Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teiseja J. Cepukeniene Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.1.; 2.1.7.4.1.;

2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.5.; 2.4.6.3.4.

NUTARTIS

2009 m. balandžio 3 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla, pagal nuteistojo D. S. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 225 str. 2 d. teises dirbti valdžios ir valdymo istaigose atemimu dvejiems metams šešiems menesiams.

Tuo paciu nuosprendžiu nuteistas ir F. V., taciau nuosprendis del jo neapskustas.

Nuosprendžiu priteista solidariai ir D. S. ir F. V. 600 Lt nukentejusiajam M. M. turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustate:

D. S. nuteistas už tai, kad budamas valstybes tarnautoju, padedant kitam valstybes tarnautojui, savo naudai reikalavo ir prieme kyši už neteiseta veikima, vykdant igaliojimus, t.y. jis, budamas valstybes tarnautoju ir dirbdamas Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Antrojo policijos komisariato Viešosios policijos Paneriu policijos nuovados viršininku, 2007 m. pradžioje susitikimu ir pokalbiu su M. M. Gariunu turgavieteje, esancioje Gariunu g. 68, Vilniuje, metu reikalavo iš M. M. kyšio – kas menesi moketi jam po 150 Lt už neteiseta veikima vykdant igaliojimus – už pagalba iškilus ivairioms problemoms, t.y. už informacija apie organizuojamus policijos reidus ir netrukdoma prekyba mobilaus ryšio telefonais. M. M. atsisakius moketi reikalaujama kyši, D. S. papraše Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Antrojo policijos komisariato viešosios policijos Paneriu policijos nuovados tyrejo F. V. padeti jo naudai priimti iš M. M. jo reikalaujama kyši už neteiseta veikima, vykdant igaliojimus. Vykdydamas D. S. prašyma, F. V. 2007 metu pradžioje susitikimu ir pokalbiu su M. M. Gariunu turgavieteje, esancioje Gariunu g. 68, Vilniuje, metu perdave M. M. D. S. reikalavima duoti kyši – kas menesi D. S. moketi po 150 Lt už jo neteiseta veikima vykdant igaliojimus – už pagalba iškilus ivairioms problemoms, t.y. už informacija apie organizuojamus policijos reidus ir netrukdoma prekyba mobilaus ryšio telefonais, ko pasekoje M. M. sutiko moketi D. S. 100 Lt suma. 2007-04-25 Gariunu turgavieteje, esancioje Gariunu g. 68, Vilniuje, kioske Nr. 5 F. V., veikdamas D. S. prašymu ir padedamas jam, iš M. M. D. S. naudai prieme reikalauto kyšio dali – 300 Lt. 2007-06-20 Gariunu turgavieteje, esancioje Gariunu g. 68, Vilniuje, kioske Nr. 5 F. V., veikdamas D. S. prašymu ir padedamas jam, iš M. M. D. S. naudai prieme antra reikalauto kyšio dali – 300 Lt. 2007-11-14 Gariunu turgavieteje, esancioje Gariunu g. 68, Vilniuje, kioske Nr. 5 F. V., veikdamas D. S. prašymu ir padedamas jam, iš M. M. D. S. naudai prieme trecia reikalauto kyšio dali – 200 Lt, po ko buvo sulaikytas teisesaugos pareigunu. Iš M. M. 2007-04-25 ir 2007-06-20 paimta 600 Lt kyši F. V. teisminio irodymu tyrimo metu nenustatytomis aplinkybemis perdave D. S., kuris, už padejima priimti iš M. M. kyši, F. V. atsilygino sumokedamas teisminio irodymu tyrimo metu nenustatyta pinigu suma, tokiu budu D. S., padedant F. V., reikalavo ir prieme jo iš M. M. reikalauta kyši. Tokiais savo veiksmais D. S. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 225 str. 2 d.

Skunde teigiama, jog teismas taip pat grinde nuosprendi ne iki galo patikrintais teisiamajame posedyje faktiniais duomenimis. Išdestant kaltinamojo F. V., nukentejusiojo M. M., liudytoju J. M., A. G., M. D., V. B., A. M. parodymus nuosprendyje aprašytos tik tos ju dalys, kurios buvo naudingos teismui ir patvirtina pareikštus kaltinimus, taciau nepaneigia nurodytu kitu svarbiu aplinkybiu, kurios pareikštu kaltinimu nepatvirtina visiškai arba del ju abejojama.

D. S. mano, jog Vilniaus miesto 2 apylinkes teismas iš viso negalejo pradeti nagrineti šios bylos, nes prokuroro surašytas kaltinamasis aktas iš pat pradžiu neatitiko BPK 218 str. ir 219 str. reikalavimu. D. S. gynejas dar 2008-04-01 Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo pirmininkui paraše skunda ir praše teismo ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 38-1-00034-07 medžiaga perduoti atgal prokurorui, kad butu ivykdyti ankstesni teismo (ikiteisminio tyrimo teisejo) nurodymai. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, prokurorui buvo parašytas prašymas del ikiteisminio tyrimo papildymo, o prokuroro nutarimas atsisakyti tenkinti gynejo prašyma, vadovaujantis BPK 48 str., 178 str. apskustas Vilniaus 2-os apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejui. Ikiteisminio tyrimo teisejui pareikalavus iš prokuroro skundo išnagrinejimui perduoti visa su skundu susijusia bylos medžiaga, prokuroras nurode, jog kaltinamasis aktas su baudžiamaja byla yra perduotas Vilniaus miesto 2 apylinkes teismui teisminiam nagrinejimui. Del netinkamu prokuroro veiksmu, nuteistojo teigimu, ikiteisminio tyrimo teisejas negalejo užbaigti pradetos skundo nagrinejimo proceduros ir negalejo del to priimti atitinkamo sprendimo. Faktiškai pradeta apskundimo procedura liko neužbaigta. Teisejo sprendimas yra galutinis, bet toks sprendimas realiai turi buti. D. S. teigimu, visas šias aplinkybes turejo dar karta susipažines su byla ivertinti teisejas, kuriam buvo pavesta rengti byla nagrineti iš esmes teisme, prieš bylos perdavima nagrineti teisiamajame posedyje. Susipažines su byla, paskirtas teisejas bylos parengimo nagrineti teisme metu, pilnai galejo priimti nutarti perduoti byla prokurorui (BPK 232 str. 3 d.), taciau to nepadare ir nepagristai nustate, kad nera jokiu kliuciu nagrineti šia byla teisme ir po to byla perdave nagrineti teisiamajame posedyje. Nors BPK X d. nustatyta tvarka nutartys del bylos perdavimo nagrineti teisiamajame posedyje neskundžiamos, tai jokiu budu nereiškia, kad teismas gali daryti proceso klaidas, buti šališkas ir visumoje priimant tokias nutartis gali pažeidineti bylos nagrinejimo teisme dalyviu teises ir teisetus interesus. D. S. manymu, jei priimant teismo sprendimus buvo iš pat pradžiu nepagristai suvaržytos žmogaus teises, pradetos bet faktiškai neužbaigtos proceduros, pažeisti proceso principai ir teismas i tai nekreipe jokio demesio ir prieme sprendima nagrineti byla iš esmes, ginco keliu nebuvo išsprestas bylos tyrimo metu iškiles klausimas, toks teismas yra šališkas, o jo priimti sprendimai nepagristi ir neteiseti.

Skunde taip pat teigiama, jog teismas apkaltinamaji nuosprendi grinde, kito kaltinamojo F. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tame tarpe ir parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisejui. Teismas visiškai nesivadovavo F. V. parodymais duotais teisme ir jo duotus teisme parodymus D. S. atžvilgiu atmete laikydamas juos duotais, siekiant padeti pastarajam išvengti baudžiamosios atsakomybes ir sumažinti jo paties baudžiamosios atsakomybes masta. Tokie teismo argumentai, nuteistojo nuomone, nepagristi ir neatitinka kitu byloje esanciu faktiniu aplinkybiu. Nuosprendyje teismas nepagristai nurode, kad F. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir veliau patvirtinti pas ikiteisminio tyrimo teiseja parodymai yra nuoseklus viso ikiteisminio tyrimo metu, duoti dalyvaujant gynejui, patvirtinti kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir teisminio irodymu tyrimo metu ištirtais irodymais. D. S. teigimu, faktiškai tik ikiteisminio tyrimo pradineje stadijoje F. V. pirmineje apklausoje dave parodymus, kurie ir kaltina D. S. veika, kurios jis nepadare. Kitose apklausose F. V., tame tarpe ir akistatu su D. S. metu, jokiu pastaraji kaltinanciu parodymu iš viso nedave. Antros apklausos metu ikiteisminio tyrimo teisejui F. V. duoti parodymai yra beveik identiški parodymams duotiems tyrejai, parodymai surašyti vienodu stiliumi, juose vartojamos vienodos formuluotes ir sakiniai, identiškos rašybos ar stiliaus klaidos, nors duodant parodymus F. V. jokiais irašais nesinaudojo. Palyginus F. V. parodymus, duotus ikiteismini tyrima atliekanciam pareigunui, su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisejui, matyti, kad protokoluose užfiksuoti parodymai iš esmes pažodžiui, tik su nedideliais redakcinio pobudžio pakeitimais, sutampa. Pagal šia aplinkybe galima daryti išvada, kad F. V. parodymai ikiteisminio tyrimo teisejo buvo užfiksuoti ne pagal tai, ka jis parode apklausos pas ikiteisminio tyrimo teiseja metu, o perrašius ar kitaip nukopijavus, nuskanavus ankstesnius F. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Todel F. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisejui, neatitinka irodymu leistinumo reikalavimo ir teismas visiškai i tai neatsižvelge.

Skunde taip pat nurodoma, jog F. V., teisme pakeisdamas parodymus, kaip ikiteisminio tyrimo metu duotu parodymu atsiradimo priežasti nurode jo atžvilgiu naudota fizini smurta ir psichologine prievarta. Taciau teisme apklausti ikiteisminio tyrimo veiksmus atlike policijos pareigunai – M. D., A. G., A. R., R. S., E. V. paneige šiuos parodymus. Šie nuosprendžio teiginiai taip pat neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu, nes liudytojai A. G., R. S., E. V. apie tai iš viso teismo metu nebuvo klausiami, o liudytoju M. D. ir A. R. parodymus reikia vertinti kritiškai, kadangi jie tiesiogiai ir buvo F. V. kaltinami vartoje fizini smurta ir psichologine prievarta. Teismo teiginiai, kad kaltinamasis F. V. buvo sulaikytas dvi paras, o po to paleistas ir todel turejo galimybe, esant smurto požymiams, kreiptis i medikus, taciau to nepadare, yra tik prielaida.

D. S. manymu, teismo išvados, kad teismui neitikinamai atrodo kaltinamojo F. V. versija apie siekima susigražinti iš nukentejusiojo M. M. sena skola, kadangi kaltinamasis negalejo ivardinti konkrecios sumos, tai pat neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu. Teisminio nagrinejimo metu kaltinamasis F. V. aiškiai ir konkreciai nurode, kad už telefonus ir perforatoriu M. M. jam buvo skolingas apie 1500 Lt. Tokia suma nurodyta ir paciame nuosprendyje. Apie tai, kad F. V. buvo daves M. M. parduoti telefonus „Nokia“ ir „Samsung“ teisiamojo posedžio metu patvirtino ir liudytojas A. G., nes pats nesiryžo ju parduoti už F. V. nustatyta 600 Lt kaina. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje iš viso šiu parodymu neaptare ir neivertino, o atmete bendrais pagrindais, kad A. G. neitikinanciai pakeite ikiteisminio tyrimo metu duotus tyrejams parodymus ir teisme dave neteisingus parodymus.

Taip pat, nuteistojo teigimu, nepaneigti liko kaltinamojo F. V. parodymai, kad šis pasinaudojes situacija, kad M. M. pats prašo bendrininkauti paperkant D. S., pastarajam apie tai nieko nežinant, sutikdamas padeti M. M., tuo paciu sugalvojo buda, kaip iš jo tuo paciu atsiimti savo skola už neparduotus telefonus, remontuotus irankius. F. V. žinojo, kad kiosko Nr.5 leidimas ir taip bus pratestas nustatyta tvarka nepriklausomai nuo D. S. valios, taciau pokalbiu su M. M. metu itikinejo ir aiškino, kad D. S. vaidmuo šiuose veiksmuose yra lemiamas.

D. S. nuomone, kaltinamojo F. V. teisme duoti parodymai yra objektyvus, logiški, pakankamai gerai argumentuoti ir itikinantys, jie sutampa ir su kitu liudytoju teisme duotais parodymais (pvz. liudytojo A. G.), o teismas nuosprendyje to tinkamai neivertino ir šiais parodymais nesivadovavo.

Skunde D. S. taip pat teigia, jog nukentejusiojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai nebuvo nuoseklus. M. M. negalejo paaiškinti, kada, kokia diena jis konkreciai kreipesi i Policijos departamenta su pareiškimu, blaškesi ir keite parodymus del konkreciu aplinkybiu apie pokalbio su F. V. fiksavimo telefono „Nokia“ pagalba aplinkybes. Perklausius teismo posedyje nurodyta iraša pagal jo turini aiškiai girdejosi, kad užfiksuotas telefono atmintyje pokalbis nera pirminis, asmenys kalba jau apie iš anksto žinomas aplinkybes. Dalies pokalbio iš viso nesigirdi, nors teismas nuosprendyje apie tai nieko konkreciai nenurodo ir tokios aplinkybes iš viso neaptaria. Tai parodo, kad M. M. itakotas ir primokytas policijos pareigunu skatino ir kurste pokalbiams F. V.. Tai parodo, kad faktiškai dar 2007-04-25 ir tik gavus konkretu iraša, kai buvo padaryta irašo stenograma, M. M. kreipesi i Policijos departamenta, o ne kita diena, kai buvo užregistruotas jo pareiškimas. Nuosprendyje nurodyta, kad garso irašo stenograma tyrejas M. D. padare 2007-04-26 ir tik suklydo nurodydamas stenogramos surašymo data – 2007-04-25. Tokie teismo išvedžiojimai nepagristi faktinemis bylos aplinkybemis, kadangi ir nukentejusiojo M. M. 2007-04-26 apklausos protokole yra analogiškos klaidos (pvz. vakar, t.y. 2007-04-26, nors pats apklausos protokolas buvo datuotas 2007-04-26). Visa tai parodo, kad bylos tyrejai proceso veiksmus atlikinejo realiai ne tuo laiku, kai faktiškai tai buvo daroma.

M. M. keite parodymus apie tai, kiek laiko pažista F. V., melavo, jog sake kiosko savininkei apie iš jo reikalaujamus pinigus, D. S. nurodo, jog M. M. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teiseja metu aiškinant esmines bylos aplinkybes prokuroro iniciatyva D. S. gynejui nebuvo leista užduoti M. M. klausimu. Tokiais veiksmais buvo iš esmes suvaržytos jo ir jo gynejo teises. Nuosprendžio priemimo negali lemti argumentai, kuriuos gincyti proceso šalims nesudaromos jokios galimybes.

Taip pat, D. S. manymu, neteisingas teismo sprendimas lieciantis konkrecius daiktus, turincius reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti. Teismas vienu atveju M. M. mobiliojo ryšio telefona „Nokia“ nuosprendžiui isiteisejus, nusprende gražinti nukentejusiajam, o D. S. pateikta teismui diktofona nuosprendžiui isiteisejus, nusprende saugoti prie bylos.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis D. S. ir jo gynejas praše skunda patenkinti, prokuroras praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais ir visapusiškai ištirtais irodymais, prieme teiseta ir pagrista nuosprendi, D. S. padaryta veika kvalifikavo teisingai bei paskyre jam tinkama bausme.

D. S. kalte, padarius jam inkriminuota nusikalstama veika irodyta byloje esanciais nukentejusiojo M. M., kito kaltinamojo F. V., liudytoju parodymais, kita bylos medžiaga.

Skunde D. S. teigia, jog apylinkes teismas išdestydamas kaltinamojo F. V., nukentejusiojo M. M., liudytoju J. M., A. G., M. D., V. B., A. M. parodymus nuosprendyje apraše tik tas ju dalis, kurios buvo naudingos teismui ir patvirtina pareikštus kaltinimus. Šis nuteistojo argumentas nepagristas. Mineti nukentejusiojo bei liudytoju parodymai teisme yra užfiksuoti teisiamojo posedžio protokole, todel nera butina ju pažodžiui perkelti i nuosprendi. Apylinkes teismas minetus parodymus nuodugniai ištyre ir ivertino, bei motyvuotai pasisake del ju nuosprendžio aprašomojoje dalyje.

D. S. mano, jog Vilniaus miesto 2 apylinkes teismas iš viso negalejo pradeti nagrineti šios bylos, nes prokuroro surašytas kaltinamasis aktas iš pat pradžiu neatitiko BPK 218 str. ir 219 str. reikalavimu. Nurodo, jog susipažinus su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, prokurorui buvo parašytas prašymas del ikiteisminio tyrimo papildymo, o prokuroro nutarimas atsisakyti tenkinti gynejo prašyma apskustas Vilniaus 2 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejui, kuris nutartimi atsisake nagrineti skunda, kadangi ikiteisminis tyrimas byloje buvo baigtas, jau buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduoti nagrinejimui apylinkes teisme. Kolegija pažymi, jog ikiteisminio tyrimo teisejas istatymo priskirtus igaliojimus vykdo tik iki tol, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. S. gynejas skunda del 2008-03-03 prokuroro nutarimo panaikinimo Vilniaus miesto 2 apylinkes teismui pateike 2008-03-12, apylinkes teismo raštas generalinei prokuraturai del ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikimo buvo išsiustas 2008-03-15, o gautas generalineje prokuraturoje tik 2008-03-20. Kaltinamasis aktas ir baudžiamosios bylos Nr. 38-1-00034-07 medžiaga Vilniaus miesto 2 apylinkes teismui buvo perduota 2008-03-20. Nera jokio pagrindo teigti, kad bylos medžiaga D. S. gynejo skundo nagrinejimui ikiteisminio tyrimo teisejui buvo neperduota samoningai, siekiant sukliudyti apskundimo proceduros užbaigimui. BPK nenustatyta, jog prokuroro nutarimo atsisakyti patenkinti prašyma del ikiteisminio tyrimo papildymo apskundimas sustabdo tolesnius privalomus prokuroro procesinius veiksmus. Tokiu budu, kadangi ikiteisminis tyrimas byloje jau buvo pasibaiges ir byla buvo perduota nagrinejimui teisme, 2008-03-26 nutartyje ikiteisminio tyrimo teisejas D. S. gynejo skunda del prokuroro nutarimo pagristai paliko nenagrinetu. Pažymetina, jog baudžiamojo proceso istatymas neipareigoja ikiteisminio tyrimo teisejo nagrinejant skunda del prokuroro nutarimo priimti tik teigiama arba neigiama sprendima del skundo.

Taciau negalima teigti, jog del šios aplinkybes buvo suvaržytos kaltinamojo D. S. ir jo gynejo teises ar pažeistas rungimosi principas. Baudžiamojo proceso istatymas suteikia teise kaltinamajam ar jo gynejui prašymus del papildomu proceso veiksmu atlikimo pareikšti tolesniame baudžiamojo proceso etape. 2008-02-28 D. S. gynejo prašyme papildyti ikiteismini tyrima iš esmes buvo suformuluoti du prašymai: nustatyti bei apklausti liudytojais asmenis, kuriuos 2007-12-17 apklausos protokole nurode M. M., bei apklausti liudytoju A. K., kuris prekiauja Gariunu turgavieteje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2008-05-21 vykusio pirmojo teismo posedžio metu D. S. gynejas nurode, jog šioje baudžiamojo proceso stadijoje prašymu neturi ir nepalaiko prašymu, pateiktu prokurorui po susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga. 2008-08-22 teismo posedžio metu D. S. pateike teismui prašyma liudytoju apklausti A. K.. Šis asmuo buvo apklaustas 2008-10-10 ir 2008-11-19 vykusiu teismo posedžiu metu. D. S. gynejo prašymas nustatyti bei apklausti liudytojais M. M. 2007-12-17 apklausos protokole nurodytus asmenis teisme nebuvo pateiktas. Be to, kolegija atkreipia demesi, jog nagrinejant byla teisme nei D. S., nei jo gynejas nepateike nei pastabu, nei pasiulymu del netinkamai surašyto kaltinamojo akto ir galimybes perduoti byla prokurorui kaltinamojo akto trukumams pašalinti. Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, kolegija daro išvada, jog baigiamajame ikiteisminio tyrimo procese nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso istatymo reikalavimai, proceso principai bei D. S. teise i gynyba. Nera jokio pagrindo teigti, kad apylinkes teismas, perduodamas byla nagrineti teisiamajame posedyje, o ne gražindamas ja prokurorui, buvo šališkas.

Apelianto teigimu, apylinkes teismas priimdamas apkaltinamaji nuosprendi jo atžvilgiu nepagristai vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu duotais kaltinamojo F. V. parodymais, o ne F. V. parodymais duotais nagrinejant byla teisme. Kaip matyti iš bylos medžiagos, F. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo istaigoje 2007-11-14 bei 2007-11-15 pas ikiteisminio tyrimo teiseja dave analogiškus ir nuoseklius parodymus, nurodydamas, jog jo viršininko D. S. pareikalavimu eme iš M. M. pinigu sumas, kadangi M. M. nenorejo tureti problemu prekiaujant Gariunu turgavieteje. Šie F. V. parodymai patvirtina nukentejusiojo M. M. parodymus, jog D. S. reikalavo iš jo kyšio. Apklausiamas nagrinejant byla Vilniaus miesto 2 apylinkes teisme F. V. pakeite savo parodymus, nurodydamas, jog pinigus iš M. M. eme ne tam, kad perduotu juos D. S., o noredamas atgauti pinigus už nukentejusiajam realizavimui priduotus telefonus. Noredamas atgauti savo pinigus, jis pažadejo M. M. suteikti pagalba, t.y. tariamai perduoti pinigus D. S.. Paaiškindamas, kodel pakeite ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, F. V. nurode, jog ji sulaike ir apklause pareigunai dare jam spaudima, kad pastarasis pasakytu, jog pinigus, paimtus iš M. M., neše D. S.. Taip pat F. V. teige, jog prieš ji buvo naudojama fizine bei psichine prievarta, jam buvo grasinama atskleisti jo besilaukianciai žmonai ji kompromituojancia informacija. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2007-11-14 apklausos metu dalyvavo F. V. gyneja, po apklausos protokolu pasiraše abu, nei vienas nei kitas pastabu neturejo. Nagrinejant byla apylinkes teisme buvo apklausti ikiteisminio tyrimo veiksmus atlike pareigunai M. D., A. G., A. R., R. S., E. V., kurie paneige mate ar patys vartoje fizini smurta ar psichologine prievarta F. V. atžvilgiu, ar girdeje, jog tai galejo buti daroma. Apylinkes teismas nuosprendyje pagristai nurode, jog, tuo atveju, jei F. V. atžvilgiu buvo vartojamas smurtas, jis turejo galimybe kreiptis i medikus, kad turetu tai patvirtinancius irodymus. Taciau F. V. to nepadare. Be to, kolegijos nuomone, pagal savo išsilavinima ir profesija F. V. žinojo, jog vartodami fizini ir psichologini smurta jo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo pareigunai elgiasi neteisetai, todel turejo galimybe kreiptis i aukštesnius pareigunus ir tokius veiksmus apskusti. Taciau to nepadare. Be to, parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu F. V. patvirtino ir apklausiamas 2007-11-15 pas ikiteisminio tyrimo teiseja, kur jau jam nebuvo daromas joks spaudimas. Kas del sutapimu F. V. 2007-11-14 ikiteisminio tyrimo pareiguno apklausos protokole ir 2007-11-15 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teiseja protokole, pažymetina, jog parodymai juose yra skirtingi tiek apimtimi, tiek turiniu. Atskiru fraziu šiuose protokoluose sutapimas gali buti salygotas to paties apklausos dalyko ir trumpo laiko tarpo tarp šiu proceso veiksmu atlikimo. Be to, 2007-11-15 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teiseja protokole užfiksuota, jog, pagarsinus surašytus apklausiamojo parodymus, nei F. V., nei jo gyneja papildymu bei pastabu nepareiške. Tokiu budu, F. V. versijos, jog jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo itakoti prieš ji panaudotos fizines bei psichines prievartos, nepatvirtina jokia bylos medžiaga. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas neišsamiai ištyre smurto panaudojimo prieš F. V. versija, kadangi neapklause F. V. nurodytu Paneriu policijos nuovados darbuotoju, kurie, pasak apelianto, apie šiuos faktus „žinojo ir mate“. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylos nagrinejimo teisme metu ne vienas iš kaltinamuju ar ju gyneju nepraše i teismo posedi iškviesti ir apklausti F. V. minetus apie jo patirta prievarta žinancius Paneriu policijos nuovados darbuotojus. Todel, atsižvelgiant i tai, apylinkes teismas pagristai atmete F. V. teisme duotus parodymus, kaip siekima padeti D. S. išvengti baudžiamosios atsakomybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007-11-16 bei 2007-11-27 pareiškime D. S. atsisake akistatos su F. V. (t. 2, b.l. 58, 60), ko jis apskritai padaryti negalejo, kadangi itariamasis turi pareiga dalyvauti ikiteisminio tyrimo pareigunu atliekamuose procesiniuose veiksmuose. 2008-01-09 akistatos tarp D. S. ir F. V. metu abu itariamieji parodymus duoti atsisake. Pažymetina, jog tai, kad akistatos metu F. V. nedave iš viso jokiu parodymu, nepaneigia D. S. kaltes del jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

Nors apeliantas teigia, jog F. V. teisme duotus parodymus patvirtina liudytojo A. G. teisme duoti parodymai, taciau, kaip matyti iš bylos medžiagos liudytojas ikiteisminio tyrimo metu teige, jog M. M. buvo atejes pas ji, sake, kad policijos nuovados viršininkas liepe surinkti pinigus, po 100 ar tai po 150 Lt, ir atiduoti jam. Apklausiamas teisme liudytojas jau teige, kad jis taip nesake, kad jokios kalbos apie reikalaujamus pinigus nebuvo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. G. buvo supažindintas su apklausos protokolu, po juo pasiraše, pastabu neturejo. Kolegijos nuomone, apylinkes teismas tinkamai ivertino šio liudytojo parodymus ir pagristai nuosprendyje nurode, jog atmeta A. G. versija, kad ikiteisminio tyrimo metu jis dave tokius parodymus, kadangi jam buvo liepta padeti tyrimui, kitaip bus atimtas leidimas gyventi, nes institucija atlikusi ikiteismini tyrima nera kompetentinga itakoti leidimo panaikinima. Tokiu budu, apylinkes teismas pagristai vadovavosi A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie patvirtina nukentejusiojo M. M. parodymus.

Be to, apylinkes teismas pagristai atmete kaltinamojo F. V. versija, jog imdamas pinigus iš M. M. jis sieke susigražinti sena skola. F. V. ne karta nurode, jog su M. M. buvo draugiškuose santykiuose. Todel, budamas policijos pareigunu ir išmanydamas istatymus, F. V. turejo žinoti, kad tokios skolos susigražinimo priemones yra neteisetos, ir skolos klausima jis galejo išspresti kitais, teisetais budais. Iš nukentejusiojo M. M. parodymu seka, jog jis apie skola F. V. nera girdejes, imdamas pinigus F. V. visada sake, jog veikia viršininko vardu. Atsižvelgiant i tai, F. V. versija del skolos susigražinimo iš M. M. vertintina kritiškai.

Kolegija nesutinka su apelianto teigimu, kad nukentejusiojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai buvo nenuoseklus. Kaip matyti iš bylos medžiagos del esminiu, D. S. kalte pagrindžianciu, aplinkybiu nukentejusysis M. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme dave pakankamai nuoseklius bei išsamius parodymus, paaiškindamas, kad 2006 m. pabaigoje D. S. pokalbio prie jo kiosko metu reikalavo moketi jam po 150 Lt kas menesi už netrukdoma prekyba mobiliojo ryšio telefonais, informacija apie organizuojamus reidus, patikrinimus. Šiuos M. M. parodymus patvirtino ju pokalbio fragmenta girdejes liudytojas V. B., kuriam veliau M. M. papasakojo apie reikalavima moketi pinigus, taip pat liudytojai J. M. ir A. G., kurie ikiteisminio tyrimo metu tvirtino mate, kaip D. S. ir M. M. bendrauja, o veliau iš pastarojo sužinojo apie reikalavima moketi D. S.. D. S. skunde nurodyti M. M. parodymu duotu ikiteisminio tyrimo metu ir teisme netikslumai yra nežymus ir neturejo lemiamos reikšmes apylinkes teisme sprendžiant D. S. kaltes klausima.

Apeliantas taip pat teigia, jog ikiteisminio tyrimo pareigunai proceso veiksmus atlikinejo realiai ne tuo laiku, kai faktiškai tai buvo daroma. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinejant byla teisme buvo nustatyta, jog visu pirma nukentejusysis savarankiškai ir savo iniciatyva padare savo ir F. V. pokalbio garso iraša, o po to su pareiškimu kreipesi i policijos pareigunus. Tai nustatyta pagarsinus bylos medžiaga, o taip pat apklausus nukentejusiji M. M. ir liudytoja M. D.. Liudytojas M. D. apklausiamas teisme išsamiai nurode pareiškimo priemimo iš M. M. aplinkybes.

Skunde apeliantas taip pat teigia, jog M. M. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teiseja metu aiškinant esmines bylos aplinkybes prokuroro iniciatyva D. S. gynejui nebuvo leista užduoti M. M. klausimu. Kaip matyti iš byloje esancio 2007-12-07 liudytojo apklausos protokolo, apklausiant M. M. pas ikiteisminio tyrimo teiseja dalyvavo D. S. ir jo gynejas (t.1, b.l. 20-22). Protokole užfiksuota, jog D. S. gynejas uždave kelis klausimus M. M. ir pastarasis i juos atsake. Veliau gynejas uždave klausimus „Kada jus kreipetes i policija del to, kad iš jusu reikalauja kyšio?“ ir „Iš kur gavote 200 Lt, kuriuos sumokejote F. V.?“, taciau, kaip nurodyta protokole, ikiteisminio tyrimo teisejas nutare neleisti užduoti šiu klausimu šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje. Remiantis LR BPK 184 str. 4 d., apklausiant liudytoja pas ikiteisminio tyrimo teiseja, itariamasis ir jo gynejas turi teise užduoti apklausiamam asmeniui klausimus. Pažymetina, kad baudžiamojo proceso istatymas nesuteikia teises ikiteisminio tyrimo teisejui apklausos metu uždrausti itariamajam ar jo gynejui užduoti tam tikrus klausimus apklausiamam asmeniui. Apeliacines instancijos teismas konstatuoja, kad tokiais ikiteisminio tyrimo teisejo veiksmais buvo pažeista itariamojo D. S. teise i gynyba. Todel kyla klausimas, ar pagristai apylinkes teismas M. M. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teiseja protokola pripažino irodymu byloje, pagrindžianciu D. S. kalte. Kolegijos nuomone, net ir pripažinus, kad šiuo atveju buvo pažeistas irodymu leistinumo principas, ir 2007-12-07 apklausos protokolo nepripažistant irodymu, byloje yra surinkta pakankamai duomenu (ivardinti aukšciau), irodanciu D. S. kalte del jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinejant byla apylinkes teisme, 2008-05-21 posedžio metu apklausiant nukentejusiji M. M. kaltinamasis D. S. ir jo gynejas netrukdomi uždavinejo klausimus M. M., tame tarpe buvo užduoti klausimai, kuriu apklausos pas ikiteisminio tyrimo teiseja metu neleido užduoti ikiteisminio tyrimo teisejas, ir nukentejusysis M. M. i šiuos klausimus atsake (t. 4, b.l. 161-165). Taigi konstatuotina, kad nagrinejant byla apylinkes teisme D. S. ir jo gynejas pilnai igyvendino savo teise i gynyba.

D. S. skunde nurodo, jog M. M. buvo supykes ant jo del nustatytu pažeidimu kioske, žadejo pasitaikius progai atkeršyti, ka patvirtino ir liudytojas A. K.. Byloje nera jokiu duomenu, galinciu patvirtinti D. S. teigini, kad M. M. turejo problemu su teisesaugos institucijomis. Kolegijos nuomone, apylinkes teismas nuosprendyje pagristai nesireme liudytojo A. K. parodymais, nurodydamas, kad šio liudytojo parodymai netikslus, ju nepatvirtina kiti bylos duomenys, jis tiksliai negalejo nurodyti aplinkybiu, kuriomis kaltino M. M..

Apelianto teigimu, M. M. turejo buti supažindintas su nusikalstama veika imituojanciu veiksmu modelio ribomis ir del to turejo buti surašytas protokolas, nes tai numatyta generalinio prokuroro patvirtintuose poistatyminiuose aktuose. Atkreiptinas demesys, kad tik 2008-05-28 generalinio prokuroro isakymu Nr. I-79 padarytais pakeitimais rekomendacijose del operatyvines veiklos istatymo ir BPK normu taikymo atsirado nuostatos del protokolo surašymo tokiu atveju. Iki tol tokiu rekomendaciju patvirtinta nebuvo, buvo vadovaujamasi BPK nuostatomis. Todel, nesurašius tokio protokolo, apie kuri kalbama rekomendacijose su 2008-05-28 isakymu padarytais pakeitimais, baudžiamojo proceso istatymas pažeistas nebuvo.

D. S. skunde teigia, jog procesines prievartos priemones buvo vykdomos neteisetai, nurodo, kad faktiškai buvo atliekamas slaptas sekimas (o del to atskiros nutarties priimta nebuvo), teismo nutartyse nenurodytas budas ir priemones, kuriomis reikia naudotis siekiant neatskleisti savo tapatybes. Šie apelianto argumentai nepagristi. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo leista atlikti tyrima neatskleidžiant savo tapatybes ir nusikalstama veika imituojancius veiksmus. Slaptas sekimas paprastai atliekamas per atstuma, tiesiogiai nekontaktuojant su sekamu asmeniu bei neirengiant techniniu priemoniu patalpu viduje. Tokiais atvejais, kai reikia tiesiogiai kontaktuoti su sekamu asmeniu ar irengti technines priemones patalpu viduje, vadovaujamasi BPK 158 str., nes tai jau yra veiksmai neatskleidžiant savo tapatybes. Butent tokia situacija yra šioje byloje, procesines prievartos priemones, numatytos BPK 158 ir 159 straipsniuose, parinktos ir taikytos pagristai, pagal istatymo reikalavimus. Iš byloje esancios Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2007-05-17 nutarties matyti, kad leidimas atlikti nusikalstama veika imituojancius veiksmus duotas, išnagrinejus LR Generalines prokuraturos prokuroro prašyma ir pateikta medžiaga Nr.38-1-00034-07 Lietuvos Kriminalines policijos biuro ONTVV atliekamame tyrime del nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 225 str.1d., kur nustatyta, kad 2007-04-25 Vilniaus m. VPK 2 PK VP Paneriu PN tyrejas F. V. iš M. M., prekiaujancio Gariunu turgavieteje, pareikalavo 600 Lt kyšio už tai, kas pastarasis galetu netrukdomas prekiauti turgavieteje puse metu. Butinuma taikyti ši procesini veiksma pagrinde M. M. 2007-04-26 pareiškimas ir 2007-04-26 daiktu paemimo protokolu iš M. M. paimtams mobiliojo ryšio telefonas bei atminties kortele su pokalbio garso irašu. Nutartyje leistais atlikti nusikalstama veika imituojanciais veiksmais nukentejusiajam M. M. leista prisijungti prie jau daromos nusikalstamos veikos. Kolegijos nuomone, leidimo atlikti nusikalstama veika imituojancius veiksmus sankcionavimo tvarka nebuvo pažeista, joje nurodytu konkreciu nusikalstama veika imituojanciu veiksmu ribos nebuvo peržengtos.

Kolegija atkreipia demesi, jog savo tapatybes neatskleidimas atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus reiškia ir tai, kad asmuo neatskleidžia savo ryšio su ikiteisminiu tyrimu, savo veiklos, kuri sankcionuota teismo, todel veiksma atliekancio ir asmens, kurio atžvilgiu atliekamas veiksmas, tarpusavio pažintis nedaro itakos šio veiksmo teisetumui. Teismo nutartyse nurodyti asmenys, kuriems leista atlikti veiksmus neatskleidžiant savo tapatybes gali neatlikti nei vieno veiksmo arba visus veiksmus gali atlikti tik vienas iš asmenu – svarbiausia, kad tokiu veiksmu neatliktu asmuo, kuriam neleista to daryti. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo veiksmus neatskleidžiant savo tapatybes atliko M. D., o M. M. atliko veiksmus imituojancius nusikalstama veika. Pažymetina, jog BPK nereikalauja nutartyje, kuria leidžiama atlikti veiksmus neatskleidžiant savo tapatybes, nurodyti konkrecius budus ir priemones, kaip pareigunai ar kiti asmenys turetu slepti savo tapatybe.

D. S. manymu, atliekant nusikalstama veika imituojancius veiksmus M. M. provokavo F. V. padaryti nusikalstama veika. Kolegija pažymi, kad atliekant nusikalstama veika imituojancius veiksmus, pagal BPK 159 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos operatyvines veiklos istatymo 6 str. 5 p., draudžiama provokuoti asmeni padaryti nusikalstama veika. Provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstama veika apribojant asmens veiksmu pasirinkimo laisve, jei del to asmuo padaro ar kesinasi padaryti nusikalstama veika, kurios prieš tai neketino daryti. Bylos duomenimis, minetu veiksmu F. V. atžvilgiu nei M. M., nei kiti asmenys neatlikinejo. Nei M. M., nei kitu asmenu veiksmais nebuvo apribota F. V. veiksmu pasirinkimo laisve, prieš ji nebuvo naudojama fizine ar psichine prievarta. Veika galejo buti tesiama ir be policijos pareigunu isikišimo, todel nera pagrindo pripažinti, kad nusikalstama veika imituojanciu veiksmu atlikimo metu M. M. atliekamu veiksmu ribos buvo peržengtos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007-08-09 ikiteisminio tyrimo teisejas prieme dvi atskiras nutartis – tiek del nusikalstama veika imituojanciu veiksmu pratesimo, tiek ir del veiksmu neatskleidžiant savo tapatybes pratesimo. Todel apelianto minimoje nutartyje del nusikalstama veika imituojanciu veiksmu pratesimo, kurioje vadovautasi tik BPK 173 str. 1 d. ir 159 str. 2, 4 d. nuostatomis, visiškai nebutina buvo vadovautis ir BPK 158 str. nuostatomis, nes tuo klausimu buvo priimta atskira nutartis. Be to, 2007-08-09 nutarties aprašomojoje bei rezoliucineje dalyse nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo pareigunams ir M. M. leidžiama neatskleidžiant savo tapatybes techninemis priemonemis daryti garso ir vaizdo irašus.

Apeliaciniame skunde D. S. nesutinka su apylinkes teismo sprendimu palikti saugoti prie bylos jo pateikta diktofona su garso irašu. Byloje yra D. S. pateiktu diktofonu „Olympus VN – 120“ irašyto pokalbio tarp D. S. ir M. D., vykusio 2007-11-20, stenograma (t. 5, b.l. 55). Todel, kolegijos nuomone, nera butinybes pati garso irašymo irengini laikyti prie bylos, todel jis gražintinas apeliantui.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.

nutare:

nuteistojo D. S. apeliacini skunda patenkinti iš dalies. Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008-12-22 nuosprendžio rezoliucine dali, kuria D. S. pateiktas diktofonas su garso irašu paliktas saugoti prie bylos. D. S. pateikta diktofona „Olympus VN – 120“ su garso irašu gražinti D. S..

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.