Kauno apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Bronius Varsackis Baudžiamoji byla Nr. 1A-82-579/2016

Pranešėjas Evaldas Gražys Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17221-2015-4

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Audriui Suprinavičiui, dalyvaujant prokurorui Andrėjui Klimaševskiui, nuteistajam R. J., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nukentėjusiajai A. G., viešame teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „Peugeot Partner“) laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „Ford Transit“) laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė BK 63 straipsnio 1, 4 dalyse numatytu pagrindu subendrinta su kitomis bausmėmis, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies b papunkčiu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendžio paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš R. J. priteista 290 Eur turtinės žalos atlyginimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 437 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. nuteistas už tai, kad 2015 m. kovo 23 d., laikotarpyje nuo 20 val. iki 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios A. G. namų, jai nesant, pagrobė auksinius auskarus, 202 Eur vertės, sidabrinį koljė su žiedu, iš viso 174 Eur vertės, 2 poras sidabrinių auskarų, iš viso 94 Eur vertės, tokiu būdu slapta pagrobė svetimą turtą – A. G. priklausančius juvelyrinius dirbinius, padarydamas nukentėjusiajai 470 Eur turtinę žalą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą apgaule, neteisėtai panaudojant A. G. pasą, numeris (duomenys neskelbtini), įgyti svetimą turtą, būdamas įmonės „Provident finansai“ klientu, telefonu kreipėsi į šios įmonės kredito tarpininkę N. B. su prašymu suteikti jo žmonai paskolą. 2014 m. lapkričio 6 d., apie 16 val., N. B. atvykus į jo gyvenamą vietą, esančią (duomenys neskelbtini), pristatė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą moterį kaip A. G., norinčią imti paskolą, ir pateikęs N. B. A. G. pasą, darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokesčių knygelę, nekilnojamojo turto dokumentus, apgaule įtikino kredito tarpininkę, kad ta moteris yra A. G., ji jos vardu pasirašė riekiamus dokumentus paskolai gauti – vartojimo kredito paraišką 3500 Lt (1013,67 Eur) sumai, sutartį 2200 Lt (637,16 Eur), ir gavo iš N. B., kaip įmonės „Provident finansai“ atstovės, 2200 Lt (637,16 Eur) vertės paskolą, tokiu būdu apgaule, savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą įmonės „Provident finansai“ turtą, padarydamas įmonei „Provident finansai“ 2000 Lt (579,24 Eur) turtinę žalą;

Be to, jis nuteistas už tai, kad nuo 2015 m. sausio 27 d., 17 val., iki 2015 m. sausio 28 d., 7 val., tiksliau nenustatytu laiku, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), iš užrakinto automobilio „Peugeot Partner“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pavogė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – automagnetolą „Kenwood“, 50 Eur vertės, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 Eur turtinę žalą;

Be to, jis nuteistas už tai, kad nuo 2015 m. sausio 27 d., 17 val., iki 2015 m. sausio 28 d., 7 val., tiksliau nenustatytu laiku, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), iš užrakinto automobilio „Ford Transit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pavogė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – automagnetolą „Ford“, 10 Eur vertės, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 Eur turtinę žalą.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė nuteistojo paduotą apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti, nukentėjusioji prašė neskirti R. J. su laivės atėmimu susijusios bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistasis apeliaciniame skunde kelia paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose.

Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde dėsto argumentus dėl netinkamai įvertintų aplinkybių, reikšmingų parenkant skirtinos bausmės rūšį, ginčija teismo sprendimą jam skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir prašo taikyti BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis apelianto prašymas nėra pagrįstas įstatymu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam <...> ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taigi teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą) ir apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), asmens elgesį po nusikaltimo padarymo (gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Be to, ši išvada turi būti pagrįsta ir pagal BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, įvertinant, ar asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nors šiuo atveju R. J. padarytų nusikaltimų kaltės forma ir sunkumas, už juos paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitinka BK 75 straipsnyje 1 dalyje numatytas sąlygas, tačiau, kolegijos vertinimu, nuteistojo asmenybės charakteristika nesuteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. R. J. nusikalto ne pirmą kartą, anksčiau yra ne kartą teistas už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas (nusikaltimus nuosavybei). Nagrinėjamus nusikaltimus padarė praėjus mažiau nei metams po to, kai 2014-01-21 buvo paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs bausmę už plėšimą, taip pat padarė nusikalstamą veiką ir 2014-06-22, už kurią nuteistas 2015-04-07 teismo nuosprendžiu. Šie duomenys rodo, kad R. J. padarytas nusikaltimai nėra atsitiktinis jo poelgis, priešingai, antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir šie nusikaltimai buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Nors iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad stebimi tam tikri R. J. elgesio pokyčiai – jis dirba, susitaikė su sugyventine ir planuoja kurti šeimą, tačiau šiame kontekste taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad nagrinėjami nusikaltimai ir dauguma ankstesnių nusikalstamų veikų, už kurias R. J. nuteistas kitais teismo nuosprendžiais, yra padaryti jam esant neblaiviam. Pats nuteistasis pripažįsta, kad jo teisei priešingus veiksmus lemia alkoholio vartojimas, tačiau po nagrinėjamų nusikaltimų padarymo per daugiau nei vienerius metus jis nepradėjo gydytis nuo alkoholizmo. Apeliantas taip pat nesiėmė pakankamų priemonių ir nusikaltimų pasekmėms sušvelninti – nors dirba, turtinę žalą atlygino tik sugyventinei, civiliniams ieškovams nusikaltimais padarytos žalos dar nepradėjo atlyginti.

Kolegija sprendžia, kad minėti R. J. elgesio pokyčiai, įvertinus jo sistemingą nusikalstamų veikų darymą, nėra pakankami pagrįsti išvadą, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti R. J., bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Todėl kolegija daro išvadą, jog atidėti bausmės vykdymą nėra įstatyminio pagrindo.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl to, kad skundžiamu nuosprendžiu R. J. paskirtos bausmės bei galutinė 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežtos, taigi neteisingos.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, išdėstyti BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Šios nuostatos numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę, teismas taip pat privalo vadovautis BK 41 straipsnio 2 dalyje išdėstytais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Vienas iš bausmės tikslų – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas, yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmes bei skirdamas R. J. galutinę 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą, pažeidė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnio 2 dalyje, ir BK 41 straipsnio nuostatas, numatančias bausmės paskirtį. Kaip matyti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, teismas, vertindamas BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų dviejų nusikalstamų veikų pavojingumą, nurodė, kad atsižvelgia, jog R. J. pasikėsino pavogti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius automobilius. Tačiau pažymėtina, kad tokios veikos R. J. nėra inkriminuotos, jis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo kaltintas ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už dviejų automagnetolų vagystes iš paminėtoms bendrovėms priklausančių automobilių. Tokiu būdu, teismas, vertindamas R. J. neinkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nepagrįstai padidino apelianto padarytų veikų pavojingumą, kas turėjo įtakos skirtų bausmių dydžiui. Be to, nuosprendyje vertinant minėtų veikų pavojingumą, neatsižvelgta į pavogto turto vertę (10 Eur ir 50 Eur vertės automagnetolos), kuri yra labai nedidelė. Be nuosprendyje išdėstytų neigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų dėl jo ankstesnių nusikalstamų veikų, atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimo, nepakankamai įvertinta tai, kad R. J. kritiškai vertina savo neteisėtą elgesį, atsiprašė nukentėjusiosios A. G., atlygino jai padarytą žalą. Taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, vertinant nuteistojo pavojingumą, visiškai neatsižvelgta į jau minėtus stebimus teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius – jis administracine tvarka paskutinį kartą baustas dar 2009 metais, pastaruoju metu pradėjo dirbti (nuo 2015-04-15), UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai (T. 4, b. l. 105), susitaikė su sugyventine ir planuoja su ja kurti šeimą. Tokiu atveju ilgalaikis apelianto izoliavimas nuo visuomenės neišvengiamai turėtų neigiamos įtakos tiek jo socialiniams ryšiams, tiek besiformuojančiam teigiamam požiūriui į darbinę veiklą. Be abejonės, šios paminėtos aplinkybės nepašalina R. J. padarytų veikų pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau, kolegijos nuomone, yra pagrindas švelninti apelianto atsakomybę.

Atsižvelgusi į aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija mano, jog R. J. skundžiamu nuosprendžiu už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė turi būti sušvelninta, už jas skiriant laisvės atėmimo bausmes, artimesnes sankcijose numatytam šių bausmių minimumui. Paskirtos bausmės bendrintinos apylinkės teismo teisingai pasirinktu bausmių bendrinimo būdu. R. J. taip pat taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas Kauno apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo R. J., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 23,16 Eur (t. 4, b. l. 99-100). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš R. J. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo R. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendį pakeisti:

R. J. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „Peugeot Partner“) paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „Ford Transit“) paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirti 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrini apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinti su kitomis paskirtomis bausmėmis, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies b papunkčiu, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.