Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Česlovas Kulikauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Vaidos Baranauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir E. P. paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktu, įpareigoti E. P., paskirtos bausmės laikotarpiu, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;

2) Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 138 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir E. P. paskirta subendrinta – 75 parų arešto bausmė. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. liepos 19 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžiu E. P. paskirta galutinė bausmė – 75 paros arešto subendrintos iš dalies sudedant su Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, laisvės apribojimo bausmę pakeičiant arešto bausme pagal BK 65 straipsnio nustatytas taisykles. Paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 (devyniasdešimt) parų areštas;

3) Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu ir E. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P., 2024 m. kovo mėn. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas pilnametis, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus asmuo, žinodamas, kad R. K., gimusi (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė nei šešiolika metų, esant dideliam amžiaus ir fizinės brandos skirtumui tarp jo ir nukentėjusios R. K., su jos sutikimu, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, vieną kartą lytiškai su ja santykiavo ir tokiu būdu pažeidė nepilnametės R. K. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

Dėl pareikšto kaltinimo E. P. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad R. K. jis pažįsta apie 1 metus laiko. Su ja jis susipažino socialiniame tinkle „Facebook“, kuriame ji turi paskyrą „T. R.“, o jis turi paskyrą „E. T.“. Iš pradžių jie bendravo tik socialiniame tinkle ir pirmą kartą susitiko dar pernai – ji atvažiavo pas jį į (duomenys neskelbtini) ir tada jie kartu nuvažiavo pas ją į (duomenys neskelbtini). Tada jis susitiko ir su jos motina A. K.. Su R. K. bendravo kaip pora ir jos motina apie tai žinojo. Jis lytinius santykius turėjo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Tai buvo bendrabučio tipo butas. Jis dabar dienos neatsimena, tačiau 2024 m. kovo mėnesį, jis taip pat buvo nuvykęs pas R. K.. Jie paprasčiausiai dieną bendravo ir tiek. Ar namuose buvo R. K. motina, jis jau neatsimena. Jie bučiavosi, glamonėjosi ir pasimylėjo. Mylėjosi tradiciniu būdu ir nenaudojo apsisaugojimo priemonėmis. Tikrai nebuvo jokios prievartos. Nebuvo, kad apie tai kalbėjosi, tačiau paprasčiausiai glamonių metu perėjo prie lytinio akto. Ji nusirengė ir jis pats nusirengė, jie pasimylėjo. Prezervatyvo jis neturėjo todėl, kad net neplanavo mylėtis, paprasčiausiai taip įvyko besiglamonėjant. Vėliau jis pastebėjo, kad jos pilvas didėja, pagalvojo, kad ji nėščia, tačiau ji juokėsi. Nėštumo testas buvo teigiamas. Nors ir žinojo, kad jai tik (duomenys neskelbtini), jis vis tiek su ja santykiavo, kadangi jie abu to norėjo, jie myli vienas kitą. Ji taip pat sakė, kad nori su juo kurti šeimą. Ji taip pat jam yra sakiusi, kad nori su juo turėti vaiką, kai jau sužinojo, kad yra nėščia, tiksliau pasakė, kad ir taip norėjo turėti vaiką. Artimiausiu metu jis tvarkys dokumentus dėl vaiko, savo sūnaus globos ir dėl santuokos su R. Jis šiuo metu intensyviai ieškosi darbo ir artimiausiu metu planuoja dirbti ir išlaikyti vaiką ir R. Žino, kad šiame ikiteisminiame tyrime buvo gautas civilinis ieškinys ir jis geranoriškai R. pervedė 1000 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

1) Nukentėjusiosios R. K. parodymais iš kurių matyti, kad ji yra apklausiama dėl šiuo metu vykstančio tyrimo, nes su E. P. turi bendrą vaiką. Su E. P. susipažino per „Facebook“ socialinę platformą. Jos mama pažinojo jo mamą ir jos bendravo. Mano, kad tai galėjo būti prieš 1 metus, ar 2 metus. Pirmą kartą su E. P. gyvai susitiko per Naujuosius Metus (pasitinkant 2024 metus). Po tų Naujų Metų ji su E. P. pradėjo dažniau susitikinėti. Jie susitikdavo ne vien pas ją, kai E. P. atvykdavo į (duomenys neskelbtini), bet yra ir ji nuvykusi pas jį į svečius. Yra turėjusi lytinių santykių su E. P., tai buvo vienintelis asmuo, su kuriuo turėjo lytinius santykius ir tai buvo tik vienintelį kartą. Nepamena, kada tiksliai tai įvyko, bet jai tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų, o E. P. buvo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) metai. Tai įvyko jos namuose, (duomenys neskelbtini), kur jos mama nuomojosi būstą. Ji su E. P. pradėjo kalbėtis apie lytinius santykius, buvo apsikabinę. E. P. ją buvo apkabinęs, lietė jos nugarą, bet intymių vietų nelietė. Ji klausinėjo E. P. apie lytinius santykius, nes apie tai matė per televizorių, o E. P. jai sakė, kad paaiškins, kas tai yra lytiniai santykiai. Po to ji jam pasiūlė tai padaryti ir pasakė, kad nuo vieno karto nieko neatsitiks. E. P. nelabai norėjo su ja turėti lytinių santykių, nes sakė, kad gali kažkas nutikti, o ji atsakė, kad nuo vieno karto nieko nenutiks. Ji nesuprato, kada lytiniai santykiai pasibaigė. Po visko jie pažiūrėjo filmą, pakalbėjo ir nuėjo miegoti. Po to jų tarpusavio santykiai buvo normalūs, jie toliau bendravo ir susitikinėjo. Vėliau ji pastebėjo, kad jai pradėjo augti pilvas. Mama jai pasakė, kad gal ji nėščia. Vėliau vyko pas gydytoją (ji nepamena kada tai buvo), pas moterų gydytoją (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Tuo metu vyko į (duomenys neskelbtini) polikliniką, nes jos mama buvo ją palikusi prižiūrėti E. P. mamai, nes jos mama išvyko į užsienį. Pas E. P. namuose apsigyveno 2024 m. rugpjūčio pabaigoje ir gyveno apie 2 mėnesius. Po to grįžo mama ir ji gyveno su mama. Šiuo metu gyvena su mama ir su mamos draugo mama. Su E. P. jų santykiai dabar yra geri, ji ir šiuo metu bendrauja kaip pora, sutaria gerai. Ateityje planuoja su E. P. gyventi kartu, jeigu jiems leis. Norėtų, kad jie gyventų visi trys su jų vaiku ir būtų kaip šeima. Ji su E. P. lytinius santykius turėjo tik vieną kartą. Daugiau ji nesantykiavo, nes bijojo, kad kažkas gali atsitikti. Jai buvo baisu, kad nepastotų, o E. P. sakė, kad galima turėti lytinius santykius tik tada, kai jai sueis 18 metų. Apie lytinius santykius ji sužinojo internete, tačiau nežino kada tai buvo. Apie tai, iš kur atsiranda vaikai, sužinojo būdama 7–10 metų, tokią informaciją rado internete. Lytiškai santykiaudama su E. P. ji žinojo, kad galima pastoti.

2) 2024 m. lapkričio 27 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2024 m. spalio 25 d. Utenos AVPK buvo gautas pranešimas iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus apie tai, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės VšĮ (duomenys neskelbtini) juos informavo, jog R. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), yra nustatytas 30 savaičių nėštumas. Atliekant patikslinimą nustatyta, kad būsimo vaiko tėvas E. P. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini);

3) 2024 m. lapkričio 11 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nr. (duomenys neskelbtini) raštu, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), VšĮ (duomenys neskelbtini) R. K., gim. (duomenys neskelbtini), pagimdė vyriškos lyties naujagimį. Gimdyvė nepilnametė, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Pacientės žodžiais, naujagimio tėvas (duomenys neskelbtini) metų E. P.. Pacientė po gimdymo šiuo metu ligoninėje, kartu su ja įstatyminis atstovas, mama A. K.. Pacientės mamos žodžiais, ji dirbo užsienyje, vaikams buvo paskirta laikinoji priežiūra. Sužinojusi, kad dukra laukiasi grįžo į Lietuvą. Nepilnametės naujagimis gydomas (duomenys neskelbtini);

4) 2024 m. lapkričio 21 d. gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti duomenys apie kūdikį – M. P., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo vieta (duomenys neskelbtini), jo mama – R. K., gim. (duomenys neskelbtini), jo tėvas – E. P., gim. (duomenys neskelbtini);

5) 2024 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini) VšĮ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) raštu, kuriame nurodyta, kad nepilnametė R. K., gim. (duomenys neskelbtini), gydytoją akušerį ginekologą pirmą kartą kreipėsi 2024 m. spalio 22 d. Pirmo apsilankymo metu apytiksliai nustatytas 30 savaičių nėštumas, kadangi pacientė neprisiminė paskutinių mėnesinių datos. 2024 m. spalio 23 d. R. K. buvo konsultuota II lygio gydytojo akušerio ginekologo dėl nėštumo dydžio patikslinimo, kur echoskopijos metu nustatytas 30 savaičių ir 2 dienų nėštumas. Remiantis vaisiaus echoskopijos duomenimis, apytikslis pastojimas galėjo būti 2024 metų kovo mėnesį;

6) Liudytojos A. K. parodymais, iš kurių matyti, kad ji yra R. K. mama. Jai yra žinoma, kad ji būdama (duomenys neskelbtini) metų laukiasi kūdikio. Šiuo metu ji dirba (duomenys neskelbtini), ten išvyko 2024 m. rugpjūčio pabaigoje. Iki to laiko dukra R. gyveno su ja kartu adresu (duomenys neskelbtini). Gali pasakyti, kad R. E. P. pažinojo nuo senų laikų, nes ji yra gera E. mamos draugė ir nuolat susimatydavo. Bendravo šeimomis, tad ir R. su E. susitikdavo, kai vieni pas kitus atvažiuodavo. E. yra vyresnis, jam maždaug (duomenys neskelbtini) metai. E. nuo seno žinojo, kad jos dukra mažametė, kuriai dabar tik (duomenys neskelbtini) metų. Jai išvykstant į (duomenys neskelbtini), jos tikrasis tėvas atsisakė prižiūrėti R., sakydamas, kad jam tai bus labai sunku, tad prašė, kad paglobotų E. mama J. P., ji būtų sutikusi, tačiau tą dieną, reikėjo pasirašyti dokumentus dėl laikinos globos ir ji negalėjo, turėjo būti darbe. E. sutiko laikinai globoti jos dukrą R. Ji nieko blogo neįtarė, bei tuo metu tikrai nežinojo, kad jie draugauja jau kaip pora, be to E. gyvena kartu su savo mama J., todėl sutiko ir pasirašiusi laikiną globą išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). Kad jos dukra laukiasi, sužinojo iš J. telefonu, kai pati buvo (duomenys neskelbtini), tik po to dukra jai pasakė, kadangi bijojo. Ją iš pradžių ištiko šokas, ilgai tylėjo, tik po to aprimus pasakė, kad augins. Ji su E. P. tik telefonu kalbėjosi, jis pripažįsta tėvystę, pasirengęs auginti vaikelį. Dabar ji kreipėsi dėl teisinės pagalbos, nemokamo advokato, kuris suruoštų dokumentus į teismą dėl santuokos ankščiau laiko, tiksliau, kad leistų teismas susituokti R. ir E. Pats E. nori tuoktis ir auginti vaiką šeimoje. Ji pati E. neturi jokių pretenzijų. Jis tikrai R. atžvilgiu nusiteikęs rimtai, nori tuoktis ir gyventi kartu. Ji pati jiems padės kiek galės. Papildomos apklausos metu parodė, kad jos dukra R. pagimdė berniuką ir šiuo metu gyvena su ja. Ji žino, kad šiame ikiteisminiame tyrime buvo pareikštas civilinis ieškinys įtariamajam E. P., 1000 eurų atlyginti R. K. moralinei žalai. E. vakar pervedė nurodytą sumą, todėl ji jam jokių pretenzijų neturi, jis pilnai atlygino moralinę žalą. Ji tikrai neprieštarauja, kad šis ikiteisminis tyrimas baigtųsi baudžiamuoju įsakymu. Tiksliau nori, kad jis kuo greičiau baigtųsi, nes nori tvarkyti dokumentus į teismą, kad R. galėtų susituokti su E. ir gyventi kartu, auginti jų bendrą vaikelį. Ji tikrai E. jokių pretenzijų neturi;

7) Swedbank pervedimo išrašu, kuriame nurodyta, kad iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gavėjai A. K., sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 1000 eurų, pervedimo paskirtis – žalos atlyginimas R. K.

Minėti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalyje ir įrodyta aptartais įrodymais.

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės pasiūlyta bausme bei jos dydžiu.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Įvertintinas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kilę padariniai. Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, t.y. būdamas recidyvistu. Teismas, skiriant bausmę, įvertina ir tai, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, kuris yra baigtas, tyčinis. Kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs, bausmę atlikęs, baustas administracine tvarka, nedirbantis. Psichikos sveikatos centre registruotas, tačiau 2024 m. lapkričio 20 d. gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria patvirtinta, kad E. P. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, nėra duomenų apie registraciją priklausomybės ligų įskaitoje.

Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą apysunkį nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, savo dydžiu artima vidurkiui, kartu skiriant teismo nustatytus įpareigojimus.

Įvertinus tai, kad byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jam paskirta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintinos nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant E. P. per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, siūlomą paskirti bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. P. sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant E. P. per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

E. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti E. P., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.