Iš Federacijos tinklalapyje pateiktos informacijos matyti, kad Federacijos nariai yra juridiniai asmenys (tą patį Federacijos prezidentas raštu buvo nurodęs ir Tarnybai). Komisijos posėdyje Federacijos prezidentas paaiškino, kad pagal Federacijos įstatus numatyta, jog jos nariai gali būti ir fiziniai asmenys, tačiau tai galėtų būti nebent ypatingai nusipelnę asmenys. Federacijos vadovas taip pat Komisijos posėdyje nurodė, kad S. S. turi Federacijos išduotą sportininko licenciją, už ją mokėjo atitinkamas įmokas, bet minėtas dokumentas neprilygsta narystei Federacijoje. Federacijos išduotą licenciją turintys asmenys netampa Federacijos nariais.

2.2. 2017 m. S. S. buvo paskirtas Federacijos Jėgos struktūrų sporto komisijos pirmininku, tačiau, kaip ir nurodyta Sprendime, tokios komisijos formaliai net nėra – ji nenumatyta Federacijos įstatuose, tai nėra Federacijos valdymo organas ar struktūrinis dalinys, iš esmės ji nėra suformuota, niekada neveikė (nei ji in corpore (o tai ir neįmanoma, nes komisija nėra sudaryta), nei S. S., kaip komisijos pirmininkas, neatliko jokių veiksmų, nebuvo nei vieno šios komisijos posėdžio ir pan.). Komisijos vertinimu, tokios S. S. sąsajos su Federacija Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto kontekste nėra deklaruotinas duomuo, todėl ir buvo konstatuota, kad šios Įstatymo nuostatos S. S. nepažeidė.

2.3. Tai, kad, pasak Tarnybos, S. S., kaip sportininkas, dalyvavo Federacijos organizuotose varžybose arba kaip Tarnybos Vilniaus dalinio vadovas vizavo dokumentus dėl Federacijos varžybų organizavimo Vilniaus dalinio teritorijoje, nesudaro pagrindo teigti, jog jis yra Federacijos narys ar darbuotojas, arba kad jis, vadovaudamasis Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu, privalėjo deklaruoti Federaciją.

3. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad privalomai deklaruojami duomenys apie deklaruojančiojo ir jo sutuoktinio, partnerio, sugyventinio privačius interesus. Tarnyboje dirba S. S. brolis ir brolio sutuoktinė – iki 2014 m. spalio pabaigos jie dirbo S. S. vadovautame Vilniaus dalinyje, po to jie buvo perkelti į Kauno dalinio Klaipėdos rinktinę. S. S. brolis ir brolio žmona laikytini S. S. artimais asmenimis (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Juos nurodyti privačių interesų deklaracijoje privalu, jeigu dėl jų deklaruojančiajam asmeniui gali kilti interesų konfliktas (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Įvertinusi tyrimo metu surinktus duomenis, Komisija Sprendime pasisakė, kad akivaizdaus interesų konflikto dėl minėtųjų asmenų S. S. nekyla – galbūt ir įmanomos situacijos, kai jam tektų dalyvauti procedūrose, be kita ko, susijusiose ir su šiais jo artimais asmenimis, bet tai būtų tik pavienis atvejis (pvz., pareigūnų vertinimai vyksta tik kartą per metus, o ir tai nereiškia, kad kiekvienu tokiu atveju bus vertinami S. S. brolis ar brolio žmona, nes tam, kad tai įvyktų, jų tiesioginis vadovas turi juos įvertinti „labai gerai”). Taigi, tikimybė, jog S. S. kils atitinkamas interesų konfliktas yra itin menka, nuolatinio, neišvengiamo interesų konflikto nėra. Todėl Komisija pasisakė, kad nedeklaruodamas duomenų apie savo brolį ir jo sutuoktinę, S. S. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatų nepažeidė. Jeigu jam visgi kiltų interesų konflikto situacija, jis privalėtų nusišalinti nuo atitinkamos procedūros ir tokiu būdu išvengtų interesų konflikto (Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalys).

4. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad Tarnyba skundui pagrįsti teismui pateikė dokumentą, kurio tyrimo metu nebuvo pateikusi Komisijai (skundo priedų sąrašo 15 punktas), todėl Komisija, priimdama Sprendimą, negalėjo juo vadovautis. Šis dokumentas galimai vertintinas kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė. Šis dokumentas pateiktas kartu su Tarnybos skundu teismui 2019 m. vasario 12 d., taigi, ši data laikytina momentu kada paaiškėjo tariama nauja aplinkybė. Nors minėto dokumento priėmimo data – 2016 m. vasario 10 d. ir ši data patenka į Komisijos tirtą laikotarpį (2015 – 2018 m.), tačiau Komisija šį dokumentą gavo kartu su pareiškėjos skundu, t. y. 2019 m. vasario 13 d. Todėl vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, Įstatymo 22 straipsnio 4 dalimi, Komisija negalėtų jo vertinti, nes yra suėjusi 3 metų senatis. Taigi, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Komisiją iš naujo vertinti pateiktus dokumentus ir Sprendimo rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių. Tarnyba, norėdama prašyti atnaujinti S. S. elgesio tyrimą bei pateikti papildomus dokumentus, turėjo kreiptis ne į teismą, bet į pačią Komisiją, galinčią savarankiškai priimti sprendimą dėl tyrimo atnaujinimo.

III

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas Vidaus tarnybos kapitonas V. A. 2018 m. birželio 13 d. parengė tarnybinį pranešimą „Dėl naujai paaiškėjusių duomenų“ Nr. 47TP-1680, kuriuo Tarnybos vadą informavo, kad atlikus tarnybinį patikrinimą, paaiškėjo naujų duomenų apie Tarnybos Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto v. t. plk. S. S. artimus ir kitus asmenis, kuriuos reikia nurodyti privačių interesų deklaracijoje, t. y. patikrinus S. S. privačių interesų deklaraciją Komisijos privačių interesų deklaracijų informacinėje sistemoje (EDIS) nustatyta, kad S. S. 2018 m. balandžio 26 d. pateiktoje privačių interesų deklaracijoje (ID001F formoje) nenurodyti, be kita ko, S. S. artimi asmenys, dirbantys Tarnyboje: sutuoktinė A. S., Tarnybos Štabo vyresnioji specialistė, brolis v. t. vyr. psk. S. S., Tarnybos Klaipėdos dalinio 1 kuopos 1 būrio jaunesnysis specialistas, brolio žmona v. t. jaun. plk. L. S., Tarnybos Klaipėdos dalinio 1 kuopos viršila. Taip pat nustatyta, kad t. plk. S. S. privačių interesų deklaracijoje galimai nenurodė kitos reikalingos nurodyti informacijos – ryšių su juridiniais asmenimis (ID001J formoje) Federacijos interneto svetainėje www.sambo.lt 2017 m. balandžio 1 d. pateiktoje informacijoje nurodyta, kad S. S. yra Federacijos Jėgos struktūrų komisijos pirmininkas.

2. Tarnybos vadas, be kita ko, atsižvelgdamas į minėtą 2018 m. birželio 13 d. tarnybinį pranešimą Nr. 47TP-1680, 2018 m. birželio 14 d. priėmė įsakymą Nr. 47V-738 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“, kuriuo Tarnybos darbuotojui pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Tarnybos Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto S. S. veiksmų deklaruojant jo privačius interesus.

3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus 2018 m. birželio 29 d. tarnybiniu pranešimu Nr. IT-199 „Dėl S. S. kreipimosi“ pasiūlyta vidaus reikalų ministrui nurodyti Tarnybos vadui nutraukti Tarnyboje atliekamus patikrinimus pareigūno S. S. atžvilgiu.

4. Vidaus reikalų ministras 2018 m. birželio 29 d. nurodymu Nr. 1VPR-12 pavedė Tarnybos vadui nedelsiant nutraukti 2018 m. birželio 14 d. įsakymu pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl pareigūno S. S..

5. Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausioji specialistė v. t. mjr. R. S. 2018 m. liepos 5 d. parengė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 47D-890 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto vidaus tarnybos pulkininko S. S. veiksmų“, kurioje pateikė siūlymą tarnybinį patikrinimą nutraukti, vykdant vidaus reikalų ministro 2018 m. birželio 29 d. nurodymą Nr. 1VPR-12 bei kreiptis į Komisiją dėl S. S. veikos įvertinimo, t. y. ar ji neprieštarauja Įstatymo nuostatoms.

6. Tarnyba 2018 m. liepos 11 d. raštu Nr. 47SD-1293 „Dėl S. S. veiksmų ištyrimo“ kreipėsi į Komisiją. Rašte nurodė, kad S. S. nesilaikė Įstatymo nustatytos pareigos nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti jo artimus asmenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, bei ryšio su atitinkamais juridiniais asmenimis. Tarnyba šiame rašte Komisijai pateikė prašymą ištirti pareigūno S. S. veikos atitiktį Įstatymo nuostatoms.

7. Komisija 2018 m. rugpjūčio 14 d. rašte Nr. S-3770-(2.5) „Dėl S. S. veiksmų ištyrimo“, adresuotame Ministerijai, nurodė, kad atsižvelgdama į tai, jog Tarnyba yra pavaldi Ministerijai ir į tai, kad Ministerijos nurodymu Tarnybos atliekamas tyrimas dėl S. S. elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms buvo nutrauktas, ir siekdama, kad S. S. elgesys būtų nešališkai ir objektyviai įvertintas, Tarnybos prašymą, nurodytą 2018 m. liepos 11 d. rašte Nr. 47SD-1293 „Dėl S. S. veiksmų ištyrimo“, persiuntė nagrinėti Ministerijai.

8. Ministerija 2018 m. rugsėjo 5 d. rašte Nr. 1D-4441(56) „Dėl S. S. veiksmų ištyrimo“, adresuotame Komisijai, nurodė, kad atsižvelgdama į tai, jog tik Komisijai yra suteikta išimtinė teisė vertinti ir priimti galutinį sprendimą dėl Įstatymo pažeidimo, taip pat į tai, kad Ministerija vieną kartą jau yra priėmusi neigiamą sprendimą dėl Tarnybos rašte nurodyto prašymo, kas reikštų savo paties ankstesnio sprendimo naikinimą, o tai yra draudžiama, nes niekas negali būti teisėju savo byloje, bei siekdama Tarnybos prašymo nagrinėjimo objektyvumo ir nešališkumo, prašė, kad Komisija pati nagrinėtų Tarnybos prašymą, išdėstytą 2018 m. liepos 11 d. rašte Nr. 47SD-1293 „Dėl S. S. veiksmų ištyrimo“.

9. Komisija 2018 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. S-5344-(1.2) „Dėl duomenų pateikimo ypatingos skubos tvarka ir pranešimas apie komisijos posėdį“ pateikė prašymą Tarnybai ypatingos skubos tvarka atsakyti į šiame rašte nurodytus klausimus:

9.1. Kokias pareigas ir kuriame Tarnybos dalinyje 2015-2018 m. ėjo S. S. brolis S. S. ir brolio sutuoktinė L. S. (prašome nurodyti tikslias datas, kada šie asmenys pradėjo eiti atitinkamas pareigas, kada jie buvo perkelti į kitą Tarnybos dalinį ir pan.; taip pat prašome pateikti jų pareigybių aprašymus, išskyrus tuos, kuriuos Komisijai jau teikėte 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 47SD-1396 „Dėl S. S. veiksmų ištyrimo“);

9.2. Ar 2015-2018 m. S. S. buvo Tarnybos pareigūnų kvalifikavimo komisijos ar pareigūnų atestacinės komisijos narys (jeigu taip, prašome pateikti dokumentus dėl jo įtraukimo į atitinkamą komisiją bei nurodyti, ar ši komisija yra (buvo) kompetentinga vertinti tik Vilniaus padalinio ar ir kitų VST teritorinių padalinių pareigūnų tarnybinę veiklą);

9.3. Ar 2015-2018 m. S. S. buvo įtrauktas į kitą komisiją (darbo grupę ar pan.), kuri buvo kompetentinga vertinti, spręsti klausimus, susijusius su Tarnybos pareigūnų tarnybos eiga, įskaitant klausimus dėl atostogų jiems suteikimo, individualaus darbo grafiko sudarymo ir pan. (jeigu taip, prašome pateikti dokumentus dėl S. S. įtraukimo į atitinkamą komisiją, grupę bei nurodyti, ar tokiai komisijai, darbo grupei pavesta spręsti klausimus, susijusius tik su Vilniaus padalinio ar ir kitų VST teritorinių padalinių pareigūnų tarnybos eiga);

9.4. Ar S. S., jam einant Tarnybos Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas, buvo pavesta dalyvauti sprendžiant klausimus, susijusius su VST pareigūnų tarnybos eiga (jeigu taip, prašome pateikti dokumentus, patvirtinančius atitinkamus pavedimus).

10. Tarnyba su 2018 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. 47SD-2079 „Dėl duomenų pateikimo“ Komisijai pateikė prašomus duomenis:

10.1. 2015-2018 m. laikotarpyje S. S. brolis S. S. ėjo: Tarnybos Klaipėdos rinktinės 1-ojo būrio jaunesniojo budėtojo pareigas (2015 m.), Tarnybos Kauno dalinio (Klaipėdos) kuopos l-ojo būrio jaunesniojo specialisto pareigas (2016 m. iki 2017 m. kovo l d.), Tarnybos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos l-ojo būrio jaunesniojo specialisto pareigas (nuo 2017 ra. kovo 1 d. iki dabar); S. S. brolio S. S. sutuoktinė L. S. ėjo: Tarnybos Klaipėdos rinktinės l-ojo būrio viršilos pareigas (2015 m.), Tarnybos Kauno dalinio (Klaipėdos) kuopos l-ojo būrio viršilos pareigas (2016 m. iki 2017 m. kovo 1 d.), Tarnybos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos l-ojo būrio viršilos pareigas (nuo 2017 m. kovo l d. iki dabar). Detalesnė informacija pridedama pareigūnų kortelėse.

10.2. S. S. 2015 m. dalyvavo Tarnybos pareigūnų kvalifikavimo bei pareigūnų atestacinės komisijų veikloje (iki Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo, kai pagal naują teisinį reguliavimą nuo 2016 m. sausio 1 d. vidaus reikalų statutinėse įstaigose nebeliko pareigūnų kvalifikavimo bei pareigūnų atestacinės komisijų). Pažymi, kad Tarnybos pareigūnų kvalifikavimo bei pareigūnų atestacinės komisijos buvo kompetentingos ir įgaliotos vertinti visų Tarnybos struktūrinių padalinių pareigūnų tarnybinę veiklą;

10.3. Nuo 2016 m. S. S. dalyvavo Tarnybos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos veikoje, Pretendentų atrankos į aukštesnes pareigas komisijų veikloje, Pareigūnų, pretenduojančių dalyvauti tarptautinėse operacijose ar pratybose, atrankos komisijos veikloje. Pažymi, kad šių komisijų veikla apima visų Tarnybos struktūrinių padalinių pareigūnų tarnybinę veiklą.

10.4. S. S., einant Tarnybos Vilniaus dalinio Tarnybų organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas, tenka pareiga dalyvauti tarnybų organizavimo ir vykdymo procese, vadovauti Tarnybos jungtiniam būriui (kurį sudaro skirtingų Tarnybos padalinių pareigūnai) tikslinių operacijų metu (pvz., dingusių asmenų paieška ir pan.).

11. Komisija, vadovaudamasi Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 2019 m. sausio 9 d. priėmė sprendimą Nr. KS-6 „Dėl S. S.“, kuriuo pripažino, kad:

11.1. Tarnybos Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus vyresnysis specialistas S. S., Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka nedeklaravęs narystės medžiotojų klube „Mielagėnai-l“, pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas;

11.2. Tarnybos Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus vyresnysis specialistas S. S., privačių interesų deklaracijoje nenurodęs duomenų apie Federaciją, kurios narys jis nėra ir kurios valdymo organuose jis neina pareigų, nepažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio l dalies 4 punkto nuostatų;

11.3. Tarnybos Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus vyresnysis specialistas S. S., privačių interesų deklaracijoje nenurodęs duomenų apie brolį ir brolio sutuoktinę, dėl kurių jam nekyla nuolatinis interesų konfliktas, nepažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatų.

II

1. Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 11 punktą) teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas pabrėžia, kad pareiškėja prašyme formuluoja reikalavimą panaikinti tik Sprendimo dalis, kuriose S. S. pripažintas nepažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų, o dėl kitos dalies, kurioje nustatyta, kad jis pažeidė Įstatymo nuostatas, ginčo nėra. Todėl teismas pasisakys tik dėl ginčijamų Sprendimo dalių bei dėl Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktų nuostatų aiškinimo bei taikymo, pasak pareiškėjos, padarytų pažeidimų. Pabrėžtina, kad iš esmės faktiniai duomenys yra pilnai surinkti ir nustatyti Komisijos (išskyrus šio teismo sprendimo nustatomosios dalies II skyriaus 4 punkte numatytuosius, kurių, kaip pagrįstai nurodė atsakovė, nėra jokio pagrindo vertinti šioje administracinėje byloje), todėl šioje administracinėje byloje ginčas iš esmės kyla tik dėl teisės aktų nuostatų aiškinimo bei taikymo ir faktinių aplinkybių teisinio vertinimo.

2. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbantį asmenį deklaruoti narystę ir pareigas įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose. Atsakovė nustatė, kad S. S. nėra ir niekada nebuvo Federacijos narys, jis nėjo ir jokių pareigų Federacijos administracijoje, kad Federacijos nariai yra juridiniai asmenys, kad jos nariai gali būti ir fiziniai asmenys, tačiau tai galėtų būti nebent ypatingai nusipelnę asmenys. S. S. turi Federacijos išduotą sportininko licenciją, už ją mokėjo atitinkamas įmokas, bet minėtas dokumentas neprilygsta narystei Federacijoje: Federacijos išduotą licenciją turintys asmenys netampa Federacijos nariais. Atsakovė nustatė, kad 2017 m. S. S. buvo paskirtas Federacijos Jėgos struktūrų sporto komisijos pirmininku, tačiau tokios komisijos formaliai net nėra – ji nenumatyta Federacijos įstatuose, tai nėra Federacijos valdymo organas ar struktūrinis dalinys, iš esmės ji nėra suformuota, niekada neveikė (nei ji in corpore (o tai ir neįmanoma, nes komisija nėra sudaryta), nei S. S., kaip komisijos pirmininkas, neatliko jokių veiksmų, nebuvo nei vieno šios komisijos posėdžio ir pan.). Tai, kad, pasak Tarnybos, S. S., kaip sportininkas, dalyvavo Federacijos organizuotose varžybose arba kaip Tarnybos Vilniaus dalinio vadovas vizavo dokumentus dėl Federacijos varžybų organizavimo Vilniaus dalinio teritorijoje, nesudaro pagrindo teigti, jog jis yra Federacijos narys ar darbuotojas.

Įvertinus visas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad S. S. neturėjo pareigos deklaruoti narystės Federacijoje, nes jis jos nariu nebuvo. Nors Tarnyba ypač akcentavo trečiojo suinteresuoto asmens buvimą Federacijos Jėgos struktūrų sporto komisijos pirmininku, tačiau teismas daro išvadą, jog šios komisijos veikla, kaip nustatė Komisija, nebuvo vykdoma (dėl to net ginčo nėra). Vadinasi, šiuo aspektu Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos pažeistos nebuvo.

3. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad privalomai deklaruojami duomenys apie deklaruojančiojo ir jo sutuoktinio, partnerio, sugyventinio privačius interesus. Tarnyboje dirba S. S. brolis ir brolio sutuoktinė – iki 2014 m. spalio pabaigos jie dirbo S. S. vadovautame Vilniaus dalinyje, po to jie buvo perkelti į Kauno dalinio Klaipėdos rinktinę. S. S. brolis ir brolio žmona laikytini S. S. artimais asmenimis (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Juos nurodyti privačių interesų deklaracijoje privalu, jeigu dėl jų deklaruojančiajam asmeniui gali kilti interesų konfliktas (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Įvertinus duomenis (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 10 punktą), darytina išvada, jog akivaizdaus interesų konflikto dėl minėtųjų asmenų S. S. nekyla – galbūt ir įmanomos situacijos, kai jam tektų dalyvauti procedūrose, be kita ko, susijusiose ir su šiais jo artimais asmenimis, bet tai būtų tik pavienis atvejis. Teismo vertinimu, tikimybė, jog S. S. kils atitinkamas interesų konfliktas yra itin menka, nuolatinio, neišvengiamo interesų konflikto nėra. Vadinasi, Komisijos išvada, kad, nedeklaruodamas duomenų apie savo brolį ir jo sutuoktinę, S. S. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatų nepažeidė, yra pagrįsta. Jeigu jam visgi kiltų interesų konflikto situacija, jis privalėtų nusišalinti nuo atitinkamos procedūros ir tokiu būdu išvengtų interesų konflikto (Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalys).

4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad skundžiamų Sprendimo dalių nėra teisinio pagrindo naikinti. Atitinkamai, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Komisiją iš naujo įvertinti Sprendimo 2 ir 3 punktuose nurodytų S. S. veiksmų tikrinamu laikotarpiu (2015-2018 m.) atitiktį Įstatymo nuostatoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.