Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Alytaus skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kadangi sūnus Vokietijoje paskutinius savo gyvenimo metus gyveno ir dirbo, todėl šiuo lengvuoju automobiliu faktiškai visą laiką naudojosi ir važinėjo ji, o sūnus juo važinėdavo tik grįžęs atostogauti ir pailsėti į Lietuvą. Po jo mirties ji buvo įsitikusi, kad paveldėjimo teisės į šį lengvąjį automobilį jai pereina savarankiškai, kaip jo motinai ir vienintelei įpėdinei, juo labiau, kad sūnus nebuvo susituokęs, vaikų neturėjo. Sūnaus tėvas A. J. (duomenys neskelbtini)mirė. Ji yra vienintelė sūnaus turto pirmos eilės įpėdinė.

Neseniai nusprendė šį lengvąjį automobilį parduoti, nes jis yra pakankami senas ir reikalauja daug priežiūros. Kreipėsi į VĮ „Regitra“ dėl šio automobilio pardavimo, kur sužinojo, kad šis lengvasis automobilis jau yra automatiškai išregistruotas, kadangi jo savininkas yra miręs, o dėl jo turto paveldėjimo niekas nesikreipė. VĮ „Regitra“ darbuotojai paaiškino, kad po sūnaus mirties ji turėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius po palikimo atsiradimo ir jai pasiūlė kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Sūnaus palikimą – automobilį yra priėmusi ir jį valdo, nes šiuo lengvuoju automobiliu naudojasi ir jį saugoja savo gyvenamojo namo kieme tiek iki pat sūnaus mirties, tiek ir po sūnaus mirties.

Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Alytaus skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Teisme gautas jų atsiliepimas į pareiškimą, kuriame prašoma nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant, neprieštarauja pareiškėjos prašymui, sprendimą šioje byloje prašo priimti teismo nuožiūra (b. l. 18-19).

Byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais - faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjo Ž. J. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str. 1 d.) ir šis turtas įpėdiniams, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Ž. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Mirusiojo turto įstatyminiai įpėdiniai yra pareiškėja L. J., kuri yra mirusiojo motina (b. l. 10). Mirusiojo tėvas ir pareiškėjos buvęs sutuoktinis yra miręs (duomenys neskelbtini) (b. l. 10, 12, 15). Duomenų, kad mirusysis Ž. J. būtų turėjęs sutuoktinę ar vaikų, byloje nėra.

Paveldėjimo byla po Ž. J. mirties nėra užvesta (b. l. 6).

Po Ž. J. mirties atsirado palikimas - transporto priemonė ,,V. P. V.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).

Pareiškėjos nurodymu, nors pareiškėja pas notarą per tris mėnesius po palikimo atsiradimo nesikreipė, tačiau faktiškai sūnaus palikimą (automobilį) yra priėmusi ir jį valdo, minėtu turtu rūpinosi, jį prižiūrėjo, naudoja savo reikmėms. Minėtas aplinkybes patvirtina liudytojas N. K., kuris yra mirusiojo Ž. J. draugas, ir kuris nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir išdėstyta pareiškėjos pareiškime.

Suinteresuotas asmuo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Alytaus skyrius neprieštarauja, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo sūnaus Ž. J. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti (b. l. 18-19).

Tokiu būdu, bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, jog po Ž. J. mirties jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti, priėmė mirusiojo Ž. J. motina L. J..

Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, duomenų, kad paveldėjimo byla po Ž. J. mirties būtų užvesta byloje taip pat nėra, darytina išvada, kad nors L. J. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau ji priėmė savo sūnaus Ž. J. palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Iš pareiškėjos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sūnaus Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos L. J. 5,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.