- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-17
- Bylos Nr.
- 2SA-281-640/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-06283-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Pareiškėjas
- V. K., E. K.
- Suinteresuotas asmuo
- AB DNB bankas
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. K. ir E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės V. M. prašymą dėl turto perdavimo išieškotojui akto tvirtinimo bei pareiškėjų V. K. ir E. K. skundo dėl antstolės veiksmų, suinteresuotas asmuo AB DNB bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Antstolė V. M. kreipėsi į teismą su prašymu dėl 2010-03-22 turto perdavimo išieškotojui akto Nr.0015/09/02256 tvirtinimo. Nurodė, jog vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomąjį raštą Nr.286V/2009 priverstinai parduoti iš varžytinių 0,3971 ha ploto žemės sklypą, Linkmenų g., Vilniuje.
Pareiškėjai pateikė teismui skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo nesutiko su 2010-03-17 antstolės patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0015/09/02256 dėl išieškotojo sutikimo paimti neparduotą iš antrųjų varžytynių turtą ir prašė sustabdyti antstolės 2010-03-17 patvarkymo Nr. 0015/09/02256 galiojimą dėl antrose varžytynėse neparduoto skolininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančio 3,3971 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)(toliau – turto), perdavimo AB DNB bankui už 2 228 000 Lt bei išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/09/02256 iki bus išnagrinėta byla dėl antstolės veiksmų.
2009-10-23 patvarkymu antstolė atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą atidėti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, nurodydama, kad antstolis gali visiškai arba iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus CPK 627 str. nustatyta tvarka, o prašyme nebuvo būtinų sąlygų atidėti vykdymo veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi (b.l. 93-96) pareiškėjų skundą dėl antstolės veiksmų atmetė ir patvirtino 2010-03-22 turto perdavimo aktą Nr. 0015/09/02256. Nurodė, kad išanalizavęs pareiškėjų skundo argumentus dėl vykdymo veiksmų atidėjimo bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas nenustatė CPK 627 straipsnyje numatytų pagrindų, kuriais vadovaujantis turėtų būti sustabdyta vykdomoji byla ar atidėti vykdymo veiksmai, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą - 0,3971 ha ploto žemės sklypą. Taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-11-23 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui, o dėl šios nutarties atsakovai pateikė atskirąjį skundą, kuris Vilniaus apygardos teismo 2010-05-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-499-115/2010 paliktas nepakeistas. Taigi, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjų ieškinys Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, priimant vykdomojoje byloje 2009-10-23 patvarkymą dėl prašymo atidėti vykdymo veiksmus, dar nebuvo priimtas. Todėl pareiškėjų argumentai dėl būtinybės stabdyti vykdymo veiksmus tuo pagrindu, kad yra nagrinėjama byla dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, atmestini. Teismas sutiko su antstolės argumentu, nurodytu atsiliepime į pareiškėjų skundą, kad pareiškėjų argumentas, nurodytas prašyme atidėti vykdymo veiksmus, jog rengiamas ieškinys teismui, nesusijęs su vykdymo procesu pagal įsiteisėjusią Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-05-05 nutartį, negalėjo būti pagrindu atidėti vykdymo veiksmus. Taip pat pažymėjo, kad nepagrįstai sustabdžius vykdomąją bylą, gali būti pažeidžiami jos šalių teisėti interesai, vilkinamas sprendimo įvykdymas. Taip pat nurodė, kad skolininko turto nepavykus realizuoti ir išieškotojui sutikus paimti jį nuosavybėn, antstolis priima patvarkymą įmokėti išieškotojui į antstolio depozitinę sąskaitą perduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančios lėšų sumos skirtumą (CPK 720 str. 2 d., ginčijamo patvarkymo metu galiojanti redakcija, v.b.l. 54), priima patvarkymą dėl turto perdavimo (v.b.l. 56) ir surašo turto perdavimo aktą (v.b.l. 61), kurį kartu su vykdomąja byla perduoda tvirtinti teismui (CPK 702 str., ginčijamo patvarkymo metu galiojanti redakcija, Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 priedas, b.l. 1-2). Vertindamas antstolės veiksmus nurodytais aspektais, teismas padarė išvadą, kad 2010-03-17 patvarkymas priimtas nepažeidžiant civilinio proceso normų, reglamentuojančių turto perdavimo išieškotojui, neįvykus antrosios varžytynėms bei kitų procesinių veiksmų atlikimo tvarkos, todėl jo naikinti nėra pagrindo (CPK 513 str.). Pažymėjo, kad skolininkai, būdami tinkamai informuoti apie vyksiančias varžytynes ir parduodamo turto pradinę kainą tiek prieš pirmąsias, tiek prieš antrąsias varžytynes, prieštaravimų dėl turto kainos nereiškė.
Šalies argumentai
Skolininkai V. K. ir E. K. atskiruoju skundu (b.l. 101-106) prašo panaikinti 2013-05-17 dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir prijungti prie bylos papildomus įrodymus. Nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį nevertino ir netaikė CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 681 straipsnio 2 dalies nuostatų bei nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos panašiose bylose. Nurodo, kad patvarkymo priėmimo metu vidutinė žemės sklypo rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis buvo 3 223 459 Lt. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad ši vertė nustatyta 2006-11-14. Šiuo metu Nekilnojamojo turto registro išraše žemės sklypo vertė taip pat nurodoma pagal 2006-11-14 duomenis. Taigi, antstolė privalėjo įsitikinti, ar žemės sklypo kaina atitinka realią rinkos kainą. Įvertinant aplinkybę, kad antstolė vadovavosi 2006 metų duomenimis, akivaizdu, kad prieš priimant patvarkymą, buvo būtina įsitikinti antstolės pasirinktos kainos atitikimu realiai situacijai. Byloje nėra duomenų, kad antstolė išnaudojo visas jai įstatymo suteiktas teises realiai žemės sklypo kainai nustatyti. Nurodo, kad vidutinė turto pardavimo kaina šios dienos duomenimis yra ~ 4 633 570 Lt. Taip pat nurodo, kad CPK 681 straipsnio 2 dalis numato, kad „vykdymo procese įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas“. Šią normą sistemiškai aiškinant su CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata, įpareigojančia maksimaliai apsaugoti suinteresuotų asmenų interesus, ji suponuoja antstolio pareigą imtis veiksmų: (i) įvertinti, ar vykdymo procese turto vertė nepakito; ir (ii) nustačius, kad ji pakito, imtis veiksmų tikrajai turto rinkos kainai nustatyti. Nurodo, kad tokiu būdu antstolė neįvykdė savo pareigos imtis visų priemonių realiai žemės sklypo rinkos vertei nustatyti ir tokiu būdu suteikė prioritetą banko interesams. Pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad buvo būtina įvertinti pokyčius nekilnojamojo turto rinkoje, nes priešingu atveju, jei patvarkymas bus vykdomas šiuo metu skolininkų teisės ir teisėti interesai būtų dar labiau pažeidžiami, nei tai buvo patvarkymo priėmimo metu. Taip pat nurodė, kad teismų praktikoje akcentuojama, kad varžytynėse parduodamo turto kaina nenustatinėjama šalių susitarimu, o ją nustato antstolis, todėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas yra esminė varžytynių teisėtumo sąlyga. Nurodo, kad kreditoriui ar skolininkui apskundus antstolio veiksmus dėl turto įkainojimo (CPK 510, 512 straipsniai), teismas, nustatęs pažeidimą, antstolio veiksmą pripažįsta neteisėtu ir įpareigoja jį atlikti iš naujo (CPK 513 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu (b.l. 125-127) į atskirąjį skundą prašo skolininkų V. K. ir E. K. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad faktas, jog minėtas įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2011-07-01 sprendimas gali būti skundžiamas kasacine tvarka nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės nagrinėti apeliantų skundo dėl antstolio veiksmų ir tvirtinti įkeisto turto perdavimo išieškotojui akto. Taip pat nurodo, kad apeliantų skolos bankui suma fiksuota įsiteisėjusioje 2009-05-05 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutartyje Nr. 286V/2009, ir sudaro 4‘118‘705,41 Lt. Nurodo, kad prievolės neįvykdymo atveju hipotekos kreditorius turi teisę skolos išieškojimą nukreipti į įkeistą turtą (CK 4.170 str., 4.192 str. 1 d.). Įkeistas turtas buvo įkainotas ir parduodamas iš varžytynių tuo metu galiojusioje CPK redakcijoje nustatyta išieškojimo iš įkeisto turto tvarka. Jokių prieštaravimų dėl įkeisto turto įkainojimo ir/ar varžytynių organizavimo procedūrų pažeidimo apeliantai nereiškė. Vadovaujantis CPK 722 str. 2 d., jeigu antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, išieškotojas turi teisę pasiimti neparduotą turtą už neįvykusiose antrosiose varžytynėse skelbtą pradinę parduodamo turto kainą. Tokią savo procesinę teisę realizavusį banką nėra jokio pagrindo laikyti nesąžiningu. Taip pat nurodo, kad įkeisto turto įkainojimas atliktas, pardavimas iš varžytynių organizuotas, o taip pat 2010-03-22 turto perdavimo aktas Nr. 0015/09/02256 surašytas ir pateiktas teismui tvirtinti nepažeidžiant tuo metu galiojusių CPK nuostatų dėl išieškojimo iš įkeisto turto tvarkos. Pažymėtina, jog įkeisto turto perdavimas išieškotojui buvo sustabdytas ilgam laikotarpiui ne dėl išieškotojo (banko) veiksmų, o dėl pačių apeliantų teismui pateikto nepagrįsto ieškinio, kuris atmestas į bylą pateiktu įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011-07-01 sprendimu. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju vykdymo veiksmai iš esmės buvo užbaigti antstoliui surašius ir pateikus teismui tvirtinti 2010-03-22 turto perdavimo aktą Nr. 0015/09/02256. Todėl teigti, jog po turto perdavimo išieškotojui akto surašymo ir perdavimo teismui tvirtinti antstolis turi imtis veiksmų perkainoti turtą, nėra jokio pagrindo.
Antstolė V. M. atsiliepimu (b.l. 124) į atskirąjį skundą skolininkų skundo netenkinti. Nurodo, kad šalims buvo suteikta galimybė tiek pateikti prieštaravimus dėl kainos, tiek pasiūlyti savo pirkėją, tačiau šiomis savo teisėmis jie nepasinaudojo. Nurodo, kad vykdymo proceso metu rinkos kaina nustatoma vykdymo veiksmų atlikimo momentu. Kaina buvo nustatyta 2009-06-19 atsižvelgus į visus veiksnius tuo metu įtakojančius įkeisto turto vertę. Nurodo, kad CPK 681 str. numatyta, kad antstolis areštuodamas turtą jį įkainoja rinkos kainomis atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei šalių nuomones. Faktą, kad turtas buvo įkainotas rinkos kainomis patvirtina ir tai, kad pirmose ir antrose turto varžytinėse turtas parduotas nebuvo, nes neatvyko nei vienas pirkėjas. Skolininkai nesugebėjo surasti turto pirkėjo antstolės nustatyta kaina, kas taip pat įrodo, kad kaina nustatyta ne per maža. Taip pat nurodė, kad iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad įkeisto turto vertė nustatyta masinio vertinimo metu 2013-01-01 yra 1 309 000 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Apeliantas iš esmės skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas atsisakė tenkinti apelianto skundą, dėl antstolio veiksmų atsisakant per naujo vertinti kreditoriui perduodamą turtą.
Apeliantų cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalgoje, atribojant teismo ir antstolio kompetencijas nurodoma, kad atlikdamas antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis) teismas vertina, teisėti ar ne antstolio veiksmai (tiek veikimas, tiek neveikimas). Pažymėtina, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Jeigu nustatoma, kad tam tikras antstolio veiksmas neatitiko teisės normų reikalavimų, teismas tą veiksmą pripažįsta neteisėtu ir įpareigoja antstolį jį atlikti iš naujo (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 681 straipsnį areštuojamo turto įkainojimas patenka į antstolio kompetenciją, todėl teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų dėl galbūt netinkamo areštuojamo turto įkainojimo, nenustatinėja turto vertės, o pripažinęs, kad antstolio veiksmai buvo neteisėti, įpareigoja antstolį turtą įkainoti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pažeidimų antstolio veiksmuose, nustatant turto kainą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą, pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas bei šalių paaiškinimus, taip pat neturi pagrindo abejoti antstolio veiksmų teisėtumu nustatant parduodamo turto kainą. Aplinkybę, kad parduodamo iš varžytinių turto kaina (3 040 000 Lt) buvo nustatyta ne žemesnė už rinkos vertę patvirtina ir aplinkybės, jog paskelbus apie parduodamą turtą neatsirado nei vienas pirkėjas. Net ir pagal CPK 722 str. 1 d. sumažinus nurodytą parduodamo turto kainą 40%, turto pirkėjų neatsirado. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad antstoliui nustačius parduodamo turto kainą, jie buvo apie tai informuoti, tačiau jokių prieštaravimų, dėl nurodytos turto vertės nereiškė, savo pirkėjo nesiūlė, todėl antstoliui negalėjo kilti jokių dvejonių dėl iš varžytinių parduodamo turto nustatytos vertės.
Turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ir vykdymo proceso šalys gauna informacijos, kad dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo įkainoto ir areštuoto turto vertė. Turtas turi būti perkainojamas pagal CPK 681 straipsnio taisykles. Byloje nėra duomenų, kad antstoliui buvo pateikti duomenys apie, apeliantų teigimu, padidėjusią ginčo turto vertę, kad antstolis gavęs tokius duomenis atsisakė juos vertinti. Priešingai, iš viešuose registruose esančių duomenų apie vidutinę turto rinkos vertę, kuri buvo nustatyta 2013-01-01 dienai, ginčo turtas vertinamas dar mažesne suma, t.y. 1 309 000 Lt. Apeliantų nuomonė bei pateikti pačių paskaičiavimai dėl pasikeitusios turto vertės negali būti laikytini objektyviais duomenimis, nes apeliantai yra suinteresuoti bylos baigtimi, duomenų apie atliktą objektyvią ginčo turto ekspertizę iš nesuinteresuotų bylos baigtimi asmenų, nėra. Konstatavus, kad antstolio veiksmai nustatant nekilnojamojo turto vertę atitiko teisės normų reikalavimus, teismas neturi pagrindo įpareigoti antstolį per naujo atliktį minėto turto vertinimą.
Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Atmetus atskirąjį skundą, iš apeliantų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos suinteresuoto asmens AB DNB bankas naudai – 605 Lt (b.l. 142-143) (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantų V. K. ir E. K. lygiomis dalimis 605 Lt bylinėjimosi išlaidų AB DNB bankas naudai.