- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-14
- Bylos Nr.
- eI-12177-342/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-03309-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“
- Atsakovas
- V. L.
- Kategorijos
- 12.18.1Prašymai dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos išieškojimo
- 55.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
- 57.4Sprendimo dėl išlaidų atlyginimo priėmimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui V. L. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja, TRATC) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo 174,00 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2021-12-31 (toliau – ir ginčo laikotarpis). Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovas, ginčo laikotarpiu būdamas nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojas, už ginčo laikotarpį nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 12 straipsnio 1 - 2 punktai numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT), aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. LVAT 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.
LR atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 3 d. 3 p. nustato, jog komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir ją rinkti. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2010-02-269 sprendimu Nr. T1-54 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Mažeikių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – vietinės rinkliavos nuostatai) 23 punktas nustato, kad pareiškėjas apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį, 37 punktas – kad pareiškėjas administruoja vietinės rinkliavos surinkimą, o 49 punktas - kad pareiškėjas vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų. Pareiškėjas yra Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą administruojantis subjektas, kontroliuojantis vietinės rinkliavos mokėjimą, vykdantis jos apskaitą bei kitas procedūras, reikalingas vietinei rinkliavai administruoti, įskaitant ir kreipimąsi į teismą dėl nesumokėtų vietinių rinkliavų išieškojimo.
LR atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ str. 2 d. numatyta, jog nekilnojamojo turto objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą. Vietinės rinkliavos nuostatai nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (6 p.), vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams, fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems ir disponuojantiems nekilnojamąjį turtą (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (34 p.).
Vietinės rinkliavos nuostatų 32 p. yra nustatyta, jog vietinės rinkliavos dydis atliekų turėtojams už komunalinių atliekų tvarkymą nustatomas ir patvirtinamas už vienus metus, t. y. vietinė rinkliava nustatoma bei privalo būti mokama pagal ataskaitinį laikotarpį už kiekvienus kalendorinius metus
Taigi, vadovaujantis Nuostatais, vietinę rinkliavą privalo mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.
Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog nekilnojamojo turto objektu, adresu (duomenys neskelbtini) ginčo laikotarpiu buvo naudojamas atsakovo. Atsakovas atsiliepimo į prašymą ir įrodymų, kad ginčo nekilnojamojo turto objektu ginčo laikotarpiu nesinaudojo, ar juo naudojosi kiti asmenys, neteikia. Dėl nurodytų priežasčių, teismas daro išvadą, kad ginčo laikotarpiu faktiškai ginčo nekilnojamąjį turto objektą valdė atsakovas, todėl ginčo laikotarpiu vietinės rinkliavos mokėtojas laikytinas atsakovas.
Iš pareiškėjos pažymos dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo nustatyta, kad ginčo laikotarpiu už atsakovo valdomą turto objektą buvo priskaičiuota 174,00 Eur dydžio įsiskolinimas. Ginčo dėl apskaičiuoto rinkliavos dydžio byloje nėra.
Byloje nustatyta, kad 2022-12-13 gautas atsakovo pranešimas, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimas sumokėtas. Atsakovas prideda mokėjimo kvitą, iš kurio matyti, kad 2022-12-13 174,00 Eur suma buvo pervesta į UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras sąskaitą. Pareiškėjas nepateikė tai paneigiančių įrodymų. Teismas konstatuoja, kad atsakovas įvykdė savo pareigą sumokėti jam priklausančią įstatymų numatytą rinkliavą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėja prašo iš atsakovų jai priteisti 18,15 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143–375/2008 yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Be kita ko, pareiškėja taip pat nenurodė, kad buvo susiklosčiusi kitokia išskirtinė padėtis, objektyviai lėmusi poreikį kreiptis į advokatų profesinę bendriją. Pažymėtina, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ yra papildytas V skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėja galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodama vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362. Be to, pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 6 dalį, dėl laiku nesumokėtos rinkliavos priteisimo gali būti kreipiamasi į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti 18,15 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti netenkinamas.
Pareiškėja prašo jai priteisti 1,71 Eur išlaidas už registrų išrašų suformavimą.
Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja yra vietinės rinkliavos administratorius, kuris administruodamas vietinę rinkliavą vykdo vietinės rinkliavos mokėtojų apskaitą pagal Nekilnojamojo turto, Gyventojų registro ir kitas duomenų bazes. Taigi, disponavimas įvardijamais duomenimis yra sąlygotas vykdoma vietinės rinkliavos mokėtojų apskaita ir šios išlaidos nepriskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta, prašymas priteisti 1,71 Eur išlaidas už registrų išrašų suformavimą netenkinamas.
Apibendrinus konstatuotina, kad atsakovui sumokėjus 174,00 Eur ginčo rinkliavos sumos, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo priteisti vietinę rinkliavą iš atsakovo, todėl prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Netenkinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą iš atsakovo V. L. priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.