Kauno apylinkės teismo nuosprendis

I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, 9 kl. išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnio 3 dalyje (neatsargiu gyvybės atėmimu pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. dėl neatsargumo atėmė kito žmogaus gyvybę, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, o būtent, dirbdamas D. K. individualios įmonės medkirčiu (motopjūklininku), vykdydamas miško kirtimo darbus pagal 2013-11-26 Miško ruošos ir miško ūkio paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 13-152, 2014 m. kovo 20 d. apie 11 val., (duomenys neskelbtini) girininkijos miško kvartalo Nr. 62, sklype Nr. 10, biržėje Nr. 3, esančioje (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių rajone, motopjūklu pjaudamas juodalksnį, pažeidė 2003-07-01 LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 33 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad “Kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais“, „Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96“, patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996-11-25 įsakymu Nr. 208, 51 punkto, numatančio, kad „prieš pradėdamas pjauti medį, pjovėjas turi įsitikinti, ar pavojingoje zonoje nėra pašalinių. Pjaudamas medį pjovėjas ir jo padėjėjas turi būti prie pjaunamo medžio. Į pavojingą zoną įeiti ar įvažiuoti gali leisti tik medžių pjovėjas. Dirbdamas pjovėjas turi stebėti, kad pavojingoje zonoje nebūtų žmonių.“, D. K. įmonės „Miško ruošos ir ūkio darbininko-pjūklininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 2“, patvirtintos 2010-04-02 savininko D. K. 38 punkto numatančio, kad „prieš pradedant pjauti medį, pjovėjas turi įsitikinti, ar pavojingoje zonoje nėra pašalinių. Pjaudamas medį pjovėjas ir jo padėjėjas turi būti prie pjaunamo medžio, stebėti, kad pavojingoje zonoje nebūtų žmonių“ reikalavimus, ko pasėkoje, savavališkai, pažeisdamas darbų vadovo nurodymą, pjaudamas juodalksnį, kuriuo ketino numušti anksčiau pjautą drebulę, kuri buvo įstrigusi į eglę, neįsitikino ir neužtikrino, kad pavojingoje zonoje nebūtų pašalinių žmonių, t.y., jo padėjėjo A. N., dėl ko virsdamas nupjautas juodalksnis atsimušė į drebulę ir kliudė D. K. įmonės miško ruošos darbininką nukentėjusįjį A. N., kuriam buvo padaryta sunki galvos trauma, tai yra pakauškalio lūžimas, pereinantis į užpakalinę ir abi vidurinės kaukolės daubas, kraujo išsiliejimas po kietuoju ir minkštaisiais smegenų dangalais, galvos smegenų ir jų kamieno sumušimas, nuo kurios A. N. įvykio vietoje mirė.

Kaltinamasis I. B. kaltu pagal pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai. Nurodė, kad dirbo ir dirba D. K. individualioje įmonėje pjūklininku, kuriuo dirbti yra apmokytas, instruktuotas, išlaikė kvalifikacijos egzaminus. Galimai 2014 m. kovo 20 d. apie 11 val., tiksliai datos dabar nebeprisimena, galimai - (duomenys neskelbtini) girininkijos miško kvartalo Nr. 62, sklype Nr. 10, biržėje Nr. 3, motopjūklu pjovė juodalksnį, kuriuo norėjo numušti ant kito medžio pakibusią drebulę, nors tą daryti jam buvo uždraudęs darbų vadovas D. K.. Tą kartą jis dirbo su pagalbiniu darbininku A. N., kuris turi klausyti jo, kaip pjūklininko, nurodymų. Nupjovus juodalksnį jis krito ant drebulės, tačiau jos nenumušė, o nuslinko kamienu ir griuvo ant toje vietoje stovėjusio A. N., kuris žuvo. Pripažįsta, kad žinojo, jog pjaunant medį pagalbinis darbininkas turi stovėti už jo nugaros, ko nebuvo. Pripažįsta, kad žinojo, jog asmuo, esantis medžio pjovimo zonoje, turi stovėti dvigubu atstumu nei medžio kamieno aukštis, A. N. stovėjo arčiau. Jis privalėjo užtikrinti, kad A. N. nebūtų medžio virtimo zonoje, o jis tuo metu būtų už jo, tačiau to nepadarė, kaip pjovė nežiūrėjo kur yra N., nors tą turėjo padaryti. Nesitikėjo, kad gali įvykti nelaimė. Gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, susitaikė, prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir kitais rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) girininkijos miško kvartalo Nr. 62, sklype Nr. 10, biržėje Nr. 3, esančioje (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių rajone. (b. t. 1 b. l. 15-22).

Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje apžiūrėjus nupjautą kelmą nustatyta, kad kelmo aukštis 755 mm., kelmo viršaus išmatavimai 360x410 mm., kelmas yra juodalksnio. Išpjovos aukštis yra 50 mm., atstumas iki priekinio pjūvio 165 mm. Pagal apžiūroje dalyvavusio specialisto Kėdainių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos girininko A. B. išvadą, apžiūrėjus juodalksnio kelmą matosi, kad medis pjautas netvarkingai, kadangi nupjovimo vietoje nėra pjovimo užtūros (b. t. 1 b.l.23-28).

Specialistas A. B. - Kėdainių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos girininkas, paaiškino, kad 2014-03-31 įvykio vietoje apžiūrėjus nupjauto medžio, kuris užvirto ant darbininko, kelmą, nustatyta, kad pjovimo vietoje nėra užtūros, todėl medis pjautas netaisyklingai; tačiau užtūros nebuvimas medžio virtimo krypčiai įtakos neturi, medžio virtimo kryptis formuojama padarius išpjovą. Šiuo konkrečiu atveju, medis virto teisinga kryptimi, tačiau jo virtimo kryptis pakito po to, kai jis atsitrenkė į išvirtusį ir pakibusį medį, dėl to, slinkdamas pakeitė savo virtimo kryptį. Nurodė, kad saugaus darbo miške taisyklės draudžia išmušinėti pakibusį medį kitu medžiu ar versti medį ant kito pakibusio medžio; faktiškai reikia įsitikinti, kad pjaunamo medžio virtimo kryptimi nėra jokių pakibusių medžių. Taip pat, pjūklininko pagalbinis darbininkas visuomet turi būti pjaunančiam medį pjūklininkui už nugaros. Atsižvelgiant į šį konkretų atvejį, pagalbinis darbininkas jokiu būdu neturėjo būti toje vietoje kur įvyko nelaimingas atsitikimas. (b. t. 2 b. l. 56)

Nukentėjusioji Z. N. parodė, kad A. N. buvo jos sūnus, jis dirbo D. K. įmonėje. 2014-03-20 po pietų tiksliai laiko negali pasakyti, jai pats įmonės savininkas D. K. atvykęs pasakė, kad darbo metu įvyko nelaimė ir miške dirbdamas žuvo jos sūnus A. N.. Kaip tiksliai įvyko nelaimingas atsitikimas nežino. Ji jokių pretenzijų D. K. ir jo įmonei neturi, kadangi jis padengė sūnaus laidojimo išlaidas, ji jokio ieškinio byloje nereikš. Pretenzijų neturės jeigu bus nustatytas kitas kaltininkas, o ne jos sūnus dėl šio nelaimingo atsitikimo. Kadangi sūnus žuvo jo vis tiek neprikelsi, todėl ji niekam jokių pretenzijų neturi. Ieškinio byloje nereikš. Ji nori, kad dėl šio įvykio būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kadangi pati nori greičiau viską pamiršti (b. t. 1 b. l. 30).

Teismui pareiškė, kad byloje ji turtinių pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieškinio nereiškia, kaltinamasis jos atsiprašė, jie susitaikė, prašo bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M25/14(12) matyti, kad A. N. mirtis įvyko nuo patirtos sunkios galvos traumos, t.y., pakauškaulio lūžimo, pereinančio į užpakalinę ir abi vidurines kaukolės duobes, kraujo išsiliejimo po kietuoju ir minkštaisiais smegenų dangalais, galvos smegenų ir jų kamieno sumušimo, o tai buvo nesuderinama su gyvybe. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti užgriuvus medžiui. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją bei jų pobūdį galima teigti, kad pagrindinis smūgis teko į pakaušio – viršugalvio sritį bei nugaros viršutinės dalies kairę pusę (b. t. 1 b. l. 32-37).

Liudytojas A. M. parodė, kad jis dirba D. K. įmonėje pagalbiniu darbininku. Savininkas D. K. jį žodžiu yra paskyręs konkrečiam darbų vadovui tai D. K.. D. K. visuomet vadovauja darbui, tame tarpe reikalui esant ir pats pjauną mišką, būna pjūklininku. Kai D. K. pjauna mišką pagalbiniu darbiniu su juo dirbu jis. Jie visi yra instruktuoti darbų saugos klausimais turi reikalingus pažymėjimus. Jiems visiems yra išduotos individualios apsaugos priemonės, batai, kelnės, šalmai, akiniai, liemenės ir išduoti visi reikalingi įrankiai darbui. 2014-03-20 darbą miške pradėjo 8 val. Prieš pat darbą darbų vadovas D. K. pravedė instruktažą, jame pasakė, kad reikia laikytis darbų saugos reikalavimų, naudoti išduotas apsaugos priemones, liepė vieniems kitus saugoti ir saugotis patiems. Sakė neliesti pavojingų medžių, o pagalbiniams darbininkams prie jų nesiartinti. Darbų vadovas nurodė kertant mišką visuomet būti už pjūklininko. Šiuos dalykus darbų vadovas D. K. primena kiekvieną rytą pradedant darbą. Tą dieną 2014-03-20 darbininkų poros viena nuo kitos darbų vadovo D. K. nurodymu buvo išdėstytos 50-100 m., atstumu viena nuo kitos, kad negalėtų visiškai kliudyti. Jis dirbo su pačiu darbu vadovu D. K., jie dirbo priešingoje pusėje priešais V. L. ir M. G. porą. Tarp jų buvo maždaug 50-70 m., atstumas. Priešais juos gretimoje biržėje, kuri jau faktiškai buvo iškirsta ir ribojosi kampu su jų birže darbus baiginėjo I. B. ir A. N.. A. M. pora faktiškai buvo priešingoje kryptyje ir kitoje pusėje nuo I. B. ir A. N.. Maždaug likus iki nelaimingo atsitikimo gal valandai, darbų vadovas D. K. apėjo visus darbininkus patikrino kaip jiems sekasi davė nurodymus ką ir kaip dirbti. Jis tuo metu tvarkė šakas. D. K. grįžo apėjęs visus darbininkus maždaug po valandos. Ką sakė darbininkams D. K. jam nepasakojo. Darbo metu jis negirdėjo jokių šauksmų toje pusėje kur dirbo A. N. kartu su I. B.. Maždaug apie 11 val., pas juos atbėgo V. L. ir pasakė, kad medis užmušė A. N.. Jis kartu su D. K. buvo nuėjęs į tą vietą. Matė, kad medis yra užspaudęs A. N.. Kaip įvyko nelaimė nematė (b. t. 2 b. l. 79).

Liudytojas M. G. parodė, kad jis dirba D. K. įmonėje pagalbiniu darbininku. Savininkas D. K. jį žodžiu yra paskyręs konkrečiam darbų vadovui D. K.. D. K. visuomet vadovauja darbui ir reikalui esant pats pjauną mišką, būna pjūklininku. Jie visi yra instruktuoti darbų saugos klausimais, turi reikalingus pažymėjimus. Jiems yra išduotos individualios apsaugos priemonės, batai, kelnės, šalmai, akiniai, liemenės ir išduoti visi reikalingi įrankiai darbui. 2014-03-20 darbą miške pradėjo 8 val. Prieš pat darbą darbų vadovas D. K. pravedė instruktažą, jame pasakė, kad reikia laikytis darbų saugos reikalavimų, naudoti išduotas apsaugos priemones, liepė vieniems kitus saugoti ir saugotis patiems. Sakė neliesti pavojingų medžių, o pagalbiniams darbininkams prie jų nesiartinti. Darbų vadovas nurodė kertant mišką visuomet būti už pjūklininko. Šiuos dalykus darbų vadovas D. K. primena kiekvieną ryta pradedant darbą. Tą dieną 2014-03-20 darbininkų poros viena nuo kitos darbų vadovo D. K. nurodymu buvo išdėstytos 100 m., atstumu viena nuo kitos, kad negalėtų visiškai kliudyti. Jis dirbo su V. L., jis yra jo pjūklininkas, o M. G. jo pagalbinis darbininkas. Priešais juos gretimoje biržėje, kuri jau faktiškai buvo iškirsta ir ribojosi kampu su jų birže darbus baiginėjo I. B. ir A. N.. M. G. pora faktiškai buvo arčiau jų, bet juos skyrė 100 m atstumas. Darbo metu darbų vadovas D. K. pastoviai apeina visas darbininkų poras ir tikrina kaip sekasi dirbti duoda papildomus nurodymus. Kokius nurodymus D. K. davė I. B. prie pat nelaimingą atsitikimą negirdėjo, kadangi jie buvo toli nuo jų už 100 m. Iki pat nelaimingo atsitikimo jis negirdėjo nieko jokių šūkavimų ar nurodymu toje pusėje, kur dirbo I. B. ir A. N., tuo metu dirbo jo pjūklininkas su motopjūklu. Taip pat nesigirdėjo ir jokių šauksmų toje vietoje kur dirbo I. B. ir A. N., nes jie dirbo toli nuo jų. Apie 10.30 - 11val., prie jų su Vitalijumi atbėgo I. B. ir pasakė, kad medis užmušė A. N.. V. L. nubėgo ir apie tai pasakė darbų vadovui D. K.. Jis buvo toje vietoje, tačiau kadangi nėra pjūklininkas, negali pasakyti ar visas situacija atitiko darbų saugos reikalavimus (b. t. 2 b. l. 78).

Liudytojas V. L. parodė, kad jis dirba D. K. įmonėje (duomenys neskelbtini) pjūklininku. Savininkas D. K. jį žodžiu yra paskyręs konkrečiam darbų vadovui tai D. K.. D. K. visuomet vadovauja darbui tame tarpe reikalui esant ir pats pjauną mišką būna pjūklininku. Jie visi yra instruktuoti darbų saugos klausimais, turi reikalingus pažymėjimus. Jiems yra išduotos individualios apsaugos priemonės, batai, kelnės, šalmai, akiniai, liemenės ir išduoti visi reikalingi įrankiai darbui. 2014-03-20 darbą miške pradėjo 8val. Prieš pat darbą darbų vadovas darius D. K. pravedė instruktažą, jame pasakė, kaip reikia saugiai pjauti mišką, kad reikia saugoti vieniems kitus. Liepė iš viso be jo žinios neliesti jokių pavojingų medžių pakibusių ir kitų keliančių pavojų. Sakė nepjauti medžių, kurie gali kelti bet kokį pavojų. Tą jis kartoja pastoviai kiekvieną rytą prieš pradedant darbą. Darbininkų poros viena nuo kitos darbų vadovo D. K. nurodymu buvo išdėstytos 100 m., atstumu viena nuo kitos, kad negalėtų visiškai kliudyti. Jis dirbo su M. G., jis yra jo pagalbinis darbingas. Priešais juos gretimoje biržėje, kuri jau faktiškai buvo iškirsta ir ribojosi kampu su jų birže, darbus baiginėjo I. B. ir A. N.. V. L. pora faktiškai buvo arčiau jų, bet juos skyrė 100 m., atstumas. Darbo metu darbų vadovas D. K. pastoviai apeina visas darbininkų poras ir tikrina kaip sekasi dirbti, duoda papildomus nurodymus. Kokius nurodymus D. K. davė I. B. prieš pat nelaimingą atsitikimą negirdėjo, kadangi jie buvo toli nuo jų už 100 m. Iki pat nelaimingo atsitikimo jis negirdėjo jokių šūkavimų ar nurodymu toje pusėje, kur dirbo I. B. ir A. N., kadangi tuo metu dirbo jo pjūklas. Vienu momentu, kai atsisėdo pagaląsti pjūklo grandinės, prie jo apie 10.30 val. pribėgo I. B. ir pasakė, kad medis užmušė A. N.. Kaip viskas įvyko jis nematė. Tai sužinojęs iš karto nubėgo prie darbų vadovo ir jam pasakė, kad įvyko nelaimė, tuomet jie kartu su juo nubėgo į vietą. Pamatė, kad medis buvo užgulęs A. N.. Jis neatkreipė dėmesio ar buvo kokia nors užtūrą pjaunant tą medį, kuris užmušė A. N.. Apie I. B. veiksmus jis su juo tuo momentu nekalbėjo. Toje vietoje kur žuvo A. N., neturėjo nieko būti pagal darbų saugos reikalavimus. Pagalbinis darbingas visuomet turi būti už pjūklininko, o A. N. buvo toje vietoje kur virto medis (b. t. 2 b. l. 77).

Liudytojas D. K. parodė, kad visi jo įmonėje dirbantys darbiniai yra praėję mokymus pagal reikalingas programas, turi kvalifikacinius pažymėjimus. Taip pat įsakymu yra pavedęs už darbų saugą konkrečiame miško darbų objekte atsakyti darbų vadovams. Visi darbų vadovai taip pat yra praėję reikalingus mokymus turi atestacijos ir kvalifikacijos pažymėjimus, suteikiančius teisę organizuoti miško ruošos ir kirtimo darbus bei jiems vadovauti, taip pat organizuoti ir užtikrinti darbų saugos reikalavimų laikymąsi jiems pavestuose objektuose. Darbų vadovai vadovauja atskiroms tik jiems priskirtoms darbininkų brigadoms ir dirba konkrečiuose vietose, atskiro teisės akto nurodančio priimti konkrečia miško vietą kirtimo darbams jis nesurašo, biržę iš miškinių jis priima pats, kaip įmonės vadovas ir žodiniu pavedimu nurodo konkrečiam darbų vadovui su savo brigada atlikti miško ruošos darbus. Tuo metu konkrečioje vietoje kur žuvo įmonės darbingas A. N. vadovavo darbų vadovas D. K.. Atskiro įsakymo, kad jo žiniai yra paskirti konkretūs darbininkai nėra. Į brigadas jie suskirstyti žodiniu pavedimu. Pasako konkrečiai kas su kuo dirba ir kokiam darbų vadovui yra pavaldūs. Tuo laiku kai įvyko nelamingas atsitikimas D. K. buvo pavaldūs A. N., I. B., V. L., M. G., A. M.. Jie visi ir dirbo toje konkrečioje biržėje kur ir įvyko nelaimingas atsitikimas. Tą dieną 20 žmonių, tačiau kita jų dalis dirbo kitoje biržėje, kuri buvo greta tai buvo padaryta tam, kad jis galėtų kontroliuoti ir vienus ir kitus darbininkus. Pagal teisės aktų reikalavimus darbininkams buvo išduoti visi reikalingi darbui įrankiai ir individualios apsaugos priemonės, šalmai su skydeliais (b. t. 1 b. l. 116).

Liudytojas D. K. parodė, kad jis kaip darbų vadovas turi visus jam reikalingus atestacijos ir kvalifikacijos pažymėjimus suteikiančius teisę vadovauti miško ruošos darbams. Jam yra priskirti 10 darbininkų kuriems jis vadovauja. Jam darbininkai yra priskirti žodžiu ir jis jiems vadovauja. 2014-03-20 vadovavo iš viso 8 darbininkams dviejose greta viena kitos esančiose biržėse. Toje biržėje kur įvyko nelaimingas atsitikimas dirbo A. N., I. B., V. L., M. G., A. M. ir jis pats. Kiti darbiniai dirbo greta esančioje biržėje už maždaug dviejų šimtų metrų ir įvykio nei girdėjo nei matė, nes neturėjo fizinės galimybės. 2014-03-20 į mišką atvažiavo 8 val., jis pravedė papildomą žodinį instruktažą darbo saugos klausimais, paaiškino darbininkams kaip ir ką pjauti, kokiais būdais, kokius įrankius naudoti. Visiems griežtai nurodė nepjauti kabančių medžių kol nebus traktoriaus. Tą dieną traktoriaus biržėje nebuvo, todėl griežtai ir nurodė iš viso nepjauti pasikabinusių medžių, juo labiau kitų medžiu nemėginti jų numušti. Pjūklininkų ir pagalbinių darbininkų poras išdėstė 100 m., atstumu vienus nuo kitų grandine, kad jų nupjauti medžiai nekliudytų kitų porininkų. Medžius pjovė ir jis pats kartu su pagalbiniu darbininku A. M.. Visiems darbininkams buvo išduotas individualios apsaugos priemonės. Pjūklininkai visi turėjo pažymėjimus patvirtinančius jų kvalifikaciją. Likus maždaug pusvalandžiui iki nelaimingo atsitikimo, jis apėjo visus darbininkus, kadangi keitėsi medžių pjovimo sortimentacija (jų pjovimo ilgiai), todėl apėjo visas poras ir priėjęs prie I. B. ir A. N. pamatė pasikabinusią storą drebulę. Kadangi pjūklininkas buvo I. B. jam pasakė, kad jis iš viso jos nekliudytų ir nemėgintų pjauti. Jis taip pat liepė I. B. nepjauti prie drebulės greta esančių medžių. I. B. pasakė, kad suprato ir vykdys jo nurodymą. I. B. su A. N. praktiškai turėjo jau keisti darbo vietą. Jie abu toje vietoje turėjo daugiau nieko nepjauti, o eiti baigti tvarkyti netoliese buvusius išvirtusius medžius ir dar kelis stačius, bet nepavojingus medžius. Kodėl I. B. pjovė tą juodalksnį negali pasakyti, jo manymu, jis priešingai jo nurodymams vis tiek norėjo kitu medžiu numušti pasikabinusią drebulę. Visi medžiai darbo metu buvo verčiami lygiagrečiai valksmams kaip ir numatyta technologinėje kortelėje. Darbo metu pastoviai dirbo nors vienas ar keli pjūklai, todėl girdėti kas ką kam šaukia ar sako nebuvo galimybės. Tarpusavyje gali gerai vienas kitą girdėti tik pjūklininkas ir pagalbinis darbingas. Pagal saugos reikalavimus pjūklininkas vadovauja visiems veiksmais ir jo nurodymai yra privalomi pagalbiniam darbininkui, pagalbinis darbininkas privalo vykdyti pjūklininko nurodymus ir saugotis. Pjūklininkas taip privalo saugoti pagalbinį darbininką ir užtikrinti jo saugumą, jis privalo nurodyti pagalbiniam darbininkui medžio vertimo metu, kur šis turėtų būti. Pagal saugos reikalavimus pagalbinis darbingas medžio vertimo metu visuomet turi būti saugius atstumu ir už pjūklininko, tą turi užtikrinti pjūklininkas. Visus šiuos reikalavimus jis, kaip darbų vadovas, kiekvieną rytą primena darbininkams ir klausia ar jie suprato kas jiems sakoma. Po nelaimingo atsitiko kalbėjosi su netoliese už 50-100 m., dirbusiais darbininkais V. L. ir M. G., jie pasakė, kad toje vietoje kur buvo A. N. ir I. B. nieko negirdėjo jokių šauksmų ar nurodymų negirdėjo. Kai sužinojo apie nelaimingą atsitikimą, jis I. B. klausė, kodėl jis vis tiek pjovė medį, kurio buvo liepta nepjauti, jis atsakė, kad negali jam to tiksliai pasakyti, dar pasakė, kad norėjo išmušti pavojingai kabojusią drebulę. Juodalksnį jis vertė tinkama kryptimi, tai matėsi iš pjovimo žymių, tačiau virsdamas medis atsitrenkęs į drebulę pakeitė savo virtimo kryptį. Kodėl nėra reikalaujamos užtūros I. B. jam nepaaiškino. Prie apklausos protokolo prideda savo darbininkų konkrečioje biržėje išdėstymo schemą (b. t. 2 b. l. 74-75).

Iš nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 matyti, kad šio nelaimingo atsitikimo priežastys yra saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų instrukcijų) reikalavimų pažeidimas – medkirtys (motopjūklininkas) I. B. pjovė medį tuo metu, kai jam priskirtas pagalbinis miško ruošos darbininkas A. N. buvo nesaugioje vietoje (medžio virtimo pavojingoje zonoje). Tuo pažeista LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 33 str. 1 d.; Miško ruošos ir ūkio darbininko - pjūklininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 2 38 punktas (patvirtintos 2010-04-02 įmonės savininko D. K.) - prieš pradėdamas pjauti medį, pjovėjas turi įsitikinti, ar pavojingoje zonoje nėra pašalinių. Pjaudamas medį pjovėjas ir jo padėjėjas turi būti prie pjaunamo medžio, stebėti, kad pavojingoje zonoje nebūtų žmonių (b. t. 1 b. l. 43-45).

Iš 2013-01-31 darbo sutarties Nr. 136 matyti, kad nukentėjusysis A. N. buvo priimtas dirbti D. K. individualioje įmonėje miško ruošos ir ūkio darbininku (b. t. 1 b. l. 52).

Iš dokumentų kopijų matyti, kad A. N. buvo instruktuotas instruktažu darbo vietoje (b. t. 1 b. l. 55-57), supažindintas su „Miško ruošos ir ūkio darbininko saugos ir sveikatos instrukcija“ (b. t. 1 b. l. 65-74.).

Iš 2013-05-16 atestacijos pažymėjimo Nr. 060670 matyti, kad I. B. VšĮ (duomenys neskelbtini) centre mokėsi pagal medkirčio mokymo programą (b. t. 1 b. l. 59).

Iš 2013-05-16 profesinio mokymo pažymėjimo Nr. 001054 matyti, kad I. B. VšĮ (duomenys neskelbtini) centre baigė medkirčio mokymo programą (b. t. 1 b. l. 140).

Iš 2012-11-05 darbo sutarties Nr. 126 matyti, kad įtariamasis I. B. buvo priimtas dirbti D. K. individualioje įmonėje miško ruošos ir ūkio darbininku. Nuo 2013-08-01 jo pareigos keičiamos pjūklininko miško ruošos ir ūkio darbininku. (b. t. 1 b. l. 54).

Iš D. K. ind. įm. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo kopijos matyti, kad I. B. 2014-02-18 buvo instruktuotas instruktažu darbo vietoje (instrukcijos Nr. 1, 2, 4, 6) (b. t. 1 b. l. 55-57), tame tarpe supažindintas su „Miško ruošos ir ūkio darbininko-pjūklininko saugos ir sveikatos instrukcija“ (b. t. 1 b. l. 75-94).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios, liudytojų, specialisto parodymais, išvardintais ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad I. B. dėl neatsargumo atėmė kito žmogaus gyvybę, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, o būtent, dirbdamas D. K. individualios įmonės medkirčiu (motopjūklininku), vykdydamas miško kirtimo darbus pagal 2013-11-26 Miško ruošos ir miško ūkio paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 13-152, 2014 m. kovo 20 d. apie 11 val., (duomenys neskelbtini) girininkijos miško kvartalo Nr. 62, sklype Nr. 10, biržėje Nr. 3, esančioje (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių rajone, motopjūklu pjaudamas juodalksnį, pažeidė 2003-07-01 LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 33 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad “Kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais“, „Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96“, patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996-11-25 įsakymu Nr. 208, 51 punkto, numatančio, kad „prieš pradėdamas pjauti medį, pjovėjas turi įsitikinti, ar pavojingoje zonoje nėra pašalinių. Pjaudamas medį pjovėjas ir jo padėjėjas turi būti prie pjaunamo medžio. Į pavojingą zoną įeiti ar įvažiuoti gali leisti tik medžių pjovėjas. Dirbdamas pjovėjas turi stebėti, kad pavojingoje zonoje nebūtų žmonių.“, D. K. įmonės „Miško ruošos ir ūkio darbininko-pjūklininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 2“, patvirtintos 2010-04-02 savininko D. K. 38 punkto numatančio, kad „prieš pradedant pjauti medį, pjovėjas turi įsitikinti, ar pavojingoje zonoje nėra pašalinių. Pjaudamas medį pjovėjas ir jo padėjėjas turi būti prie pjaunamo medžio, stebėti, kad pavojingoje zonoje nebūtų žmonių“ reikalavimus, ko pasėkoje, savavališkai, pažeisdamas darbų vadovo nurodymą, pjaudamas juodalksnį, kuriuo ketino numušti anksčiau pjautą drebulę, kuri buvo įstrigusi į eglę, neįsitikino ir neužtikrino, kad pavojingoje zonoje nebūtų pašalinių žmonių, t.y., jo padėjėjo A. N., dėl ko virsdamas nupjautas juodalksnis atsimušė į drebulę ir kliudė D. K. įmonės miško ruošos darbininką nukentėjusįjį A. N., kuriam buvo padaryta sunki galvos trauma, tai yra pakauškalio lūžimas, pereinantis į užpakalinę ir abi vidurinės kaukolės daubas, kraujo išsiliejimas po kietuoju ir minkštaisiais smegenų dangalais, galvos smegenų ir jų kamieno sumušimas, nuo kurios A. N. įvykio vietoje mirė.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kyla asmeniui, kuris dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Šį nusikaltimą apibūdina trys esminiai požymiai: 1) veika (taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), 2) padariniai (kito žmogaus žūtis), 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.

Kaltinamasis I. B. kaltu pagal pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, nurodė, kad jam darbų vadovo buvo uždrausta numušinėti pakibusį medį, tačiau to nurodymo jis nepaisė, pjaudamas medį nepasirūpino, kad pagalbinis darbininkas išeitų iš pavojingos zonos, stovėtų jam už nugaros, nors privalėjo tą padaryti. Gailėjosi, susitaikė su nukentėjusiąja, prašė bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Byloje nustatytas, kad kaltinamasis, žinodamas kaip saugiai dirbti, savo rizika vykdė darbus įvykio vietoje, kurioje žuvo bendradarbis.

Nustatyta, kad vykdant darbus kaltinamasis, kurio nurodymų žuvusysis privalėjo klausyti, nepasirūpino pagalbinio darbininko saugumu, nors tą padaryti privalėjo. Nustatytas aplinkybes patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolai, fotonuotraukos, teismo medicinos specialisto išvada, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, specialisto parodymai, nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas, darbo sutartys, instruktažą patvirtinantys dokumentai, atestaciją ir kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai.

Kaltinamasis, būdamas instruktuotas ir apmokytas kaip saugiai dirbti, tačiau nepaisydamas saugaus darbo norminių aktų reikalavimų, pasielgė nusikalstamai nerūpestingai, nes dėl kaltinamojo darbo organizavimo trūkumų žuvo įmonės darbuotojas ir ši pasekmė yra tiesiogiai susijusi su kaltinamojo veika, tai yra tarp kaltinamojo padarytų teisės aktų nustatytų reikalavimų, specialiųjų elgesio saugumo taisyklių pažeidimų ir nukentėjusiojo mirties yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo pareigas, profesines savybes, patirtį, galėjo ir turėjo tai numatyti, tai yra nusikaltimą padarė veikdamas nusikalstamai nerūpestingai. Nusikaltimas baigtas, nes dėl kaltinime paminėtų norminių aktų pažeidimo buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje nurodytos pasekmės.

Teismas, išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad I. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnio 3 dalyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Proceso dalyvių pozicija. Nukentėjusioji ir kaltinamasis teismui pateikė susitaikymo protokolą, teismo posėdžio metu patvirtino, kad susitaikė, nukentėjusioji jokių turtinių pretenzijų kaltinamajam neturėjo, prašė bylą nutraukti. Prokuroras ir kiti proceso dalyviai susitaikymui neprieštaravo. Teismo pozicija. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam kaltinime inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri yra neatsargi, atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiąja, nukentėjusioji teismui pareiškė, kad atleidžia ir susitaiko su kaltinamuoju, turtinių pretenzijų neturi bei prašo bylą nutraukti, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę – neteistas, nebaustas, dirba, gailėjosi, daro išvadą, jog nusikalstama veika, kuria kaltinamasis kaltinamas, pastarojo gyvenime buvo akivaizdžiai atsitiktinio pobūdžio, todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje jokių nusikalstamų veikų nedarys ir, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios išreikštą poziciją prašant bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti susitaikius, daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsniu, tai yra kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.

Atsižvelgdamas į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika neatsargi, teismas mano, jog kaltinamajam nėra būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonės (-ių).

Kardomoji priemonė. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl iš I. B. priteistini 11,25 Lt valstybės naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 240 Lt (2014-12-09 pažyma Nr. TP-7-(2.10)-4630) dėl gynėjo atstovavimo kaltinamajam iš kaltinamojo nepriteistinos atsižvelgiant į pastarojo psichikos sveikatos būklę (įrašytas į psichikos sveikatos kabineto įskaitą), kuri, teismo įsitikinimu, būtų trukdžiusi kaltinamajam tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą, dėl ko teismas gynėjo dalyvavimą užtikrino savo iniciatyva (BPK 103-106 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str. 5 d., teismas

nusprendžia:

I. B., remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, nukentėjusiajam asmeniui ir kaltininkui susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir baudžiamąją bylą I. B. atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš I. B. 11,25 Lt (vienuolika litų 25 ct) teismo pašto išlaidų valstybės naudai (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, "Swedbank", AB, banko kodas 73000; įmokos kodas pašto išlaidoms apmokėti - 5660).

Išaiškinti kaltinamajam, kad: BK 38 str. 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, <....>, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.