Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, rengdamasi bylos nagrinėjimui susipažino su baudžiamąja byla, kurioje V. S. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018-05-03 Vilniaus miesto apylinkės teisme su kaltinamuoju aktu gauta baudžiamoji byla Nr. 1-1802-827/2018.

Šioje baudžiamojoje byloje V. S. kaltinamas tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31 apgaulingai tvarkė UAB „R.“ apskaitą, t. y.

- Nuo 2013-05-09 iki 2016-06-30 būdamas UAB „R.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi, būdamas atsakingas pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 d. nuostatą - ,,už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių dokumentų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ ir 21 str. nuostatą - „už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“ laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-04-11 tyčia pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) Nr. IX-574: 4 str. nuostatą, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 str. 2 d. nuostatą, kad ,, į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. 1 d. nuostatą, kad ,,visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 13 str. 1 d. 4, 5 punktų nuostatas, kad ,,privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“ ir 13 str. 3 d. nuostatą, kad ,,įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“:

- Laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31 vykdydamas UAB „R.“ veiklą, t. y. statybos darbų generalinio rangovo funkcijas organizavo klientams statybos paslaugų teikimą, dalies gautų pajamų neįtraukė į UAB „R.“ apskaitos registrus, apyvartos žiniaraščius už bendrą 338107,10 Lt. (97922,58 eurų) sumą, bei patvirtinančių dokumentų apie parduotas prekes ar paslaugas nepateikė įmonės apskaitą tvarkiusiai buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei UAB „T.k.“, o tiksliau darbuotojai (buhalterei) L. S., kuri nežinojo apie paslaugų ar prekių pirkimą ar pardavimą, bei be apskaitos dokumentų, bei gautų pajamų, bei išlaidų neįtraukė į UAB „R.“ apskaitą, dėl ko neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą mokėtino pridėtinės vertės mokesčio iš viso sumoje 314046 eurų.

- Taip pat jis, V. S., siekdamas nuslėpti UAB „R.“ vykdomus sandorius (prekių ir paslaugų pirkimus bei pardavimus) ir neapskaitytų grynųjų pinigų buvimą bendrovės kasoje, tyčia įmonėje nevedė avansinės apyskaitos registro, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų, ilgalaikio turto ir atsargų apskaitos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo registrų, kasos knygos, didžiosios knygos ar kito suvestinių sąskaitų apskaitos registro, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „R.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31, taip nuslepiant realias įmonės gautas pajamas ir patirtas išlaidas.

Tokiais savo veiksmais V. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.

Taip pat V. S. kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas neteisingus duomenis apie UAB „R.“ pajamas, pelną, turtą, bei jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai, t.y.

- Nuo 2013-05-09 būdamas UAB „R.“ direktoriumi, už mokestinį laikotarpį nuo 2014 metų sausio 1 d. iki 2015 metų gruodžio 31 d., siekdamas išvengti pridėtinės vertės mokesčio ir pasitelkęs šiam tikslui įmonės apskaitą tvarkiusios buhalterines paslaugas teikiančios įmonės UAB „T. k.“ darbuotoją (buhalterę) L. S., kuri nežinojo apie jo apgaulingai tvarkomą UAB „R.“ buhalterinę apskaitą ir kuri, suklaidinta jo, įrašė į kas mėnesines pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600) už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31 neteisingus duomenis apie UAB „R.“ pajamas, pelną bei turtą, t. y deklaracijų eilutėje Nr. 11 nurodė neteisingus duomenis apie įmonės gautas apmokestinamąsias pajamas, to pasekoje deklaracijų eilutėje Nr. 29 nurodė neteisingas įmonės atliktų pardavimų PVM sumas, bei deklaracijų eilutėje Nr. 22 žinomai neteisingai nurodė įmonės pirkimo PVM duomenis (PVM atskaitą didinančius duomenis) ir kurias, pasinaudodama elektroninio deklaravimo sistema kas mėnesį nuo 2014-05-14 iki 2016-02-25 pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl ko neapskaitė bei nedeklaravo visų įmonės gautų apmokestinamųjų pajamų, ko pasekoje neapskaičiavo (išvengė), nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo iš viso 314046 eurų mokėtino pridėtinės vertės mokesčio.

- Nuo 2013-05-09 būdamas UAB „R.“ direktoriumi, už mokestinį laikotarpį nuo 2014 metų sausio 1 d. iki 2015 metų gruodžio 31 d., siekdamas išvengti pelno mokesčio ir pasitelkęs šiam tikslui įmonės apskaitą tvarkiusios buhalterines paslaugas teikiančios įmonės UAB „T. k.“ darbuotoją (buhalterę) L. S., kuri nežinojo apie jo apgaulingai tvarkomą UAB „R.“ buhalterinę apskaitą ir kuri, suklaidinta jo, įrašė į 2015-12-03 metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN 204) neteisingus duomenis už 2014 metus nurodant, jog gautas bendrovės veiklos rezultatas – pelnas (46 deklaracijos eilutė), kuris sudaro 181378 Lt (52530 eurų), kai tuo tarpu realus bendrovės veiklos rezultatas už 2014 metus yra 235308 Lt ( 68150 eurų) pelnas ir taikant tuo laiku galiojusį pelno mokesčio tarifą (15 % nuo apmokestinamųjų pajamų), dėl to bendrovė neapskaičiavo papildomai mokėtino į biudžetą 2343 eurų pelno mokesčio. Tuomet L. S., pasinaudodama Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistema (EDS), 2015-12-03 Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė šią metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN 204), dėl ko bendrovė išvengė (nedeklaravo) ir nesumokėjo į biudžetą 2343 eurų mokėtino pelno mokesčio. Taip pat 2016-06-01, siekdamas išvengti pelno mokesčio ir pasitelkęs šiam tikslui įmonės apskaitą tvarkiusios buhalterines paslaugas teikiančios įmonės UAB „T. k.“ darbuotoją (buhalterę) L. S., kuri nežinojo apie jo apgaulingai tvarkomą UAB „R.“ buhalterinę apskaitą ir kuri, suklaidinta jo, įrašė į 2016-06-01 metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN 204) neteisingus duomenis už 2015 metus nurodant, jog gautas bendrovės veiklos rezultatas – pelnas (46 deklaracijos eilutė), kuris sudaro 11256 eurų, kai tuo tarpu realus bendrovės veiklos rezultatas už 2015 metus yra 925656 eurų pelnas ir taikant tuo laiku galiojusi pelno mokesčio tarifą (15 % nuo apmokestinamųjų pajamų), dėl to bendrovė neapskaičiavo mokėtino į biudžetą 138848 eurų pelno mokesčio. Tuomet L. S., pasinaudodama Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistema (EDS), 2016-06-01 Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė šią metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN 204), dėl ko bendrovė neapskaičiavo (išvengė), nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą 138848 mokėtino pelno mokesčio. T. y. UAB „R.“ už 2014 – 2015 veiklos vykdymo metus teritoriniam mokesčių administratoriui pateiktose metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204) nedeklaravo dalies gautų pajamų, bendrovės buhalterinės apskaitos registruose, apyvartos žiniaraščiuose neapskaitytų, apmokestinamųjų pajamų, ko pasekoje neapskaičiavo (išvengė), nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą iš viso 141191 eurų mokėtino pelno mokesčio.

Tokiais savo veiksmais V. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina prokurorui.

BPK 232 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad parengimo nagrinėti bylą teisme metu gali būti priimta nutartis perduoti bylą prokurorui. BPK 234 straipsnio 2 dalis numato, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad kaltinamajame akte turi būti nurodyta nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo asmenybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Šio straipsnio 4 punktas numato, kad kaltinamajame akte turi būti nuodyta duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas.

Kaltinimas V. S. pareikštas dėl to, kad jis būdamas įmonės direktoriumi ir pagal teisės aktus būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos tvarkymą laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31 vykdydamas UAB "R." veiklą iš jos gautų dalies pajamų neįtraukė į UAB apskaitos registrus, apyvartos žiniaraščius už bendrą 338 107,10 Lt (97 92,58 eurų) sumą, bei patvirtinančių dokumentų apie parduotas prekes ar paslaugas nepateikė įmonės apskaitą tvarkiusiai buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei UAB "T. k.", o tiksliau darbuotojai (buhalterei) L. S., kuri nežinojo apie paslaugų ar prekių pirkimą ar pardavimą, bei be apskaitos dokumentų, bei gautų pajamų, bei išlaidų neįtraukė į UAB "R." apskaitą, dėl ko neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą mokėtino pridėtinės vertės mokesčio iš viso sumoje 314 046 eurų. Taip pat kaltinamas V. S., siekdamas nuslėpti UAB "R." vykdomus sandorius (prekių ir paslaugų pirkimus bei pardavimus) ir neapskaitytų grynųjų pinigų buvimą bendrovės kasoje, tyčia įmonėje nevedė avansinės apyskaitos registro, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų, ilgalaikio turto ir atsargų apskaitos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo registrų, kasos knygos, didžiosios knygos ar kito suvestinių sąskaitų apskaitos registro, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „R.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31, taip nuslepiant realias įmonės gautas pajamas ir patirtas išlaidas.

Kaltinamajam V. S. pareikštas kaltinimas yra ydingas, kadangi jis ne konkretus, apibendrintas, ir tai trukdo gintis nuo tokio nekonkretaus kaltinimo, taip pat trukdo ir įvertinti kaltinimo pagrįstumą, t. y. kaltinimo trūkumai trukdo nagrinėti bylą ir negali būti pašalinti bylą nagrinėjant teisme. Kaltinime apibendrintai nurodyta, kad V. S. nurodytu laikotarpiu vykdydamas veiklą dalies gautų pajamų neįtraukė į UAB "R." apskaitos registrus, apyvartos žiniaraščius už bendrą 338 107,10 LT (97 922,58 eurų) sumą. Lieka neaišku, kada, kokių pajamų neįtraukė į įmonės apskaitą. Neaišku, kas tai per sumos, kada jos buvo gautos, kaip buvo gautos. Neįmanoma patikrinti šių aplinkybių ir įvertinti, šių pajamų kilmę ir tai, ar jos tikrai turėjo būti įtrauktos į įmonės apskaitos registrus, apyvartos žiniaraščius ar į kitus apskaitos dokumentus.

Taip pat V. S. kaltinamas tuo, kad patvirtinančių dokumentų apie parduotas prekes ar paslaugas nepateikė įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiam subjektui, kuris nežinojo apie paslaugų ir prekių pardavimą, bei be apskaitos dokumentų, bei gautų pajamų, bei išlaidų neįtraukė į UAB "R." apskaitą, dėl ko buvo neapskaičiuota, nedeklaruota ir nesumokėta PVM viso 314 046 eurų suma. Ši kaltinimo dalis ne tik kad nekonkreti, bet ir nesuprantama pati kalbinė konstrukcija. Nėra aišku, kokių pardavimų dokumentai nebuvo pateikti buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, kada tie pirkimai buvo atlikti, kokios tų pirkimų sumos. Esant tokioms abstrakčioms formuluotoms sudėtinga ne tik gintis nuo kaltinimo, bet ir įvertinti jo pagrįstumą. Taip pat neaišku kas norima pasakyti žodžiais "bei be apskaitos dokumentų". Pastebėtina, kad kaltinimas taip pat yra prieštaringas, kadangi vienoje vietoje V. S. kaltinamas gautų pajamų neįtraukęs į įmonės apskaitos registrus, apyvartos žiniaraščius, prekių dokumentų neperdavęs apskaitą tvarkančiai įmonei, o kitoje to paties kaltinimo pastraipoje teigiama, kad jis tyčia nevedė apskaitos registrų. Neaišku, ar tie registrai buvo vedami, bet dalis duomenų juos neįtraukta, ar jie iš viso nebuvo vedami, o gal buvo vedami, bet nebuvo išsaugoti dokumentai?

Dėl kaltinimo dalies, kad V. S. tyčia nevedė avansinės apyskaitos registro, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų, kasos knygos, didžiosios knygos ar kito suvestinio sąskaitų apskaitos registro, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB "R." turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31, pastebėtina, kad ši kaltinimo dalis taip pat nėra aiški. BK 222 straipsnio 1 dalies sudėtis reikalauja nustatyti pasekmes, kad dėl dispozicijoje nurodytos veikos negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šios pasekmės yra nustatomos tik apsitelkiant specialiąsias žinias. Tuo tarpu šioje byloje nebuvo skirta užduotis specialistui ir nėra pateikta jokia specialisto išvada. Yra tik 2018-01-25 atlikta apžiūra UAB "R." dokumentų, kurioje dalyvavo specialistė J. L.. Jai apžiūrai pateikta 23 segtuvai įmonės dokumentų, specialistė apžiūroje nurodė, jog nepateikta UAB "R." kasos knyga, kasos dokumentai bei atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos, todėl nėra galimybės nustatyti ar (kaip) įmonėje buvo atvaizduoti iš banko nuimti gryni pinigai bei jų panaudojimas. Taip pat formuluojamos sąlyginės išvados, kad jeigu UAB „R.“ nebuvo sudaryti visų sąskaitų suvestiniai registrai už 2013 – 2015 metus, tuo būtų nesilaikyta BAĮ 16 str. 1 d. ir 16 str. 2 d. reikalavimų, todėl nebūtų galima iš dalies nustatyti UAB „R.“ 2013 – 2015 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir jeigu UAB „R.“ apskaitos registrai ir apskaitos dokumentai (kasos pajamų ir išlaidų orderiai, avansinės apyskaitos su išlaidas pagrindžiančiais dokumentais) už 2013 – 2015 metus nebuvo išsaugoti, tuo būtų nesilaikyta BAĮ 19 str. 1 d. ir 19 str. 2 d. reikalavimų, todėl nebūtų galima iš dalies nustatyti UAB „R.“ 2013 – 2015 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros(t. 6, b. l. 146-147). Kaltinimas formuluojamas taip, kad iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl kyla klausimas, kurios dalies negalima nustatyti. Be to, neaišku, kodėl iš dalies negalima nustatyti veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros – ar tik dėl apskaitos registrų nevedimo, ar dėl visų kaltinime išvardintų veikų, t. y. dėl dalies pajamų neįtraukimo į apskaitą, pirkimus patvirtinančių dokumentų nepateikimo apskaitą tvarkančiai įmonei, gautų pajamų ir išlaidų neįtraukimo į apskaitą ir nevedimo avansinės apyskaitos registro, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų, kasos knygos, didžiosios knygos ar kito suvestinio sąskaitų apskaitos registro.

Kaip jau minėta byloje nėra paskirta specialisto tyrimas ir nėra gauta specialisto išvada dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų ir šių pažeidimų pasekmių bei mąsto. Apžiūros protokole išvados formuluojamos sąlyginai ir apibendrintai ir pasekmės konstatuojamos dėl nesudarytų visų sąskaitų suvestinių registrų už 2013-2015 metus, bei apskaitos registrų ir apskaitos dokumentų neišsaugojimo. Kaltinime tuo tarpu veiksmai (buhalterinės apskaitos pažeidimai) yra plačiau formuluojami ir nurodoma, kad dėl jų iš dalies neįmanoma nustatyti veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokios išvados, formuluojamos apžiūros protokole, akivaizdžiai neaprėpia visų tų aplinkybių, kurias turi ištirti specialistas ir pateikti išvadą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tokia situacija, kai byla akivaizdžiai neparuošta nagrinėjimui perduodama teismui, tikintis, kad visus ikiteisminio tyrimo trūkumus pataisys teismas, turi piktnaudžiavimo procesu požymių. Teismas negali už ikiteisminio tyrimo įstaigas atlikti visų tyrimo veiksmų, kad išsiaiškintų, kas gi ten atsitiko, savarankiškai ištirti visų faktinių bylos aplinkybių, ir esant reikalui dar ir sukonkretinti bei pataisyti kaltinimą kaltinamajam. Tokiu atveju teismas praranda savo, kaip nepriklausomo, nešališko arbitro statusą byloje, kadangi pats privalo tirti, aiškintis visas bylos aplinkybes, taisyti ydingą kaltinimą, pildyti jį naujomis aplinkybėmis ir pan. Procesinių funkcijų atskyrimas Baudžiamajame procese, t. y. kaltinimo, gynybos ir teisminės, tam ir būtinas, kad žmogui būtų garantuota teisė į greitą ir profesionalų, nešališką tyrimą, efektyvią gynybą, nepriklausomą, nešališką teismą ir pan. Šių funkcijų atskyrimo nepaisymas ir nebūdingų teismui funkcijų priskyrimas atima iš žmogaus galimybes į nešališką ir nepriklausomą teismą, nes teismas iš dalies tampa ir ikiteisminio tyrimo funkcijas vykdančia institucija, t. y. pats aktyviai atlieka tyrimą, aktyviai dalyvauja formuluojant kaltinimą, o po to dar ir priima sprendimą. Tai nereiškia, kad teismas negali pataisyti proceso trūkumų, tačiau vis tiek kažkur turi būti riba, kiek teismas gali dalyvauti šiuose klausimuose, o kada jau teismo dalyvavimo yra per daug.

Atsižvelgiant į visa tai konstatuotina, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų, ir byla turi būti perduodama prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimis, BK 219 straipsniu

nutaria:

Perduoti baudžiamąją bylą Nr. 1-1802-827/2018 bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.