Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorui Raimundui Galdikui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pastolių montuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. R. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus bei pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: jis, 2023 m. rugpjūčio 8 d., apie 21.45 val., Palangoje, kelyje Klaipėda – Liepoja 37-ame kilometre, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARCK-0018, patikros sertifikato Nr. 1941066 nustatytas 2,39 promilės), vairuodamas automobilį „BMW 3ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui ir nepasirinkęs saugaus greičio ir atstumo atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį K. Š. vairuojamą automobilį „BMW Serie X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu „BMW Serie X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui K. Š. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o šio automobilio keleivėms M. Š. bei K. Š. sukeltas fizinis skausmas. Šiais veiksmais R. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 744 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punktą (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 126 punktą (Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus <...>) bei 128 punktą (Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą. Šiais veiksmais R. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2023 m. rugpjūčio 8 d. su automobiliu „BMW 3ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį būdamas neblaivus. Važiavo iš Šventosios į Alytų. Buvo atostogos. Prieš tai kavinėje vartojo alkoholį. Buvo su šeima ir draugais. Nusprendė važiuoti namo vienas, mano dėl to, kad buvo veikiamas alkoholio. Lyg prisimena stabdymą. Atsibudo automobilyje, buvo oro pagalvė išsiskleidusi. Kaip viskas įvyko, nepamena. Atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį. Įpūtė 2,39 promiles. Buvo sunku orientuotis. Jis niekam nepadėjo, jam padėjo. Narkotikų nevartojo. Su nukentėjusiuoju kontaktavo. Jam rūpėjo, ar nukentėjusiesiems viskas gerai. Klausė vėliau, ar jiems reikia kažkokios pagalbos, atsiprašė. Jų reakcija į atsiprašymą buvo adekvati. L. B. yra jo draugas. Jie pažįstami nuo paauglystės, palaiko santykius, sutapo požiūriai. Darbe L. B. yra jo komandos vadovas. Dabar visai nebevartoja alkoholio. Kreipėsi į Krizių centrą, kur jam padėjo. Vienas administracinis nusižengimas yra dėl pandemijos taisyklių pažeidimo, kitas - dėl greičio. Su nukentėjusiuoju bendravo, klausė, kaip sveikata. Skambino ne vieną kartą. Nukentėjusysis į jį dėl žalos daugiau nesikreipė. Nėra sukūręs šeimos, vaikų neturi, išsilavinimas aukštasis, rekreacija ir turizmas. Dabartiniam darbui reikėjo papildomų mokymų, draugas padėjo juos susiorganizuoti. Yra perfekcionistas, tai kartais jį apsunkina. Anksčiau dirbo pagal individualią veiklą, programuodavo. Tai liko kaip hobis, bet įgūdžiai neleidžia iš tos veiklos pragyventi. Su laiduotoju ir darbe, ir po darbo bendrauja. Kai dirba užsienyje, gyvena tame pačiame name. 6 savaites būna užsienyje, 2 savaites Lietuvoje, bet ir Lietuvoje bendrauja. Jis išklausė kursus dėl alkoholio poveikio. Tam jį paskatino Krizių centre. Po įvykio nei karto nevartojo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

8. 2023 m. spalio 18 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta, kad M. Š. išorinių mechaninių sužalojimų nenustatyta. Nustatyta diagnozė - liemens sumušimas - nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, tik subjektyviu nusiskundimu - skausmu, todėl teismo medicininiu požiūriu domėn neimama. Veika gali būti kvalifikuojama, kaip fizinio skausmo sukėlimas (pagal BK 140 straipsnį), jeigu bylos medžiagoje yra duomenų, patvirtinančių buvusį įvykio faktą (t. 1, b. l. 168-169).

9. 2023 m. rugsėjo 19 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta, kad K. Š. pateiktuose medicininiuose dokumentuose sužalojimų nenustatyta, todėl nėra objektyvaus pagrindo nustatyti sužalojimo sunkumo mastą. VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje diagnozuotas plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, todėl teismo medicininiu požiūriu domėn neimamas. Veika gali būti kvalifikuojama, kaip fizinio skausmo sukėlimas (pagal BK 140 straipsnį), jeigu bylos medžiagoje yra duomenų, patvirtinančių buvusį įvykio faktą (t. 1, b. l. 157-158).

13. VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis „BMW 3ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas R. M. vardu. Vertė - 3 800 eurų (t. 1, b. l. 86).

14. BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.

15. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

16. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje konstatuota, jog asmens veika, kai jis vairavo būdamas neblaivus ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, buvo baigta nuo vairavimo neblaiviam momento, todėl tuo atveju, kai asmuo, vairuodamas neblaivus, sukelia dar ir pasekmes, kurios nenurodytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jo veiksmai kvalifikuojami atskirai. Priešingi teisei veiksmai – neatsargiai padarytas eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, ir tyčiniai veiksmai, vairuojant automobilį neblaiviam, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, turi būti kvalifikuojami kaip padaryti esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, t. y. pagal BK 281 straipsnio 2 dalies ir 281¹ straipsnio 1 dalies sutaptį. Pagal kasacinio teismo praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015). Tai reiškia, kad išsamus bendrą veiką sudarančių faktų teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau, nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, o kiekviena jų turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-98-628/2022).

17. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo R. M. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

19. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog R. M. 2023 m. rugpjūčio 8 d., apie 21.45 val., Palangoje, kelyje Klaipėda – Liepoja 37-ame kilometre, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARCK-0018, patikros sertifikato Nr. 1941066 nustatytas 2,39 promilės), vairuodamas automobilį „BMW 3ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui ir nepasirinkęs saugaus greičio ir atstumo atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį K. Š. vairuojamą automobilį „BMW Serie X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu „BMW Serie X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui K. Š. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o šio automobilio keleivėms M. Š. bei K. Š. sukeltas fizinis skausmas. Šiais veiksmais R. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 744 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punktą (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 126 punktą (Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus <...>) bei 128 punktą (Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta netyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 2 dalį. Jo tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

III. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

20. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

21. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl R. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jis padarė vieną neatsargų ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (idealiąja sutaptimi), pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nėra teistas, BTA draudimo bendrovė atlygino padarytą žalą (t. 2, b. l. 40-42, 43, 44).

22. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo posėdyje kaltinamasis nuoširdžiai išgyveno dėl susiklosčiusios situacijos ir padarytų veikų. Pažymėtina, kad nors kaltinamasis, padarydamas šias nusikalstamas veikas, elgėsi ypač pavojingai ir savo, ir aplinkinių atžvilgiu, visgi iš byloje surinktų duomenų matyti, jog tokia jos veika yra atsitiktinio pobūdžio, savo elgesį kaltinamasis įvertino kritiškai. Įvertinus bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad R. M. anksčiau nėra teistas (2 t., b. l. 11-13), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 14-16), šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) pastolių montuotoju. Darbovietės pateiktoje charakteristikoje R. M. charakterizuojamas teigiamai, kaip patikimas, atsakingas ir pareigingas darbuotojas (t. 2, b. l. 103). Be to, į bylą pateikta VšĮ Alytaus apskrities vyrų krizių centro priklausomybių konsultacinio punkto R. M. charakteristika (t. 2, b. l. 101-102), iš kurios matyti, kad R. M. minėtoje įstaigoje lankėsi nuo 2023 m. spalio 24 d. iki 2024 m. vasario 2 d., dalyvavo įvairiose programose, konsultacijose, laikėsi susitarimų, o atlikus įvairius testus nustatyta, kad R. M. alkoholiui ar kitoms psichoaktyvioms medžiagoms priklausomybės neturi. Taipogi, į bylą pateiktas Sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo 2023 m. spalio 26 d. pažymėjimas serija K Nr. 46360, iš kurio matyti, kad R. M. išklausė 4 akad. val. kursą pagal privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai (t. 2, b. l. 105). Atsižvelgiant į tai, teismas tiki, kad ne bausmė ir teistumas, o būtent kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – t. y. teismo suteiktas pasitikėjimas (kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis, kurios atitinka padarytų veikų pavojingumą) gali padaryti reikiamą teigiamą įtaką ateity elgtis teisėtu būdu. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas tiki, kad R. M. ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, taigi sprendžia, kad jis atitinka įstatymo nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

23. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Nagrinėjamu atveju R. M. laiduotoju sutinka būti jo draugas L. B.. Tiek kaltinamasis, tiek L. B. teisiamajame posėdyje parodė, jog jie palaiko draugiškus santykius, yra pažįstami seniai, kartu dirba. L. B. daro teigiamą įtaką R. M., ateityje tikisi tą įtaką tik stiprinti ir dėti pastangas jį kontroliuoti. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad L. B. dirba (duomenys neskelbtini) pastolių montuotoju. Į bylą pateiktoje charakteristikoje L. B. charakterizuojamas kaip patikimas, atsakingas ir pareigingas, pasižymi gerais bendravimo įgūdžiais, moka susitvarkyti su įtampa, kylančia atsakomybe dėl komandos narių, geba puikiai planuoti savo laiką ir jį efektyviai išnaudoti. Darbuotojas labai kruopštus, stengiasi, kad darbas būtų atliktas laiku, kokybiškai ir laikantis visų saugumo reikalavimų prižiūrint kartu dirbančius komandos narius, gebantis suderinti savo ir įvairių situacijų metu kylančias nuostatas, emocijas, suvaldyti kritines situacijas. Jis sąžiningas tiek sau, tiek jo vadovaujamos komandos nariams, tiek darbdaviui bei geba integruotis ir integruoti naujai prisijungusius žmones kolektyve. Darbuotojas yra teigiamas, sugeba skleisti pozityvumą aplinkiniams, tai lemia produktyvesnę jo komandos darbo dieną ir sukuria geresnę aplinką visiems kolegoms. (t. 2, b. l. 113). L. B. neteistas ir nebaustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 109, 110). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad L. B. yra vertas teismo pasitikėjimo, savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką R. M., kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

24. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, R. M. padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo L. B. atsakomybei pagal laidavimą, ir baudžiamoji byla nutrauktina. Teismas įvertinęs aukščiau minėtas R. M. charakterizuojančias aplinkybes, jog iki šiol nedarė nusikalstamų veikų, atsakingai vertina savo veiksmus, konstatuoja, kad vienerių metų laidavimo terminas yra pakankamas, užstatas neskirtinas.

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

25. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

26. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad R. M. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kaip minėta, vairavo transporto priemonę, kai nustatytas vidutinio laipsnio girtumas, padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami metais, mėnesiais ir dienomis.

27. R. M. padarė nusikalstamas veikas naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,39 promilių etilo alkoholio koncentracija. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos viena svetima transporto priemonė, sutrikdyta kitų asmenų sveikata, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

28. R. M. anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Kaltinamasis pirmą kartą neblaivus vairavo transporto priemonę, jis nėra padaręs ir kitokio pobūdžio teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu, todėl specialiosios teisės atėmimo terminas skirtinas mažesnis nei šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo jam paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. Teismo vertinimu, toks terminas bus pakankamas, kad būtų pasiekti baudžiamosios poveikio priemonės tikslai.

29. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta ir dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

30. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

31. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

32. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Byloje nustatyta, kad R. M. BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė vairuodamas automobilį „BMW 3ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi R. M. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

33. VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad automobilis „BMW 3ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso R. M.. Siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui bei valstybės ir visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltininko interesus, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2 dalimi kaltinamajam R. M. skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam priklausančią transporto priemonę – automobilį „BMW 3ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).

V. Kiti klausimai

34. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės: specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 4-7), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

35. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu buvo paskirtas ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas R. M. turtui – automobiliui „BMW 3ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), trims mėnesiams nuo 2024 m. sausio 25 d. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškai apribojama nuosavybės teisė. Turto saugotojas: R. M.. Ši procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. M., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį perduoti L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, baudžiamąją bylą nutraukti. Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, skirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą - konfiskuoti nusikalstamos veikos įrankį – automobilį „BMW 3ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), priklausantį nuosavybės teise R. M..

R. M. paskirtas kardomąsias priemones - specialios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu paskirtą ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisių apribojimą R. M. turtui – automobiliui „BMW 3ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Išaiškinti R. M., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti L. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.