Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2015-10-30 Kretingos rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. už 3 veikas, pritaikius BK 63 str., 64¹ str., paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai viešųjų darbų, dirbant po 30 val. per mėn., iš viso 240 val.; 2016-03-31 Kretingos rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. paskirta bausmė –60 parų areštas, pritaikius BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 40 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 3 d. paskirta bausmė subendrinta su 2015-10-30 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta 60 parų areštas, 2016-07-08 paleistas atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį;

S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „A“ pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. nužudė A. V., būtent: 2016 m. rugsėjo mėnesio naktį į 19 d., laikotarpiu nuo vidurnakčio iki 04.10 val., A. B. namuose – (duomenys neskelbtini), kambaryje, išgertuvių metu, S. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl nukentėjusiojo A. V. provokuojamo elgesio – mėginimo nuimti jam nuo kaklo grandinėlę, S. M. rankomis ir kojomis smūgiavo A. V. į galvą ne mažiau kaip 10 smūgių, krūtinę, nugarą, juosmenį ir klubus ne mažiau kaip 11 smūgių, į rankas ir kojas, už rankų ir pažastų kėlė bei tempė jį ir padarė: daugybines kraujosruvas bei nubrozdinimus dešinės akies obuolio junginėje, kaktoje, nosyje, kairės ausies kaušelyje, dešinio užausio srityje, pakaušio dešinėje ir kairėje, muštinę žaizdą dešiniame smilkinyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, kraujo pratekėjimus po minkštaisiais galvos smegenų dangalais smegenų dešinio pusrutulio sferinio paviršiaus kaktinėje ir momeninėje skiltyse, smilkininės ir pakaušinės skilčių pamatiniame paviršiuje, galvos smegenų kairio pusrutulio sferinio paviršiaus kaktinėje skiltyje, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, antrinėmis kraujosruvomis smegenų kamiene su skysto kraujo prasiskverbimu į smegenų skilvelius, centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, dėl to buvo sunkiai sutrikdyta sveikata (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktas), kraujosruvas krūtinės dešinėje VII-IX tarpšonkauliniuose tarpuose, VI-o šonkaulio lūžį dešinėje, kraujosruvą diafragmos dešiniame kupole, atitinkančius nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, daugybines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus rankose, kojose, kakle, nugaroje, juosmenyje ir klubuose, atitinkančius nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Dėl patirto sunkaus galvos sumušimo sukeltų komplikacijų A. V. 2016-09-19, ne vėliau kaip 8.39 val., įvykio vietoje mirė.

A. B. mušdamas sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sužalojo savo šeimos narį: 2016 m. lapkričio 22 d., apie 06.30 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su savo šeimos nare sugyventine D. D., su kuria gyveno bendrai neįregistravęs santuokos, metu išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, rankomis smaugė, kumščiu sudavė jai po vieną smūgį į galvą ir krūtinę, taip sukeldamas fizinį skausmą, bei mediniu šepečio kotu vieną kartą smogė į galvą ir padarė muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje, dėl to buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios D. D. sveikata.

Kaltinamasis S. M. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis tą vakarą buvo pas A. B. ir tik du kartus su ranka sudavė A. V. į veidą, tačiau nenužudė. 2016 m. rugsėjo mėnesį, kurią dieną, neatsimena, vakare jis prie parduotuvės „Aibė“ sutiko A. B. ir A. V., kuris paprašė 5 eurų, norėjo nusipirkti alaus. Iki įvykio su A. V. nebendraudavo, o su A. B. susitikdavo mieste, kartais šis paprašydavo pagalbos, cigarečių, pinigų. Jis pas A. B. yra buvęs namuose. Eidamas į parduotuvę jis buvo išgėręs apie 0,25 ml „Žalios devynerios“. Prieš tai jis nupjovė žolę, pakalbėjo su seserimi. Kai susitiko, suprato, kad A. B. ir A. V. taip pat buvo išgėrę. A. B. turėjo maišelį, kuriame buvo du buteliai alaus. A. jo paprašė paskolinti pinigų, jis turėjo tik 5 eurus ir juos atidavė. A. V. nuėjo į parduotuvę, nupirko degtinės. Jie visi nuėjo pas A. B. į (duomenys neskelbtini) namą. Jis ėjo išgerti, bet jokio alkoholio neturėjo. Kitų žmonių ten nebuvo, tą vakarą jis gėrė degtinę, o alų gėrė A. B. su A. V.. A. sėdėjo ant lovos, jis visą laiką sėdėjo fotelyje, A. V. sėdėjo prie kito lango. Apie 24 val. A. pradėjo vyti A. V. iš savo namų, sakė, kad šis jau gyvena mėnesį laiko. A. B. su A. V. susikibo, pradėjo stumdytis. Jis matė, kaip A. B. su A. V. grūmėsi ant lovos, matė, kaip A. B. sudavė nukentėjusiajam į galvą. Jie abu su A. B. paėmę už parankių išvedė A. V. į lauką ir paliko kieme. A. V. buvo sąmoningas, nieko nesakė, kraujo nebuvo, gulėjo, nes buvo girtas. Jis nematė, ar nukentėjusysis buvo pakilęs iš tos vietos, kur buvo paliktas, bet iki to laiko, kol jis užmigo, nukentėjusysis nebuvo parėjęs. Grįžęs į kambarį, jis atsisėdo į fotelį, o A. B. atsigulė į lovą, daugiau alkoholio nevartojo. Jis užmigo fotelyje. Apie 4 val. jis per miegus pajuto, kad kažkas bando paimti už grandinėlės. Pamatė A. V., kuris pasilenkęs bandė paimti grandinėlę, buvusią jam ant kaklo. A. V. buvo girtas ir jam nieko nepaaiškino. Jis suprato, kad nori apvogti, paklausė, ką šis daro, pažadino A.. A. V. veiksmai jam sukėlė kažkokią neigiamą reakciją, kad šis yra vagis. Jis atsistojęs sudavė porą smūgių A. V. į veidą abiem rankomis delnais per abudu skruostus. Galėjo pastumti į krūtinę. Pradėjo ieškoti savo telefono, pažadino A. B.. Tuo metu A. V. stovėjo prie lovos galo, pakėlė nuo žemės ir padavė jam telefoną. A. B. spyrė A. V. į galvą, kai šis buvo nuo girtumo atsisėdęs gale lovos. A. V. pradėjo bėgti kraujas iš burnos, bet nuo smūgio nukentėjusysis nebuvo parkritęs. Nukentėjusysis po suduoto A. B. smūgio sėdėjo prie lovos galo, buvo girtas. Kaip šis atsisėdo, jis nematė. Pažiūrėjo į laikrodį, buvo 4.10 val., ir išėjo namo. Grįžęs namo savo drabužių neapžiūrėjo, jokių kraujo pėdsakų ant drabužių nematė. Tačiau, kai A. V. jam padavė telefoną, nukentėjusiajam kraujas bėgo iš kaktos. Jis, pamatęs kraują, ketino suteikti pagalbą, bet kviesti greitosios neleido A.. Jis, pamatęs kraują, buvo šoko būsenos, nieko nedarė, išėjo lauk su telefonu. Parėjęs namo, duris rado užrakintas, todėl nuėjo į savo namus (duomenys neskelbtini), tuo metu buvo apie 4.30 val. Kai išmiegojo, jam paskambino, pranešė, kad jo ieško policija. Jis parėjęs namo, pasakė, kad susimušė, kad jį norėjo apvogti ir jis sudavė smūgį į veidą. Vėliau per radiją išgirdo, kad adresu (duomenys neskelbtini) rastas lavonas, suprato, kad A. V. mirė. Policijos pareigūnai jį sulaikė prie namo, adresu (duomenys neskelbtini). Vienas iš kriminalistų pavartojo jėgą, kelis kartus smogė su alkūne, jis pasakojo, kaip buvo, tačiau pareigūnas sakė, kad taip nebuvo. Paaiškinimą, kad susimušė, apsistumdė, parašė jis pats. Ikiteisminio tyrimo metu jam pareigūnai liepė kitaip sakyti, nei buvo sakęs.

Teisiamajame posėdyje paskelbus ikiteisminio tyrimo metu S. M. rašytą paaiškinimą (t. 3, b. l. 33) kaltinamasis S. M. nurodė, jog paaiškinimą rašė pats, parašyta teisingai. Paaiškinime S. M. buvo nurodęs, kad jis su A.. A.. išmetė iš namo, o po kurio laiko grįžęs A. griebė jam už kaklo, jie susimušė, tada A. nukrito ir pradėjo knarkti.

Teisiamajame posėdyje paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 42-45, 69-70) kaltinamasis S. M. nurodė, jog parodymai surašyti, galbūt jis ne viską atsimena. Ikiteisminio tyrimo metu S. M. parodė, kad 2016-09-18, vakare, laikotarpyje nuo 20 val. iki 21 val., vienas nuėjo į parduotuvę „Aibė“ prie Kretingoje esančios turgavietės. Netoli parduotuvės sutiko A. V. kartu su A.. A. paprašė paskolinti 2 Eur, nes norėjo nusipirkti alkoholio. Davė jam 5 Eur ir A. vienas nuėjo į parduotuvę. Jis su A. pasiliko prie parduotuvės. A. ir A. buvo apgirtę nuo alkoholio. A. pakvietė nueiti pas jį į namus (duomenys neskelbtini). Trise nuėjo pas A.. Ant stalo A. padėjo du plastikinius butelius po 1 litrą talpos alaus, vieną butelį 0,5 litro degtinės. Trise išgėrinėjo po lygiai. Begeriant tarp A. ir A. kilo konfliktas. Konflikto priežastis buvo dėl alkoholio, nes A. pastoviai trūkdavo alkoholio. A. norėjo, kad A. išeitų namo ir daugiau nebegertų, paliktų alkoholį A.. Jam A. dėl alkoholio nieko nesakė. Maždaug apie 24 val. A. pradėjo varyti A., sakydamas, kad eitų namo. A. paprašė, kad ir jis padėtų išvaryti A.. A. priėjo prie sėdinčio A. ir, paėmęs už drabužių ties pečiais, jį kėlė, norėdamas išvesti jį iš kambario. A. atsistojęs pradėjo muistytis ir abu su A. nukrito ant lovos. A. gulinčiam A. sudavė ir kumščiu, ir alkūne į galvos sritį, du smūgius. A. gynėsi nuo A. ir sudavė jam vieną smūgį rankomis į krūtinės sritį. A. jo paprašė padėti pakelti A. ir išmesti lauk. Todėl jis atsistojo ir priėjęs prie lovos paėmė A. už kairės rankos, o A. už dešinės, abu išvedė A. ir pasodino prie įėjimo į namą, prie medžio. Vedant iš namų, A. nesipriešino, sąmonės nebuvo praradęs, jis nebuvo suglebęs, kruvinas A. tuo metu nebuvo. Palikę prie medžio, netoli įėjimo į namą, kniūbsčią sėdintį A., jis su A. grįžo į kambarį. Jis nuėjo miegoti ant fotelio, miegojo sėdėdamas, o A. atsigulė ant lovos. Miegodamas pajuto, kad kažkas liečia ant jo kaklo esančią grandinėlę, prasibudęs pamatė priešais stovintį A.. A. paklausė, ką jis daro, kodėl nori paimti grandinėlę, į tai jis nieko neatsakė. Jis supykęs sugriebė A. ranką, atsistojo ir delnu sudavė tris kartus į veidą. Nuo suduotų smūgių A. nugriuvo ant užpakalio, prie pat lovos krašto. A. paklausė, kur yra telefonas, nes buvo dingęs, ir šis telefoną padavė nuo grindų. Telefone jis pažiūrėjo, kad buvo 04.10 val. Jis A. norėjo pakelti ir paguldyti, tai yra užkelti ant fotelio. Bekeliant pajuto, kad kruvina A. galva. Telefone esančiu žibintuvėliu pašvietė ir pamatė, kad A. kraujuoja iš galvos šone. Sutrikęs, kad A. kraujuoja iš galvos, A. pasakė, kad reikia iškviesti greitąją, bet A. pasakė, kad tegul būna, nieko nereikia kviesti. Kadangi A. jam neleido iškviesti greitosios, jis išėjo namo. Išeidamas iš A. namų A. paliko toje pačioje padėtyje - sėdintį prie lovos krašto, nukritusį po jo suduotų smūgių. A. kvėpavo ir knarkė. Jis pradėjo knarkti po to, kai nugriuvo nuo jo smūgių. A. kažkaip atsigulė įstrižai lovos krašto ant grindų ir tada pradėjo knarkti. A. atsikėlė nuo triukšmo, tuo momentu kai A. norėjo nuimti grandinėlę ir nuo smūgių nurito. Iš A. namų iš karto nuėjo į netoliese esančius namus. Namuose buvo apie 8 val. Kambaryje persirengė kruviną megztinį, kurį paliko prie skalbimui skirtų rūbų. Megztinį susikruvino tuo momentu, kai norėjo A. paguldyti į fotelį. Apie 10 val. jam paskambino V. G., kuriai papasakojo, kad pas A. kitas žmogus norėjo nuimti nuo mano kaklo grandinėlę ir todėl sudavė jam. Apie tai, kad A. mirė, jis sužinojo per radiją. Papildomos apklausos metu S. M. patvirtino, kad A. B. prižadino jis. Paneigė suėmimo metu teisėjui duotus paaiškinimus apie A. B. veiksmus draudžiant kviesti medicininę pagalbą. Pripažino, kad praeityje A. B. namuose buvo sumušęs R. B., taip pat nurodė, kad A. B. yra du kartus jį (S. M.) sumušęs.

Kaltinamasis A. B. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad D. D. jis nesmaugė. 2016-11-22 anksti ryte jis susiginčijo su savo sugyventine D. D., abu buvo neblaivūs. Jie prieš tai visą dieną gėrė ir ne pirmą kartą susiginčijo, bet jos nesmaugė, galėjo šepečio kotu trinktelėti. D. parėjo apie 5 val. ryto, sakė, kad buvo apvirtusi, buvo neblaivi. Tą dieną jie abu išėjo į miestą, iš miesto grįžo su taksi ir toliau girtavo. Galėjo suduoti su šepečio kotu D., bet sužalojimų nematė, tik nuo veido valė kraują, ramino. Buvo sutikę P. D., kuriam D. D. pasakė, kad tai jis ją sužalojo. Konfliktas su sugyventine yra ne toks didelis nusikaltimas. Dėl nužudymo savo kaltės nepripažįsta. 2016 m. rugsėjo 18 d. buvo sutikęs S. M. prie „Aibės“ parduotuvės labai trumpai pakalbėjo, bet pinigų tikrai neprašė. Parėjo į namus jis vienas, parsinešė alaus. Kai S. atėjo, jis jau gulėjo lovoje, nes naktį iš 17 į 18 d. buvo mažai miegojęs, norėjo miego. S. M. atsinešė butelį brendžio. S. atsisėdo šalia jo ant lovos, jie kartu gėrė atsineštą alkoholį. S. jam minėjo, kad buvo sutikęs A. V.. Netrukus, gal už 30 minučių, atėjo A. V. ir atsinešė nugertą pusę litro degtinės. S. jam prieš tai pasakojo, kad turėjo kompanijoje su A. konfliktą, kad A. norėjo ištraukti ar ištraukė pinigus ir telefoną. Pasirodė, kad konfliktas buvo anksčiau, A. ir S. pradėjo ginčytis. Jis mažai gėrė, nes norėjo miego, ramino juos. Buvo užsnūdęs, kai vėl pradėjo bartis, jis atsibudo, varė juos abu lauk. A. sėdėjo prie lango ant fotelio, S. sėdėjo šalia jo ant lovos. Jis nieko netempė ir su niekuo nesimušė, vėl užmigo. Atsibudo apie 3 val. nakties nuo triukšmo, girdėjo S. ir A. balsus, abu šaukė, jis pradėjo S. raminti. Jis nebuvo pakilęs, atsisėdęs ant lovos ar išlipęs iš lovos. Matė tamsoje, kaip S. pakėlė A. iš fotelio ir pastūmė. A. buvo su šviesiais baltiniais, jam pasirodė, kad buvo su pilka striuke. Matė, kaip S. su A. susigrūmė. Kai A. parkrito, matė, kad S. spyrė, bet ar pataikė, ar nepataikė, to negali pasakyti. Visa tai truko neilgai, praėjo kelios sekundės, jis pradėjo juos raminti. Kur ir kiek smūgių S. sudavė A., jis nežino, nes matė tik rankų judesius. Jis vėl užmigo. Ryte atsibudęs apie 6 val. pamatė A. V. gulintį ant grindų, išsigando prisiminęs, kad vyko triukšmas, barniai. Žadėjo kažką daryti, bet pamatė kraują, tik patikrino pulsą rankoje, bet neužčiuopė. Telefono neturėjo, nes buvo lombarde, todėl išėjo į policiją. Dabar neprisimena, ar pastebėjo žaizdą, bet ant linoleumo matė kruviną dėmę. Duodamas parodymus supainiojo lavono padėtį, pasakė priešingai, nei buvo įvykio vietoje. Apie 7.30 val. buvo mieste. Išėjo su tais pačiais rūbais. Sutiko M., kuris pasakė, kur yra jo sugyventinė D.. Buvo anksti eiti į policiją, kadangi policija pradeda dirbti nuo 7.30 val., o dar nedirbo parduotuvės. Nuėjo į senąjį policijos komisariato kiemą, ten buvo V. Č. ir D. D., dar buvo nepažįstami žmonės. Jis papasakojo apie įvykį, atsigėrė alaus ir nuėjo į policijos komisariatą. D. D. jį palydėjo, jis papasakojo, kas įvyko. Policijos komisariate jis viską pasakė ir su pareigūnais važiavo į savo namus. Jo rankas nufotografavo po apklausos Kretingoje. Kai grįžo su policijos pareigūnais į įvykio vietą, jo neįleido. Tos pačios rugsėjo 19 dienos vakare vėl susitiko su D., žadėjo kartu eiti, bet susiginčijo, ji nuėjo savo keliais, o jis ėjo vienas. Pro šalį važiavo 15–16 metų amžiaus 4 ar 6 vaikai su dviračiais. Paprašė nupirkti cigarečių, bet jis atsisakė, tada vaikai jam spyrė į kairės rankos pirštus ar pastūmė, jis apvirto, o jie nuvažiavo. Pareidamas namo dar užkliuvo už šaknų ir apvirto. Todėl, kai jį rugsėjo 22 d. apžiūrėjo ekspertas, buvo rasta įvairių sužalojimų. Ikiteisminio tyrimo metu jis sakė, kad A. V. vilkėjo šviesią striukę, bet kai tyrėja parodė įvykio vietos nuotraukas, suabejojo savo parodymais. Mano, kad taip atrodė dėl šviesių marškinių langelių. Taip pat neteisingai buvo nurodęs V. V. padėtį įvykio vietoje.

Teisiamajame posėdyje paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 179) kaltinamasis A. B. nurodė, jog parodymai iš dalies teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu A. B., apklaustas liudytoju, parodė, kad jis užmigo apie 2 val., o A. V. su S. M. liko gerti alkoholį. Maždaug po 30 min. išgirdo konfliktą tarp jų ir pamatė, kad M. spardo fotelyje sėdintį A. V.. Baigęs spardyti, S. M. išbėgo. Jis vėl užmigo, o nubudęs apie 7.30 val. A. V. rado gulintį kraujuose negyvą. Teisiamajame posėdyje A. B. paaiškino, kad parodymai iš dalies teisingi. Jie susikibo fotelyje. A. atsigulė ant žemės, tiksliai atsimena ir matė, kaip S. jam spyrė, ar pataikė, ar nepataikė, negali pasakyti. Kas buvo prieš tai ir kas buvo po to, negali pasakyti. Matė, kaip S. M. kilnojo koją, ar jis pataikė, pasakyti negali.

Teisiamajame posėdyje paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 4, b. l. 9-11) kaltinamasis A. B. nurodė, jog tokie jo parodymai teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad 2016-09-18 aptemus, tarp 22 val. ir 22.30 val., pas jį namus, (duomenys neskelbtini), atėjo S. M.. S. M. buvo jau apsvaigęs nuo alkoholio. S. atsinešė butelį brendžio. Jis pats buvo išgėręs du butelius alaus. Kai atėjo S., jis jau miegojo. S. įsileido ir abu gėrė brendį. Maždaug už pusvalandžio atėjo A. V.. A. atsinešė butelį degtinės, kuris buvo nugertas. A. buvo išgėręs. A. atsisėdo ant fotelio prie lango, arčiau durų. Tada jau trise gėrė brendį. A. su S. ginčijosi dėl smulkmenų. Bandė juos abu raminti, abu varė lauk. Abu apsiramino, nesimušė, nesistumdė. Apie 23.30 val. jis atsigulė į lovą miegoti. S. sėdėjo ant lovos krašto, o A. - ant fotelio. Kažkokiu momentu prabudo, kambaryje buvo triukšmas. Galėjo būti 03 val. Girdėjo triukšmą, bet nieko nematė, nes kambaryje buvo tamsu, žvakė nebedegė. A. su S. vienas per kitą šaukė. Jis S. liepė ramintis. Jie apsiramino, o jis užmigo. Atsikėlęs apie 06 val. pamatė ant grindų gulintį negyvą A., o S. nebuvo. A. galva buvo prie fotelio, ant kurio jis sėdėjo. Kraujo buvo kambario viduryje. A. galva / pakaušis buvo praskeltas. Tada apie lavoną nuėjo pranešti policijai. Nematė, ar S. buvo su auksine grandinėle, nors žinojo, kad tokią turi. Kalbos apie grandinėlę išgertuvių metu nebuvo. Jokios kalbos apie greitosios iškvietimą A. su S. nebuvo. S. nesakė, kad reikia iškviesti greitąją. Neprašė S., kad jis padėtų išvesti A. iš kambario. Netempė A. iš kambario į lauką nei jis, nei kartu su S.. Su A. jis nesigrūmė, jo nestūmė, jam nei vieno smūgio nesudavė, nebuvo apvirtęs su juo nei ant lovos, nei ant grindų. Dėl 2016-09-19 parodymų paaiškino, kad prasimerkęs apie 3 val. matė judesius - dviejų žmonių siluetų susistumdymą, kojų judesius. A. vilkėjo šviesios spalvos striuke, o S. vilkėjo tamsiais rūbais. Matė, kad šviesios spalvos žmogaus siluetas sėdėjo ant fotelio, o priešais jį stovėjo tamsaus silueto žmogus. Tamsusis atkėlė sėdintį ant fotelio – A. ir jie susistumdė, po susistumdymo A. nukrito ant žemės. Nukritus A. ant žemės, netoli fotelio, S. gulinčiam A. spyrė į kūną, kur tiksliai spyrė, negali pasakyti, nes buvo tamsu. Negali pasakyti, kiek sudavė smūgių, nes buvo pabudęs iš miegų ir dar girtas. S. jo namuose 2007 m. buvo sumušęs A., o 2010 m. - R. B..

Nukentėjusioji L. V. parodė, kad nužudytas buvo jos tėvas. Ji su tėvu apie porą metų gyveno atskirai. Visą laiką gyveno kartu, tėvai išsiskyrė prieš tėčio mirtį. Mama serga apie 4 metus, šiuo metu gyvena slaugos namuose. Tėvas paskutiniu metu gyveno pas savo brolį R.. Ji su tėvu bendraudavo, palaikė ryšius. Paskutinį kartą su tėvu bendravo likus mėnesiui iki to įvykio. Ji buvo sutikusi tėvą, tada kalbėjosi paskutinį kartą, prašė pareiti namo. Tada jie susipyko ir daugiau tėvo nematė. Tėvą palaidojo jo broliai K. ir R.. Prašo priteisti 30 000 eurų dėl neturtinės žalos atlyginimo. Jos mama sunkiai serga, tėvas buvo vienintelis artimas žmogus. Parodytose nuotraukose iš parduotuvės atpažįsta tėvą.

Nukentėjusysis R. V. parodė, kad pažįsta A. B., bet jie nebendraudavo. Nužudytas A. V. buvo jo brolis. Kol mama buvo gyva, brolis normaliai gyveno. Kai susirgo žmona, pradėjo gerti, tada dar mama mirė. Po mamos mirties žmoną išvežė į slaugos namus, brolis pradėjo dažniau gerti. Vasaros metu dažnai išeidavo, nebūdavo apie porą mėnesių. Brolis pats dirbdavo ir užsidirbdavo. Jis siūlė broliui darbą savo įmonėje, bet apie mėnesį laiko A. buvo išėjęs iš namų, pas jį nebegyveno. Pamatęs jį, pasislėpdavo, nenorėjo eiti namo. A. eidavo pas draugus, ten miegodavo, taip būdavo iki rudens. Kai gyveno pas jį, A. nebegerdavo, nes jo žmona neleisdavo. Jis brolį buvo sutikęs Kretingoje, prie „Aibės“ parduotuvės, klausė, kada žada grįžti. A. buvo su draugais, sakė, kad eis dirbti. Brolis sumuštas nebuvo, nebuvo konfliktiškas. Jis nėra girdėjęs, kad A. būtų vogęs, kiek gyveno pas jį, galėjo viską išnešti, žinojo, kur yra padėti pinigai, tačiau niekas nedingo. A. santykiai su dukra buvo geri, pas ją važiuodavo į Klaipėdą, butą remontavo, buvo abipusis ryšys. Prašo atlyginti neturtinę žalą 10 000 eurų.

Nukentėjusysis K. V. parodė, kad apie A. viską pasakė brolis R.. A. dirbdavo sezoninius darbus, užsidirbdavo, dukrai padėdavo, ją labai mylėjo. Paskutiniu metu su A. jie dirbo apie 4–6 mėnesius. Būdavo, kad A. susitikęs draugus pradėdavo gerti, tada reikėdavo ieškoti, gaudyti, vengdavo susitikti. A. buvo darbštus, jam daug padėjo ir A. jie su R. padėdavo. A. namuose pats darydavo remontus, nebuvo piktas. Jis, kaip pats vyriausias brolis, nuo vaikystės matė ir žinojo A. gyvenimą. Turėjo galimybių, norų, svajonių, stengdavosi šeimai padėti. Nors ir išsiskyrė su žmona, važiuodavo ją aplankyti, mylėjo, neprarado to jausmo. Brolį palaidojo, pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus, kiek turėjo. Visų kvitų neturi, sumokėjo 100 eurų bažnyčiai, kainavo duobės kasimas, viskas kaip surašyta pareiškime. Išmokos negavo, kadangi brolis nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos. Užsakė paminklą, laidojimo išlaidos ir paminklas kainavo sudaro 5000 eurų, neturtinė žala 15 000 eurų.

Nukentėjusioji D. D. parodė, kad su A. B. susikivirčijo ir susitaikė, toks jų šeiminis gyvenimas. Jie susimušė, A. B. sudavė smūgį, prakirto galvą, ją išvežė į ligoninę. Ji nekvietė policijos, gydytojai iškvietė pareigūnus. Tai įvyko jų namuose, adresu (duomenys neskelbtini), galėjo būti gruodžio mėnesį. Jie su A. B. buvo dviese, išgėrė ir įvyko muštynės A. B. sudavė virtuvėje šepečio mediniu kotu jai per galvą ir pastūmė. Ji nubėgo pas kaimyną N., kuris iškvietė greitąją pagalbą. Ją išvežė į ligoninę, susiuvo galvą ir paleido namo. Dėl sužalojimo pretenzijų A. B. neturi. Anksčiau buvo lengvų sužalojimų, A. B. už tai buvo nuteistas. Jie kartu gyveno apie 5 metus.

2016 metais, rudenį, ji buvo prieš dieną grįžusi iš Panevėžio, susitiko su A. ryte senajame policijos kieme. A. atėjęs pasakė, kad namuose rado A. V. lavoną. Pradėjo pasakoti, kad kartu buvo S., visi girtavo, A. užmigo, po to išgirdo triukšmą. Kai atsibudo, S. jau nebebuvo, A. V. gulėjo ant grindų. Sakė, kad A. V. gulėjo nebegyvas. Sakė, kad girdėjo triukšmą, ramino juos, bet pats prie jų nelindo. Sugyventinis A. B. su A. V. buvo geri draugai, gerai sutardavo, kartu leisdavo laiką, kartu vartodavo alkoholį. S. M. ateidavo atskirai pas juos į namus (duomenys neskelbtini). S. dažniausiai ateidavo savaitgaliais, atsinešdavo alkoholio, su A. kartu išgerdavo ir S. išeidavo. Ji nematė konfliktų tarp A. B. ir A. V. ar S. M.. Namas (duomenys neskelbtini), yra senas, iš vidaus durys užkabinamos su kabliuku, elektros name nėra. Po rugsėjo 19 d. į namus parėjo pirmą kartą už 2 savaičių. Ant grindų, kambaryje prie lovos buvo kraujo. Kitose patalpose kraujo nematė, baldai ir daiktai buvo tie patys. A. neigė mušęs A. V.. Sužalojimų ant A. B. kūno nematė. S. M. nešiojo auksinę grandinėlę.

Teisiamajame posėdyje paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 134-135, 143) nukentėjusioji D. D. nurodė, kad jie yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. D. parodė, kad 2016-11-21 visą dieną su sugyventiniu A. vartojo alkoholinius gėrimus. 2016-11-22 namuose, adresu (duomenys neskelbtini), atsikėlę ryte gėrė vyną ir apie 6.30 val. A. pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, rankomis suėmė jai už kaklo ir smaugė. Po to A. rankos kumščiu vieną kartą sudavė į viršugalvį ir vieną kartą kumščiu sudavė į krūtinės sritį. Nuo šių smūgių jai skaudėjo, tačiau žymių neliko. Po to, pasiėmęs kirvio kotą, vieną kartą stipriai trenkė jai į kaktą, dėl to pradėjo bėgti kraujas. Nuėjus pas kaimyną N. P., jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Papildomos apklausos metu 2017-10-09 nukentėjusioji D. D. parodė, kad A. B. sudavė jai ne kirvio mediniu kotu, o šluotos mediniu kotu. Dėl sužalojimų pretenzijų neturi. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus šiuos parodymus, nukentėjusioji D. D. taip pat patikslino, kad jai A. B. sudavė šluotos mediniu kotu.

Liudytojas N. J. parodė, kad tuo metu, kai buvo įvykis, jis dirbo Kretingos rajono policijos komisariate Kriminalinės policijos skyriaus viršininku. Rugsėjo mėn., dienos neprisimena, iš operatyvinių darbuotojų gavo pranešimą, kad yra nužudytas asmuo. Į policijos komisariatą atvykęs A. B. informavo, kad jo namuose yra nužudyto asmens lavonas. A. B. sakė, kad S. M. iš vakaro gėrė ir tamsoje mušė A. V.. Pats A. B. buvo neblaivus, buvo atvykęs vienas pats. Jis A. B. labai detaliai apie įvykį neklausinėjo, ant A. B. rankų ir veido jokių žymių jis nematė, išorinių sužalojimų nepastebėjo, A. B. buvo apsirengęs. Nuvykus į įvykio vietą, pranešimas apie nužudytą asmenį pasitvirtino. Jie pirmieji nuvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), kad įsitikintų, ar tikrai yra lavonas, kadangi A. B. buvo neblaivus. Po to laukė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, buvo pastatytas postas, kad saugotų įvykio vietą, kol atvyks pareigūnai, ekspertai. Įvykio vietoje teismo ekspertė apžiūrinėjo lavoną, kiek žino, turėjo būti apžiūrėtas ir A. B.. Į namo vidų A. B. nebuvo įleistas, įvykio vieta buvo apsaugota, kad niekas nevaikščiotų. Turėdami duomenų apie įtariamąjį, važiavo pas V. G., pastaroji nurodė, kad nežino, kur yra S. M.. Jų prašymu ji bandė susisiekti telefonu su S. M., bet pakalbėjo labai trumpai, nes S. M. padėjo telefono ragelį. V. G. pasakė, kad S. M. kažkur girtauja. Neprisimena, ar V. G. sūnus A. G. dalyvavo pokalbyje. Pirmą dieną nepavyko rasti S. M., nors buvo apžiūrėtos vietos, kur jis gyveno ir galėjo lankytis, t. y. (duomenys neskelbtini). Kitą dieną nuvykus vėl pas V. G., S. M. po skambučio praėjus maždaug pusvalandžiui grįžo, tada jis buvo sulaikytas V. G. namo kieme ir perduotas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams N. G. ir A. S.. Su A. M. jis bendravo labai trumpai, pastarasis jam asmeniškai nieko nepasakojo.

Liudytoja V. V. parodė, kad kaltinamąjį A. pažįsta iš matymo. 2016 m. rugsėjo 18 d. vakare, tiksliai laiko neprisimena, galėjo būti apie 18 val., važiuodama dviračiu gatve, matė kitoje gatvės pusėje šaligatviu einantį dėdę A. V. su A. B.. Jie ėjo Kretingoje link turgaus. Ji juos aplenkė, atstumas tarp jų nebuvo didelis. Ji neatkreipė dėmesio, ar jie kažką nešėsi. Tada jos dėdė A. V. vilkėjo savo pilką striukę, jis buvo gyvas, sveikas, jokių sužalojimų ji nepastebėjo. Jei A. V. būtų buvęs sužalotas, būtų mačiusi, nes buvo pakankamai šviesu. Tada ji su juo nekalbėjo. A. V. gyveno pas jos tėvus, tačiau, kai jis išeidavo, vengdavo, nenorėdavo bendrauti. Galbūt jam buvo gėda. A. V. ir A. B., kai ji juos matė, galbūt ir buvo kažkiek išgėrę, bet nebuvo visiškai girti, gal iš vakaro buvo pagiringi. Matėsi iš veido, kad žmogus yra gėręs. Jos mama pažinojo A. B., jie mokėsi vienoje mokykloje, mama jai sakė, kad jis buvo piktybinis žmogus, skriausdavo savo mamą.

Liudytojas V. Č. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, žuvusįjį taip pat pažinojo, pastarasis turėjo žmoną ir dukrą, gyveno su žmona ir savo mama, vėliau jis gyveno pas brolį. Pastarojo santykiai su dukra buvo geri, jis padėdavo dukrai, kada turėdavo, duodavo pinigų, rūpinosi dukra. Kaltinamasis A. B. rugsėjo 19 d. ryte jam pranešė, kad nebėra A. V.. Nurodė, kad atsikėlęs nakties metu 3 valandą rado A. V. nebegyvą, buvo kraujo. Kas jį užmušė, A. B. jam nesakė. Minėjo, kad jie girtavo, dar buvo ir S. M.. Dieną iki įvykio jis buvo susitikęs A. V. prie parduotuvės, pasisveikino, A. V. paprašė duoti cigaretę ir išsiskyrė. A. V. išgėręs nebuvo konfliktiškas, į jokius konfliktus nelįsdavo, kai išgerdavo, kalbėdavo apie užsienį, kadangi buvo ten išvažiavęs. Nežinojo apie A. V. tokių dalykų, kad jis galėtų paimti svetimą daiktą. S. M. pažįsta apie 4 metus, nėra girdėjęs, kad S. M. būtų ką nors sumušęs. D. D. taip pat pažįsta, ji gyvena pas A.. Ji su A. B. gyveno kartu apie porą metų kaip sugyventiniai. D. pati jam dar prieš A. suėmimą pasakojo, kad buvo gavusi nuo A., jai buvo praskelta galva. Nežino, ar tai buvo vienas atvejis, ar buvo ir daugiau.

Teisiamajame posėdyje paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 178–179) liudytojas V. Č. juos patvirtino, nurodė, kad jie yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Č. parodė, kad A. V. pažinojo seniai, jis periodiškai gyveno pas savo brolį R. V.. Su A. susitikdavo beveik kiekvieną dieną Kretingos miestelyje, kartais išgerdavo alaus, parūkydavo. Pastaruoju metu A. gyveno asocialiai, rinko daiktus iš konteinerių. A. V. dažnokai lankydavosi pas A. jo apleistoje sodyboje (duomenys neskelbtini). Šioje sodyboje jis yra buvęs, kartu pas A. gėrę vienoje kompanijoje su S. M. ir A. V.. Begeriant kildavo žodinių konfliktų, tačiau iki muštynių niekada konfliktai neišsivystydavo. Paskutinį kartą A. V. matė prieš dvi dienas iki jo mirties su jam nepažįstamu vyru Kretingoje. A. atrodė labai apsileidęs (apžėlęs, su barzda), nelabai norėjo su juo kalbėtis, sumuštas nebuvo. Apie A. V. mirtį sužinojo iš A. B., kurį buvo sutikęs 2016-09-19, apie 09.30 val., Vytauto gatvėje, Kretingoje. A. B. pasakė, kad nebėra A., pradėjo pasakoti, kad pas jį namuose S. užmušė A.. Sakė, kad pas jį išvakarėse į apleistą sodybą atėjo S. su brendžio buteliu. Jie visi trise (A., A., S.) gėrė ir A. „nulūžęs“ užmigo, o S. su A. pasiliko sėdėti kambaryje. Pasak A., jis atsikėlęs apie 3 valandą nakties pamatė ant grindų kraujo klane gulintį A.. Nepasakė, ar tuo metu buvo S.. A. pasakojo, kad jis miegojo, nieko negirdėjo, kas vyko pas jį kambaryje. Pasakė, kad policija jau žino, kad jis rado negyvą A.. A. nepasirodė pasimetęs ar kažkaip labai išskirtinai sutrikęs, jis buvo apsvaigęs, nes iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Nepatikėjęs, ką A. kalba, nuėjo pas A. brolį R., kuris patvirtino, kad A. miręs, tuo metu buvo A. dukra L..

Liudytoja V. G. parodė, kad žuvusiojo ji nepažinojo, o S. M. yra jos šeimos narys, pas juos jis atsirado atsitiktinai prieš 20 metų. Jis jai yra kaip sūnus, tačiau giminystės ryšiai jų nesieja. S. M. yra šeimos žmogus, tylus, darbštus, sąžiningas, niekada nemeluodavo, niekada nėra nieko neleistino paėmęs ar pasisavinęs. Ji, paskatindama S. M. už gerą darbą, buvo nupirkusi jam grandinėlę, kurią pastarasis saugojo, visada nešiojo. Pirmadienio rytą pabudo su sūnumi išgirdusi trenksmą kieme. Išėjusi į kiemą pamatė policijos pareigūnus. Paklausus, kas atsitiko, pareigūnai jai nieko nesakė, tik paklausė, kur yra S.. Ji atsakė, kad jo namuose nėra. Prie pareigūnų paskambino S., jis pasakė, kad miegojo statybose. Iš vakaro S. jai buvo pasakęs, kad nupjaus žolę ir pareis namo. Pareigūnams ji pasakė, kad jis yra savo namuose, miega, yra išgėręs, tuoj pareis. Pareigūnai nieko nesakę išvažiavo, ji manė, kad jie vėl atvažiuos. Vėliau jos sūnus parvežė S., ji jam pasakė, kad jo ieško policija. Ji iš supratingumo liepė S. eiti išsimiegoti, jo nieko neklausinėjo, jokios kalbos nebuvo, to įvykio ji nesureikšmino. S. M. atrodė normaliai. Kitos dienos ryte 11.30 val. per radiją išgirdo, kad (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu rastas negyvas žmogus. Jai S. apie tai iki tol nieko nepasakojo. Po to jie trise (ji, jos sūnus ir S. M.) pasikalbėjo. S. į tai reagavo ramiai, nepasimesdamas, jis apie tai nieko nežinojo. Tada S. jai pasakė, kad buvo tą vakarą (duomenys neskelbtini), sakė, kad jam miegant norėjo iš jo pavogti grandinėlę, nusegti nuo kaklo. Kažkas griebė jam grandinėlę, o jis pabudęs iš miego delnu tą žmogų pastūmė. Tyrimo metu galbūt ne taip buvo užrašyta. Ir tada S. M. pasišalino iš tos vietos, pabėgo iš tų namų. Raktų S. M. su savimi nesinešiodavo. Todėl daro prielaidą, kad įvykio vakarą jis užmigo adresu (duomenys neskelbtini), paskui iš tos vietos pasišalino, ėjo namo, o kadangi durys buvo uždarytos, nuėjo į (duomenys neskelbtini). Kas atsitiko tam žmogui, S. M. nepaaiškino, ji jo neklausinėjo. Ji matė, kad S. M. turi grandinėlę, ant kaklo sužalojimų nematė ir nežiūrėjo. Anksčiau buvo atvejis, kad sugėrovai iš S. reketavo pinigų, asmuo, vardu R., prašydavo už sumušimą pinigų, o kad ir dabar neprašytų iš jo pinigų, apsidraudimui jos sūnus pasiūlė pasamdyti advokatą, kad nebūtų apkaltintas S.. Ji rūbus skalbia kiekvieną dieną. Antradienio rytą pamatė sudėtus rūbus ir išskalbė nežiūrėdama, nieko nepagalvodama. Vėliau jos sūnus su S. išvažiavo. Tačiau, kai vėl atvažiavo policija, ji paskambino ir pasakė, kad atvažiavo policija ir jiems reikia grįžti. Sūnus saugumo sumetimais S. pasiūlė nusiimti grandinėlę, kadangi jo laukė policija, kad nedingtų, kad nepavogtų. Kadangi jai reikėjo atnešti grandinėlę į policiją, iš sūnaus sužinojo, kur yra padėta grandinėlė, rado ją automobilyje, keleivio pusės durelėse. Ji nedažnai matydavo S. M. išgėrusį, jis retai vartodavo alkoholį. Išgerdavo per mėnesį kartą, švenčių dienomis, nedidelį kiekį. Jis draugų neturėjo ir jų neieškojo. Kaltinamąjį A. B. ji pažįsta iš matymo. A. B. su S. M. yra iš matymo pažįstami, vaikščiojančių jų kartu ji nematė. Adresu (duomenys neskelbtini) yra „bomžynas“. Kadangi atstumas nuo jų namų iki (duomenys neskelbtini) yra apie 300 m, matydavo rytais A. B. grįžtantį su pilnais maišais, ką nešdavosi, ji nežino. Dažnai jį matydavo su savo drauge, ji buvo nuolat mėlynu veidu ir mėlynomis rankomis. S. M. jai nepasakodavo, kad lankydavosi adresu (duomenys neskelbtini). Kiek jai žinoma, jis dažnai ten neidavo, buvo atvejų, kad vengdavo A. B., prašydavo, kad ji A. B. pasakytų, kad jo nėra namuose, kad yra išvažiavęs ir negrįš. S. M. išgėręs nėra agresyvus, nėra nieko sumušęs, išgėrus jo elgesys nesikeičia. Ji buvo apklausta rugsėjo 21 d. tyrėjos M.. Ar lapkričio viduryje antros apklausos metu buvo pildomas apklausos protokolas, nematė, niekur nepasirašė. Iškviesta buvo telefonu. Jai buvo užduotas klausimas, ar ji važiavo ir kodėl pas S. M. į Šiaulius. Atsakė, kad buvo nuvažiavusi, perdavė laišką. Tyrėja reikalavo atsisakyti advokato Vytauto Aginto, kadangi advokatas yra nekompetentingas, kenkia bylai, neva įsikišus advokatui S. M. nebeprisipažįsta. Buvo pasakyta, kad bus skirtas gynėjas iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Jos buvo prašoma liepti S. prisipažinti. Dėl tos apklausos viršininkui rašė paklausimą, tačiau atsakymo dar nėra gavusi.

Teisiamajame posėdyje paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 192–195) liudytoja V. G. parodė, kad ir teismo posėdžio metu ji sako tą patį. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. G. parodė, kad 2016-09-19 ryte atvykę pareigūnai teiravosi, kur yra S., pareigūnai nesakė, dėl ko jo ieško, o ji nieko blogo neįtarė. Iš savo telefono paskambino S. ir šis pasakė, kad miega pas save (duomenys neskelbtini), žadėjo greit grįžti. Dar kartą S. paskambino pirmadienį (2016-09-19) apie 10 val., tačiau telefonas jo buvo išjungtas. Antradienį – 2016-09-20 – nuo 06 val. S. jau dirbo ir ji paklausė, kodėl jo ieško policija. Į tai S. atsakė, kad užmigo „bomžyne“, pajuto per miegus, kad kažkas iš nugaros plėšia nuo kaklo jo grandinėlę ir jis automatiškai sudavė vieną smūgį į „snukį“, po to iš karto pasišalino. Tokias pat aplinkybes S. papasakojo 2016-09-20 apie 10 val. į darbą atėjusiam ir jos sūnui A. G.. S. buvo minėjęs, kad tame „bomžyne“ rinkdavosi asocialūs asmenys, kurie mušdavosi, nepasidalydavo alkoholinių gėrimų. 2016-09-20, apie 11.30 val., per radiją išgirdo, kad (duomenys neskelbtini), rastas negyvas žmogus ir tuo metu šalia jos buvęs S. šią žinią priėmė ramiai, nieko papildomai nepasakojo. Tą pačią dieną, apie 15 val., pas ją į namus atvykę policijos pareigūnai teiravosi S., tačiau ji nurodė, kad jis išvykęs su jos sūnumi į Klaipėdą. Ji paskambino savo sūnui ir jie netrukus grįžo. S. išsivežė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams pareikalavus, ji S. grandinėlę rado jai priklausančiame automobilyje, vairuotojo pusės durelėse. Mano, kad S. grandinėlę paliko mašinoje, kad ji kur nors nedingtų. Patvirtino, kad 2016-09-20 S. rūbus išskalbė, tačiau nežiūrėjo ir netikrino, ar drabužiai buvo sutepti krauju.

Liudytojas A. G. parodė, kad su S. yra pažįstami apie 10 metų, nuo mažų dienų kartu augo. Nieko blogo apie S. M. negali pasakyti, jis nėra niekam nieko blogo padaręs, nėra nieko pavogęs, paėmęs ar apgavęs. Kai apie 7–8 val. atvyko policijos pareigūnai, jis miegojo, matė juo pro langą, pakalbėjo su mama ir nuėjo toliau miegoti. Su policijos pareigūnais jis nekalbėjo. Mama jam pasakė, kad ieškojo S., daugiau nieko nepasakė ir išvažiavo. Jie to nesureikšmino. Jis pats S. M. ieškoti nebandė, jam neskambino. Tos pačios dienos ryte už valandos ar dviejų S. grįžo į darbą sutartu laiku. Jis pasakė, kad buvo atvykusi policija, paklausė S., kas įvyko, šis atsakė, kad buvo kompanijoje, papasakojo, kad jį miegant bandė apiplėšti, traukė grandinėlę nuo kaklo, jis pabudęs iš miego gynėsi, nustūmė nuo savęs žmogų ir po konflikto pasišalino, išėjo namo ir miegojo savo statomame name. Sutartoje vietoje yra paliekamas atsarginis raktas nuo namų, todėl einant miegoti turi raktą ištraukti iš durų spynos, galbūt šį kartą jo neištraukė. Kas bandė S. apiplėšti, jis neklausė. Jis šito įvykio nesureikšmino. Tuo metu jis vienas pats kalbėjosi su S.. Iš S. M. sužinojo, kad jie buvo trise, susitiko „Aibėje“, kas jie, nesakė. Kiek žino iš aplinkinių, jis buvo su A. B.. Jie nusipirko gėrimų, nuėjo į „bomžyną“, buvo trise, gėrė, leido laiką. Kai baigėsi gėrimas, asmuo, kuris šiuo metu jau yra miręs, išėjo, S. užmigo, prabudo tada, kai jį bandė apiplėšti, traukė už grandinėlės. Apie trečio asmens veiksmus jis nepasakojo, apie kraują nepasakojo, kalbos nebuvo. Kitą dieną dirbant S. išgirdo per radiją, kad (duomenys neskelbtini) yra miręs žmogus. S. M. prisiminė, kaip anksčiau jį reketuodavo, prašydavo pinigų už kažkokią situaciją, ir tada jis pasiūlė S. M. nuvažiuoti pasitarti pas advokatą, kaip reikia elgtis. Rugsėjo 20 d. jie nuvažiavo į Klaipėdą pas advokatą. Advokatui S. M. pasakojo tą patį, ką ir jam. Advokatas liepė pasakyti teisybę, kaip buvo. Po to jam paskambino mama, pasakė, kad atvažiavo policijos pareigūnai ir reikia grįžti. Jis suprato, kad S. bus sulaikytas dėl konflikto, todėl važiuojant namo jis jam pasiūlė nusiimti grandinėlę, kadangi iš savo patirties ir filmų žino, jog pareigūnai atima daiktus ir negrąžina. Grandinėlę S. M. paliko mašinos durelėse. Ar ji buvo pažeista, nematė. Nežino, ar S. tuo metu su savimi turėjo telefoną. Kai jie už 30 min. grįžo, kieme jau laukė 4 ar 5 policijos pareigūnai. Jis pasakė S., kad sakytų teisybę, jis nėra kaltas, palinkėjo sėkmės. S. M. niekada nebuvo agresyvus. Išgerdavo labai nedaug, jo elgesys nepasikeisdavo, niekada rankos nekeldavo. A. B. iki įvykio pažinojo, važiuodamas į darbą matydavo rytais einantį ir renkantį metalą, techniką, kad galėtų nusipirkti alkoholio. Jis vaikščiojo su drauge / žmona. Iš aplinkinių žinojo, kad jis savo žmoną pastoviai mušdavo. Ją matydavo mėlyną, jos veidas buvo užtinęs nuo alkoholio ar suduotų smūgių.

Teisiamajame posėdyje paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 4–6) liudytojas A. G. patvirtino, kad parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. parodė, kad 2016-09-19 ryte pro langą kieme pamatė policijos pareigūnus, kurie pasakė, kad ieško S. M.. Kadangi S. namuose nebuvo, jo mama paskambino S., tačiau S. kalbėjo nerišliai ir pokalbis nutrūko. Išvykus policijos pareigūnams, mama maždaug po 10 min. dar kartą paskambino S., kuris pasakė, kad yra pas save name (duomenys neskelbtini). Nuvažiavęs S. (duomenys neskelbtini) (jo name) rado vieną, jis tuo metu vilkėjo mėlynos spalvos megztiniu su užrašu ant nugaros „AUDI“. Kraujo dėmių ar kitų dėmių ant megztinio nebuvo. S. vilkėjo sportinėmis tamsios spalvos kelnėmis, jos taip pat nebuvo suteptos nei krauju, nei kitomis dėmėmis. S. elgesyje nieko neįprasto nepastebėjo (nebuvo pasimetęs, sutrikęs). Paklausus, kodėl jo ieško policija, jis pradėjo pasakoti, kad sekmadienį (2016-09-18) vakare prie parduotuvės susitiko su vyriškiu, gyvenančiu (duomenys neskelbtini) („bomžyne“), kažką nusipirkę abu nuėjo pas jį į (duomenys neskelbtini), kur trise – namo savininkas, S. ir vyras (kaip vėliau sužinojo, miręs) gėrė alkoholį. Begeriant tarp namo savininko ir nukentėjusiojo kilo konfliktas. Namo savininkas išvarė vyriškį iš namų, nes kažko jie nepasidalijo. Išėjus sugėrovui, S. su namo savininku pasiliko dviese ir, pasak S., jis nuėjo miegoti. S. prabudo nuo to, kad jį užpuolė – prievarta bandė nuplėšti jo grandinėlę nuo kaklo. Pamatė, kad jį užpuolė išėjęs sugėrovas. Nenorėdamas, kad jo grandinėlė būtų nuplėšta, jis abiem rankomis atstūmė nuo savęs užpuoliką, ar jis nukrito, neminėjo, ar priešinosi, taip pat neminėjo, apie smūgių sudavimą nesakė. Po užpuoliko atstūmimo S. išėjo. S. minėjo, kad prieš išvarant vyriškį jo galva nebuvo sužalota, kruviną ir sužalotą galvą jis pamatė jam sugrįžus, tai yra, kai jis prabudo. Kelintą valandą S. išėjo iš (duomenys neskelbtini) vadinamo „bomžyno“, nesakė. Šias įvykio aplinkybes S. papasakojo kelyje, iki kol važiavo nuo jo namo (duomenys neskelbtini) iki namų (duomenys neskelbtini). Jam žinoma, kad S. su minimo namo („bomžyno“) savininku yra turėjęs konfliktą, po kurio buvo reikalaujama iš S. pinigų, todėl nutarė važiuoti į Klaipėdą pasikonsultuoti su advokatais ir išvažiavo su mamai priklausančiu automobiliu. Po kurio laiko mama paskambinusi pasakė, kad reikia grįžti namo, nes atvyko policija dėl S.. Grįžtant pakeliui į namus jis S. nieko negalvodamas patarė nusiimti nuo kaklo auksinę grandinėlę, kurią padėjo vairuotojo pusės durelėse.

Liudytojas N. V. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius ir nukentėjusiąją D. D.. Pastaroji gyvena su A. B.. Kartą ji atbėgo pas jį ir paprašė paskambinti į greitąją pagalbą, Jis išsikvietė greitąją pagalbą, nes jai kraujavo kakta. D. D. jam nieko nepasakė, tik paprašė paskambinti į greitąją pagalbą. Jis jos nieko neklausinėjo. Kada buvo įvykis, tiksliai neprisimena. Tokie dalykai nuolat dedasi, ji iš namų tai išeina, tai pareina. Tikriausiai sumušė A. B., tačiau jis nėra matęs, kad A. B. smurtautų prieš D. D.. A. B. yra normalus, nepiktybinis žmogus. A. M. taip pat pažįsta, jis normalus žmogus, nežino smurto panaudojimo atvejų.

Teisiamajame posėdyje paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 148–149) liudytojas N. V. parodė, kad parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. V. parodė, kad 2016-11-22 ryte pas jį atėjo pažįstama D. D., kuri paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. D. paaiškino, kad ją sumušė A. B.. Jis iš savo telefono iškvietė greitąją pagalbą ir matė, kaip medikai išsivežė D. D..

Liudytojas P. D. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Mirusįjį taip pat gerai pažinojo, žino, kad jis dirbo pas brolį, brolis jį prižiūrėdavo, taip pat jis nuolat girtaudavo, rinkdavo butelius. Taip pat yra matęs, kaip mirusysis bendraudavo su savo dukra. Apie įvykį sužinojo iš kitų. Išvakarėse apie 19 val. Kęstučio g. matė A. V., jis buvo girtas ir sveikas. Su juo nekalbėjo, ėjo kita gatvės puse. Kadangi A. V. buvo girtas, jis prie jo nėjo. Apie įvykį sužinojo kitą rytą. Jam A. N. pasakė, kad A. kambaryje atrado A. V. nebegyvą. Mieste jis buvo sutikęs A. B., jie kalbėjosi. A. B. jam pasakė, kad jis miegojo, o prabudęs atrado negyvą, kraujo klane gulintį, sumuštą A. V., kad girtas apie 4 val. nakties atsibudo, o tai pamatęs ėjo pranešti policijai. A. B. sakė, kad paties įvykio nematė, nes miegojo. Tuo metu, kai jie kalbėjo, A. B. buvo išgėręs. Daugiau nieko nepasakojo, asmenų daugiau neįvardijo. A. M. pažįsta iš matymo, vieną kartą yra kartu gėrę. Nėra girdėjęs, ar A. M., būdamas išgėręs, vartojo smurtą. Matė, kad A. M. turėjo ant kaklo auksinę grandinėlę. Vėliau, maždaug po mėnesio, V. Č. jam pasakojo, kad A. V. įvykio metu rankose turėjo auksinę grandinėlę. Neklausė V. Č., iš kur jis tai sužinojo. Kiek pažinojo A. V., tai nebuvo tokių dalykų, kad jis imtų svetimus daiktus. Nėra girdėjęs, kad jis būtų sužalotas ar būtų įsivėlęs į muštynes. A. V. apsvaigęs buvo lėtas. A. B. taip pat yra lėtas, normalus žmogus, išgėręs nebuvo agresyvus. Kai buvo pas A. B., pastarasis jo iš namų niekada nevarė. D. D. taip pat pažįsta, ji yra A. B. sugyventinė. Matė, kaip kartą kruvina buvo atėjusi pas N. ir jis iškvietė medikus. Tada jis ėjo pas draugą, pamatė D. visą kruviną, veidas buvo kruvinas. Jis su ja kalbėjo, paklausė, kas buvo, ji atsakė, kad A. ją sumušė. A. to neneigė. A. taip pat buvo atėjęs, norėjo su ja kartu važiuoti į ligoninę, kai jau buvo iškviesta greitoji pagalba.

Teisiamajame posėdyje paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 185–186) liudytojas P. D. parodė, kad parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. D. parodė, kad A. V. ir jo brolius R. ir K. V. pažįsta jau seniai. Žino, kad A. periodiškai, kai negerdavo, gyveno pas brolį R.. Apie A. V. mirtį sužinojo iš pažįstamo A. N., kurį atsitiktinai sutiko 2016-09-19 ryte. A. sakė, kad apie A. mirtį sužinojo iš policijos pareigūnų, kurie pas jį buvo atvažiavę ir teiravosi mėsininko, Kretingoje žinomo S. vardu, pavardės nežino. Apie A. mirties aplinkybes A. nieko nepasakojo, iš pokalbio suprato, kad jis ir pats nieko nežino. 2016-10-07 prie „Eglės“ parduotuvės, esančios Laisvės g., atsitiktinai buvo sutikęs A. B.. Jis buvo lengvai apsvaigęs nuo alkoholio ir pasakojo, kad pabudęs naktį, valandos nesakė, savo kambaryje atrado kraujo klane gulintį A. lavoną. Sakė, kad apie tai, nuėjęs į policiją, pranešė pareigūnams.

Specialistė G. A. parodė, kad 2016-09-19 ji atliko mirusiojo A. V., gim. (duomenys neskelbtini), teismo medicininį tyrimą. Tyrimo metu buvo nustatyti sužalojimai, jų komplikacijos, kas sukėlė A. V. mirtį. Išvadoje parašyta, jog nustatytos daugybinės kraujosruvos ir nubrozdinimai galvoje, muštinė žaizda dešiniame smilkinyje. Iš tų sužalojimų reikšmingiausi yra sužalojimai veide, būtent dėl to įvyko galvos staigi rotacija. Plyšo kraujagyslės, jungiančios minkštuosius galvos smegenų dangalus su kietuoju dangalu, dėl to pradėjo kraujuoti, išsiliejęs kraujas suspaudė galvos smegenis. Nustatytos minkštųjų audinių kraujosruvos pakaušyje įtakos mirčiai neturi. Atlikus visus įmanomus tyrimus, remiantis ne tik sužalojimų makro- ir mikroskopiniu vaizdu, atlikus histologinį tyrimą, sužalojimų lokalizaciją, buvo nustatyta, kad sužalojimai padaryti panašiu laiku. Konkrečiai išskirti, koks sužalojimas buvo lemiamas, negalima. Tačiau kraujavimas po kietuoju smegenų dangalu truko nuo kelių minučių iki kelių valandų. Tai reiškia, kad per tą laiką žmogus dar gali būti sąmoningas, atlikti savarankiškus veiksmus. A. V. lavono kraujyje nustatyta 2,96 promilės etilo alkoholio, gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį. Tokia didelė alkoholio koncentracija kraujavimą gali suintensyvinti. Nustatytos gretutinės būklės, alkoholio koncentracija kraujyje, kepenų pažeidimai, kepenų suriebėjimas turi įtakos kraujo krešėjimui, tos gretutinės būklės kraujavimą po kietuoju galvos smegenų dangalu turėjo suintensyvinti. Todėl konkrečiai pasakyti, kiek jis galėjo būti aktyvus, atlikti savarankiškus veiksmus, negalima. Taip pat nėra nustatyta konkreti kraujagyslė, iš kurios kraujavo, ar tai buvo arterija, ar tai buvo vena, ar kapiliaras. O nuo kraujagyslės kalibro priklauso kraujavimas. Šiuo atveju konkrečiai pasisakyti, kiek truko kraujavimas, negalima. Histologinis sužalojimo padarymo laikas leidžia sukonkretinti sužalojimo laiką. Kadangi nustatyti sužalojimai makroskopiniu ir mikroskopiniu vaizdu yra panašūs, negalima išskirti vieno, kuris buvo padarytas prieš kelias valandas ir kuris – prieš kelias minutes. Duotas intervalas nuo kelių minučių iki kelių valandų, kai kalbama apie sužalojimo padarymo laiką iki mirties.

Knarkimas medicinos praktikoje dažniausiai reiškia terminalinę būklę keletą valandų iki mirties. Tai galima tapatinti su sąmonės netekimu. Pasitaiko atvejų, kad žmogus trumpam, kelių sekundžių laikotarpiu gali atgauti sąmonę, tačiau remiantis tuo, kad jau buvo susiformavę 130 gramų kraujo krešulių, dėl ko užspaudžiami ne tik galvos smegenų pusrutuliai, bet ir galvos smegenų kamienas, kuriame yra gyvybiškai svarbūs kvėpavimo ir kraujotakos centrai, todėl mažai tikėtina, kad A. V. galėjo atlikti kažkokius veiksmus. Pagal nustatytus sužalojimus, A. V. lavono galvoje kraujavo iš kraujagyslių, jungiančių minkštuosius galvos smegenų dangalus su kietuoju galvos smegenų dangalu, kaukolės ertmėje, kraujavo į vidų. Iš muštinės žaizdos ant dešinio smilkinio ir iš nosies kraujavo į išorę. Kitų kraujavimo šaltinių į išorę nenustatyta. Pati žaizda pagal jos vaizdą padaryta kietu buku daiktu. Kadangi sužalojime nėra atsispindėjusių individualių daikto / įrankio ypatybių, savybių, kurias būtų galima identifikuoti, todėl konkrečiai pasisakyti, dėl ko buvo padaryta žaizda, negalima. Žmogaus kumštis yra kietas, bukas daiktas. Įvertinus sužalojimo vaizdą, neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas kietu, buku daiktu, kaip minėta, atsitrenkus į lovos plokštumą ar briauną turintį daiktą. A. V. buvo nustatyta iki 3 promilių etilo alkoholio koncentracija, tai apsvaigimą ir raumenų atsipalaidavimą suintensyvina, todėl nereikėjo stipraus trauminio poveikio į veidą, kad įvyktų staigi galvos rotacija. Ji dalyvavo įtariamojo A. M. parodymų patikrinimo vietoje. Neatmetama galimybė, kad, esant silpnam trauminiam poveikiui delnu į veidą, tai galėjo sukelti rotaciją, nukraujavimą po kietuoju galvos dangalu.

Kraujosruvų buvo nustatyta ne tik krūtinės dešinėje pusėje, bet ir kairėje pusėje, juosmens dešinėje pusėje, plokštumos yra skirtingos. Pagal jų makroskopinį vaizdą negalima išskirti, kuri buvo padaryta pirmiau, kuri vėliau. Tik krūtinės dešinėje pusėje nustatyta kraujosruva nesusijusi su šiuo atveju, nes ji padaryta 2–4 parų laikotarpiu iki mirties. Visos kitos padarytos laikotarpiu nuo kelių minučių iki kelių valandų. Buvo nustatytas vieno, lokalizuoto 6-to šonkaulio lūžis raktikaulio linijoje. Pagal jo mechanizmą jis buvo traumuojamas tiesioginio traumavimo metu į krūtinės dešinę pusę, konkrečiai – į priekinę, šoninę krūtinės dalį. Kadangi tai yra vienas lokalizuotas sužalojimas, tam reikia konkretaus trauminio poveikio būtent į tą sritį, todėl mažai tikėtina, kad vieno šonkaulio lūžis galėjo būti padarytas pargriuvus ar atsitrenkus į kietą, buką daiktą. Jei atsitrenkta buvo į briauną, tuomet sužalojimo galimybė neatmetama. Tokį sužalojimą galima padaryti smūgiuojant kumščiu, jėgos sukoncentravimas turi būti į mažesnį plotą.

A. V. lavono kūne nustatytos poodinės kraujosruvos: dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, kairiame petyje, kairiame žaste, kairioje alkūnėje, kairiame dilbyje, odinės kraujosruvos dešiniosios pažasties duobėje. Pagal vaizdą bei sužalojimų lokalizaciją jos padarytos kietu buku daiktu ar daiktais. Kadangi sužalojimuose nėra užsifiksavusių identifikacinių daikto ar įrankių savybių, todėl jie priskiriami plačiai daiktų grupei. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusįjį vedant už rankų, už pažastų keliant ir kitokiu būdu spaudžiant rankų pirštais, rūbų raukšlėms, dėl to susiformavo odinė kraujosruva dešinės pažasties duobėje. Nustatytos daugybinės kraujosruvos kojose, jos padarytos kietu buku daiktu, kai kurios iš jų padarytos dėl dinaminio poveikio, tai reiškia dėl šlyties kontakto su atitinkamo kūno vieta. Dėl dinaminio poveikio padaryti šie sužalojimai kojose: poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimu kairės šlaunies, viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, dešinio kelio sąnario vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimai kairės blauzdos išoriniame paviršiuje. Kadangi tie sužalojimai kojose yra skirtingose plokštumose, neatmetama galimybė, kad tie sužalojimai galėjo būti padaryti griuvinėjant pačiam nukentėjusiajam A. V.. Griuvinėjant – tai reiškia, kad laikotarpiu nuo kelių minučių iki kelių valandų.

Išvadoje parašyta, kad sužalojimai veide ir galvoje padaryti mažiausiai 10 trauminių poveikių. Įvertinus sužalojimų schemas, sužalojimai veide padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais, iš viso veide ir galvoje – 10 trauminių poveikių. Mažai tikėtina, kad A. V. lavono kūne nustatyti sužalojimai veide galėjo būti padaryti griuvimo metu, atsitrenkus į kietą, buką daiktą. Čia yra konkrečiai plokštumos. Veidas yra skirtingos plokštumos, sužalojimai padaryti tiek dešinėje, tiek kairėje, tiek centrinėje veido dalyje, todėl mažai tikėtina, kad tie sužalojimai padaryti A. V. pargriuvus.

Po smūgių nukentėjusysis galėjo judėti, vaikščioti, atlikti kitus savarankiškus veiksmus, kol neprarado sąmonės. Pagal jos duotą išvadą A. V. išgyveno keletą valandų po sužalojimo padarymo. Sužalojimai padaryti plačios grupinės priklausomybės kietu, buku daiktu ar daiktais. Kadangi sužalojimuose nėra užsifiksavusių konkrečių poveikių, nieko konkretaus negalima pasakyti. Įvertinus visumą, sužalojimus ir gretutines nukentėjusiojo būkles, kad buvo pakankamai didelė alkoholio koncentracija kraujyje, kepenų suriebėjimas, mažai tikėtina, kad tie sužalojimai buvo padaryti dėl etilo alkoholio, kadangi knarkimas buvo centrinės kilmės. Smegenų kamiene yra gyvybiškai svarbūs kvėpavimo, širdies kraujagyslių veiklos centrai, kuriuos pažeidus žmogaus neįmanoma išgelbėti, kadangi kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Remiantis sužalojimais, jų padarymo laiku, A. V. galėjo išgyventi iki kelių valandų po sužalojimų padarymo. Sužalojimai galvoje galėjo būti padaryti nuo kelių minučių iki kelių valandų iki mirties. Asmuo turi galimybę judėti, eiti, kol nepraranda sąmonės. Jei buvo prasidėjęs kraujavimas, kiti vėlesni sužalojimai tą būklę galėjo pasunkinti.

Labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti dėl traumavimo į veidą ir galvos rotacijos. Buvo nustatyti sužalojimai skruostų ir prie ausų, kurios irgi gali turėti įtakos galvos rotacijai. Plyšo kraujagyslės ir kraujavo po kietuoju dangalu. Tokios galimybės negalima atmesti, kad smūgis į smakro sritis gali sukelti galvos rotaciją?. Visi patirti sužalojimai galėjo sunkinti nukentėjusiojo būklę. Negalima atrinkti, koks sužalojimas buvo padarytas anksčiau ar vėliau. Tačiau tie sužalojimai pakaušyje, poodinės minkštųjų audinių kraujosruvos, tikėtina, kad neturėjo įtakos mirčiai, kadangi nebuvo nei kaukolės lūžio, nei smegenų sumušimo židinių tose srityse, nei griuvimo požymių. Patvirtina, kad nustatyti sužalojimai pakaušyje tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo. Sužalojimai buvo padaryti nuo kelių minučių iki kelių valandų iki mirties. 2–3 valandos įeina į nurodomą laikotarpį. Sužalojimai galėjo atsirasti 2–3 valandų laikotarpiu. Visi sužalojimai galvoje yra vertinami kaip visuma, jų konkrečiai išskirti negalima. Iš to išeina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiek 2–3 valandų laikotarpiu, tiek 4 valandų laikotarpiu iki mirties. Žaizda galbūt galėjo būti padaryta atsitrenkus į lovos medinį kraštą.

Ekspertas S. P. parodė, kad jam buvo pateikti apklausų protokolai, specialistės išvada, DNR tyrimai. Rašydamas išvadą taip pat rėmėsi savo rašyta knyga. Susipažinęs su visa bylos medžiaga daro išvadą, kad A. V. mirtį lėmė kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, kuris užspaudė smegenis. Tai abejonių nekelia. Sužalojimo mechanizmą šiuo atveju labai sunku nustatyti, nes nėra tiesioginio galvos smegenų sužalojimo, negalima pasakyti, ar buvo smūgis, ar griuvimas. Šiuo atveju yra tik kraujosruva po kietuoju galvos dangalu, kuri ir lėmė mirtį, ji galėjo atsirasti tiek po smūgio, tiek griūnant. Visi trauminiai poveikiai – galvoje, tik šiuo atveju negalima atskirti, ar dalis galėjo atsirasti griūvant, o dalis – suduodant smūgius. Išoriniai sužalojimai neinformatyvūs, išskyrus vieną žaizdą, pagal kurią sužalojimas galėjo būti bukabriauniu daiktu. Kraujosruvos tiek pakaušyje, tiek kaktoje galėjo atsirasti dėl griuvimo, žaizda šone – atsitrenkiant į lovos kraštą, to negalima atmesti. Kiti sužalojimai būdingi smūgiams. Į galvą suduota apie dešimt smūgių, iš jų keturis galima priskirti griuvimui. Į klausimą, kiek kartų ir kokiu būdu, kokia padėtimi turėtų kristi ir traumuotis į grindis nukentėjusysis, ekspertas parodė, kad turėtų būti apie keturi poveikiai – du pakaušyje, du smilkinyje, kaktoje. Sužalojimai pakaušyje negalėjo būti patirti vieno kritimo metu, nes galva yra kaip kamuolys, tie sužalojimai nėra vienoje plokštumoje, jie yra šalia vienas kito, todėl daro išvadą, jog buvo du kritimai aukštielninko. Dešinio smilkinio muštinė žaizda – tai būtų trečias kritimas. Kaktos sužalojimui reikalingas ketvirtas kritimas priekiu. Tikėtina, kad galėtų būti ir daugiau. Atkreipia dėmesį, kad mirusysis buvo stipriai apsvaigęs, todėl jį palietus jis galėjo griūti. Galvoje yra ir kitų sužalojimų, kurie yra būdingi smūgių sudavimui. Mirusysis galėjo kristi su posūkiu, be posūkio. Galėjo kristi ir tik tada patirti sužalojimus. Tai yra faktinių aplinkybių vertinimas, realiai negalima atskirti. Kraujosruvos dydis apie smūgį nieko nepasako, kraujosruvos dydžio nelemia nei smūgio dydis, nei traumuojantis daiktas. Turėjo praeiti laiko, kada pabrinko smegenys. Kada tiksliai prasidėjo agonija, negali nustatyti. Ar tą laiką jis buvo sąmoningas, ar buvo nesąmoningas, nustatyti negalima. Dažniausiai žmogus iš karto praranda sąmonę, todėl labiau tikėtina, kad dėl traumų patyrimo iš karto prarado sąmonę. Rotacija gali būti įvairi, didžiausią rotaciją sukėlė smūgis į apatinį žandikaulį, nuo to smarkiai sukosi galva. Visi poveikiai į galvą vertinami kaip visuma, jų išskirti negalima. Į galvą buvo padaryta ne mažiau kaip dešimt smūgių, į veidą suduoti šeši smūgiai. Keturi smūgiai iš dešimties yra griuviminiai, vienas smūgis galėjo būti kaktoje. Į klausimą, nuo kuo mirė A. V., ar buvo suduotas smūgis ir jis parkrito, ar buvo savaiminis kritimas dėl girtumo, ar iš karto prarado sąmonę, atsakyti negali.

Lėtinis alkoholizmas turi įtakos visam organizmui, didžiausia problema būna skystas kraujas, kraujas nekreša. Dėl alkoholizmo yra pažeidžiamos kepenys, yra tikimybė, kad daugiau kraujuos, bus masyvesnė kraujosruva. Pradžioje alkoholis įsisavinamas į kraują, auga jo koncentracija kraujyje, paskui po 2 valandų nuo gėrimo pradeda skaidytis, eina į šlapimą, tam tikru momentu alkoholio koncentracija kraujyje ir šlapime susilygina, po to šlapime koncentracija žymiai didesnė nei kraujyje. Per valandą vidutiniškai išskaido 0,15 promilių.

Knarkimas gali būti dėl girtumo, miego, o gali ir prasidėti agonija. Prieš mirtį būna trumpalaikis pagerėjimas, organizmas meta savo visas medžiagas gyvybei palaikyti, o paskui gyvybė užgesta. Šioje situacijoje negali pasakyti, kiek laiko A. V. buvo be sąmonės, o kiek laiko knarkė. Žmogus miršta dėl trijų priežasčių – nustoja veikti smegenys, širdis arba kvėpavimas. Šiuo atveju yra aišku, kad nuo smegenų veiklos buvo užspausti kvėpavimo takai, jis nustojo kvėpuoti, sustojo širdis.

2016-10-12 Parodymų patikrinimo vietoje metu A. B. patvirtino savo parodymus, duotus 2016-09-23 apklausoje (t. 4, b. l. 18–23).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1754/15 matyti, kad 2016-09-22 apžiūros metu A. B. nustatyti odos nubrozdinimai veide, pilvo-juosmens kairėje, dešinėje alkūnėje ir dilbyje bei kairėje rankoje, kairėje kojoje, plėštinė piršto žaizda. Sužalojimai padaryti 1–3 paros iki apžiūros (t. 3, b. l. 192).

Iš teismo medicinos specialisto R. P. paaiškinimo matyti, kad naktį iš 18 į 19 d. galėjo būti padaryti sužalojimai kaktoje, pilve, kairėje plaštakoje, kairėje blauzdoje, kiti sužalojimai padaryti kitu metu. Sužalojimai galėjo susidaryti dinamikai kliudžius šias sritis bukabriauniais daiktais – šakomis. Odos nubrozdinimas alkūnėje negalėjo susidaryti smūgiuojant į galvą (t. 3, b. l. 194).

Iš 2016-09-19 po pranešimo apie rastą lavoną darytos A. B. plaštakų nuotraukos matyti, kad sužalojimų krumpliuose ar plėštinės piršto žaizdos nėra (t. 3, b. l. 195–196).

Iš 2016-09-19 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-09-19, apie 08.39 val., į Kretingos policijos komisariatą atėjęs A. B. pranešė, kad jo namuose yra negyvas A. V. (t. 1, b. l. 1).

2016-09-19 nuo 10.10 val. apžiūrint įvykio vietą – namą (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog name yra šios patalpos: veranda, virtuvė ir kambarys. Užfiksuota kambario aplinka, baldų (spintos, fotelio, stalo, lovos) padėtis. Kambaryje ant grindų šalia lovos aukštielninkas guli vyriškos lyties lavonas su sužalojimais veide, krūtinės dešinėje, abiejose šonuose, dešiniame klube. Lavonas vilki margais languotais marškiniais,, po jais tamsiais marškiniais ir berankoviais marškiniais, kurie sukelti į viršų, sportinėmis kelnėmis, trumpikėmis, kojinėmis. Apžiūros metu dėmės, panašios į kraują, aptiktos įėjus į kambarį iš virtuvės ant grindų (33 cm nuo durų slenksčio), bei ant grindų ties lavono galva, kur pakaušyje užfiksuota kraujuojant žaizda. Ant lovos medinio krašto taip pat užfiksuoti galbūt kraujo pėdsakai. Kambaryje ant stalo išgertuvių pėdsakai: du buteliai nuo alkoholio, nuorūkos, du cigarečių pakeliai, šaukštas ir šakutė (t. 1, b. l. 17–18, 19–44, 53).

2016-09-22, nuo 9.30 val., papildomai apžiūrėjus įvykio vietą – sodybos teritoriją ir namo (duomenys neskelbtini), aplinką, jokių grumtynių pėdsakų, kraujo neaptikta (t. 1, b. l. 45–52).

2017-01-17 papildomos įvykio vietos apžiūros metu iš kambario, (duomenys neskelbtini), paimtas lovos kojūgalio skydas, ant kurio matyti rudos dėmės, panašios į kraują (t. 1, b. l. 54–59).

DNR specialisto išvadoje Nr. S 30/2017(01) nurodyta, kad ant lovos kojūgalio skydo rastas žmogaus kraujas priklauso A. V. su 99,999999999999996 proc. tikimybe (t. 1, b. l. 90–91).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 511/2016(03) nurodyta, kad A. V. mirė nuo galvos sumušimo mažiausiai 10 trauminių poveikių nuo kelių minučių iki kelių valandų laikotarpiu iki mirties. Dėl trauminių poveikių išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir suspaudė galvos smegenis. Šie sužalojimai, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4. punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai galvoje, vertinant jų visumą, negalėjo būti padaryti galva atsitrenkiant į kietą buką briauną turintį daiktą (daiktus). Be sužalojimų galvoje užfiksuoti ir sužalojimas kakle, 19 – rankose, 28 – kojose, 11 – krūtinėje (VI šonkaulio lūžis), nugaroje, juosmenyje ir klubuose. Nuo A. V. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo lavone praėjo 2–6 val. laiko. Mirusiojo kraujyje rasta 2,96 promilės etilo alkoholio, šlapime rasta 4,23 promilės etilo alkoholio, tai gyvam asmeniui atitiktų sunkų girtumo laipsnį (t. 1, b. l. 73–77, 78–8).

Iš 2016-11-15 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2016-09-21 A. G. pateiktas S. M. tamsiai mėlynos spalvos megztinis ilgomis rankovėmis, priekyje užsegamas užtrauktuku, su užrašais AUDI. Apžiūros metu fiksuota, kad megztinis dėvėtas, audinio sutepimų ar dėmių nepastebėta, megztinis gali būti, kad išplautas (t. 2, b. l. 52–53, 55–58).

Iš 2016-11-14 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta 2016-09-21 V. G. pateikta grandinėlė ant kaklo, geltono metalo spalvos, 585 prabos, galbūt auksinė, 29 cm ilgio, stambaus pynimo. Grandinėlė nepažeista (t. 2, b. l. 60, 62).

2016-09-26 paimti parduotuvės AIBĖ, Laisvės 6A, Kretingoje, apsaugos vaizdo kamerų įrašai, iš kurių nustatyta, kad 2016-09-18 19.50 val.–19.53 val. parduotuvėje užfiksuotas A. V. languotais marškiniais, alkoholio skyriuje perkantis butelį gėrimo (t. 2, b. l. 68–69, 70–79).

Iš A. V. telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įvykių analizės matyti, kad aktualiu laikotarpiu telefonas veikė nuo 2016-09-18 08.51 val. iki 2016-09-19 16.25 val. Šiuo laikotarpiu fiksuotos tik įeinančios SMS iš operatoriaus TELE2 ir abonentas veikė bokšto Vytauto g. 19, Kretingoje, veikimo zonoje Laukų g. kryptimi. Iš S. M. telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įvykių analizės matyti, kad aktualiu laikotarpiu telefonas veikė nuo 19.37 val. iki 2016-09-20 05.52 val. 2016-09-18 19.37 val. jis skambino seseriai I. K. ir abonentas veikė bokšto Vytauto g. 19, Kretingoje, veikimo zonoje, Laukų g. kryptimi. Kitas įvykis tik 2016-09-19 08.53 val. jam skambina V. G., 08.54 val. ji rašo SMS, 08.55 val. ir 08.57 val. vėl skambina. Visų šių įvykių metu abonentas jungiasi prie bokšto Savanorių g. 27B, Kretingoje, Vytauto / Laukų g. kryptimi (t. 2, b. l. 107–108).

Iš alkotesterio šaknelės matyti, kad 2016-11-22 13.16 val. A. B. nustatytas 3,48 promilių girtumas (t. 4, b. l. 34).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 2137/2016 matyti, kad D. D. nustatytas galvos sumušimas su muštine žaizda pakaušinėje srityje. Sužalojimą patyrė galvą paveikus kitu buku / bukabriauniu daiktu iki 2016-11-22 09.43 val. Sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (t. 2, b. l. 170–171).

Apklaustas teismo medicinos specialistas R. P. P. paaiškino, kad muštinė žaizda nustatyta ne pakaušyje, o plaukuotoje galvos dalyje. Nosies lūžimas nepasitvirtino (t. 2, b. l. 173).

Iš GMP kvietimo kortelės matyti, kad pranešimas dėl pagalbos D. D. gautas 2016-11-22 09.43 val. (t. 2, b. l. 158–159).

Iš Klaipėdos GMP stoties pateikto pranešimo garso įrašo matyti, kad 2016-11-22 V. praneša, kad pas jį atėjo moteris D. D. ką tik praskelta galva (t. 2, b. l. 152, 153–154).

Iš tarnybinio pranešimo apie galimą smurtą artimojoje aplinkoje matyti, kad 2016-11-22 pagal 09.58 val. gautą medikų pranešimą reaguota į prieš D. D. patirtą smurtą. Ji paaiškino, kad 2016-11-22, apie 6.30 val., namuose (duomenys neskelbtini) ją sumušė (kirviu trenkė į galvą, smaugė bei smūgiavo kumščiu). Pažymėtas sužalojimas kaktoje (t. 2, b. l. 113–115).

Iš alkotesterio šaknelės matyti, kad 2016-11-22 10.11 val. D. D. nustatytas 3,29 promilės girtumo (t. 2, b. l. 116).

Iš 2016-11-22 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų bei įrankių nerasta (t. 2, b. l. 117–122).

Iš 2016-11-23 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad iš gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), paimtas šepetys. Jį apžiūrėjus, grąžintas (t. 2, b. l. 124–125, 127, 129).

2017-04-24 Teismo medicinos konsultacinėje išvadoje Nr. 0077/17 nurodyta, kad A. V. galėjo patirti galvos traumą, būdamas tokio apsvaigimo būsenos, nuo kurios įvyko mirtis, griūdamas iš savo kūno aukščio, bei dešinio smilkinio muštinė žaizda galėjo būti padaryta galva atsitrenkiant į daiktą, turintį bukabriaunį kraštą. Patyręs traumą A. V. galėjo atlikti sąmoningus veiksmus apie 2–3 valandas. Negalima atriboti, nuo kurio trauminio poveikio (smūgio sudavimo, griuvimo) galėjo įvykti mirtis, nes nesant galvos smegenų sumušimo židinių nėra galimybės pasakyti, ar galvos smegenų trauma patirta dėl smūgių sudavimo ar griuvus, nes abiem atvejais gali išsilieti kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu. Pagal histologinio tyrimo duomenis galvos trauma patirta 2–3 val. iki mirties (t. 5, b. l. 129–152).

Dėl A. V. nužudymo

Visais šiais įrodymais nustatyta, kad S. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia nužudė A. V.. Kaltinamasis S. M. savo kaltės nepripažino, aiškino sudavęs A. V. du kartus delnais per veidą, kai šis norėjo jam nuo kaklo nuimti auksinę grandinėlę. S. M. dėl A. V. mirties kėlė įvairias versijas. Ikiteisminio tyrimo metu 2016-09-21 apklaustas kaip įtariamasis (t. 3, b. l. 42–45) S. M. pripažino sudavęs 3 smūgius A. V., kuris pats išprovokavo muštynes, kai norėjo jam nuo kaklo nuimti grandinėlę. Aiškino, kad po jo suduotų smūgių A. V. pargriuvo ant užpakalio, kad bandė kelti nukentėjusįjį, pamatęs kruviną galvą, paliko knarkiantį. Taip pat teigė, kad A. B. varydamas A. V. sudavė du smūgius į galvą, bet po to nukentėjusysis buvo sąmoningas, kraujo nesimatė. Iš šių parodymų reikėtų suprasti, kad, S. M. manymu, nukentėjusysis galėjo būti sužalotas po to, kai jis su A. B. išvedę į lauką A. V. paliko prie medžio. Tačiau papildomai apžiūrėjus įvykio vietą (t. 1, b. l. 45–53) nustatyta, kad sodyboje esantys medžiai apaugę aukšta žole ir nėra jokių požymių, iš kurių būtų galima spręsti, kad nukentėjusysis buvo nuvestas ir paliktas prie medžio. Be to, lauke nerasta jokių grumtynių ar kraujo pėdsakų. Todėl neįtikėtina, kad A. V., būdamas sužalotas kitoje vietoje, grįždamas į A. B. namus, nebūtų ištepęs krauju durų, sienų, fotelio, ant kurio, kaip teigia S. M., gulėjo, kai jam bandė nuimti grandinėlę. Šios versijos atsisakė ir pats kaltinamasis. S. M. parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 47–68) jau aiškino, kad išvedę nukentėjusįjį paliko už dviejų metrų nuo durų. Taip pat S. M. pripažino sudavęs plaštaka A. V. 3 kartus per veidą, parodė, kad nuo suduotų smūgių nukentėjusysis griuvo ant užpakalio prie lovos. Kaltinamasis dėl A. V. sužalojimo pradėjo kaltinti A. B., nurodydamas, kad šis spyrė nukentėjusiajam į galvą, kad po A. B. smūgių A. V. dar sėdėjo, tik vėliau atsigulė ant žemės. Jis, bandydamas pakelti nukentėjusįjį, pamatė kirstinę žaizdą galvos šone ir kraują. Apklaustas kaip įtariamasis 2016-10-04 S. M. patvirtino savo parodymus, duotus 2016-09-21. Teisme kaltinamasis S. M. parodė, kad nukentėjusiajam bandant nuplėšti jam nuo kaklo grandinėlę, sudavė du kartus delnu į veidą, bet A. V. nenugriuvo, padavė jam nuo grindų telefoną ir dėl girtumo atsisėdo lovos gale. Atsibudęs A. B. spyrė A. V. į galvą, nuo smūgio nukentėjusysis nenukrito, bet pradėjo bėgti kraujas. Jis nebandė kelti A. V., nes neleido A. B.. Kaltinamasis pripažino kitą dieną po įvykio pats parašęs paaiškinimą, kad A. jam griebė už kaklo, jie susimušė, A. parkrito ir pradėjo knarkti. Nors kaltinamasis aiškino, kad jam pareigūnai liepė taip parašyti, liepė kitaip sakyti, negu jis buvo sakęs, tačiau jis nuo pirmos apklausos turėjo gynėją ir byloje nėra jokių duomenų apie jo teisių pažeidimą. Be to, paaiškinime išdėstytos įvykio aplinkybės nesutapo su A. B. nurodytomis, todėl pareigūnai negalėjo jų žinoti ir liepti jas išdėstyti paaiškinime. Paaiškinime S. M. rašo, kad išvarė nukentėjusįjį, kad grįžęs A. jam griebė už kaklo, šias aplinkybes kaltinamasis nurodo ir kitose apklausose, todėl nėra pagrindo teigti, kad jas sugalvojo ir liepė parašyti pareigūnai. Vertinant S. M. parodymus, duotus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kaip keitėsi ne tik jo paties, bet ir A. B. vaidmuo nusikaltimo padaryme. Po įvykio S. M. kalbėdamas su liudytojais V. G. ir A. G., kaip ir paaiškinime, neužsimena apie A. B. pavartotą smurtą prieš nukentėjusįjį. Liudytojas A. G. parodė, kad sužinojęs, jog S. M. ieško policija, nuvažiavo pas jį ir parsivežė namo. S. M. jam papasakojo girtavęs su dviem vyriškais, naktį namo savininkas išvaręs vyriškį, o kai šis grįžo su sužalota galva, bandė jam nuo kaklo nutraukti grandinėlę. Pirmosios apklausos metu S. M. pripažįsta sudavęs 3 smūgius nukentėjusiajam, kuris nuo smūgių parkrito ant užpakalio, bandė nukentėjusįjį kelti, tada pajuto, kad yra kruvina nukentėjusiojo galva, paliko jį prie lovos knarkti. S. M. parodymų patikrinimo vietoje metu šias aplinkybes patvirtino ir papildomai parodė, kad po jo suduotų smūgių, kai nukentėjusysis parkrito ant žemės, A. B. sėdėdamas ant lovos spyrė nukentėjusiajam į galvą. Teisme jau aiškina sudavęs du smūgius ir nukentėjusysis liko stovėti, po to atsisėdo, nuo A. B. smūgio koja parkrito ir pradėjo kraujuoti. Akivaizdžiai matyti, kad S. M. duodamas parodymus bando švelninti savo padėtį, todėl nėra pagrindo jais remtis.

Kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad savo namuose girtavo – kartu su A. V. ir S. M. vartojo alkoholį, jie tarpusavyje ginčijosi, triukšmavo. Jis ramino juos, ragino išeiti, bet užmigo, o nubudęs nuo triukšmo apie 3 val. matė, kaip S. M., ištempęs A. V. iš fotelio, spyrė keletą kartų ir išėjo. Atsibudęs ryte, rado A. V., gulintį ant žemės negyvą, šalia buvo kraujo. Telefono neturėjo, todėl ėjo į policiją. Eidamas sutiko V. Č. ir D. D., kuriems pasakė, kad jo namuose negyvas A. V., papasakojo apie naktį buvusį konfliktą tarp S. M. ir A. V..

Liudytojai V. Č. ir D. D. patvirtino 2016-09-19, apie 8 val., sutikę A. B., einantį į policiją, pranešti, kad ryte rado savo namuose A. V., gulintį ant žemės negyvą. Liudytojas P. D. parodė, kad jam A. B. pasakojo radęs kraujo klane A. V.. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad apie 8.39 val. A. B. atėjo į policiją ir pranešė, kad jo namuose negyvas A. V.. Liudytojas N. J. patvirtino sužinojęs iš A. B., kad A. V. sumušė S. M., važiavo jo ieškoti, tačiau namuose nerado. V. G. policijos pareigūnams nepasakė, kur yra S. M., nors su juo kalbėjosi. Pareigūnai nustatė S. M. gyvenamąją vietą, bet jo ten nerado. S. M. buvo sulaikytas tik 2016-09-20. Kaip matyti, A. B. po įvykio pats ėjo pranešti į policiją, tokias pačias įvykio aplinkybes nurodė ne tik sutiktiems liudytojams, bet ir duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. S. M. siekė ilgiau išvengti susitikimo su policijos pareigūnais, jo nurodytos įvykio aplinkybės keitėsi ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, skirtingai apie įvykį pasakojo ir liudytojams.

Nenustatyta, kad A. B. būtų turėjęs kokią nors priežastį mušti nukentėjusįjį, o S. M. pats pripažino supykęs dėl nukentėjusiojo bandymo paimti iš jo grandinėlę. S. M. ir A. B. nurodė tą pačią konflikto vietą kambaryje šalia fotelio ir lovos. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta lavono radimo vieta kambaryje prie lovos. Nukentėjusiojo kraujo buvo rasta ant medinio lovos galo, tai patvirtina specialisto išvada. Nekyla abejonių, kad toje vietoje vyko grumtynės tarp S. M. ir A. V. ir toje vietoje nukentėjusysis patyrė visus sužalojimus, kurie jam yra nustatyti, sužalojimai padaryti vienu metu.

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad A. V. mirė nuo galvos sumušimo mažiausiai 10 trauminių poveikių. Dėl trauminių poveikių išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir suspaudė galvos smegenis. Specialistė G. A. parodė, kad ji atliko mirusiojo A. V. teismo medicininį tyrimą. Tyrimo metu buvo nustatyti sužalojimai, sukėlę A. V. mirtį. Nustatytos daugybinės kraujosruvos ir nubrozdinimai galvoje, muštinė žaizda dešiniame smilkinyje. Iš tų sužalojimų reikšmingiausi yra sužalojimai veide, būtent dėl to įvyko galvos staigi rotacija. Plyšo kraujagyslės, jungiančios minkštuosius galvos smegenų dangalus su kietuoju dangalu, dėl to pradėjo kraujuoti, išsiliejęs kraujas suspaudė galvos smegenis. Nustatytos minkštųjų audinių kraujosruvos pakaušyje įtakos mirčiai neturi.

Teismo medicinos konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad A. V. galėjo patirti galvos traumą griūdamas iš savo kūno aukščio, dešinio smilkinio muštinė žaizda galėjo būti padaryta galva atsitrenkiant į daiktą, turintį bukabriaunį kraštą. Teisme ekspertas S. P. paaiškino, kad A. V. mirtį lėmė kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, jis užspaudė smegenis. Sužalojimo mechanizmą labai sunku nustatyti, nes nėra tiesioginio galvos smegenų sužalojimo, negalima pasakyti, ar buvo smūgis, ar griuvimas. Šiuo atveju yra tik kraujosruva po kietuoju galvos dangalu, kuri ir lėmė mirtį, ji galėjo atsirasti tiek po smūgio, tiek griūnant. Į galvą suduota apie dešimt smūgių, iš jų keturis galima priskirti griuvimui. Ekspertas pažymėjo, kad nukentėjusiajam buvo suduoti 6 smūgiai į veidą.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad lovos galas, ant kurio buvo rastas nukentėjusiojo kraujas, yra prie fotelio, kur įvyko konfliktas, kur A. V. parkrito ar atsisėdo. Pagal kraujo pėdsakus, muštinės žaizdos pobūdį, medinis lovos galas atitinka objektą, į kurį atsitrenkęs nukentėjusysis galėjo patirti sužalojimą galvos dešinėje pusėje smilkinyje. Nė vienas iš kaltinamųjų nenurodė, kad A. V. įvykio vietoje dar būtų atsikėlęs ir vėl kritęs, todėl kiti trys sužalojimai, kurie būdingi kritimui, galėjo būti padaryti tempiant ir vėl paleidžiant nukentėjusįjį. Iš specialisto išvadų ir ekspertų paaiškinimų matyti, kad kiti nukentėjusiajam veide nustatyti sužalojimai buvo padaryti suduodant 6 smūgius. Dėl trauminių poveikių nukentėjusiajam išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir suspaudė galvos smegenis, nukentėjusysis mirė. S. M. parodymus, kad A. V. jis sudavė du ar tris kartus delnais per veidą paneigia specialistų išvados ir ekspertų paaiškinimai. Ištyrus ir įvertinus visus įrodymus, galima daryti išvadą, kad sužalojimus nurodytus specialisto išvadoje A. V. padarė S. M..

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Byloje nėra duomenų, kad S. M. norėjo nužudyti A. V., tačiau dėl kaltinamojo suduotų smūgių ranka ir koja nukentėjusiajam į galvą, nukentėjusysis A. V. mirė, buvo ne atsitiktinumas, bet dėsninga S. M. nusikalstamų veiksmų pasekmė. S. M., privalėjo suvokti ir suvokė, kad suduodamas smūgius nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą - galvą, kėsinasi į kito žmogaus sveikatą ir gyvybę, numatė, kad gali sunkiai sužaloti A. V. ar net atimti jam gyvybę, ir, nors nenorėjo jo mirties, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, tai yra S. M. veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis bei normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, iš jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008, 2K-302/2010).

S. M. sudavė daugybinius smūgius A. V. į galvą, į krūtinę, į kitas kūno vietas, dėl to nukentėjusysis pradėjo kraujuoti iš galvos, parkrito ir neteko sąmonės, suprato, kad kelia pavojų ne tik nukentėjusiojo sveikatai, bet ir gyvybei, numatė, kad nukentėjusysis gali mirti, tačiau tokioms pasekmėms buvo abejingas, iš nusikaltimo vietos pasišalino, pagalbos nesuteikė, sąmoningai leido pasekmėms kilti. Kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia. S. M. veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

A. B. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrai su S. M. nužudė A. V., būtent: 2016 m. rugsėjo mėnesio naktį į 19 d., laikotarpiu nuo vidurnakčio iki 04.10 val., A. B. namuose – (duomenys neskelbtini), kambaryje, išgertuvių metu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, A. B. dėl nereikšmingo konflikto ir S. M. dėl nukentėjusiojo A. V. provokuojamo elgesio – mėginimo nuimti jam nuo kaklo grandinėlę, veikdami bendrininkų grupe, pirmiausia A. B., o vėliau abu smurtavo prieš nukentėjusįjį ir jį sumušė. A. B. ir S. M. rankomis ir kojomis smūgiavo A. V. į galvą ne mažiau kaip 10 smūgių, krūtinę, nugarą, juosmenį ir klubus ne mažiau kaip 11 smūgių, į rankas ir kojas, už rankų ir pažastų kėlė bei tempė jį ir padarė: daugybines kraujosruvas bei nubrozdinimus dešinės akies obuolio junginėje, kaktoje, nosyje, kairės ausies kaušelyje, dešinio užausio srityje, pakaušio dešinėje ir kairėje, muštinę žaizdą dešiniame smilkinyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, kraujo pratekėjimus po minkštaisiais galvos smegenų dangalais smegenų dešinio pusrutulio sferinio paviršiaus kaktinėje ir momeninėje skiltyse, smilkininės ir pakaušinės skilčių pamatiniame paviršiuje, galvos smegenų kairio pusrutulio sferinio paviršiaus kaktinėje skiltyje, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, antrinėmis kraujosruvomis smegenų kamiene su skysto kraujo prasiskverbimu į smegenų skilvelius, centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, dėl to buvo sunkiai sutrikdyta sveikata (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktas), kraujosruvas krūtinės dešinėje VII-IX tarpšonkauliniuose tarpuose, VI-o šonkaulio lūžį dešinėje, kraujosruvą diafragmos dešiniame kupole, atitinkančius nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, daugybines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus rankose, kojose, kakle, nugaroje, juosmenyje ir klubuose, atitinkančius nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Dėl patirto sunkaus galvos sumušimo sukeltų komplikacijų A. V. 2016-09-19, ne vėliau kaip 8.39 val., įvykio vietoje mirė.

Byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pripažinti, kad kaltinamasis A. B. tyčia nužudė A. V.. Kaltinamasis A. B. savo kaltės nepripažino, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neigė smurtavęs prieš nukentėjusįjį, varęs iš namų. Parodė, kad jo namuose, išgertuvių metu, S. M. su A. V. ginčijosi, triukšmavo, jis ragino juos išeiti. Apie 3 val. pabudęs nuo triukšmo, matė kaip S. M. ištempė A. V. iš fotelio, spyrė nukentėjusiajam. Atsibudęs ryte, rado nukentėjusįjį gulintį negyvą. Nors kaltinamasis S. M. parodė, kad A. V. sudavė du smūgius į galvą ir spyrė A. B., tačiau jo parodymai keitėsi, nebuvo nuoseklūs, todėl nėra pagrindo jais remtis. Be to jų nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Pagal S. M. parodymus, kilus konfliktui su A. V. dėl grandinėlės, jis pažadino A. B., kuris spyrė nukentėjusiajam. Kaltinamasis A. B. aiškino, kad viso konflikto tarp nukentėjusiojo ir S. M. nematė, nes buvo užmigęs, o atsibudo nuo triukšmo. Pagal specialisto išvadoje nustatytą A. V. padarytų sužalojimų skaičių, kaltinamasis S. M. turėjo matyti daugiau smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį, negu nurodo. Todėl jo parodymai neatitinka specialisto išvadoje nurodytų aplinkybių. Šių parodymų nepatvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolai.

Motyvuojamoji dalis

Tiesioginių A. B. kaltės įrodymų padarius nužudymą nėra, o kito kaltinamojo S. M. parodymai prieštaringi, kelia abejonių, jų nepatvirtina jokie kiti įrodymai, neduoda pagrindo daryti vienareikšmę ir neabejotiną išvadą, kad A. B. kaltė įrodyta.

A. B. dėl kaltinimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Dėl D. D. sveikatos sutrikdymo

Nustatyta, kad A. B. savo šeimos nariui D. D. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Kaltinamasis A. B. savo kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, kad D. D. jis nesmaugė, galėjo trinktelėti šepečio kotu, bet to neprisimena. Kaltinamasis patvirtino, kad 2016-11-22 anksti ryte jis susiginčijo su savo sugyventine D. D., kad abu buvo neblaivūs, kad nukentėjusioji buvo sužalota, jis valė kraują. Kaltinamasis teigė, kad su D. D. ne pirmą kartą susiginčijo, buvo nuteistas už smurtą prieš ją. Be to kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, todėl visų įvykio aplinkybių gali neatsiminti. Nukentėjusioji D. D. teisme parodė, kad su A. B. susikivirčijo, susimušė ir susitaikė, toks jų šeiminis gyvenimas. A. B. sudavė jai smūgį, prakirto galvą, ją išvežė į ligoninę. Nukentėjusioji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad A. B. jai sudavė kumščiu smūgį į galvą, krūtinę, smaugė, tada mediniu kotu sudavė į galvą, buvo padaryta muštinė žaizda iš kurios kraujavo. Šias aplinkybes patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. D. D. nustatytas galvos sumušimas su muštine žaizda pakaušyje, sužalojimas nukentėjusiajai buvo padarytas galvą paveikus kietu buku / bukabriauniu daiktu iki 2016-11-22 09.43 val. Nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Liudytojas N. V. patvirtino, kad atėjusi D. D. prašė iškviesti greitąją pagalbą, jos galva buvo kruvina, nukentėjusioji jam paaiškino, kad ją sužalojo A. B.. Įvykio dieną apie sužalotą D. D. buvo gautas pranešimas pagalbos telefonu. Liudytojas P. D. taip pat parodė, kad buvo sutikęs D. D. ir A. B., nukentėjusioji buvo kruvina ir jam paaiškino, kad ją sužalojo A. B.. Todėl nėra jokių abejonių, kad prieš nukentėjusiąją D. D. smurtavo būtent kaltinamasis A. B.. Kaltinamasis suprato, kad smaugdamas nukentėjusiąją, kumščiu suduodamas į galvą ir krūtinę, sukels jai fizinį skausmą, bei šepečio kotu smogdamas į galvą, sutrikdys sveikatą ir to siekė. Kaltinamasis ir nukentėjusioji pripažino, kad jie yra sugyventiniai, kartu gyvena keletą metų, teisme apklausti liudytojai šią aplinkybę taip pat patvirtino.

Esant tokioms aplinkybėms A. B. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

S. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu pripažįstamas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai, kuriuos nurodo S. M., bandymas nutraukti jam nuo kaklo grandinėlę, buvo daromi tyčia, rodo nukentėjusiojo norą tęsti tarp jų buvusį konfliktą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalto, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui.

A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalto, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui, veiką padarė būdamas recidyvistu.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamasis S. M. įvykdė labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) smurtinį nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes ir tuo padariusį ypatingą žalą visuomenei. Kaltinamasis nužudė pažįstamą asmenį, nusikalto veikdamas netiesiogine tyčia, nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai rodo, kad buvo suduota daug smūgių kumščiais, kojomis į įvairias kūno vietas, smurtas buvo intensyvus. S. M. anksčiau neteistas, 2016-01-31 baustas pagal ATPK 178 str. 1 d. už alkoholio vartojimą ar girto pasirodymą viešoje vietoje (t. 3, b. l. 3), dirba UAB „A“, įmonės vadovė V. G. charakterizuoja gerai. Atsižvelgiant į šias, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė artima sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui. Vadovaujantis BK 50 str. 3 d., BVK 63 str. ir 71 str. nuostatomis, bausmę skiriama atlikti pataisos namuose, kadangi neteistam kaltinamajam skirti atlikti bausmę kalėjime nėra pakankamo pagrindo.

A. B. padarė nesunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, du kartus teistas už smurtą prieš tą patį asmenį, buvo skirtos viešųjų darbų ir arešto bausmės, kurios jo elgesio ir požiūrio nepakeitė, todėl skirtina laisvės atėmimo bausmė. Kadangi buvo teistas ir baustas už administracinius teisės pažeidimus, daugiausia dėl alkoholio vartojimo viešose vietose (t. 3 b. l. 139-140, 143-145), nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos. Atsižvelgiant į šias, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė didesnė už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį. Teisiamas už smurtinį nusikaltimą, todėl laisvės atėmimo bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.

Nukentėjusieji K. V. ir R. V. pareiškė civilinį ieškinį, prašydami priteisti iš S. M. ir A. B. kiekvienam po 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti, K. V. prašo priteisti 5125 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 158-161, 135-136). Nurodo, kad A. V. buvo jų brolis, juos siejo stiprus emocinis ryšys. Taip pat jie laidojo savo brolį, laidodami savo brolį A. V., iš viso išleido 5125 Eur, kuriuos prašo priteisti K. V.. Pagal UAB „R“ pateiktą PVM sąskaitą faktūrą 600 Eur kainavo laidojimo paslaugos, papildomai giedotojams sumokėjo 175 Eur, auka bažnyčiai – 100 Eur. Pagal sutartį su L. G. dėl paminklo gamybos ir kapavietės sutvarkymo turės sumokėti 4250 Eur. Prašo priteisti K. V. turtinę žalą 5125 Eur.

Nukentėjusiojo K. V. nurodoma nusikaltimu jam padaryta turtinė žala įrodyta nukentėjusiųjų K. V. ir R. V. parodymais ir pateiktais dokumentais. Pripažinus S. M. kaltu dėl A. V. nužudymo remiantis CK 6.246–6.249 str. atsirado pareiga atlyginti turtinę žalą, susijusią su laidotuvių išlaidomis. Nukentėjusysis pateikė visų turėtų išlaidų patvirtinančius dokumentus, jo turėtos išlaidos yra realios, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo už laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas tenkintinas.

A. B. išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl jam pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestini (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Nukentėjusioji L. V. pareiškė 30 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kadangi dėl jos tėvo A. V. mirties padaryta didelė moralinė žala, ji neteko artimiausio žmogaus (t. 1. b. l. 113-114, 115).

Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismų praktikoje, tarp jų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, yra naudojami ir tokie neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektai, kaip šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai. Jie atspindi žalą padariusio asmens – valstybės – turtinę padėtį ir yra svarbūs teisingos kompensacijos parinkimo požiūriu.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir artimieji giminaičiai, t. y. broliai, seserys, seneliai, vaikaičiai. Nustatyta, kad nužudytojo broliai K. V. ir R. V. laidojo S. J., iki jo mirties kartu dirbdavo, brolis pas juos gyvendavo, bendraudavo, todėl juos siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai, ir dėl brolio netekties nukentėjusieji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, sielvartą.

Nužudytojo dukrai L. V. taip pat padaryta didelė moralinė žala, ji neteko paties artimiausio žmogaus. Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniais nusikalstamais S. M. veiksmais, kuriais buvo nužudytas A. V.. Nukentėjusioji L. V., iki 18 metų amžiaus gyvendavo su tėvu, jos motina sunkiai serga, todėl ši netektis ypač skaudi. Akivaizdu, kad dukra patyrė žalą dėl tėvo netekimo, nes, kaip matyti iš nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, tėvas palaikė ryšį su dukra, jai padėjo suremontuoti butą, kai dirbdavo, teikdavo materialinę paramą.

Nukentėjusieji nurodo, kad su nužudytuoju juos siejo glaudūs socialiniai ir emociniai ryšiai, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, jie kiekvienas turėjo savo interesus ir atskirą gyvenimo būdą. Be to, svarbu pažymėti, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, greta minėtų, turinčių lemiamą reikšmę pinigais įvertinant neturtinės žalos dydį kriterijų, atsižvelgiama ir į kaltininkų turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiųjų ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Nors kaltinamasis neturi daug turto ar didesnių pajamų, bet yra darbingas, pakankamai išsilavinęs, kad turėtų galimybę atlyginti civilinį ieškinį. Įvertinus visas šias aplinkybes, atsižvelgiant į neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, civiliniai ieškiniai L. V. dėl 30000 eurų, K. V., dėl 10000 eurų, R. V. dėl 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, mažintini, priteisiant iš kaltinamojo S. M. nukentėjusiajai L. V. 15000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, K. V. 5000 eurų, R. V. 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Tenkintinas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 48,70 eurų civilinis ieškinys už suteiktas D. D. asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Žala kilo dėl nusikalstamų kaltinamojo A. B. veiksmų. Jos dydis nustatytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (t. 2, b. l. 179–184).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusiųjų L. V., K. V., R. V. interesus atstovavo advokatas Edvardas Staponkus, tą patvirtina pateikti dokumentai apie apmokėjimą už teisinės pagalbos suteikimą (5 t., b. l. 169, 170, 171), šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamųjų. Atsižvelgiant į nukentėjusiųjų atstovo darbo ir laiko sąnaudas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kiekvieno nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos po 300 eurų advokato Edvardo Staponkaus paslaugoms apmokėti yra realios ir pagrįstos, priteistinos iš S. M..

Pratęstinas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas S. M. į jam priklausantį turtą: 681/1430 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),31/100 pastatų, gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas unikalus Nr. 5696-1000-1020, šiltnamis unikalus Nr. 5696-1000-1064, (duomenys neskelbtini), 1/3 kitų inžinerinių statinių unikalus Nr. 5696-1000-1075, (duomenys neskelbtini), 1/4 kitų inžinerinių statinių unikalus Nr. 4400-3132-51550, (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas banko sąskaitose, auksinę grandinėlę, saugomą Klaipėdos AVPK, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, kol bus atlyginti civiliniai ieškiniai.

Kaltinamasis A. B. buvo suimtas, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos 312,66 eurų dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo negali būti priteistos (BPK 51 str. 1 d. 7 p.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pasibaigus kasacinio apskundimo terminio daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi Klaipėdos apskrities VPK KP Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos saugykloje: A. V. drabužiai sunaikintini, telefonas SIM kortelė, 53 centai grąžintini nukentėjusiesiems, o jiems atsisakius paimti, sunaikintini, S. M. megztinis grąžintinas savininkui; DNR ėminys; lovos medinis galas, 2 stikliniai buteliai nuo degtinės, cigarečių nuorūkos, 2 cigarečių pakeliai, šakutė, šaukštas, prie bylos saugomos skaitmeninės laikmenos (CD ir DVD) su įvykio vietos apžiūrų nuotraukomis, A. V. kūno teismo medicininio tyrimo nuotraukomis, A. B. rankų nuotraukomis, telekomunikacijų įvykiais, parduotuvės kamerų vaizdo įrašu, akistatos vaizdo įrašu, pranešimo GMP garso įrašu, įtariamųjų parodymų patikrinimo vietoje nuotraukomis, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 11 metų.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose. S. M. pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – suėmimą. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016-09-20 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – suėmimą. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016-09-22 iki 2016-09-23, nuo 2016-11-22 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. B. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, išteisinti, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šią veiką.

Priteisti iš S. M. atlyginti K. V. turtinę žalą 5125 Eur ir neturtinę žalą L. V. 15000 eurų, K. V. 5000 eurų, R. V. 5000 eurų, kitą ieškinio dalį atmesti. Priteisti iš S. M. nukentėjusiesiems išlaidas už advokato paslaugas L. V. 300 eurų, K. V. 300 eurų, R. V. 300 eurų.

A. B. nukentėjusiųjų L. V., K. V., R. V. pareikštus civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš A. B. 48,70 eurų Klaipėdos teritorinei ligonių kasai už suteiktas D. D. asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

S. M. pratęsti laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą į jam priklausantį turtą: 681/1430 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 31/100 pastatų, gyvenamasis namas unikalus Nr. 5696-1000-1010, tvartas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis unikalus Nr,. (duomenys neskelbtini), 1/3 kitų inžinerinių statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 kitų inžinerinių statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas banko sąskaitose, auksinę grandinėlę, saugomą Klaipėdos AVPK, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, kol bus atlyginti civiliniai ieškiniai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymą priteisti iš A. B. teisinės pagalbos išlaidas 312,66 eurų atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pasibaigus kasacinio apskundimo terminio daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Klaipėdos apskrities VPK KP Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos saugykloje: A. V. drabužius sunaikintini, telefoną, SIM kortelę, 53 centus grąžintini nukentėjusiesiems, o jiems atsisakius paimti, sunaikintini, S. M. megztinis grąžinti savininkui; DNR ėminį; lovos medinis galą, 2 butelius, cigarečių nuorūkas, 2 cigarečių pakelius, šakutę, šaukštą, prie bylos saugomas skaitmenines laikmenas (CD ir DVD) su įvykio vietos apžiūrų nuotraukomis, A. V. kūno teismo medicininio tyrimo nuotraukomis, A. B. rankų nuotraukomis, telekomunikacijų įvykiais, parduotuvės kamerų vaizdo įrašu, akistatos vaizdo įrašu, pranešimo GMP garso įrašu, įtariamųjų parodymų patikrinimo vietoje nuotraukomis, sunaikintini.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, suimtiems nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.