Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Daivai Kaminskaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajai K. Y., gynėjui advokatui Ruslan Mazurov, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. Y. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo K. Y. nuteista pagal LR BK 138 str. 1d. laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant nuteistąją be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, iki 2007 m. gegužės 28 d. neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Nuosprendžiu iš K. Y. priteista 1000(vienas tūkstantis) litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam V. B. bei 250 litų procesinėms išlaidoms-nukentėjusiojo advokato pagalbai apmokėti. Taip pat, iš nuteistosios Valstybinei ligonių kasai priteista 317,50 Lt (trys šimtai septyniolika litų 50 centų).

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Y. nuteista už tai, kad 2005-11-16 apie 19.30 val. Kaune, Vinčų gatvėje, prie namo Nr. 5, tyčia, ne mažiau dviejų kartų ranka sudavė V. B. į galvos sritį, padarydama nukentėjusiajam V. B. nosies kaulų lūžį, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Atsikirtimuose į apeliacinį skundą nukentėjusysis V. B. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normas. Liudytojų T. R., G. V., R. K., E. M. parodymai nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, šališki ar neobjektyvūs. Teigia, kad nuteistoji konfliktiška, ji tyčia jam sudavė smūgį į veidą, dėl ko lūžo nosis. Taip pat, nurodo, kad liudytoja T. N. įvykio vietoje nebuvo, yra artima nuteistosios draugė, liudytojai A. J., V. J. ir A. J. yra nuteistosios šeimos nariai, teismas teisingai vertino jų parodymus kaip suinteresuotų asmenų, nes jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Tai, kad liudytoja T. R. yra silpnos sveikatos, nukentėjusiojo teigimu, nėra pagrindas netikėti jos parodymų sąžiningumu ir objektyvumu. Nuteistosios nurodytos aplinkybės, kad ji turėjo realų pagrindą bijoti nukentėjusiojo, nepatvirtintos jokiais rašytiniais įrodymais. Dėl būtinosios ginties nukentėjusysis nurodo, kad jo elgesys negali būti laikomas pavojingu kėsinimusi remiantis vien tik nuteistosios subjektyviu vertinimu, be to, nuteistoji pati sau prieštarauja iš pradžių teigdama, kad rankoje turėjo telefoną, vėliau, kad jokių daiktų rankoje neturėjusi. Nukentėjusysis teigia, kad civiliniai ieškiniai priteisti pagrįstai, jis neabejotinai patyrė moralinė žalą dėl įvykio, emocinius sukrėtimus ir baimę, fizinį skausmą, dvasines kančias, negalėjo ramiai miegoti naktimis, pašalinių žmonių akivaizdoje pažeminta jo, kaip garbingo žmogaus reputacija.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, teismo nuosprendį panaikinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios K. Y. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus, teismo išvados motyvuotos ir pagrįstos nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Nuteistosios kaltė, įvykdžius LR BK 138 str. 1d. numatytą nusikaltimą, pilnai įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirta ir nuosprendyje įvertinta įrodymų visuma.

Pirmosios instancijos teismas, įrodinėdamas nuteistosios kaltę sužalojus nukentėjusįjį ir savo veiksmais nesunkai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą, pagrįstai rėmėsi paties nukentėjusiojo V. B., liudytojų T. R., G. V., R. K., E. M. parodymais, specialisto išvada. Nukentėjusiojo parodymai logiški, nuoseklūs ir nekintantys nuo baudžiamojo proceso ir tyrimo pradžios, jie nekito ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis turėtų realų pagrindą apkalbėti nuteistąją. Nenustatyti ir duomenys, patvirtinantys, kad nukentėjusysis davė melagingus parodymus. Be to, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie tai, kad jį tyčiniais veiksmais sužalojo nuteistoji, patvirtina ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir kitų byloje apklaustų asmenų, tai liudytojų T. R., G. V., R. K., E. M. parodymai. Šių liudytojų, parodymai taip pat buvo nuoseklūs nuo tyrimo pradžios, ikiteisminio tyrimo metu parodytas aplinkybes, jie patvirtino ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Byloje taip pat nenustatyta jokie objektyvūs duomenys, patvirtinantys, kad šie liudytojai būtų turėję realų pagrindą apkalbėti nuteistąją, nenustatyta taip pat ir duomenų dėl šių liudytojų parodymų melagingumo. Juo labiau, kad liudytojai buvo įspėti dėl būtinumo duoti teisingus parodymus, išaiškinta baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų davimą, jie teismui prisiekė sakyti tiesą. Gi, liudytojai A. J., A. J., V. J. yra nuteistosios šeimos nariai, du nepilnamečiai vaikai, bei pačios nuteistosios sutuoktinis. Šie asmenys saistomi su nuteistąja artimais socialiais ryšiais, jie yra vienos šeimos nariai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino kritiškai. Tuo tarpu kiti aukščiau paminėti liudytojai T. R., G. V., R. K., E. M., nesusiję artimais ryšiais nei su nukentėjusiuoju, nei su nuteistąja. Be to, A. J., A. J., V. J. parodymai nenuoseklūs, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pastarieji liudytojai nurodė, kad nuteistosios vyras V. J. įvykio metu stovėjo atokiau nuo V. B. ir K. Y., tačiau šiuos jų parodymus paneigia paties nukentėjusiojo ir liudytojos T. R. parodymai. Be to, liudytojas A. J. parodė, kad iš rūsio pirmieji išbėgo jo tėvai, t.y. nuteistoji ir jos vyras, o po to išėjo nukentėjusysis, tačiau tiek pačios nuteistosios, tiek ir nukentėjusiojo bei kitų liudytojų parodymais nustatyta, kad pirmas iš rūsio išėjo nukentėjusysis, o po jo nuteistoji ir jos vyras. Teismas pagrįstai nesirėmė ir liudytojos T. N. parodymais, nes ši liudytoja yra artima nuteistosios draugė, be to, jos parodymai nėra nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu ji teigė mačiusi, kad įvykio metu nukentėjusiajam bėgo iš nosies kraujas, tačiau nagrinėjant bylą pirmąja instancija nurodė, kad kraujas nebėgo.

Pirmosios instancijos tesimas pagrįstai rėmėsi T. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais, ir nagrinėjant bylą pirmąja instancija teismo posėdžio metu pagarsintais parodymais. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad liudytoja serga ir sunkai vaikšto, nepaneigia tos aplinkybės, kad ji matė pro langą įvykį ir matė kaip moteris, t.y. nuteistoji K. Y. sudavė nukentėjusiajam ranka į veidą. Ta aplinkybė, kad liudytoja yra T. R., t.y. moters, kuri iš karto po konflikto vertėjavo nukentėjusiajam kalbant su policijos pareigūnais, dukra, neduoda pagrindo abejoti liudytojos parodymų tikrumu, nes liudytoja pati matė šį įvykį pro langą. Tai, kad pro šios liudytojos langą matosi kiemas ir įvykio vieta, patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas liudytojas L. G.. Be to, tą aplinkybę, kad tuo metu, kai vyko konfliktas, kurį T. R. matė pro virtuvės langą, virtuvėje buvo ir jos mama T. R., T. R. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šios liudytojos parodymais, įrodinėdamas nuteistosios kaltę. Minėtos liudytojos T. R. parodymai pilnai atitiko nukentėjusiojo nurodytoms aplinkybėms apie nusikaltimo padarymo vietą, nusikaltimą padariusį asmenį, nuteistosios atliktus nusikalstamus veiksmus. Teismui nebuvo pagrindo abejoti tuo, kad nuteistoji tikrai smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, nes šį faktą nuteistoji pripažino ir į įvykio vietą atvykusiam policijos darbuotojui E. M.. Minėtas liudytojas teisme patvirtino, kad įvykio vietoje nuteistoji jam pripažino trenkusi nukentėjusiajam.

Apeliantė skunde nurodo, kad ji gynėsi nuo nukentėjusiojo, tačiau šis jos teiginys yra deklaratyvus, nepagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl atmestinas.

LR BK 28 straipsnio 2dalis numato, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teise, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, gintis galiama tik nuo kėsinimosi, kuris yra pavojingas, akivaizdus ir realus.

Nuteistosios K. Y. nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusiojo puolimas pasireiškė tuo, kad jis kėlė ranką, nelogiškas, ir negali būti vertinamas kaip realiai gresiantis smurtu pavojingas veiksmas. Be to, tai prieštarauja pačios nuteistosios nurodytoms aplinkybėms, kad nukentėjusysis ne ranka, o būtent galva atsitrenkė į jos, t.y. nuteistosios ranką su telefonu. Priešingai, iš visų bylos aplinkybių matyti, kad konflikto iniciatoriai buvo nuteistoji su savo vyru. Tiek pati nuteistoji, tiek jos vyras nurodė, kad jie pirmi išėjo aiškintis su kaimynu. Tai patvirtinama ir liudytojo G. V. parodymais, kuris patvirtino, kad į rūsį, kuriame nukentėjusysis ir kiti asmenys žaidė domino, įsiveržė kaltinamoji ir jos vyras, kad nuteistosios vyras priekaištavo nukentėjusiajam, kodėl šis ne va nepalieka jo žmonos, K. Y. ramybėje, koliojosi, buvo susikibę už atlapų, bet paskui išėjo į lauką. Kad nukentėjusysis buvo agresyvus, ar galėjo pulti, nepatvirtino nei liudytoja T. R., nei G. V., nei R. K.. Kad nukentėjusysis puolė nuteistąja nurodė nuteistosios šeimos nariai ir jos artima draugė T. N., tačiau nei vienas iš jų nenurodė, kaip tas puolimas pasireiškė objektyviai. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, kad nuteistajai iš nukentėjusiojo pusės buvo realiai gręsiantis pavojus, t.y. buvo būtinoji būtinosios ginties teisėtumo sąlyga- pavojingas, akivaizdus ir realia gresiantis kėsinimasis.

Nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad teismas neįvertino to, jog ji fiziškai silpnesnė už nukentėjusįjį, nes yra moteris, o nukentėjusysis buvęs profesionalus karininkas. Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis net jei ir buvo praeityje profesionalus karininkas, nepatvirtintina, kad jis yra fiziškai stipresnis bei nepaneigia tos aplinkybės, kad nuteistoji smogė ranka nukentėjusiajam į veidą. Vien fizinis pranašumas ar silpnumas neduoda pagrindo išvadai, kad fiziškai stipresnis visada pradeda konfliktą, o fiziškai silpnesnis gali tik nukentėti, tačiau negali pats vartoti smurto fiziškai stipresnio asmens atžvilgiu. Teismo išvada dėl nuteistosios tyčinės kaltės suduodant smūgį nukentėjusiajam, pagrįsta visų bylos aplinkybių vertinimu, tiek nukentėjusiojo ir nuteistosios elgesio iki paties smūgio sudavimo, tiek ir po smūgio sudavimo. Pažymėtina, kad liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E. M. patvirtino, kad moteris, t.y. nuteistoji, pati prisipažino, kad tai ji trenkė nukentėjusiajam, Gi, liudytojas nenurodė, kad nuteistoji būtų sakiusi, jog ji gynėsi nuo realiai gresiančio pavojaus. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios veiksmai negali būti vertinami kaip būtinosios ginties požymiai, nes nėra būtinojo požymio- realiai gresiančio kėsinimosi. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino surinktus byloje įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog K. Y. yra kalta įvykdžiusi LR BK 138 str. 1d. numatytą nusikaltimą, nuteistosios veika kvalifikuota teisingai.

Bausmė nuteistajai paskirta teisingai. Pirmos instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimo motyvus, lengvinančias bei sunkinančias atsakomybę aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.

Skirdamas bausmę K. Y., teismas įvertino tai, kad jos padarytas nusikaltimas nesunkus, yra tyčinis, smurtinis. Atsižvelgė į tai, kad nuteistoji praeityje neteista, nėra nei atsakomybę sunkinančių, nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių, augina du nepilnamečius vaikus, žalos neatlygino, nukentėjusiojo neatsiprašė. Teismas įvertino visas šias aplinkybes, jų tarpusavio santykį ir pagrįstai skyrė nuteistajai laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams bei įpareigojo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir iki 2007 m. gegužės 28 dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Įvertinusi padarytos veikos pavojingumą ir pačios nuteistosios pavojingumą, kolegija sprendžia, kad paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus.

Nepagrįstas nuteistosios argumentas dėl civilinio ieškinio. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šių reikalavimų teismas nepažeidė, nustatydamas neturtinės žalos dydį ir ją priteisdamas. Kadangi nuteistoji pagrįstai pripažinta atlikusi nusikalstamus veiksmus ir nuteista pagal LR BK 138 str. 1d., todėl civiliniai ieškiniai priteisti pagrįstai. Pažymėtina, kad pati nuteistoji neginčija civilinių ieškinių dydžio.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumą, pasekmes, nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, į tai, kad nukentėjusysis buvo pažemintas kaimynų akivaizdoje, taip pat į tai, kad sužalojimas nepaliko jokių liekamųjų reiškinių, kaltinamosios realią galimybę atlyginti žalą ir pagrįstai priteisė iš K. Y. nukentėjusiajam 1000 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Kadangi Valstybinės ligonių kasos ieškinys pagrįstas byloje esančiais objektyviais duomenimis (t.1.b.l.110) dėl išlaidų, susijusių su nukentėjusiojo gydymu po įvykio, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad Valstybinei ligonių kasai priteista iš nuteistosios 317,50 (trys šimtai septyniolika litų 50 centų) pagrįstai.

Byloje objektyviais duomenimis taip pat pagrįstas ir nukentėjusiojo išlaidos advokato paslaugoms, kas remiantis LR BPK 106 str. 2d. pripažįstama procesinėmis išlaidomis. Jos iš nuteistosios priteisto nukentėjusiajam pagrįstai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos įvykio, nusikaltimo sudėties, nuteistosios kaltės, paskirtos bausmės, civilinių ieškinių pagrįstumo ir jų dydžių, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Teisinių pagrindų jį naikinti ar keisti skundo motyvais nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistosios K. Y. apeliacinį skundą atmesti.