- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-31
- Bylos Nr.
- 1S-531-813/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29101-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Danutė Giačaitė, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- D. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijaus Rauckio,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. P. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. liepos 29 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2021 m. liepos 9 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. P. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos) subendrinta laisvės atėmimo 2 metams bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 5 metams 3 mėnesiams bausmė.
1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžiu D. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo 8 mėnesiams bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 4 metams 11 mėnesių bausmė.
1.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu D. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (18 nusikalstamų veikų), 182 straipsnio 2 dalį subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 4 mėnesiams bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 4 metams 11 mėnesių bausmė.
1.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu D. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta laisvės atėmimo 4 metams bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metams 6 mėnesiams.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. gegužės 21 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 21 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2021 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. LK-94 nutarta nuteistajam D. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, mažėja, nuteistasis turi teigiamą nuostatą į darbą, pataisos įstaigoje dirba, iš gaunamo darbo užmokesčio atlygina civilinį ieškinį, geba atpažinti ir spręsti iškilusias problemas, nevartoja psichoaktyvių medžiagų, turi palaikančius socialinius ryšius su jam artimais žmonėmis, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, skatintas 2 kartus.
4. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos 2021 m. liepos 9 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatavus, kad teismui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo manyti, kad jau šiuo metu nuteistojo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga ir turės ilgalaikį poveikį teigiamiems jo elgesio pokyčiams laisvėje.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis D. P. skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde teigiama, kad atsisakymas patvirtinti Komisijos nutarimą negali būti paremtas išankstine prokuroro nuomone, neįsigilinus į nuteistojo padarytą akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis nurodo, kad per laikotarpį nuo ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo padaryta akivaizdi pažanga pagal „OASys“ metodiką, pasiekti socialinės reabilitacijos tikslai, įsidarbinta pataisos įstaigoje, padaryta didelė pažanga asmenybės tobulėjime.
5.2. Skunde nuteistasis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę atlikinėja pirmą kartą, yra atlikęs 2/3 jam paskirtos bausmės, per visą bausmės atlikimo laiką, o bausmę atlikinėjo net 3 įkalinimo įstaigose, neturėjo nei vienos nuobaudos, nesilaiko jokių subkultūros apraiškų, 2020 m. rugsėjo 15 d. už nepriekaištingą elgesį buvo perkeltas iš paprastosios į lengvąją grupę. Nuo 2020 m. spalio mėnesio po Marijampolės apylinkės teismo rekomendacijų nedelsiant įsidarbino valgykloje pagalbiniu darbininku, tačiau vertinant jo darbštumą, atsakingą požiūrį į darbą, buvo suteiktos atsakingesnės pareigos. Jo gaunamas darbo užmokestis tik 100 eurų, tačiau pusę jo skiria priteistam civiliniam ieškiniui atlyginti, todėl teismo išvada, kad jis tik simboliškai atlygina civilinį ieškinį, padaryta neįsigilinus į faktines aplinkybes.
5.3. Skunde nuteistasis pabrėžia, kad jis palaiko stiprius socialinius ryšius su artimaisiais. Lygtinio paleidimo atveju grįžtų gyventi pas mamą, t. y., į aplinką, kurioje nėra padaręs nei vieno nusikaltimo, aplinką, kurioje nėra teistų asmenų. Nuteistasis nurodo, kad turi statybų inžinieriaus specialybę, turi darbo pasiūlymą pagal įgytą specialybę, kur gautų orų ir stabilų atlyginimą, o tuo pačiu ir didesne dalimi galėtų atlyginti priteistą civilinį ieškinį. Netaikant lygtinio paleidimo, anot skundo autoriaus, būtų pažeisti nukentėjusių asmenų interesai greičiau susigrąžinti prarastus pinigus.
Atsiliepimas
6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Ramutis Mickus atsiliepime į nuteistojo D. P. skundą prašo nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistasis teistas 5 kartus, padarytos nusikalstamos veikos yra tapačios, būdingos nusikaltimų modeliui. Anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir nors bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų nepažeidė, tačiau vėliau vis tiek vykdė nusikalstamas veikas. Akivaizdu, kad nuteistasis nepasimoko iš ankstesnio patyrimo ir kartoja tas pačias klaidas. Nuteistasis pagal priteistus ieškinius turi išmokėti 80 000 eurų sumą, atlyginta simbolinė turimų finansinių įsipareigojimų suma, kuri siekia 490,21 eurų, kas nerodo D. P. pakankamos motyvacijos keisti savo elgesį teigiama linkme. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Aptartos aplinkybės, anot prokuroro, kelia pagrįstas abejones, ar nuteistasis mažiau struktūrizuotoje aplinkoje, nesant nuolatinės priežiūros, sugebės laikytis visuomenėje egzistuojančių taisyklių, įstatymų bei taikytinų draudimų ir įpareigojimų. Likusios bausmės atlikimas šią tęsiant pataisos namuose, vykdant socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, prokuroro įsitikinimu, koreguos nuteistojo mąstymą ir elgesį, stiprins motyvaciją, siekiant atlyginti turimus finansinius įsipareigojimus bei padės išėjus į laisvę gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. P. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Vien tik Komisijos priimtas nuteistajam palankus sprendimas neįpareigoja teismo jį besąlygiškai patvirtinti jei teismas nustato, kad nuteistasis lygtinio paleidimo taikymo kriterijų neatitinka. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir motyvavo, kodėl nuteistajam D. P. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
9. Pagal BVK 164 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti informacija apie nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius bausmės atlikimo metu, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis). Prokuroro atsiliepime išdėstyti argumentai teismo nesaisto, tačiau prokuroro nuomonė padeda teismui suformuoti nuomonę apie lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumą. Teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo taikymo klausimą, turi vertinti visą jam pateiktą medžiagą, tad ir prokuroro atsiliepime, jei toks buvo pateiktas, išdėstytus argumentus, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.
10. Nuteistasis D. P. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones. Jo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu paskutiniu metu vertinamas nepriekaištingai. D. P. dalyvauja individualiuose pokalbiuose su 2-ojo resocializacijos skyriaus specialistais, lankosi konsultacijose pas psichologę. Nuteistajam vis dar nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (48 balai pagal „OASys“ metodiką), tačiau atsižvelgiant į vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus, asmens bylos duomenis bei interviu gautą informaciją, taikant „OASys“ metodiką, buvo nustatyta nuteistojo pažanga tam tikrose srityse. Pirminio vertinimo metu nuteistasis dėl darbo pataisos įstaigoje nebuvo kreipęsis bei tvirtino, jog sutiktų dirbti pataisos įstaigoje, tačiau ne visus pasiūlytus darbus. Tuo tarpu pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimu metu, nuteistasis rodė iniciatyvą dirbti bet kokį darbą. Dirba valgyklos pagalbiniu darbininku. Nuteistasis D. P. turi didelių įsiskolinimų, tačiau rodo didelę motyvaciją juos atlyginti. Tikisi išėjęs į laisvę pradėti dirbti ir tokiu būdu atlyginti skolas. Bausmės atlikimo metu taip pat nevengia įsiskolinimų atlyginimo. Iš gaunamų pajamų dirbant pataisos įstaigoje yra atlyginę 490,21 eurų. Pastebimas pasikeitimas ir nuteistojo mąstymo srityje. Pirminio vertinimo metu jis stokojo prognostinių įgūdžių ir pateisino savo nusikalstamą elgesį. Savo elgesio pasekmes dažniausiai vertino tik sau ir jam artimiems žmonėms, savo elgesio žalą aplinkiniams minimizavo. Pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo metu nuteistasis pripažino kaltę dėl padaryto nusikaltimo, nuoširdžiai gailėjosi, teigia suprantąs padaręs klaidą ir padaręs išvadas. D. P. bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, skundo nagrinėjimo aukštesnės instancijos teisme metu paskatintas trečią kartą. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Lygtinio paleidimo atveju turėtų galimybę įsidarbinti, išėjęs į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau kartu pabrėžiama, kad D. P. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pastebėtina, kad nuteistojo teigiamas elgesys buvo įvertintas švelninant bausmės atlikimo sąlygas, 2020 m. rugsėjo 15 d. iš paprastosios grupės perkeltas į lengvąją.
11. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma ir šių duomenų visumos pagrindu daroma išvada, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal susiformavusią teismų praktiką, sprendžiant ar yra pagrindas paminėtai išvadai, yra įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu (dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse, darbas, mokymasis ar kita savanoriška veikla, nuobaudų bei paskatinimų gavimas), bet ir jo dedamos pastangos keisti savo ydingą elgseną bei mąstyseną. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.
12. Abejonių, kad nuteistasis, būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nesusikals kelia tai, kad šis teistumas D. P. nėra pirmasis. Atkreiptinas, kad su nuteistojo praeitimi yra susiję ir nuteistajam Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami kriminogeniniai veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai; pasikartojantis nusikaltimų modelis. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl galimybės asmens atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, negalima ignoruoti fakto, jog D. P. teistas 5 kartus, daugiausia už analogiškų nusikaltimų padarymą. Pastebėtina, kad jo atžvilgiu buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą D. P. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, ką apylinkės teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. D. P. teistumų skaičius, padarytų nusikaltimų kiekis, pobūdis ir pavojingumas, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.
13. Abejonių nuteistojo D. P. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia jam nustatomas dinaminis kriminogeninis veiksnys dideli finansiniai sunkumai. Nuteistajam dėl finansinių nusikaltimų yra priteisti dideli ieškiniai, kurie siekia daugiau nei 80 000 eurų. Iš pataisos įstaigoje gaunamo darbo užmokesčio D. P. yra atlyginęs tik labai mažą dalį jam priteistų civilinių ieškinių – 490,21 eurų. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, susidurs su dideliais finansiniais sunkumais. Nors nuteistasis interviu metu nurodė, kad iki suėmimo pragyvenimo šaltinis buvo atlyginimas (pajamos iš darbo), kurio pakako poreikiams patenkinti, teisėjų kolegija abejoja šių nuteistojo teiginių nuoširdumu. D. P. teistas už sistemingą turtinio pobūdžio nusikaltimų darymą (sukčiavimai), kas leidžia pagrįstai manyti, kad jo pragyvenimo šaltinį sudarė ne tik su darbo santykiais susijusios pajamos. Vadinasi oficialiai gaunamo atlyginimo jam neužtekdavo asmeninių poreikių tenkinimui. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad, pasak nuteistojo, pagrindinis motyvas nusikalsti buvo negebėjimas planuoti ir tinkamai paskirstyti lėšų (trūko kompetencijų lėšų valdyme ir jų paskirstyme). Kaip jau minėta, D. P. šiuo metu turi didelių finansinių įsiskolinimų, kurių atlyginimui neturi pakankamai lėšų, kas neabejotinai apsunkins probacijos vykdymą. Nors dideli finansiniai sunkumai taip pat yra išskiriamas kaip nuteistojo kriminogeninis veiksnys, tačiau pastebėtina, kad teismui nepateikta jokių duomenų, jog nuteistasis dalyvautų programose ar mokymuose, susijusiuose su finansų valdymu bei jų racionaliu tvarkymu, o būtent šios problemos ir paskatino nuteistojo nusikalstamą elgesį.
14. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog eilę nusikalstamų veikų padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju, įvertinus teismui pateiktą medžiagą, tame tarpe nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą ir pavojingumą, jų kiekį bei teigiamą nuteistojo elgesį pataisos namuose, nėra pagrindo teigti, jog bausmės tikslai jau pasiekti, ir nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
15. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis D. P. jau padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kolegija laiko, kad skundžiamoje nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog visų nustatytų ir šioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Juolab, kad ir Komisijos nutarimas nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą nebuvo priimtas vienbalsiai, Komisijos narių nuomonės šiuo klausimu taip pat išsiskyrė. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo D. P. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. liepos 29 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.