Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-08-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-1120-1217/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-08-18
Bylos Nr.
eII-1120-1217/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01110-2025-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laura Kaupelė
Pažeidėjas
M. Z.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eII-1120-1217/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01110-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.15, 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. rugpjūčio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė,sekretoriaujant Eglei Gurskajai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. Z. (nuotoliniu būdu per programą Zoom),

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos atstovui Vaidui Giršvildui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-129997-2025 (ROIK: 25270500330).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) 2025 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-129997-2025 (toliau – ir nutarimas) administracinio nusižengimo byloje M. Z. (toliau – ir pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta galutinė nuobauda – 375 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 mėnesiams. Nuobauda paskirta už tai, kad jis 2025 m. balandžio 4 d., 15.54 val., Ateities pl. 52B, Kaune, vairavo transporto priemonę Volkswagen Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra bei vairavo transporto priemonę neturint teisės vairuoti, pažeidimas padarytas pakartotinai. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 ir 226 punktus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. Z. pateikė skundą dėl priimto nutarimo, kuriame nurodo, jog nesutinka su sprendimu, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti. Teigia, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir turi galiojantį (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą. Mano, jog sistema automatiškai neidentifikavo užsienio pažymėjimo, todėl buvo padaryta klaida ir nutarime nurodyta, jog vairavo be teisės tai daryti. Supranta, kad pagal galiojančius teisės aktus turėjo pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką per 6 mėnesius nuo leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo, deja, apie šį reikalavimą nežinojo. Yra pasiruošęs inicijuoti pažymėjimo keitimą ir sumokėti atitinkamą baudą už šį pažeidimą. Prašo atsižvelgti, kad pažeidimas dėl teisės vairuoti neturėjimo neturėtų būti taikomas jam, nes turėjo galiojantį užsienio ((duomenys neskelbtini)) vairuotojo pažymėjimą. Baudą sumokėjo, tačiau dėl ribotų lietuvių kalbos žinių nesuprato, jog baudos suma apima ir pažeidimą dėl vairavimo be pažymėjimo. Manė, jog bauda skirta tik už vairavimą be galiojančios techninės apžiūros. Prašo peržiūrėti nutarimą šioje dalyje ir, jeigu įmanoma, grąžinti nepagrįstai sumokėtą baudos dalį, kuri skirta už šį konkretų pažeidimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą Institucija prašo nutarimą palikti nepakeistą ir M. Z. skundo netenkinti. M. Z. gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravo (duomenys neskelbtini) ir iki šios dienos ji deklaruota Lietuvoje. Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui išduotas (duomenys neskelbtini). Institucija pažymi, kad ne Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduoti vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos gyventojas, t. y. asmuo Lietuvos Respublikoje gyvenantis mažiau nei 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais. Užsienio valstybių išduoti vairuotojo pažymėjimai, asmeniui tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, galioja ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje M. Z. turi nuo (duomenys neskelbtini), nusižengimo fiksavimo metu, t. y. 2025 m. balandžio 4 d., pareiškėjas neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių Lietuvos Respublikoje su (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 5 d. išduotu vairuotojo pažymėjimu. Institucijos pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti pareiškėjui už ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimus administracinę nuobaudą – 375 Eur baudą ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 9 mėnesiams, kurio naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Skirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuotos tinkamai, atitinkančios padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. Z. nurodė, jog po policijos atstovo paaiškinimo ir dokumentų, kurie jam buvo atsiųsti raštu, sutinka, kad jo skundas nėra tinkamai pagrįstas. Vienintelis paaiškinimas, kad nežinojo, bet kaip sakė policijos atstovas, tai neatleidžia nuo atsakomybės. Lietuvoje gyvena nuo 2016 m. visąlaik nuo tų metų gyveno Lietuvoje, studijavo, vėliau dirbo. Grįžęs į (duomenys neskelbtini) išsilaikė vairuotojo teises. Mokėsi (duomenys neskelbtini) universitete, dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Dirba Lietuvos Respublikoje nuo 2019-2020 m. Tai pirmasis toks nusižengimas, nors anksčiau buvo gavęs baudą už parkavimą. Automobilis, kuris buvo užfiksuotas nusižengimo padarymo metu, priklauso jam. Skirtą baudą pripažįsta ir ji jau sumokėta. Būtų gerai, jeigu teismas netaikytų teisių atėmimo. Supranta, kad neatgaus (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo, bet norėtų gauti lietuvišką pažymėjimą. Iki šiol to nepadarė, nes nesuprato kaip reikia pasikeisti turimą vairuotojo pažymėjimą. Laukia koks bus teismo sprendimas, nes nesupranta, ar dabar gali gauti lietuvišką vairuotojo pažymėjimą, ar tik po 9 mėnesių.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas Vaidas Gišvildas nurodė, jog pareiškėjas savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravęs beveik 10 metų, nuo 2021 m. turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Beveik trečdalį savo gyvenimo, brandaus amžiaus, ne vaiku būnant, pareiškėjas praleido Lietuvoje. 10 metų yra pakankamas laikas adaptuotis, įsigilinti į teisines sistemas, pasidomėti aktualiais teisės aktais. Leidimą gyventi nuolat Lietuvos Respublikoje asmuo turi nuo 2021 m., taigi beveik 4 metus. Dabar įpusėjo jau 2025 m., o pareiškėjas pažymėjimo nėra pasikeitęs. Pasiteisinimas, kad nežinojo, nerimtas. Nežinoti galima daug ko, bet ne veltui teisės aktai skelbiami viešai, kad žmonės galėtų susipažinti. Kitaip viešas teisės aktų skelbimas netektų prasmės, nes jeigu nežino asmuo apie įstatymą, tai jis jam lyg ir būtų netaikomas. Teiginiai, kuriais grindžiamas skundas nepagrįsti ir skundas neturėtų būti tenkinamas. Išimtys lyginant su kitais Lietuvos gyventojais neturėtų būti taikomos. Net ir sužinojęs nuo balandžio mėnesio, kad neturi teisės vairuoti, pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų. Akivaizdu, kad asmuo, turėdamas (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą, teisės vairuoti Lietuvoje neturėjo. Paskirta nuobauda atitinka sankcijoje nurodytos nuobaudos vidurkį. Aplinkybių, kurios leistų švelninti nuobaudą, nėra, švelnesnės nuobaudos skyrimas neatitiktų įstatymo, nebūtų veiksmingas ir neatitiktų teisingumo principų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti <...>, šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 300 eurų iki 450 eurų. To pačio straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Ginčo, kad pareiškėjas, 2025 m. balandžio 4 d., 14.54 val., Ateities pl. 52B, Kaune, vairavo transporto priemonę Volkswagen Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir pažeidimas padarytas pakartotinai, nėra. Kadangi šio pažeidimo pareiškėjas neginčija, teismas dėl jo plačiau nepasisakys.

Taip pat pareiškėjas nubaustas už tai, kad nutarime nurodytu laiku vairavo transporto priemonę neturint teisės vairuoti. Pareiškėjas teismo posėdžio metu iš esmės pripažino padaręs nutarime nurodytą pažeidimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nubaustas už tai, kad jis būdamas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju ir deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturėjo Europos Sąjungos valstybės narėse ar Europos laisvos prekybos asociacijos šalyse išduoto vairuotojo pažymėjimo. Šio pažymėjimo pareiškėjas neturi iki šiol ir jis jam niekada nebuvo išduotas.

KET 14 punkte numatyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės <...>.

SEAKĮ 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės. Teisę vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) bei vairavimo sąlygas patvirtina teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas (SEAKĮ 2 straipsnio 92 punktas). SEAKĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones nėra atimta, patvirtina įrašas apie išduotą vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar AB „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, kurio duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre, ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau - ir Taisyklės) 2.4. punkte apibrėžiama nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo. Taisyklių 43 punkte nustatyta, kad jei atlikus Taisyklių 17.2 papunktyje numatytą patikrinimą ar užsienio kompetentingoms institucijoms informavus nustatoma, kad pareiškėjo vairuotojo pažymėjimas įgytas trečiojoje šalyje (ne Europos Sąjungos ir Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje) tuo metu, kai pareiškėjas buvo Lietuvos Respublikos ar kitos, nei vairuotojo pažymėjimą išdavusios, valstybės nuolatinis gyventojas, vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas M. Z. yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Gyventojų registro duomenimis nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o (duomenys neskelbtini) jam yra išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas patvirtino, jog dirba Lietuvos Respublikoje nuo 2019-2020 metų, vadinasi pajamas gauna ir mokesčius moka Lietuvoje, yra ekonominiais ryšiais susijęs su Lietuvos Respublika. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas pareiškėjui buvo išduotas 2020 m., kai pastarasis buvo trumpam grįžęs į kilmės šalį. Visgi atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą, imperatyviai nustatyta, jog užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai, nepatenkantys į SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje nurodytą išimtį, nepatvirtina asmens teisės vairuoti Lietuvos Respublikoje, todėl norėdamas vairuoti transporto priemones Lietuvoje, pagal SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalį ir 22 straipsnio 3 dalį pareiškėjas, nepaisant to, kad yra užsienio šalies pilietis, privalo turėti Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, t. y. dokumentą, galintį Lietuvoje juridiškai pagrįsti jo teisę vairuoti. Konstatuotina, jog Institucija teisėtai priėmė skundžiamą 2025 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-129997-2025 ir jo panaikinti nėra teisinio pagrindo.

Vertindamas nusižengimo padarymo aplinkybes, teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo objektyviai turi ryšius su Lietuvos Respublika, gauna nuolatines ir stabilias pajamas, teismo posėdžio metu nurodė, jog nuolat gyvena Lietuvoje. Pareiškėjas teigia, kad nežinojo, jog turimas vairuotojo pažymėjimas netinka dalyvauti eisme Lietuvos Respublikoje. Sutiktina, kad užsienio šalies piliečiams gali būti sunku susipažinti su visais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, tačiau šios aplinkybės neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės, kadangi asmenys, dalyvaujantys eisme, turi domėtis pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti šalyje, kurioje nuolat gyvena, tinkamumu. Juo labiau, kad pareiškėjas pats nurodė nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje nuo 2016 m. Tai ilgas laiko tarpas, per kurį asmuo tikrai galėjo susipažinti su teisiniu reguliavimu, aktualiu jam konkrečioje srityje (šiuo atveju su teise vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, jos įgijimu, galiojimu ir kt.), tačiau to nepadarė. Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui išduotas 2021 m., taigi beveik 4 metus, tačiau ir nuo leidimo nuolat gyventi Lietuvoje pareiškėjas nerado galimybių pasidomėti teisiniu reguliavimu, numatančiu draudimus vairuoti su užsienio valstybėse išduotu vairuotojo pažymėjimu.

Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pažymėtina, jog pareiškėjui už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti bauda, bei ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytas sankcijos vidurkį atitinkantis numatytas privalomas specialiosios teisės atėmimo terminas. Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, apibūdinančioms tiek padarytą nusižengimą, tiek pareiškėjo asmenybę, vertinti, kad administracinė nuobauda individualizuota netinkamai, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, nėra pagrindo. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir švelninti paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 0239-ANR-N-129997-2025 paliktinas nepakeistas, o skundas netenkinamas

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 0239-ANR-N-129997-2025 palikti nepakeistą ir M. Z. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laura Kaupelė