- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-28
- Bylos Nr.
- 2S-473-378/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gražina Davidonienė (pirm.), Nijolia Indreikienė, Leonas Jachimavičius
- Pareiškėjas
- J. G.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. G. atskirąjį skundą dėl 2007 m. vasario 13 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutarties pareiškimo priėmimo klausimu,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. G. kreipėsi su pareiškimu į Kauno rajono apylinkės teismą dėl juridinio fakto nustatymo, ir prašė nustatyti, jog pareiškėja J. G. po savo tėvo K. S. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paliktą turtą valdyti.
Pareiškėja nurodė, jog jos tėvas K. S. mirė 1997-03-17. Po tėvo mirties pareiškėjai, kaip vienintelei įpėdinei liko tėvo asmeninis turtas, kurį pareiškėja priėmė ir pradėjo jį faktiškai valdyti bei disponuoti. Taip pat, pareiškėjos teigimu, ji paveldėjo ir tėvo turtines teises: į 1,68 ha žemės, į kurią tėvui nespėta atkurti nuosavybės teisių. Pareiškėja nurodė, kad laiku į notarą nesikreipė dėl paveldėjimo bylos užvedimo, kadangi nežinojo jog tai būtina. Taip pat pareiškime nurodyta, kad pareiškėjos dukrai A. B. 2006-05-24 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr.2602 į 1,48 ha žemės, į kurią K. S. nuosavybės teisės dar neatkurtos ir į 0,20 ha žemės išmokant 15 360 Lt piniginę kompensaciją, į kurią nuosavybės teisės atkurtos 2005-11-02 sprendimu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškimą atsisakė priimti. Teismas nustatė, jog paveldėjimo teisės liudijimas į K. S. turtą yra išduotas kitam įpėdiniui, todėl sutinkamai su CK 5.8 str. pareiškėja turi teisę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pareikšdama ieškinį. Teismas atsisakė priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja J. G. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą, kadangi pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodytas visiškai kitas mirusiojo pareiškėjos tėvo turtas, tai jo asmeniniai daiktai, kuriuos ji tuoj po jo mirties priėmė ir disponavo kaip savais. Suinteresuotajam asmeniui išduotame paveldėjimo teisės liudijime minima išimtinai tik žemė, t.y. tik dalis mirusiojo palikimo. Todėl akivaizdu, kad J. G. pagrįstai kreipėsi į teismą dėl kito turto, kurį kaip mirusio tėvo palikimą, priėmė žymiai anksčiau. Taip pat pareiškėjos teigimu, teisėja remiantis CPK 65 str. privalėjo nusišalinti nuo šio pareiškimo nagrinėjimo, kadangi kaip minėta, 2005-08-19 ji priėmė nutartį, kuria suinteresuotajam asmeniui A. B. buvo atnaujintas terminas priimti palikimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teismas, spęsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio patikrinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir jos tinkamo įgyvendinimo sąlygos, t.y. ar suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad ji po savo tėvo K. S. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Sutinkamai su CPK 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Tokiu būdu, pagal CPK 444 straipsnio 1 dalies normą, pagal kurią teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius juridinius faktus, o tik tokius, nuo kurių priklauso asmens materialinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pareiškėja siekia iškelti bylą dėl vieno iš nuosavybės teisės į turtą atsiradimo pagrindų – paveldėjimo. Pagal 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį paveldėjimo santykiams taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusios CK normos. Palikimo priėmimą reglamentavo 1964 metų Civilinio kodekso 587 straipsnis, kurio 1 dalis nustatė, jog neleidžiama priimti palikimą dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Tos pačios normos antroji dalis nustatė du palikimo priėmimo būdus: faktinį paveldimo turto valdymą bei pareiškimo padavimą palikimo atsiradimo vietos notariniam organui apie palikimo priėmimą. Bylos medžiaga nustatyta, kad į visą K. S. turtą yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (b.l.16). Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas į visą K. S. turtą reiškia, kad visą palikimą yra priėmusi A. B. . Kaip jau minėta aukščiau, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek dabar galiojančios teisės normos imperatyviai draudžia palikimo priėmimą iš dalies (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tol, kol nėra nuginčytas paveldėjimo teisės liudijimas (CK 5.8 straipsnis), prašomas nustatyti faktas teisinių pasekmių nesukurs, todėl tokia byla teisme nenagrinėtina (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl naikinti pagrįstą ir teisėtą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu
n u taria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.