Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-12-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-367-449/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-17
Bylos Nr.
1S-367-449/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Šiukšta, Jolanta Čepukėnienė, Algimantas Valantinas
Kaltinamasis
R. B.
Byla Nr. 1S-367-449/2020

Proceso sprendimo kategorijos 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3.

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Algimanto Valantino,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Zdislavui Tuliševskiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. B. gynėjo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 14 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. B. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas bei H. E. E., A. G., dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas gauti piniginį atlygį už D. B. nužudymą ir pelnyti bendrininkų palankumą, dalyvavo organizuojant D. B. nužudymą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, neturėdamas leidimo įgijo, laikė, gabeno šaunamuosius ginklus – ne mažiau kaip du 9 mm kalibro pistoletus bei šaudmenis – ne mažiau kaip 12 vnt. 9 mm kalibro LUGER šovinių, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat R. B. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su I. A., T. B. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), A. G., H. E. E., visuotinai pavojingu būdu sunaikino ir sugadino svetimą turtą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka 2018 m. rugpjūčio 29 d. R. B. laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi kaltinamajam R. B. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 14 d. Teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvas kaltinamasis R. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir gali daryti naujus sunkius ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas padarė išvadą, kad taikant švelnesnes kardomąsias priemones negali būti pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, kadangi švelnesnės poveikio priemonės nepadėtų apsaugoti nuo bandymo išvengti baudžiamosios atsakomybės ir netrukdomo baudžiamosios bylos nagrinėjimo.

Šalies argumentai

5. K. R. B. gynėjas prašo panaikinti skundžiamą nutartį, paskirti suimtajam kardomąją priemonę – 20 000 Eur užstatą bei kitas už suėmimą švelnesnes kardomąsias priemones.

Nurodo, jog skundžiama nutartis yra formalizuota, priimta tinkamai neįvertinus visų kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimui reikšmingų aplinkybių, todėl yra neteisėta ir nepagrįsta. Europos Žmogaus Teisių teismas (toliau – EŽTT) sprendime, priimtame byloje Jėčius prieš Lietuvą, pabrėžė ne tik tai, kad „pagrįsto įtarimo, jog sulaikytasis padarė nusikaltimą, buvimas yra būtina (sine qua non) suėmimo teisėtumo sąlyga“, bet ir tai, kad teismas privalo nustatyti ar kiti teisminių institucijų pateikti pagrindai yra „reikšmingi“ ir „pakankami“, kad pateisintų asmens laisvės suvaržymą. BPK 122 straipsnio nuostatos įsakmiai reikalauja, jog konstatuojant bet kurį iš šiame straipsnyje numatytų suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindų, būtų nustatytas objektyvus pagrindas išvadai, jog įtariamasis atliks atitinkamus veiksmus, galinčius trukdyti procesui. Taigi baudžiamojo proceso įstatymas įsakmiai reikalauja nustatyti ir teismo procesiniame sprendime nurodyti objektyvius faktus, kurie leistų pagrįstai prognozuoti, kad įtariamasis/kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo arba kitokiu būdu trukdys procesui. EŽTT yra ne kartą nurodęs, jog inkriminuojamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo/ termino pratęsimo pagrindu.

Teismas dominuojančią reikšmę pratęsiant ilgalaikį suėmimą suteikė būtent kaltinamajam pareikštų kaltinimų sunkumui ir gresiančios bausmės griežtumui, taip pat jo tariamiems ryšiams užsienyje. Spręsdamas kardomosios priemonės pratęsimo klausimą teismas nepagrįstai sumenkino R. B. socialinius ryšius ir jų tvirtumą, remdamasis jo darbu užsienyje, Jungtinėje Karalystėje, bei jam pareikštais kaltinimais. Pažymėtina, kad jo darbas užsienyje ir buvo nulemtas jo socialinių ryšių – jis, dirbdamas Jungtinėje Karalystėje, išlaikė savo šeimą – sugyventinę ir tris nepilnamečius vaikus, su kuriais palaikė glaudžius ryšius ne tik atvykdamas į Lietuvą, tačiau ir šeimos nariams atvykstant pas jį į Jungtinę Karalystę, kas teismo liko neįvertinta. Tuo tarpu tai, kad R. B. yra pareikšti atitinkami kaltinimai, kurių pagrįstumas dar tik nagrinėjamas, apskritai neturi įtakos vertinant jo socialinių, šeiminių ryšių tamprumą ir neleidžia jų menkinti. Be to, kaip minėta, iki suėmimo kaltinamasis dirbo, turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, anksčiau nebuvo teistas, iš pareikštų kaltinimų, kurių kaltinamasis nepripažįsta, turinio matyti, kad R. B. vaidmuo jam inkriminuojamų nusikaltimų padaryme buvo antraeilis, jis tiesiogiai nedalyvavo nusikalstamų veikų įvykdyme, atliko tik kai kuriuos parengiamuosius veiksmus Lietuvos Respublikoje. Nors teismas itin akcentuoja tariamų kaltinamojo bendrininkų ir jo paties ryšius užsienio valstybėse, tačiau pažymėtina, kad vien tik nekonkretūs teiginiai apie tariamus ryšius užsienio valstybėse, juo labiau Europos Sąjungos teritorijoje, kur yra glaudus baudžiamojo persekiojimo institucijų bendradarbiavimas, neleidžia spręsti apie šio suėmimo pagrindo buvimą. Taigi, be R. B. pareikštų kaltinimų sunkumo byloje nėra kitų objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų šį suėmimo taikymo pagrindą, „realią“ kaltinamojo intenciją ir galimybę pasislėpti nuo proceso.

Kitas skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo taikymo pagrindas – manymas, kad būdamas laisvėje kaltinamasis R. B. darys naujus nusikaltimus yra deklaratyvus ir įrašytas nepagrįstai. Pažymėtina tai, kad šis suėmimo pagrindas įstatymo normoje formuluojamas kaip spėjimas apie būsimą įtariamojo/kaltinamojo elgesį, t. y. byloje turi būti konkretūs duomenys apie jau planuojamus, rengiamus asmens nusikalstamus veiksmus ateityje. Tokių išvadų negalima daryti vien iš buvusio elgesio, kaip kad daro teismas nurodydamas, kad kaltinamasis gali „ir toliau“ daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Tokios teismo formuluotės ne tik nepagrindžia šio suėmimo pagrindo buvimo, bet atsižvelgiant į tai, kad R. B. yra neteistas, turi legalų pragyvenimo šaltinį, o šioje byloje jis dar tik kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, t. y. nėra įrodytas ir pripažintas joks jo nusikalstamas elgesys, nedera su kaltinamajam garantuojama nekaltumo prezumpcija ir suponuoja išankstinį teismo nusistatymą dėl jo kaltumo.

Gynėjas skunde akcentuoja tai, kad asmeniui pareikšti kaltinimai, iš jų ir dėl labai sunkių nusikaltimų įvykdymo, savaime dar nėra pagrindas, lemiantis būtinybę taikyti jam suėmimą visą bylos tyrimo ir nagrinėjimo laikotarpį, ypač nesant jokių kitų šios kardomosios priemonės taikymo būtinybę pagrindžiančių aplinkybių, ir negali paneigti jo teisės būti paleistam iš suėmimo, kurią Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 3 dalis garantuoja kiekvienam suimtajam, jo paleidimą sąlygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismą. Ypatingai pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam laikotarpiui (suėmimas taikomas jau daugiau kaip dvejus metus), turi būti nurodomi pagrįsti ir įtikinami motyvai kodėl švelnesnės kardomosios priemonės negali padėti pasiekti siekiamų tikslų. Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta kardomoji priemonė užstatas yra skirta užtikrinti, jog asmuo nesislėps nuo baudžiamojo proceso, neatliks jokių procesui trukdančių veiksmų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įmokėtos užstato sumos netekimo galimybė įvykdžius naują nusikalstamą veiką ar atlikus kokius nors vykstančiam procesui kliudančius veiksmus paprastai įtariamąjį ar kaltinamąjį motyvuoja kur kas stipriau nei kitos kardomosios priemonės, kurių sąlygų pažeidimo pasekmės nėra tokios akivaizdžios ir konkretizuotos. Tokios pozicijos laikosi ir EŽTT (pavyzdžiui, byla Stogmuller prieš Austriją). Tinkamo dydžio užstatas, kai įmokėtos sumos praradimas kaltinamajam ar užstato mokėtojui reikštų ženklų turto dalies netekimą, yra itin veiksminga kardomoji priemonė. Už kaltinamąjį R. B. galimam užstato užtikrinimui į Generalinės prokuratūros sąskaitą yra įmokėta 20 000 Eur suma, tačiau teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, dėl šios aplinkybės vėlgi visiškai nepasisakė, apie ją nutartyje net neužsiminė ir, akivaizdu, jos nevertino, kaip ir galimybės taikyti kaltinamojo atžvilgiu kitas kardomąsias priemones, BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Manytina, kad netgi nepaisant teismo taip akcentuojamų kaltinimo sunkumo, gresiančios bausmės, šiuo metu įmokėta užstato suma, taikant ją kartu su kitomis už suėmimą švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, leidžiančiomis kontroliuoti kaltinamojo buvimo vietą, jo elgesį, pavyzdžiui, intensyvia priežiūra, tinkamai parinkus jos sąlygas, pilnai užtikrintų pakankamą kaltinamojo kontrolę proceso metu bei eliminuotų bet kokias, net ir teorinio lygmens kaltinamojo intencijas, o taip pat ir galimybes slėptis nuo baudžiamojo persekiojimo, daryti naujas nusikalstamas veikas ar kitaip trukdyti proceso sėkmei. Esant nurodytoms aplinkybėms, jog R. B. anksčiau neteistas, susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, legalų pragyvenimo šaltinį, už jį jau yra sumokėtas 20 000 Eur užstatas, jis neatliko jokių veiksmų, galinčių trukdyti procesui, ar rodančių jo intencijas vengti proceso, nėra pagrindo sutikti su deklaratyviu skundžiamos nutarties argumentu, jog paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti. Priešingai, šioje proceso stadijoje pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymas nebėra būtinas ir neišvengiamas, nes kardomųjų priemonių tikslai, numatyti BPK 119 straipsnyje, gali būti pasiekti taikant kitas, už suėmimą švelnesnes kardomąsias priemones.

6. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

7. K. R. B. gynėjo skundas atmetamas.

8. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pratęsdamas kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminą trims mėnesiams, teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, laikėsi BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

9. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, pratęsiant šią kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, priimant apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį. Aukštesnysis teismas ankstesnėse nutartyse (2020 m. sausio 17 d., 2020 m. kovo 25 d. ir 2020 m. birželio 22 d.) jau konstatavo, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog R. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys neišnyko ir priimant skundžiamą nutartį. Tokie duomenys užfiksuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, liudytojų parodymuose ir kitoje ikiteisminio tyrimo metu surinktoje medžiagoje.

10. K. R. B. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

11. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir jo terminas pratęstas), atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog R. B. kaltinamas kartu su kitais asmenimis galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, už kurį įstatymas numato labai griežtą laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje jau pats pareikšto kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą paskirti bei pratęsti suėmimo terminą, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Tokią praktiką formuoja ir EŽTT dėl galimai padarytų nusikaltimų sunkumo įtakos suėmimo termino tęsimui. Sprendime byloje Milankovič ir Bošnjak prieš Kroatiją EŽTT konstatavo, kad suėmimas negali būti tęsiamas tik abstrakčiai remiantis nusikaltimų sunkumu, tačiau tam tikrose bylose, susijusiose su ypač sunkiais nusikaltimais, nusikaltimų pobūdis ir sunkumas yra faktorius, kuris atsveria sprendimą dėl asmens paleidimo iš suėmimo ir lemia sprendimą, toliau asmenį laikyti suimtą. Iš bylos duomenų matyti, kad R. B. galimai nusikalto veikdamas organizuota grupe, kuri galimai veikė su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviais. Tiek pats R. B., tiek kiti bendrininkai turi ryšių užsienyje, byla galimai susijusi su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, galimi bendrininkai yra Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiai, kas leidžia spręsti apie itin sudėtingą nusikalstamos veikos padarymo bei slapto veikimo mechanizmą. Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo klausimą, įvertino, kad kaltinamasis iki sulaikymo dirbo ir gyveno Jungtinėje Karalystėje, turi sugyventinę ir tris nepilnamečius vaikus, tačiau Lietuvoje lankydavosi itin retai. Vertinant jo pasislėpimo riziką būtina pastebėti, kad galimai jo padarytų nusikaltimų aplinkybės leidžia spręsti, jog R. B. turi ryšių užsienio valstybėse, kuriais pasinaudodamas kaltinamasis gali ryžtis pasislėpti, juolab, kad pagal padarytų nusikaltimų pobūdį, jam gresia labai griežta bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad yra pagrindas manyti, jog, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, R. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

12. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamų veikų bei kiti duomenys. Sunkus ir apysunkis nusikaltimai, kuriuos padaręs R. B. kaltinamas, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų matyti, kad kaltinamojo galbūt padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto gerai suplanuoti ir organizuoti, padaryti veikiant organizuota grupe su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviais. Priešingai, negu teigiama gynėjo skunde, R. B. vaidmuo juose galimai buvo aktyvus, t. y. jis galimai nustatė D. B. gyvenamąją vietą, jo dienotvarkę, judėjimo maršrutus, naudojamas transporto priemones; parinko nužudymui tinkamą vietą, surado nusikaltimui padaryti reikalingas transporto priemones, teikė kitą reikiamą pagalbą nusikaltimo vykdytojams pasišalinant iš įvykio vietos. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi atmetė R. B. gynėjo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Šį nusikaltimą R. B. padarė laikotarpiu, kai jau buvo suimtas. Atsižvelgusi į visas aplinkybes, reikšmingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog R. B. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Būtent tai akcentuoja EŽTT praktika (Lukovič prieš Serbiją, Milankovič ir Bošnjak prieš Kroatiją, Štvrtecky prieš Slovakiją ir kt.). Nei bendra suėmimo taikymo R. B. trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam R. B. nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas ir, teismo vertinimu, yra adekvatus kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumui, asmenybės pavojingumui bei viešojo intereso apsaugos užtikrinimui. Skunde teisingai nurodoma, kad griežčiausia kardomoji priemonė suvaržo kaltinamojo R. B. teises, tačiau, atsižvelgiant į pareikštų kaltinimų pobūdį, sunkumą, kaltinamojo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo konkrečiu atveju nustatytų suėmimo taikymo pagrindų buvimas, kaltinamojo R. B. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, pobūdis, sunkumas teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad nei skunde nurodomu įneštu užstatu, nei kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ar jų kompleksu BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Aukštesnysis teismas dar kartą nurodo, kad aplinkybės, jog kaltinamasis neteistas, turi glaudžius šeiminius bei socialinius ryšius, savaime nepašalina nustatytų suėmimo pagrindų buvimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo R. B. gynėjo skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi kaltinamajam R. B. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėLinas ŠiukštaAlgimantas Valantinas