- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-19
- Bylos Nr.
- 1S-803-397/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- R. Š.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Š. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisijos) 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą taikyti R. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. Š. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą 8 metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2022 m. sausio 26 d.
2. Komisija 2018 m. rugpjūčio 23 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalį, nes nuteistojo elgesys ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Žemesnės instancijos teismas
3. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodamas tuo, kad surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis savo elgesį ir pažiūras pakeitė taip stabiliai, kad toliau būtų galima jį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis R. Š. skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo.
4.1. Skunde apeliantas teigia, jog teismas tinkamai neinformavo apie Komisijos nutarimo nagrinėjimą. Jam buvo pranešta, kad byla bus nagrinėjama 2018 m. rugsėjo 27 d., tačiau faktiškai buvo išnagrinėta ir nutartis priimta 2018 m. rugsėjo 20 d. Be to, jis nebuvo informuotas apie prokuroro skundą, kuris minimas nutartyje, todėl negalėjo pateikti atsiliepimų į jį.
4.2. Taip pat skundo autorius teigia, jog nutartis nemotyvuota ir Komisijos išdėstytų argumentų nepaneigia. Pažymi, jog jis pataisos namuose charakterizuojamas tik teigiamai – nebaustas, skatintas iš viso 9 kartus, šiuo metu bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, mokėsi, įgijo specialybę, dirba, laisvėje turės gyvenamąją vietą ir darbą. Į trumpalaikes išvykas buvo išleistas 42 kartus, 15 kartų šių išvykų metu buvo tikrintas, tačiau pažeidimų nefiksuota. Nurodo, jog turi finansinių įsipareigojimų, kuriuos būdamas laisvėje ir gavęs geriau apmokamą darbą galėtų greičiau padengti. Pažymi, jog Komisijos siūlomos priemonės ir pareigos lygtinio paleidimo metu yra labai griežtos.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo R. Š. skundas atmestinas.
7. Nuteistasis skundžia nutartį dėl padarytų procesinių pažeidimų, o taip pat dėl netinkamai pritaikytų teisės normų, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo pagrįstumo klausimą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus ir susipažinusi su pateikta medžiaga, konstatuoja, jog skunde pagrįstai nurodoma, kad nuteistasis nebuvo tinkamai informuotas apie Komisijos nutarimo nagrinėjimo datą ir laiką, taip pat nebuvo informuotas apie prokuroro skundą (atsiliepimą), tačiau padaryti pažeidimai neturėjo įtakos teisingo ir pagrįsto sprendimo priėmimui, todėl patys savaime negali būti pagrindu skundžiamą nutartį naikinti.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis klaidingai buvo informuotas, kad Komisijos nutarimas dėl jo lygtinio paleidimo teisme bus nagrinėjamas ne 2018 m. rugsėjo 20 d., o 2018 m. rugsėjo 27 d. (b. l. 17), tačiau ši aplinkybė pati savaime nesutrukdė nuteistajam pasinaudoti procesinėmis teisėmis, nes BPK 360 straipsnio 1 dalis numato, jog klausimai dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijų nutarimų nagrinėjami rašytinio proceso tvarka ir asmenys į teismo posėdį nešaukiami. Byloje nėra duomenų, kad iki skundžiamos nutarties priėmimo ar iki 2018 m. rugsėjo 27 d. nuteistasis apylinkės teismui būtų pareiškęs kokių prašymų ar nušalinimų dėl Komisijos nutarimo nagrinėjimo. Apie tai, kad nurodžius neteisingą datą, būtų pažeistos konkrečios nuteistojo procesinės teisės, nenurodo ir pats skundo autorius. Apeliantas taip pat teigia, teigia, jog jis nebuvo informuotas apie prokuroro skundą ir jam nebuvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimus, tačiau pažymėtina, jog teisme buvo gautas tik prokuroro atsiliepimas dėl nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Jame nebuvo išsakyta Komisijos nutarimo išvadų nepagrįstumo argumentų, tokie argumentai nenagrinėti ir dėl jų nutartyje nepasisakyta. Dėl šių aplinkybių prokuroro atsiliepimo įvardijimas nutartyje skundu vertinamas klaida, neturėjusia esminės reikšmės nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, nes dėl to nuteistojo procesinės teisės nebuvo pažeistos. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis turėjo galimybę savo procesinėmis teisėmis pasinaudoti paduodant apeliacinį skundą, kas ir buvo padaryta.
9. Skundo argumentus dėl nutarties nepagrįstumo, netinkamai įvertintų aplinkybių teisėjų kolegija taip pat vertina kaip nepagrįstus ir juos atmeta.
10. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
11. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).
12. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. Š. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad nuteistasis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga taikyti lygtinį paleidimą – nuteistojo elgesio, nuostatų pokyčiai, kurie lemia žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir (arba) jos ryškų, ženklų, akivaizdų sumažėjimą, ir kurie leidžia pagrįstai manyti, jog laisvėje nuteistasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, sugebės laikytis jam taikomų apribojimų, nepažeidinės įstatymų ir gerbs visuomenines elgesio taisykles. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais, jog tokiai išvadai šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo.
13. Iš tiesų R. Š. pataisos įstaigoje charakterizuojamas teigiamai – šiuo metu bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, dirba, drausmine tvarka nebuvo baustas, skatintas 9 kartų, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir šiuo metu vertinama kaip vidutinė – 41 balas. Be to, nėra duomenų, kad nuteistojo pažanga keičiant savo elgesį ir mažinant nusikalstamo elgesio riziką buvo akivaizdi, ženkli ir pakankama spręsti, kad asmuo toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados bei Komisijos nutarimo, 2016 m. spalio 13 d. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama 51 balu. Laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2018 m. sausio 25 d. ji sumažėjo 10 balų iki 41 balo, tačiau vis dar išliko vidutinė. Tuo tarpu nuo 2018 m. sausio 25 d. iki Komisijos nutarimo priėmimo dienos nusikalstamo elgesio rizika nepakito, nesumažėjo nei vienu balu, ir išliko tokia pati – 41 balas. Tai, kad nuo paskutinio vertinimo nusikalstamo elgesio rizika nesumažėjo, liko vidutinė, nurodyta ir socialinio tyrimo išvadoje. Pažymėtina ir tai, jog bendroje balų sistemoje statiniai balai, t. y. tie kurie negali kisti, sudaro mažiau nei pusę, t. y. 20 balų. Kai tuo tarpu dinaminiai veiksniai, t. y. tie, kuriuos nuteistasis gali pakeisti, sumažinti, sudaro iš viso 21 balą ir nuo paskutinio vertinimo, kaip jau minėta, jie nesumažėjo nei vienu balu.
14. Be to, nors nurodoma, jog nuteistasis atlikdamas bausmę dirba, dengia skolas, darbą turėtų ir laisvėje, kaltę dėl nusikaltimo pripažįsta, tačiau nepaisant to socialinio tyrimo išvadoje lėšų tvarkymas ir nuteistojo mąstymas bei elgesys vis dar įvardijami aktualiais kriminogeniniais veiksniais, keliančiais riziką dėl pakartotinio nusikalstamumo. Pažymėtina, jog vienas iš pagrindinių bausmės tikslų yra pasiekti, kad asmuo nebedarytų naujų nusikalstamų veikų, o taip pat apsaugoti visuomenę nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl ir lygtinio paleidimo taikymo pagrindinė sąlyga yra pagrįstas manymas, kad asmuo nebedarys naujų nuskalstamų veikų. Tam ypatingai svarbus yra paties nuteistojo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką. Socialinio tyrimo išvadoje deklaruojama, kad nuteistasis kaltę pripažįsta, tačiau, kaip matyti, nuteistasis iš esmės savo elgesį pateisina, neigiamai nevertina. Kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, pradžioje skundo autorius kaltės dėl paskutinio nusikaltimo ilgai nepripažino, jautėsi neteisingai nuteistas. Vėlesnių pokalbių metu nurodė, kad tai, ką pripažino teismas, niekas nenuginčys, todėl jis kaltę pripažįsta, o pastaruoju metu nusikaltimo priežastis įvardijo kaip jo išprovokavimą fiziniais veiksniais, jam sukeltą fizinį skausmą. Pažymėtina, jog šis nusikaltimas sunkus, jo pasekmės neatstatomos, pasikėsinta į labiausiai saugomą teisinį gėrį – žmogaus gyvybę, todėl sprendžiant dėl to, ar asmuo gali sėkmingai integruotis į visuomenę ir ar yra pagrindas tikėti, kad jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, paties asmens požiūris į jo padarytą nusikalstamą veiką yra ypatingai reikšmingas. Šiuo atveju, požiūris į paskutinį nusikaltimą, taip pat tai, kad asmuo anksčiau teistas, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausme, be to, praeityje bausmės vykdymo atidėjimo metu yra padaręs naują nusikaltimą, sudaro pagrindą abejoti apelianto elgesio, nuostatų ir požiūrio stabilumu bei tikrumu, kas leistų tikėtis, kad jis laisvėje nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų.
15. Kolegija taip pat pažymi, jog, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, padaryto nusikaltimo sunkumas ir pavojingumas, bausmės dydis negali būti esminėmis, tačiau, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta, kokią įtaką jo elgesiui turėjo anksčiau taikytos poveikio priemonės. Šiuo atveju apelianto padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, o taip pat ir tai, kad jis anksčiau ne kartą teistas, tame tarpe ir realia laisvės atėmimo bausme, tačiau akivaizdu, bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes apeliantas ir vėl nusikalto, jo nusikaltimai sunkėjo ir nusikaltimas, už kurį šiuo metu atlieka bausmę, sunkiausias iš visų kitų ankstesnių teistumų, sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.
16. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, sutiktina su išvada, jog jos šiuo metu dar neleidžia patikimai spręsti apie tvirtą nuteistojo pažangą keičiant mąstymą ir elgesį bei kitus kriminogeninius veiksnius ir nesuteikia pagrindo išvadai, jog šiuo metu R. Š., būdamas lygtinai paleistas, iš tiesų sugebės laikytis jam skirtų įpareigojimų, draudimų, suvaržymų, sugebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti bei nedaryti naujų teisės pažeidimų. Skundo argumentai nepaneigia nutarties motyvų ir argumentų, nesuteikia pagrindo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, todėl nuteistojo skundas atmetamas, nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo R. Š. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.