Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Dalios Kursevičienės, Daliaus Jocio, sekretoriaujant Ingai Navickienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. J. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla V. M., kaltinant jį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Nukentėjusiojo atstovo Edgaro Dereškevičiaus prašymai dėl V. M. veikos perkvalifikavimo ir turto apribojimo panaikinimo atmesti. Civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. buvo kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą, įsibraudamas į patalpas: 2006 m. gruodžio mėn. pradžioje, tiksli diena ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 12.00 val. (duomenys neskelbtini), namo gamybinių patalpų teritorijoje, (duomenys neskelbtini) mieste, V. M. turėtu raktu atrakinęs transformatorinės duris, įsibrovė į A. J. nuosavybės teise priklausantį pastatą – transformatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), nurodė A. G. J. atjungti transformatorinės viduje buvusio transformatoriaus TM-400/10 Nr. 24596 400 kVA, nuosavybės teise priklausančio A. J., aukštos įtampos laidus, kuriuos pastarajam atjungus, V. M. susitarė su V. S., įvykio dieną nežinojusiu, jog transformatorinės viduje buvęs transformatorius TM-400/10 Nr. 24596 400 kVA nuosavybės teise priklauso A. J., dėl šio transformatoriaus pervežimo į kitą vietą. V. S. automobiliniu krautuvu atvykus prie transformatorinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), ir iš ten V. M. prašymu išvežus A. J. nuosavybės teise priklausantį transformatorių TM-400/10 Nr. 24596 400 kVA, kurio naujo vertė 28 435 litai, kurį A. J. 2004 m. balandžio 2 d. buvo įsigijęs už 3400 litų, transformatorių nuvežus prie UAB (duomenys neskelbtini) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kur transformatorių TM-400/10 Nr. 24596 400 kVA pastačius į transformatorinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), vidų ir V. M. nurodymu jį pajungus, tokiu būdu V. M. įsibraudamas į patalpas pagrobė svetimą A. J. priklausantį ne mažesnės kaip 3400 litų vertės turtą – transformatorių TM-400/10 Nr. 24596 400 kVA, padarydamas nukentėjusiajam A. J. ne mažiau kaip 3400 litų turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. J. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla kaltinamajam V. M. nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti kitos sudėties pirmosios instancijos teismui, taip pat prašo priteisti iš V. M. bylinėjimosi išlaidas už apeliacinį procesą.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 6 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtintą draudimą kam nors teikti privilegijas arba daryti apribojimus dėl kokių nors aplinkybių teisme, todėl skundžiama Kretingos rajono apylinkės teismo nutartis priimta akivaizdžiai šališkai nagrinėjant bylą ir nenusišalinus, taip pat tokia teismo nutartimi pažeistas BPK 256 straipsnis, nes absoliučiai nesprendus nukentėjusiojo A. J. 2014 m. rugsėjo 22 d. pateikto rašytinio prašymo dėl kaltinime V. M. nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme BPK 256 straipsnio pagrindu, taip iš nukentėjusiojo faktiškai atimant BPK 44 straipsnio 10 dalyje įstatymo nustatytą teisę kiekvienam asmeniui, pripažintam nukentėjusiuoju, reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Be to, Kretingos rajono apylinkės teismui nukentėjusiajam iki įrodymų tyrimo teisme pradžios pateikus 2014 m. vasario 2 d. rašytinį prašymą išsireikalauti tiek iš V. M. vadovautos įmonės, tiek iš valstybės įmonių išsamius duomenis apie nusikaltimu nukentėjusiajam A. J. padarytą turtinę žalą, o teismui be jokių motyvų atsisakius priimti tokį prašymą ir jo net nenagrinėjus, buvo pažeista BPK 44 straipsnio 10 dalis, užtikrinanti nukentėjusiajam procesinę teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o tai pripažintina esminiu BPK pažeidimu. Be to, pirmosios instancijos teismo išdėstytos išvados nutartyje neatitinka bylos aplinkybių, nutartis surašyta netinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą, todėl ji yra nepagrįsta, šališka ir neteisėta, todėl turėtų būti panaikinta apeliacinės instancijos teismui priimant nutartį bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.

Dėl Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjo P. Kontrimo šališkumo nurodo, kad iš 2014 m. vasario 4 d. teismo posėdžio protokolo garso įrašo matyti, kad atsižvelgęs į pradinę kaltinamojo gynėjo poziciją ir pareikštą nuomonę dėl tariamo kaltinamojo akto netikslumo, Kretingos rajono apylinkės teismas pradėjo posėdį aiškiai iš anksto susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, ir perdavęs nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal gautą valstybės kaltintojo kaltinamajame akte pateiktą kaltinamojo V. M. nusikalstamų veikų kvalifikavimą būtent pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Tačiau teisėjas nuo pat šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo pradžios ėmė akivaizdžiai palaikyti kaltinamojo ir jo gynėjo A. Galmino poziciją, iš anksto nepagrįstai nusistatė, kad teismui iš pagrobto atitinkamo turto – transformatoriaus – gauta nauda absoliučiai neįdomi, nekreipė dėmesio netgi į poziciją prokuroro, kuris paaiškino, kaip ir kuriais duomenimis ikiteisminio tyrimo metu pagrindė būtent didelę pagrobto turto vertę. Be to, teismas nuo pat posėdžio pradžios šališkai bandė pakeisti valstybės kaltintojo poziciją ir toks psichologinis spaudimas prokurorui truko maždaug ištisas 5 minutes. Prokurorui bandant paaiškinti jo poziciją, teismas toliau darė įtaką prokurorui. Po to į nukentėjusiojo atstovo paaiškinimus teisėjas savo iniciatyva išsakė savo iš anksto sumanytą neteisėtą planą, kaip iš esmės apeinant BPK 254 straipsnio nuostatas reikia teismo iniciatyva, bet prokuroro rankomis, perdavus bylą į teismą ir pradėjus ją nagrinėti, pakeisti kaltinimą į kaltinamajam ir jo gynėjui palankų kaltinimą. Po pertraukėlės grįžus į posėdį, teisėjas P. Kontrimas kreipėsi į kaltinimo savo iniciatyva nenorintį keisti prokurorą, vėliau teisėjas išsakė netinkamą teisės normos aiškinimą, kad jei prokuroras sutinka, galima patikslinti turto vertę. Prokuroras, išgirdęs tendencingą teismo vertimą keisti kaltinimą, prieš tai pasakęs, jeigu jau tokiu būdu teismas vertina, tai jis sutinka pakeisti kaltinimą, nes aiškiai matė, kad kitos išeities prokuroras šio bylos nagrinėjimo metu neturi. Pagal BPK, nukentėjusiojo atstovui siekiant užbėgti akivaizdžiam teisėjo šališkumui, buvo nuspręsta realizuoti BPK 57 straipsnyje įtvirtintą šališko teisėjo nušalinimo teisę, tačiau pats teisėjas, tikriausiai neišklausęs teismo posėdžio garso įraše užfiksuoto akivaizdaus savo šališkumo, nusprendė pasinaudoti savo vienašališka teise atmesti nušalinimą ir toliau šališkai nagrinėti bylą ir siekti išimtinai kaltinamajam V. M. palankaus rezultato, savo tolesniais procesiniais sprendimais darydamas vieną po kito baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, neteisėtai tęsė bylos nagrinėjimą. Tokiu būdu Kretingos rajono apylinkės teismas pažeidė BPK 254 straipsnį, nes vadovaujantis BPK 254 straipsniu, teismas savo iniciatyva gali perduoti bylą prokurorui tik jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, kitu atveju baudžiamoji byla gali būti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra paties prokuroro prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą, o ne teismui paveikus prokuroro valią ir jį teismo posėdžio metu privertus įvykdyti teismo prašymą. Anot apelianto, tai pripažintina esminiu BPK 254 straipsnio pažeidimu, nulėmusiu teismo sprendimo šališkumą bei negebėjimą išnagrinėti bylą visapusiškai ir objektyviai. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis BPK 326 straipsniu, būtina panaikinti priimtą nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, nes Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas P. Kontrimas bylą išnagrinėjo šališkai ir neobjektyviai.

Nukentėjusysis taip pat nurodo, kad Kretingos rajono apylinkės teismas padarė esminį BPK 241 straipsnyje įtvirtintos pareigos visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, užtikrinti nukentėjusiojo procesines teises pažeidimą, kuris pasireiškė tuo, jog iš nukentėjusiojo A. J. buvo atimtos jo procesinės teisės į nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą bei nustatymą, įtvirtintą BPK 44 straipsnio 10 dalyje, be motyvų buvo atmestas nukentėjusiojo prašymas išsireikalauti papildomus duomenis, reikalingus tiek pagrobto turto vertės nustatymui, tiek apskaičiuojant pagrobtu turtu V. M. gautą naudą bei civilinio ieškinio patikslinimui dėl padarytos nusikaltimu padarytos žalos. Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas P. Kontrimas, vadovaudamasis BPK 241 straipsnio 2 dalimi, kaip teisiamojo posėdžio pirmininkas, privalėjo imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, tai yra įgyvendinta ir BPK 44 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta nukentėjusiojo teisė gauti nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, nes, nukentėjusiajam pateikus rašytinį 2014 m. rugsėjo 22 d. prašymą išsireikalauti papildomus duomenis, Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas, nenurodydamas absoliučiai jokių motyvų, bet aiškiai savo subjektyviais veiksmais, įgyvendindamas galimą susitarimą veikti kaip palanku kaltinamajam, nusprendė šį prašymą atmesti ir tokiu būdu atimti iš nukentėjusiojo bei jo gynėjo procesinę teisę ne tik tikslinti civilinį ieškinį, bet ir gauti objektyvius duomenis, įrodančius pateikto rašytinio nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą aplinkybėmis iš esmes skirtingomis pakeistam kaltinimui pagrįstumą. Šiuo atveju nukentėjusysis net neišgirdo nė vieno teismo argumento, dėl kokių motyvų, kokiu teisiniu pagrindu teismas priima būtent tokį neteisėtą sprendimą šiuo klausimu, šiurkščiai ignoruodamas pagrindinį lygiateisio teisingumo vykdymo principą. Tokiais teismo veiksmais buvo pažeistas BPK 241 straipsnis, nes bylos nagrinėjimo metu nesurinkus objektyvių ir visapusiškų duomenų iš UAB (duomenys neskelbtini) apie tai, su keliais ūkio subjektais iš viso UAB (duomenys neskelbtini) buvo (yra) pasirašiusi elektros energijos subtiekimo sutartis, o iš VĮ Registrų centro Klaipėdos skyriaus neišreikalavus rašytinių duomenų, kas (ir kiek iš viso jų) yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai, taip pat iš AB Rytų skirstomųjų tinklų Kretingos elektros tinklų neišsireikalavus duomenų apie vartotojos UAB (duomenys neskelbtini) apmokėjimų ir sąskaitų istoriją nuo 2009 m. spalio 27 d. iki 2014 m. vasario 1 d. bei iš Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kretingos skyriaus neišreikalavus duomenų, kiek UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai, iš jų kaltinamasis V. M., nuo 2006 metų sausio mėnesio iki 2014 metų sausio mėnesio teisės aktų nustatyta tvarka yra deklaravę ir išsimokėję dividendų, negalima objektyviai įvertinti pagrobus iš nukentėjusiojo transformatorių gautos objektyvios naudos. Nukentėjusiojo manymu, tokių duomenų išreikalavimas sąlygotų ne tik kaltinamojo tinkamą padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimą, bet ir nukentėjusiajam padarytos žalos objektyvų atlyginimą, jam tinkamai užtikrinus teisę gauti jos atlyginimą būtent baudžiamojo proceso metu, todėl šiuo atveju būtina panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Priimdamas skundžiamą 2014 m. gruodžio 31 d. nutartį, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nepasisakė dėl nukentėjusiojo A. J. pareikšto konkretaus rašytinio 2014 m. rugsėjo 22 d. prašymo – kaltinime V. M. nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme, kuriuo nukentėjusysis, realizuodamas BPK 256 straipsnyje numatytą teisę, pirmosios instancijos teismo prašė kaltinime V. M. nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes ir jų kvalifikavimą pakeisti iš esmės skirtingomis. Tokiu būdu, nutartyje pripažįstant, kad kvalifikuodamas veiką kaltinamajam teismas nevertino V. M. pagrobtu atitinkamu turtu – svetimu transformatoriumi – gautos naudos, taip pat selektyviai, be motyvų pasirinko trumpesniam senaties terminui labiau tinkamą transformatoriaus vertę, sąlygojančią visiems – teismui, kaltinamajam ir jo gynėjui tinkamą, bet neobjektyvią ir neteisėtą bylos išnagrinėjimo galimybę.

Dėl netinkamo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vietoj BK 178 straipsnio 3 dalies nurodo, kad siekiant teisingai kvalifikuoti veiką, svarbu tinkamai nustatyti pagrobto turto vertę, taip pat tai, jog tais atvejais (kaip yra ir šioje byloje), kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę. Veikos kvalifikavimui gali turėti įtakos ir pagrobus atitinkamą turtą gauta nauda. Šioje baudžiamojoje byloje dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo ir nuolankumo kaltinamajam, teismas ne tik pažeisdamas BPK 301 straipsnio 1 dalį nevertino nukentėjusiojo iniciatyva į bylą pateikto suvestinio transformatoriaus kainos apskaičiavimo, kuris aiškiai siekia 33737,22 Lt, bet ir pažeisdamas BPK 6 straipsnio 3 dalį, draudžiančią kam nors teikti privilegijas, neanalizavo baudžiamojoje byloje esančių dokumentų, kad kaltinamajam V. M. pagrobtas transformatorius, perparduodant elektros energiją, atnešė atitinkamą naudą – kaltinamasis V. M. ne tik įsibrovęs į svetimą patalpą pagrobė transformatorių, tokiais veiksmais padarė didelę turtinę žalą, bet ir neteisėtai pagrobtu transformatoriumi tiekia elektros energiją kitiems toje pačioje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), veikiantiems ūkio subjektams, taip gaudamas pajamas iš pagrobto daikto – transformatoriaus – nuo 2006 metų gruodžio mėnesio iki 2009 metų spalio mėnesio. Tai matyti iš byloje esančių LESTO pateiktos vartotojo skolos, apmokėjimų ir sąskaitų istorijos – nuo iš viso per šį laikotarpį surinktų pajamų 142 054,60 EUR (490 486, 11 Lt) uždarbis po 10 ct už 1 kW – tokiu būdu 14 332, 17 EUR (49 486,11 Lt) gryno pelno (konkrečios naudos). Kadangi neteisėtai vadovaudamas procesui teisėjas P. Kontrimas be jokio motyvo rašytinį nukentėjusiojo 2014 m. vasario 4 d. prašymą atmetė, ji pažeidė BPK 287 straipsnyje įtvirtintą teisę bylos nagrinėjimo metu atlikti bet kokį šio Kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą, todėl Kretingos rajono apylinkės teismas neatskleidė bylos esmės, nesiėmė veiksmų nustatyti kaltinamajam V. M. pagrobtu transformatoriumi gautos naudos vertės, o tai turėjo lemiamos įtakos įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui bei nukentėjusiojo BPK 256 straipsnio pagrindu pateikto rašytinio prašymo tinkamam išsprendimui. Anot nukentėjusiojo, tai turėtų būti vertinama esminiu BPK 301 straipsnio pažeidimu, nes nulėmė nepagrįsto bei neteisėto nuosprendžio priėmimą.

Dėl pirmosios instancijos teismo padaryto BPK 109 straipsnio pažeidimo nurodo, kad Kretingos rajono apylinkės teismui priėmus nepagrįstą ir neteisėtą nutartį buvo netinkamai išspręstas ir nukentėjusiojo civilinio ieškinio išsprendimo klausimas paliekant nenagrinėtą nukentėjusiojo A. J. civilinį ieškinį. Dėl to, kad būtent minėtais neteisėtais kaltinamojo V. M. veiksmais nukentėjusiajam A. J. buvo padaryta nurodyta turtinė ir neturtinė žala, ji pagrįsta, pirmosios instancijos nutartis naikintina ir A. J. civilinis ieškinys turėtų būti sprendžiamas iš naujo. Įgyvendinant BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą kiekvieno asmens teisę į teisingą baudžiamosios bylos išnagrinėjimą, taip pat ir garantuojant nukentėjusiojo asmens teisių apsaugą, būtina paisyti pamatinių teisinės valstybės principų, kurie reikalauja, kad teismai, kurie vieninteliai Lietuvoje vykdo teisingumą, būtų nešališki ir nepriklausomi, siektų nustatyti tik objektyvią tiesą ir sprendimą priimtų tik teisėtu pagrindu. Tai įmanoma padaryti tik, jei baudžiamasis procesas vyksta baudžiamojo proceso įstatymų nustatytuose rėmuose ir nė trupučio nenukrypstama į žmogiškąjį subjektyvumą, ypač tų proceso dalyvių, kuriems įstatymų leidėjas patikėjo išimtinę teisingumo vykdymo pareigą.

Atsiliepimu į nukentėjusiojo apeliacinį skundą V. M. nurodo, kad nuo pat pradžių pareiškus jam įtarimą apie padarytą šią nusikalstamą veiką jis kaltu neprisipažino ir nurodė, kad jis jokio transformatoriaus nepavogė ir neliepė A. G. J. transformatoriaus atjungti ir pervežus jį į kitą vietą vėl pajungti. Pabrėžia, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje prasidėjo 2007 m. vasario 9 d., nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis buvo įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 1 dalyje, tačiau tyrimas dėl šios nusikalstamos veikos prokuroro nutarimu buvo nutrauktas. Vėliau nutarimas buvo apskųstas ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas, tačiau jis jau buvo įtariamas nusikaltimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį padarymu, tačiau prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas vėl buvo nutrauktas. Ši baudžiamoji byla per visą ilgą ikiteisminio tyrimo laiką buvo daug kartų nutraukta nesurinkus duomenų, pagrindžiančių ko kaltę, ir galiausiai atnaujinta ir su kaltinamuoju aktu perduota i Kretingos rajono apylinkės teismą. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis policijos pareigūnams davė nuoseklius parodymus ir paaiškinimus apie transformatoriaus pervežimą į kitą vietą, ikiteisminio tyrimo nevilkino ir siekė, kad būtų išsiaiškintos visos įvykio aplinkybės. Kretingos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nustatė, kad šioje byloje yra suėjęs senaties terminas ir kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas, nes apkaltinamojo nuosprendžio šioje byloje priimti nebegalima.

Susipažinus su nukentėjusiojo apeliaciniu skundu, matyti, kad apeliantas ir jo atstovas advokatas E. Dereškevičius nurodo, kad nepasitiki teismais, ikiteisminio tyrimo pareigūnais, prokuratūra, kad visos šios institucijos yra šališkos, kad akivaizdžiai matėsi, kad teismas, prokuratūra palaiko kaltinamąjį ir jo gynėją advokatą A. Galminą ir nesutinka, kad nusikalstama veika buvo perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį. Kai baudžiamoji bylu su kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti Kretingos rajono apylinkės teismui, iš karto buvo matyti, kad nukentėjusysis A. J. ir jo atstovas advokatas E. Dereškevičius iš karto buvo pareiškęs nepasitenkinimą teismu, prokurorais, gynėju advokatu A. Galminu. Tiek nukentėjusysis A. J., tiek jo atstovas advokatas E. Dereškevičius teismo posėdžių metu akivaizdžiai rodė nepagarbą teismui, prokurorams, V. M., jo gynėjui advokatui A. Galminui, trukdė bylos nagrinėjimui, kadangi teisėjas buvo ne vieną kartą įspėjęs advokatą E. Dereškevičių ir nukentėjusįjį A. J., kad imsis atitinkamų priemonių dėl jo. Nurodo, kad nesutinka su apelianto A. J. nurodytomis aplinkybėmis, kad teismas, prokuratūra, ikiteisminio tyrimo pareigūnai buvo šališki ir palaikė kaltinamąjį. Jeigu visos šios institucijos būtų buvusios šališkos, tai ir byla su kaltinamuoju aktu nebūtų pasiekusi teismo, tačiau, kaip matyti, nukentėjusiojo ir jo atstovo advokato skundų dėka byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui, nors prieš tai nusikalstama veika daug kartų buvo perkvalifikuota, nutraukta.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo nurodo, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios bylos nagrinėjimo teisme metu yra nustatyta, kad A. J. 2004 m. balandžio 2 d. įsigijo transformatorių iš UAB (duomenys neskelbtini) už 3400 Lt. Tai patvirtina baudžiamojoje byloje pateikia PVM sąskaita faktūra. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžių metu buvo išsiaiškinta, kad transformatoriaus TM-400/10 Nr. 24596 400 kVA vertė yra 3400 Lt, todėl nors jis ir neprisipažino dėl šio nusikaltimo padarymo, nusikalstamos veikos kvalifikacija buvo tinkama, kadangi transformatoriaus vertė neviršijo 250 MGL, todėl perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies į 178 straipsnio 3 dalį nėra teisinio ir įstatymų numatyto pagrindo. Nukentėjusysis A. J. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde įrodinėja, kad neva tai pavogto transformatoriaus vertė yra ne 3400 Lt, o 33737,22 Lt. Tačiau šias jo nepagrįstas aplinkybes paneigia byloje esantys dokumentai. Todėl prašo A. J. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2014 m. gruodžio 31 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartį.

Teismo posėdyje prokurorė, V. M. ir jo gynėjas advokatas A. Galminas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir proceso dalyvių pasisakymus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą nutraukti V. M. baudžiamąją bylą vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, įvertino juos laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Apylinkės teismas skundžiamą nutartį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, padarytomis išvadomis bei jų motyvacija.

Nukentėjusysis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukti V. M. baudžiamąją bylą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsprendė jo 2014 m. rugsėjo 22 d. pateikto prašymo V. M. veiką kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Apeliantas priimtą nutartį ginčija tvirtindamas ir tai, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Argumentai apie teismo šališkumą grindžiami tuo, kad apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas be pagrindo pirmą kartą grąžino bylą prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui, savo iniciatyva, pavartodamas psichologinį spaudimą, privertė prokurorą keisti kaltinimą, o pareiškus teismui nušalinimą, nenusišalino ir toliau šališkai išnagrinėjo bylą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ši byla 2013 m. lapkričio 19 d. buvo perduota Kretingos rajono apylinkės teismui V. M. kaltinant nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymu. 2013 m. lapkričio 21 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi ši byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. 2014 m. vasario 4 d. teisiamojo posėdžio metu, sprendžiant klausimą, ar galima pradėti nagrinėti bylą neatvykus kai kuriems liudytojams, kaltinamojo V. M. gynėjas A. Galminas pateikė teismui prašymą dėl kaltinamojo akto tikslinimo, nes jame yra neatitikimų dėl pagrobto turto vertės ir ieškinio sumos. Sprendžiant klausimą dėl šio gynėjo pareikšto prašymo, prokuroras neprieštaravo tokiam prašymui, tačiau nukentėjusiojo atstovas pareiškė teismui nušalinimą, nes teismas kelia abejonių dėl savo nešališkumo, kadangi šioje stadijoje nebuvo jokio pagrindo grąžinti bylą prokurorui. Prokuroras nurodė, kad iš tikrųjų kaltinamajame akte yra neaiškumų, todėl sutinka patikslinti kaltinamąjį aktą. 2014 m. vasario 4 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo atmestas nukentėjusiojo A. J. atstovo E. Dereškevičiaus pareikštas nušalinimas, nes nebuvo nurodytas konkretus nušalinimo pagrindas, leidžiantis abejoti teisėjo nešališkumu. Kito, 2014 m. vasario 25 d. vykusio, teisiamojo posėdžio metu prokurorė pareiškė prašymą grąžinti bylą prokurorui ikiteisminio tyrimo trūkumams pašalinti, kiti posėdyje dalyvavę asmenys (tarp jų ir nukentėjusysis A. J. bei jo atstovas advokatas E. Dereškevičius) jokių prašymų nepateikė, todėl 2014 m. vasario 25 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi byla buvo perduota prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui. Taigi, kaip matyti iš šių duomenų, klausimai dėl visų proceso dalyvių prašymų buvo išspręsti tinkamai, o apelianto teiginiai, kad teismas buvo šališkas, įrodymus vertino savaip ir savo išvadas darė jau turėdamas išankstinę nuomonę, atmestini. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš dalyvius. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismo šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų aplinkybių. Tokių aplinkybių apeliantas skunde nenurodė, jų buvimo nekonstatuoja ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Iš nukentėjusiojo argumentų matyti, kad teismo šališkumas grindžiamas siejant jį su, apelianto nuomone, netinkamu įrodymų įvertinimu ir dėl to padarytų išvadų nepagrįstumu. Tačiau teismo posėdžio protokolų turinys patvirtina, kad teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, įrodymus įvertino tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, t. y. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įrodymų vertinimui keliami reikalavimai nebuvo pažeisti. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog teismas įrodymus vertino ne taip, kaip to norėtų nukentėjusysis, negali būti vertinama kaip teismo šališkumas.

Pagrindiniai apeliaciniame skunde pateikiami nukentėjusiojo argumentai, kuriais ginčijamas skundžiamos Kretingos rajono apylinkės teismo nutarties teisėtumas, yra susiję su tuo, kad teismas netinkamai išsprendė nukentėjusiojo 2014 m. rugsėjo 22 d. pateiktą prašymą kaltinamojo V. M. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 3 dalį, dėl to nepagrįstai V. M. nusikalstamą veiką vertino tik BK 178 straipsnio 2 dalies aspektu, o tai lėmė netinkamą senaties terminų skaičiavimą. Tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, kad Kretingos rajono apylinkės teismas, priimdamas nutartį nutraukti V. M. baudžiamąją bylą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, tinkamai išnagrinėjo nukentėjusiojo A. J. prašymą dėl V. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir skundžiamoje nutartyje pateikė tokio prašymo atmetimo motyvus, kuriems pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Nukentėjusiojo A. J. prašymas V. M. veiką kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jam nusikalstama veika buvo padaryta bendra didelė 33737,22 Lt vertės turtinė bei 90562,78Lt neturtinė žala, yra nepagrįstas. Nors nukentėjusysis įrodinėja, kad iš jo pagrobto transformatoriaus TM-400/10 400 kVA vertė yra 33737,22 Lt, tačiau iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis A. J. transformatorių įsigijo už 3400 Lt (t. 1, b. l. 103), šiuo metu naujo transformatoriaus vertė yra 28435Lt, tačiau vagystė buvo įvykdyta 2006 metais, A. J. transformatorių įsigijo 2004 m., įsigydamas elektros pastotes, įsigijimo metu transformatoriaus TM-400/10 400 kVA vertė buvo 3400 Lt, kaip ir nurodyta kaltinamajame akte. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kvalifikuojant veikas pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad 2006 m. iš A. J. pagrobto transformatoriaus TM-400/10 400 kVA vertė, įvertinus transformatoriaus nusidėvėjimą, negalėjo būti didesnė, negu ji buvo 2004 m. A. J. įsigyjant minėtą transformatorių, todėl jo vertė neviršija 250 MGL sumos. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tokią pagrobto turto vertę ir pagrįstai nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Dėl to nėra jokio pagrindo tenkinti nukentėjusiojo apeliacinį skundą ir nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamas V. M., perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 3 dalį.

Nukentėjusysis, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl V. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas be jokio motyvo atmetė rašytinį nukentėjusiojo 2014 m. vasario 4 d. prašymą ir nepagrįstai nesiėmė veiksmų nustatyti kaltinamajam V. M. pagrobtu transformatoriumi gautos naudos vertės, o tai turėjo lemiamos įtakos įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti, nes kvalifikuojant veikas pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma pagal pagrobto daikto vidutinę rinkos vertę veikos padarymo metu, o ne pagal bendrai patirtą žalą, kuri paprastai būna didesnė. Nukentėjusysis, manydamas, kad kitas asmuo, pagrobęs jam priklausantį turtą, nepagrįstai gavo iš jo naudos ir dėl to pats nukentėjusysis patyrė turtinę žalą ir negavo atitinkamų pajamų, turi teisę byloje reikšti civilinį ieškinį ir prašyti priteisti jam padarytus nuostolius ar negautas pajamas, tačiau tai neturi įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnį, kadangi, kaip jau minėta, ši nusikalstama veika kvalifikuojama įvertinant pagrobto turto vertę veikos padarymo metu.

Nustačius, kad kaltinamojo V. M. nusikalstama veika pagrįstai buvo kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje taikė baudžiamosios atsakomybės senaties institutą ir pagrįstai pažymėjo, kad nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas. Kartu tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas nuosprendžius ir nutartis apeliacine tvarka, negali pasisakyti dėl asmens kaltumo ar nekaltumo padarius nusikalstamą veiką. Taigi, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, negali būti priimtas ne tik apkaltinamasis, bet ir išteisinamasis nuosprendis bei nuosprendis nutraukti bylą. Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, išvardytos BPK 3 straipsnyje. Viena iš jų nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai, asmens baudžiamasis persekiojimas negali būti vykdomas. Apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir nuosprendžio priėmimu (BK 95 straipsnis). Taigi baudžiamojo proceso įstatymo formuluotė senaties terminą sieja su draudimu pradėti arba tęsti baudžiamąjį procesą ir reikalavimu jį nutraukti suėjus senaties terminui, o baudžiamasis įstatymas – su draudimu priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Pagal BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma: yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. V. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs BK 95 straipsnis (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) numatė aštuonerių metų senaties terminą už apysunkio nusikaltimo padarymą (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c) papunktis). Tuo metu galiojusio BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, V. M. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, padarytos 2006 m. gruodžio mėnesio pradžioje, tiksli diena ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, padarymu. Įvertinus šiuos duomenis, konstatuotina, kad senaties terminas nusikalstamai veikai, kurios padarymu buvo kaltinamas V. M., suėjo 2014 m. gruodžio mėnesio pradžioje. Byloje nustatyta, jog V. M. nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujų nusikalstamų veikų, taigi nėra kliūčių apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymui dėl 2006 m. gruodžio pradžioje padarytos nusikalstamos veikos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė V. M. inkriminuojamai nusikalstamai veikai BK 95 straipsnio nuostatas ir pagrįstai nutraukė baudžiamąją bylą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Bylos nutraukimo atvejais (BPK 235, 254 straipsniai) įstatymas nenumato reikalavimo (ir galimybės) tenkinti civilinį ieškinį, pagal teismų praktiką, kai teis­mas nu­trau­kia by­lą, ci­vi­li­nis ieš­ki­nys pa­lie­ka­mas ne­nag­ri­nė­tas. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. J. civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą.

Apeliantas taip pat prašo teismo priteisti iš V. M. bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikia jokių duomenų, kokias išlaidas jis patyrė ir kokias išlaidas prašo priteisti. Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo apeliacinį skundą, jo skundas yra atmetamas, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo priteisti nukentėjusiajam A. J. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Įvertinus anksčiau išdėstytus argumentus konstatuojama, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ar padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, kurie nulėmė neteisėtos ir nepagrįstas nutarties priėmimą. Nukentėjusiojo A. J. apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.