Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio - profesinio išsilavinimo, išsituokusi, niekur nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, anksčiau neteista,

kaltinama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji N. L., 2015 m. spalio 19 d., apie 17:00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,09 promilės girtumas), tarpusavio konflikto metu, smurtaudama – sugriebdama rankomis už kaklo ir smaugdama bei suimdama rankomis už kairės rankos žasto ir megztinio atlapų bei purtydama, o taip pat suėmusi už megztinio atlapų ir pakaušio, lenkdama nukentėjusiosios galvą žemyn link grindų - nežymiai sužalojo nukentėjusiąją J. S., padarydama nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairio žasto vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, kuri teismo medicinos specialistų vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais kaltinamoji N. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji N. L. savo kaltę smurto naudojimu nukentėjusiosios J. S. atžvilgiu iš esmės pripažino, tačiau kaltinamosios N. L. tvirtinimu, tai buvo smurtas, susijęs su savigyna, kadangi nukentėjusioji J. S., kuri nuolat savo veiksmais terorizuoja kaltinamąją, taip provokuodama tarpusavio konfliktus, kad vėliau, pasinaudodama šių konfliktų pasekmėmis, galėtų užvaldyti kaltinamosios N. L. iš savivaldybės nuomojamą kambarį. Kaltinamosios N. L. teigimu, 2015 m. spalio 19 d. ji buvo pas draugę, su kuria šventė pastarosios gimtadienį, todėl buvo išgėrusi degtinės, kai grįžo namo. Kaltinamajai N. L. grįžus namo, jos brolio žmona J. S. apkaltino kaltinamosios anūką, pavadinusi jį kaliniu, kad jis sugadino elektros jungiklį. Kadangi tai buvo netiesa, kaltinamoji N. L. supyko ir nuėjusi į virtuvę, paklausė nukentėjusiosios „kiek gali mane kankinti <...>“, į ką nukentėjusioji J. S. atsakė pastumdama kaltinamąją, todėl tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios kilo tarpusavio konfliktas, kurio metu jos abi viena kitą stumdė, kratė už pečių ir tampė už plaukų. Tuo metu, be kaltinamosios N. L. ir nukentėjusiosios J. S., bute dar buvo kaltinamosios brolis ir nukentėjusiosios vyras I. S. (I. S.) bei nukentėjusiosios dukros V. ir J. S.. Kaltinamoji N. L. nurodė, kad konfliktai tarp jos ir jos brolio šeimos kyla dėl naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis, nes kaltinamosios kambarys priklauso savivaldybei, dėl jo nuomos kaltinamoji yra sudariusi atskirą nuomos sutartį, o virtuvė ir vonia yra bendro naudojimo patalpos, tačiau brolio šeima kaltinamajai N. L. visaip trukdo naudotis bendro naudojimo patalpomis, siekdami, kad kaltinamoji atsisakytų savo nuomojamo kambario ir jie galėtų užimti visą butą.

Motyvuojamoji dalis

Kad kaltinamoji N. L. įvykio metu buvo neblaivi, patvirtinama byloje esančiais alkoholio matuoklio parodymais, iš kurių matyti, jog kaltinamajai N. L. 2015 m. spalio 19 d. 17:41 val. buvo nustatytas 1.09 promilės girtumas (b.l. 77).

Be kaltinamosios N. L. prisipažinimo, smurtavus prieš nukentėjusiąją J. S., jos kaltė nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymu nukentėjusiajai, įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

Nukentėjusioji J. S. teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltinamoji N. L. yra linkusi vartoti alkoholinius gėrimus, o būdama girta, kelia skandalus, kabinėjasi prie nukentėjusiosios, jos sutuoktinio ar nukentėjusiosios dukrų. 2015 m. spalio 19 d., nukentėjusiosios J. S. vyrui grįžus iš darbo, jis pastebėjo, kad yra sulaužytas elektros jungiklis, todėl paklausė, kas jį sulaužė. Tai išgirdusi, kaltinamoji N. L. išėjo iš savo kambario ir pradėjo ginčytis su J. S. vyru I. S., o pasibaigus jų ginčui, kaltinamoji N. L. atėjo į virtuvę, kur tuo metu buvo nukentėjusioji J. S., ir be jokios priežasties griebė nukentėjusiąją už gerklės, pradėjo smaugti, vėliau tampė nukentėjusiąją už rankų ir plaukų, purtė, suėmusi už rūbų, lenkė prie grindų, kol atbėgusi nukentėjusiosios J. S. dukra J. jas su kaltinamąja išskyrė ir iškvietė policijos pareigūnus. Nukentėjusioji J. S., duodama parodymus teisme, patvirtino, kad jos šeima ir kaltinamoji N. L. gyvena trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau jie su šeima užima tik du kambarius, o trečiajame kambaryje, sudariusi su savivaldybe gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, gyvena kaltinamoji N. L..

Teismo medicinos ekspertai, apžiūrėję nukentėjusiąją J. S., pateikė išvadą (b.l. 26), kad J. S. padaryta poodinė kraujosruva kairio žasto vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, paveikus kietu buku daiktu ar įrankiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2015-10-19. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas vieno trauminio pasekoje. Sužalojimas nebūdingas sužalojimui atsirandančiam griūnant. J. S. nustatytas kūno sužalojimas yra pasiekiamas tiriamosios dešine ranka. Sužalojimo vietoje nėra požymių, pagal kuriuos galimas būtų nustatyti konkretų žalojusį daiktą ar įrankį.

Be to, alkoholio matuoklio parodymais patvirtinama, kad įvykio metu nukentėjusioji J. S. buvo blaivi (b.l. 34).

Kad kaltinamoji N. L. smurtavo nukentėjusiosios J. S. atžvilgiu, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai I. S. (I. S.), V. S. ir J. S..

Liudytoja – kaltinamosios ir nukentėjusiosios kaimynė – I. R. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad tarp kaltinamosios N. L. ir jos brolio I. S. šeimos yra susidariusi konfliktinė situacija dėl naudojimosi bendro naudojimo patalpomis. Liudytojos I. R. teigimu, iš kaltinamosios N. L. pasakojimų ji žino, kad kaltinamosios kambaryje yra atjungtas elektros tiekimas, jai yra neleidžiama naudotis nei buto virtuve, nei sanitariniu mazgu, todėl kaltinamoji dažnai ateina pas liudytoja I. R., prašydama leisti jai pasinaudoti virykle ir pasigaminti maistą. Dėl 2015 m. spalio 19 d. įvykusio konflikto, liudytoja I. R. nieko paaiškinti negalėjo, tačiau teigė, kad kitą dieną kaltinamoji N. L. buvo atėjusi pas liudytoją I. R. apdraskytu kaklu ir kraujuojančia ausimi, ir skundėsi, jog ją užpuolė ir sužalojo brolio šeima, todėl įvyko muštynės, po kurių kaltinamąją N. L. policijos pareigūnai sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą.

Liudytoja – policijos pareigūnė – M. K. į teisiamąjį posėdį neatvyko dėl pateisinamų priežasčių, todėl teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino šios liudytojos ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (b.l. 48), liudytoja M. K. nurodė, kad 2015 m. spalio 19 d., jai patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. S., apie 13:02 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konfliktuoja giminaičiai. Policijos pareigūnams atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko J. S., kuri ir iškvietė policijos pareigūnus. Pranešėja paaiškino, kad jos sutuoktinio I. S. (I. S.) sesuo N. L. grasino užmušti, pasmaugti, o vėliau griebė už kaklo ir pradėjo smaugti. Liudytojos M. K. teigimu, pranešėja teigė, kad smaugimo faktą gali paliudyti jos sutuoktinis I. S. bei jos abi dukros V. ir J. S.. N. L. teigė, kad konfliktas įvyko dėl šviesos jungiklio, kurį galėjo sulaužė jos anūkas A. S. (A. S.). N. L. policijos pareigūnams taip pat sakė, kad ji tą pačią dieną, konflikto metu, taip pat patyrė smurtą nuo J. S., tačiau kokį konkrečiai smurtą naudojo J. S., liudytojos M. K. teigimu, N. L. paaiškinti negalėjo. Kadangi įvykio aplinkybės, liudytojos M. K. teigimu, nebuvo aiškios, nes abi pusės teigė, kad yra nukentėjusios nuo smurto, todėl tolimesniam aiškinimuisi N. L. ir J. S. buvo pristatytos į Vilniaus miesto penktąjį policijos komisariatą.

Bendrojo pagalbos centro įvykių suvestinėje nurodyta, kad 2015-10-19 17.11 val. gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėjos J. S. namuose triukšmauja vyro sesuo. Atsisako išeiti, puola muštis, grasina (b.l. 8-10).

Apie tai, kad nukentėjusioji J. S. telefonu skambino Bendrajam pagalbos centrui ir pranešė, kad kaltinamoji N. L., būdama girta, smurtauja, patvirtinama ir telefono skambučio įrašo apžiūros protokolu (b.l. 13-20).

Išanalizavęs šioje baudžiamojoje byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, teismas konstatuoja, kad jie yra pakankami teismo apkaltinamosios išvadoms padaryti.

Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, o nukentėjusiojo parodymai yra viena iš parodymų rūšių, tačiau nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis teisėtą interesą, kad kaltininkas būtų nuteistas ir jam atlyginta nusikalstama veika padaryta žala, jeigu tokia buvo padaryta. Liudytojai I. S., kaip nukentėjusiosios J. S. sutuoktinis, ir liudytojos V. S. bei J. S., kaip nukentėjusiosios dukros, taip pat yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, todėl vertinant nukentėjusiosios J. S. ir suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų I. S., V. S. bei J. S. parodymus ir pripažįstant juos patikimu įrodymu, būtina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad nukentėjusiojo asmens ir suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti išvadą dėl šių įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

Nukentėjusiosios J. S. ir liudytojų I. S., V. S. bei J. S. parodymai apie tai, kad kaltinamoji N. L. naudojo smurtą nukentėjusiosios J. S. atžvilgiu, taip pat nukentėjusiosios ir nurodytų liudytojų parodymai apie naudoto smurto pobūdį ir konkrečius kaltinamosios N. L. smurtinius veiksmus, yra nuoseklūs, patvirtinti teismo medicinos specialisto išvada, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios J. S. ir liudytojų I. S., V. S. bei J. S. parodymais, apie tai, kad kaltinamoji N. L. sugriebusi nukentėjusiąją už gerklės, ją smaugė, vėliau tampė už rankų ir plaukų, bei purtė ir lenkė prie grindų, suėmusi nukentėjusiąją už rūbų. Kaltinamoji N. L. pati pripažino, kad tarpusavio konflikto su nukentėjusiąja metu, jos abi viena kitą stumdė, kratė už pečių ir tampė už plaukų, taigi, pati kaltinamoji N. L. pripažino naudojusi smurtą nukentėjusiosios J. S. atžvilgiu ir jos nurodytas naudoto smurto pobūdis, atitinka nukentėjusiosios J. S. nurodytoms aplinkybėms apie kaltinamosios N. L. naudotus smurtinius veiksmus, todėl teismas, atsižvelgdamas į įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamosios N. L. kaltė nežymiu nukentėjusiosios J. S. sveikatos sutrikdymu yra įrodyta.

Nors kaltinamoji N. L. teisiamajame posėdyje teigė, kad smurtą nukentėjusiosios J. S. atžvilgiu ji naudojo tarpusavio konflikto metu, gindamasi nuo pačios nukentėjusiosios smurtinių veiksmų, ir šią aplinkybę iš dalies patvirtino liudytoja I. R. teisiamajame posėdyje pareiškusi, kad ji matė ant N. L. kaklo ir ausies smurto požymius (apdraskytą kaklą ir kraujuojančią ausį), tačiau liudytoja I. R. smurto požymius ant kaltinamosios N. L. kūno matė ne įvykio dieną, t.y. iš karto po įvykio, o kitą dieną, be to, iš teisiamajame posėdyje pagarsintų liudytojos M. K. parodymų turinio matyti, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, ji jokių kūno sužalojimų ant kaltinamosios kaklo, veido ar ausų nematė, o liudytojos M. K. teigimu, kaltinamoji N. L. iš karto po įvykio negalėjo nurodyti kaltinamosios atžvilgiu naudoto smurto pobūdžio, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių šią kaltinamosios N. L. nurodytą aplinkybę patvirtinančių duomenų, kaltinamosios N. L. teiginį apie tai, kad smurtą nukentėjusiosios J. S. atžvilgiu ji naudojo gindamasi nuo nukentėjusiosios smurtinių veiksmų, vertina kaip niekuo nepagrįstą.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 51, 61) kaltinamosios N. L. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nors nei 2015 m. lapkričio 10 d., nei 2016 m. kovo 24 d. jai įteiktuose pranešimuose apie įtarimą nusikalstamos veikos padarymu, nenurodytas nei vienas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis. Bylos teisminio nagrinėjimo metu prokurorė pateikė prašymą pakeisti kaltinimą teisme ir nurodė, kad kaltinamoji N. L. šią nusikalstamą veiką, t.y. numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė smurtaudama artimoje aplinkoje ir savo veiksmais nežymiai sužalodama šeimos narį. Prašymą pakeisti kaltinimą kaltinamajai N. L. prokurorė motyvavo tuo, kad kaltinamoji N. L. ir nukentėjusioji J. S., kuri yra kaltinamosios brolio sutuoktinė, gyvena viename bute, todėl yra laikoma kaltinamosios N. L. šeimos nare. Be to, prokurorės teigimu, kaltinamosios N. L. padaryti veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir dėl to, kad Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau ir – Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad artimą aplinką sudaro asmenys svainystės ryšiais siejami ne tik nusikalstamos veikos padarymo metu, bet ir iki jos padarymo, t.y. į artimo aplinkos sferą patenka ir praeityje buvę tokiuose santykiuose (svainis), nesvarbu ar jie šiuo metu kartu gyvena ir tvarko bendrą ūkį ar ne. Prokurorės nuomone, ši Įstatymo samprata leidžia konstatuoti, kad N. L. nukentėjusiajai J. S. sukeltas fizinis skausmas buvo padarytas artimoje aplinkoje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, t.y. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pagal šį įstatymą atsako tas, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Taigi, BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto - fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyti šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvoka yra išaiškinta įstatymu (BK 248 straipsnis), kuriame nurodyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi, pagal įstatymą nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariais yra laikomi tik kartu su juo gyvenantys broliai ir jų sutuoktiniai. Tačiau kaltinamosios N. L. brolis su šeima kartu su kaltinamąja negyvena. Kaltinamoji N. L. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu, nuomininko teisėmis, iš Vilniaus miesto savivaldybės nuomoja atskirą kambarį tame pačiame bute, kuriame kitais dviem kambariais, tačiau visai kitu pagrindu, naudojasi ir kaltinamosios brolis I. S. su sutuoktine - nukentėjusiąja J. S. bei dviem savo dukromis. Akivaizdu, kad kaltinamosios N. L. nuomojamame kambaryje (gyvenamojoje patalpoje) neturintys teisės gyventi ir nesantys nuomininko šeimos nariais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.588 straipsnis) asmenys, kurie neturi ir netvarko bendro ūkio, negali būti laikomi kartu su nuomininku gyvenantys asmenys, o ta aplinkybė, kad jie turi teisę kartu naudotis bendrojo naudojimo patalpomis, neduoda jokio pagrindo išvadai padaryti, jog kaltinamosios N. L. brolis I. S. su sutuoktine - nukentėjusiąja J. S. yra kaltinamosios šeimos nariai. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, teismas konstatuoja, kad pagal įstatymą (BK 248 straipsnio 2 dalis) nukentėjusioji J. S. nėra nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos narė, ir daro išvadą, kad kaltinamosios N. L. veiksmuose nėra BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyto nei vieno šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio, todėl jos padaryti veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Nors prokurorė, prašydama pakeisti kaltinimą teisme, nurodė ir kitą kvalifikuojantį požymį, kuris jos nuomone, kaltinamosios N. L. nusikalstamą veiką leidžia kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, t.y. tą aplinkybę, kad kaltinamoji nežymiai sužalojo nukentėjusiąją, smurtaudama artimoje aplinkoje, tačiau sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio nuostatomis, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, o BK 140 straipsnio 2 dalis smurto artimoje aplinkoje, kaip šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio nenumato, todėl asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už veiką, kuri neatitinka baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties.

Kadangi kaltinamosios N. L. veiką kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nėra pagrindo, o teismas bylos teisminio nagrinėjimo metu pranešė nagrinėjimo teisme dalyviams apie galimybę perkvalifikuoti kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką (BPK 256 straipsnio 2 dalis), kaltinamosios N. L. veika iš BK 140 straipsnio 2 dalies turi būti perkvalifikuota į BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamosios N. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji iš esmės pripažino savo kaltę dėl smurto panaudojimo fakto ir nuoširdžiai gailisi taip pasielgusi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką ji padarė, būdamas apsvaigusi nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajai N. L., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos bei panaudoto smurto pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat į kaltinamosios asmenybę, kuri anksčiau neteista, charakterizuojama teigiamai, dalyvauja visuomeninėje veikloje, taip pat į kaltinamosios amžių, ir daro išvadą, kad kaltinamajai N. L. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, taikant įstatyme (BK 48 straipsnis) numatytus įpareigojimus, kurie gali padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji J. S. teisiamojo posėdžio metu (b.l. 113-123) pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė išieškoti iš kaltinamosios N. L. 46,17 € dydžio turtinės ir 1000 € dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Civilinės ieškovės teigimu, dėl kaltinamosios N. L. veiksmais jai padaryto sveikatos sutrikdymo, medikai rekomendavo J. S. atlikti devynis peties ir menties srities bei krūtinės ląstos masažus, už kuriuos nukentėjusioji sumokėjo 46,17 €, be to, įvykio metu, nukentėjusioji J. S. dėl kaltinamosios N. L. veiksmų taip pat patyrė ir neturtinę žalą, kurią taip pat nukentėjusioji prašo išieškoti iš kaltinamosios.

Ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti atmesta, o civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, tačiau civilinis ieškinys ir jo dydis turi būti pagrįstas įrodymais (BPK 115 straipsnio 1 dalis), taip pat sprendžiant pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusios žalos. Iš teismo medicinos eksperto pateiktos išvados matyti, kad nukentėjusiajai J. S. buvo konstatuota (nustatyta) tik poodinė kraujosruva kairio žasto vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, o prie civilinio ieškinio pridėtuose medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad pacientė J. S. buvo gydoma ir masažas jai skirtas dėl dešinės rankos III limfodemos (b.l. 118-121), todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiajai buvo sužalotas kairys žastas, o masažais gydoma dešinė ranka, daro išvadą, kad tarp kaltinamosios N. L. padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajai J. S. kilusios turtinės žalos nėra priežastinio ryšio, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys turi būti atmestas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnio reikalavimais, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kt., kuri įvertinama pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl kaltinamosios N. L. nusikalstamos veikos, nukentėjusioji J. S. patyrė dvasinį ir emocinį sukrėtimą, o taip pat neabejotinai ir fizinį skausmą, todėl šie neigiami gyvenimo potyriai gali paveikti nukentėjusiosios tolimesnį gyvenimą ir bendravimą su kitais asmenimis. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad nukentėjusioji J. S. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau neturtinės žalos dydžio tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) numatytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais, ir atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos padarinius ir neturtinės žalos pobūdį, taip pat atsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad tarpusavio konflikto, kilusio tarp nukentėjusiosios J. S. ir kaltinamosios N. L., viena iš priežasčių tapo ir nukentėjusiosios bei jos šeimos narių netinkamas, nustatytas naudojimosi bendromis patalpomis taisykles ingoruojantis, elgesys, apie kurį teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytoja I. R., bei atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad neturtinės žalos dalis išieškotina iš kaltinamosios N. L., turi būti daug mažesnė, nei civiliniu ieškiniu prašo nukentėjusioji J. S., ir daro išvadą, kad iš kaltinamosios nukentėjusiosios naudai priteistinas 200 € dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai N. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamoji N. L. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajai paskirtos bausmės rūšį ir siekdamas tinkamo šio teismo nuosprendžio įvykdymo mano, kad kaltinamajai N. L. paskirta kardomoji priemonė turi būti taikoma iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

N. L. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąją N. L. per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę, paskirtą N. L. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą.

Išaiškinti nuteistajai N. L., kad ji privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo teismo nustatytus įpareigojimus. Nuteistajai vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jai gali būti pakeista areštu.

Išieškoti iš N. L. nukentėjusiosios J. S. naudai 200 € (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, o civilinio ieškinio dalį dėl 46,17 € dydžio turtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.