- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-14
- Bylos Nr.
- 1-249-641/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 70-1-96-2-00001-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Milvydaitė
- Civilinis ieškovas
- J. A.
- Kaltinamasis
- V., B.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė, Erika Jasiūtė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. 2011 m. spalio 22 d. apie 13.50 val., Šiaulių r., Kuršėnų m., L. Ivinskio gatvės daugiabučio namo Nr. 3 kieme, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam J. A., o būtent: sudavė kumščiu ne mažiau kaip 2 kartus nukentėjusiajam J. A. į veido sritį, sudavė kumščiu ne mažiau kaip 12 kartų į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. A. nosies kaulų lūžį, dėl ko nukentėjusiojo J. A. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.
V. B. buvo kaltinamas tuo, jog 2011 m. spalio 22 d. apie 13.50 val., viešoje vietoje, Šiaulių r., Kuršėnų m., L. Ivinskio gatvės daugiabučio namo Nr. 3 kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pašalinių asmenų akivaizdoje, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai - sudavė nukentėjusiajam J. A. ne mažiau kaip 21 smūgių kumščių į galvą ir į nugarą, ir taip sutrikdė visuomenės rimtį.
Viešosios tvarkos pažeidimas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas
Dėl pareikšto kaltinimo V. B. neprisipažino ir parodė, kad 2011-10-22 buvo išgėręs 2 butelius alaus, tačiau girtas nesijautė. Pasiūlė N. D. atvažiuoti pas jį ir išsiaiškinti, tačiau atvažiavo 9 vyrai. Du iš jų atvažiavo automobiliu AUDI, į kurių automobilį jis buvo atsisėdęs, klausė, ar atvažiavo dėl muštynių. Į kiemą atvažiavo taksi automobilis ir užstatė įvažiavimą į kiemą. Iš taksi automobilio išlipo J. A. ir V. J.. Prie jo priėjęs J. A. paklausė, kokių turi problemų. Jis atsakė, jog nori kalbėtis su N. D.. J. A. jam sudavė į veidą. Gindamasis jis sudavė J. A. atgal. Tada J. A. jam sudavė kelis smūgius į galvą ir jie susigrūmė. J. A. įkišo jo galvą pro praviras taksi automobilio dureles į mašinos vidų ir jį mušė. Bemušant išgirdo, jog jo dukra šaukia, kad baigtų jį mušti ir iškvietė policiją, tačiau jis pats nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą, kad jį sumušė J. A.. Ant J. A. veido kraujosruvų nematė. J. A. buvo girtas ir buvo suklupęs ant žemės. Jis J. A. sudavė 2 smūgius: pirmą smūgį sudavė gindamasis nuo J. A., o antrą smūgį sudavė gindamas savo dukrą nuo J. A.. Nepamena kur J. A. smūgiavo. Mano, jog galėjo sulaužyti J. A. nosį. Teigia, jog J. A. nepažinojo ir neturėjo jokio tikslo jį mušti. Civilinio ieškinio nepripažįsta.
Nukentėjusysis J. A. parodė, kad 2011-10-22 pas jį namuose svečiavosi N. D.. Abu gėrė alų. Jis buvo neblaivus. N. D. nuolat kalbėjo telefonu, nes jam vis skambinėjo V. B.. Iš pokalbio suprato, jog jie kalbėjosi apie kažkokį raktą. N. D. jam paaiškino, kad nuomojosi iš V. B. butą ir negrąžino rakto nuo pašto dėžutės. Jis pasiūlė atiduoti V. B. pinigus už pašto dėžutę, kad nebūtų problemų. Kai V. B. vėl paskambino N. D., atsiliepė jis. V. B. telefonu jam iš karto pradėjo grasinti ir pasiūlė susitikti. Kadangi norėjo padėti N. D. išsiaiškinti su V. B. dėl negrąžinto pašto dėžutės rakto, važiavo susitikti su V. B.. Jis V. B. nepažinojo. Išsikvietė taksi, kurį vairavo V. J.. Važiuodami susitikti su V. B. pakeliui pasiėmė N. J., V. J. sūnų ir Ž. J., t. y. važiavo šešiese. Pasikvietė kitus vyriškius, nes V. B. jam sakė, kad bus su draugais. Nuvažiavus į sutartą vietą, iš taksi automobilio išlipo jis ir N. D.. Matė, jog V. B. kieme buvo vienas. Iš V. B. elgesio ir nerišlios kalbos sprendė, jog jis buvo neblaivus. Jis pradėjo kalbėtis su V. B. ir bekalbant tarp jų prasidėjo konfliktas. V. B. pirmas sudavė jam į veidą. Tada jis sudavė V. B. atgal ir abu pradėjo grumtis, nugriuvo ant žemės. V. B. užvertė jo švarką ant galvos ir sudavė kelis smūgius į įvairias kūno vietas. Nuo smūgių jis nugriuvo ant žemės ir tada pajuto dar vieną smūgį į veidą. Atsibudo greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Kiti kartu atvažiavę vyriškiai taip pat buvo išlipę iš automobilio, bet ką jie darė, nematė. Girdėjo, kad kažkuris iš vyriškių šaukė, jog atimtų lazdą, tačiau kas tą lazdą turėjo nežino. Besimušant matė, jog priėjo 2 moterys, kitų asmenų nepastebėjo. N. D. į muštynes nesikišo ir nieko nedarė. Jam buvo sulaužyta nosis, darė nosies operaciją, ant kūno įvairiose vietose buvo kraujosruvos. Po sumušimo negalėjo 2 savaites niekur išeiti, nes ant veido buvo kraujosruvos, jautė diskomfortą, negalėjo bendrauti su žmonėmis, 2 mėnesius po sumušimo jautė skausmą. Sužalojimų pasekmes jaučia iki šiol, sunkiai kvėpuoja, bus daroma dar viena nosies operacija. Rašytinių įrodymų apie būsimą operaciją neturi. Civilinį ieškinį palaiko.
Liudytojas N. D. parodė, kad 2011 m. spalio mėn., kartu su J. A. važiavo susitikti su V. B.. Su jais kartu važiavo Ž. J., N. J. ir dar vienas vyras. Nuvažiavus, kieme pamatė stovintį V. B.. Visi važiavę asmenys išlipo iš taksi. Pas V. B. važiavo, kadangi V. B. jam grasino telefonu dėl negrąžinto pašto dėžutės rakto ir jis norėjo išsiaiškinti. Vienas važiuoti pas V. B. bijojo, nes V. B. telefonu grasino, jog atvažiuos su „chebra“. Prie V. B. priėjo J. A.. V. B. sudavė J. A. ranka į veido sritį, ko pasekoje, jie pradėjo muštis. V. B. ir J. A. sudavė vienas kitam po kelis smūgius į įvairias kūno vietas. Abu buvo nugriuvę ant žemės. Jiems besimušant atėjo V. B. žmona L. B. ir dukra. J. A. nugriuvo ant žemės dėl L. B. lazda suduotų kelių smūgių. Kai J. A. suklupo, V. B. jam sudavė 10-15 smūgių į galvos sritį. Kas iškvietė policiją nežino. Po muštynių J. A. veidas buvo kruvinas, sutinęs, subraižytas.
Liudytojas V. J. parodė, kad dirba taksi automobilio vairuotoju ir pamena, jog 2011 m. spalio mėn., vežė J. A. ir N. D., pakeliui paėmė savo sūnų N. J., D. P. ir dar 1 asmenį. Važiavo iš viso šešiese. Nuvažiavus į Ivinskio gatvėje esančio namo kiemą, iš taksi automobilio išlipo J. A. ir nuėjo prie kieme stovėjusio V. B.. Jie kalbėjosi, po to susiginčijo ir susimušė. Kuris iš jų pradėjo muštynes, nematė. Vėliau matė sėdintį, susiėmusį už galvos ir kruviną J. A.. Viso įvykio nematė, nes turėjo nuo įvažiavimo patraukti automobilį, kuris trukdė pravažiuoti kitam automobiliui į kiemą.
Liudytojas N. J. parodė, kad 2011 m. spalio mėn., kartu su J. A., N. D., Ž. J. ir D. P. taksi automobiliu, kurį vairavo jo tėtis V. J., nuvažiavo į Ivinskio gatvėje esančio namo kiemą. Važiuojant J. A. ir N. D. sakė, kad reikia daugiau žmonių, nes jų gali laukti ne vienas V. B.. Iš taksi automobilio išlipo J. A. ir N. D., kurie nuėjo pasikalbėti su kieme laukiančiu V. B.. Kai J. A. priėjo prie V. B., jie kalbėjosi, po to susiginčijo ir susimušė. Pirmą smūgį sudavė V. B.. Jis sėdėjo automobilyje ir viską matė. Matė ant žemės nugriuvusį J. A. ir ant jo užgriuvusį V. B., kuris ranka daužė J. A. galvą, veidą. Matė suklupusį J. A., kuriam iš nosies bėgo kraujas. J. A. sąmonės nebuvo praradęs. Matė kaip lazda iškrito iš V. B. striukės. Lazdą paėmė įvykio vietoje buvusi moteris ir kelis kartus ja sudavė iš nugaros J. A..
Liudytoja A. R. parodė, kad 2011 m. spalio mėn. automobiliu važiavo į namus. Įvažiavusi į kiemą matė besistumdančius vyrus, kurių tarpe buvo jos kaimynas V. B.. Atsimena, jog negalėjo pravažiuoti pro stovintį taksi automobilį. Iš savo automobilio nelipo, tačiau paprašė taksi vairuotojo patraukti automobilį. Matė, jog V. B. sudavė kitam vyrui. Matyti įvykiai jai nei nepatogumų, nei blogų emocijų nesukėlė. Taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2011 m. spalio mėn., apie pietus, tikslios datos ir valandos nepamena, ji savo automobiliu atvažiavo į savo namo, esančio Ivinskio g. 3, Kuršėnuose, kiemą ir pamatė, jog jos automobilio stovėjimo vieta užimta taksi automobilio. Sustojo kiemo viduryje. Matė, kaip viduryje kiemo kaimynas V. B., jo žmona, dukra bei 2 nepažįstami vyrai stovėjo ir kalbėjosi. Matė kaip V. B. stumdėsi su vienu vyru ir V. B. sudavė nepažįstamam vyriškiui kumščiu į veido sritį, po ko, tas vyriškis trenkė V. B. atgal į veidą. Kol laukė automobilyje, automobilio langai buvo uždari, todėl negirdėjo, kas buvo kalbama kieme. Kai pasistatė kieme automobilį ir ėjo į namus, pamatė atvažiuojantį policijos automobilį. Mano, jog V. B. ir kiti nepažįstami vyriškai buvo neblaivūs, nes jų judesiai buvo nekoordinuoti. Kitų kaimynų kieme tuo metu nematė.
Liudytoja L. B. parodė, kad nuomojo butą nukentėjusiajam. Dingus pašto dėžutės raktui jos vyras V. B. paskambino N. D. ir parašė raktą grąžinti. Matė, jog į kiemą įvažiavo taksi automobilis ir AUDI automobilis. Iš taksi automobilio išlipo 7 ar 8 vyrai. Ji tuo metu ėjo iš parduotuvės į namus. Pamatė, jog J. A. ginčijasi su V. B. ir besistumdydami abu nugriuvo ant žemės. Į jų ginčą niekas kitas nesikišo. Pirmą smūgį sudavė J. A., o tada V. B. sudavė smūgius J. A.. Po muštynių V. B. nosis buvo kruvina. Apie lazdą nieko nežino, bet girdėjo, jog kažkas šaukė, kad atimtų lazdą. Ji į konfliktą nesikišo ir nieko nedarė. V. B. į medikus dėl sužalojimų nesikreipė. Matė, jog vienu metu V. B. galva buvo įkišta į taksi automobilį pro atdaras duris ir V. B. buvo mušamas. Iš kur atsirado lazda ji nežino, tik vėliau matė ją sulaužytą. Žino, jog V. B. buvo išgėręs alaus.
Liudytoja D. N. parodė, kad V. B. dukra E. B. yra jos draugė. Ji matė V. B. stovintį kieme prie automobilio AUDI ir kalbantį su jame sėdėjusiais vyrais. Vėliau matė kaip į kiemą atvažiavo taksi automobilis ir iš jo išlipo 4 ar 5 vyrai. Vienas iš jų - N. D. - parodė į V. B.. Prie V. B. priėjo nukentėjusysis. Matė, jog pirmą smūgį sudavė nukentėjusysis. Jie susimušė, 2 kartus buvo nugriuvę ant žemės. E. B. pripuolė prie jų, tempė nukentėjusįjį už marškinių, o N. D. pradėjo E. B. grasinti. E. B. paskambino į policiją. Kai E. B. mama atėjo, konfliktas kieme jau vyko. Priėjusi prie besimušančių vyrų, L. B. pasakė, jog vyrai baigtų muštis. Matė, jog E. B. turėjo rankose lazdą, tačiau iš kur ją gavo, nematė. E. B. lazda sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam į nugarą, po ko, kažkuris iš nukentėjusiojo draugų iš E. B. lazdą atėmė. Jai tai stebėti buvo nemalonu, tačiau muštynės jokių pasekmių nesukėlė.
Iš specialisto išvados matyti, jog J. A. nustatytos kraujosruvos akių vokuose, juosmens kairėje, kairiame žaste, nubrozdinimas apatinės lūpos kairėje, nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), galimai tiriamojo nurodytu laiku. Kraujosruvos, nubrozdinimas vertinami nežymių sveikatos sutrikdymu. Nosies kaulų lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo sveikata sutrikdoma ilgiau kaip 10 dienų (1 t., 11 b.l.).
Iš nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog J. A. parodė įvykio vietą daugiabučio namo, esančio L. Ivinskio g. 3, Kuršėnai, Šiaulių r., kieme (1 t., 12-17 b.l.).
Iš apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta medinė lazda, kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (1 t., 19-22 b.l.).
Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog V. B. parodė įvykio vietą daugiabučio namo, esančio L. Ivinskio g. 3, Kuršėnai, Šiaulių r., kieme (1 t., 37-42 b.l.).
Iš akistatos protokolo matyti, jog akistaton suvesti J. A. ir V. B.. J. A. akistatos metu nurodė, jog būdamas N. D. namuose girdėjo kaip kažkas telefonu ant N. D. rėkia ir kalba apie pašto dėžutės spyną, pats atsiliepė į kitą skambutį ir įvyko žodinis konfliktas su V. B., kuris buvo agresyviai nusiteikęs, kalbėjo piktu tonu ir grasino. Jis pažadėjo atvažiuoti ir su V. B. pasikalbėti. Taksi automobiliu, vairuojamu jo draugo N. J., nuvyko į L. Ivinskio g. 3, Kuršėnuose, namo kiemą. Važiavo penkiese. Kitiems kartu važiuojantiems asmenims buvo nurodęs, jog važiuoja tik pasikalbėti. Važiavo tik vienu automobiliu. Kieme pamatė vaikštinėjantį V. B.. Iš automobilio išlipo jis ir N. D., o V. B. priėjus kilo žodinis konfliktas, kurio metu V. B. sudavė jam kumščiu ne mažiau kaip 2 kartus į veido sritį, po ko, jis gindamasis sudavė V. B. kumščiu ne mažiau 2 kartų į veido sritį, tampė vienas kitą už rūbų, ko pasekoje, V. B. užtempė jam ant galvos sportinį švarkelį ir laikydamas sudavė ne daugiau kaip 10 smūgių į galvos sritį, taip pat sudavė smūgius į nugarą. Suprato, jog buvo mušamas nevieno žmogaus. Nuo smūgių jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, svaigo galva, buvo parklupęs ant kelių, valėsi kraują, todėl nematė, kas vyko aplinkui. Beklūpint V. B. jam sudavė dar 2 smūgius į galvos sritį, po ko jis neteko sąmonės. Mano, jog jį mušė V. B. žmona ir dukra. Buvo mušamas lazda, tačiau kadangi ant veido buvo užtraukta švarkelis nematė kas jį lazda mušė. V. B. su J. A. parodymais nesutiko ir nurodė, jog atvažiavo ne vienas, o 2 automobiliai. Iš taksi automobilio išlipo 5 vyrai. Jis stovėjo už 5 metrų. N. D. parodė J. A. į jį. J. A. priėjo, paklausė, kokios problemos ir pradėjo jį daužyti. Jis susiėmė už galvos ir įkišo galvą į taksi automobilio galą. Išgirdo dukterį E. B. sakant, jog jo nemuštų ir atsisukęs pamatė, kas J. A. puolė jo dukrą, o E. B. trenkė J. A. 2-3 kartus pagaliu per nugarą. Tada pamatė J. A. puolantį jo žmoną L. B., todėl trenkė J. A. 2 kartus į galvą, o kur tiksliai pataikė, nežino. Po to dukra E. B. iškvietė policiją. L. B. J. A. nemušė. Į medikus dėl sumušimo po įvykio nesikreipė. Smūgiai jam buvo suduoti į ausį, galvą, krūtinę, tiksliai nežino, ne buvo streso būsenoje. J. A. bėgo kraujas. Taip pat nurodo, jog kraujas bėgo ir jam (1 t., 47-59 b.l.).
Iš akistatos protokolo matyti, jog akistaton suvesti J. A. ir L. B.. J. A. nurodė analogiškas 2012-02-06 akistatos protokole nurodytoms aplinkybėms bei teigė, jog jį mušė V. B. žmona ir dukra. L. B. su J. A. parodymais nesutiko ir nurodė, jog J. A. nemušė ir nematė savo dukters su lazda. Girdėjo, jog kažkas šaukė, kad atimtų lazdą, tačiau nesuprato iš ko ją reikėjo atimti. Matė kaip kažkuris iš vyrų tą lazdą sulaužė trenkdamas į bordiūrą. Nematė iš ko ta lazda buvo atimta (1 t., 69-71 b.l.).
Įrodymų analizė, vertinimas ir juridinė kvalifikacija
Kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau įvertinant kitų byloje surinktų įrodymų – nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo, įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo, akistatų protokolų, teismo medicinos specialisto išvados, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuoseklių nukentėjusiojo J. A. parodymų, kuriais jis neneigia kilusio konflikto tarp jo ir kaltinamojo, tačiau nurodo, jog pirmas pradėjo smurtauti V. B. ir smurtaudamas jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, liudytojų N. D., V. J., N. J., A. R. parodymų, iš dalies liudytojų L. B., D. N. parodymų – visumą, teismas laiko, kad kaltinamojo kaltė dėl J. A. nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra pilnai įrodyta.
Nukentėjusiojo nurodytas įvykio faktines aplinkybes patvirtina bei kaltinamojo pasirinktą gynybos versiją, jog pirmas prieš jį smurtauti pradėjo nukentėjusysis, paneigia liudytojų N. D., V. J., N. J. parodymai bei visiškai pašalinio asmens – liudytojos A. R. parodymai, kurie parodė, jog pirmas nukentėjusiajam smūgiavo kaltinamasis, o J. A. dėl V. B. atliktų smurtinių veiksmų buvo sužalotas, jam bėgo kraujas, iš dalies liudytojų L. B. ir D. N. parodymai, kurios patvirtino tarp nukentėjusiojo ir V. B. buvus fizinį kontaktą, bei iš dalies ir paties kaltinamojo parodymai, kuriais kaltinamasis patvirtino byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog V. B. mušėsi su nukentėjusiuoju, atliko nukentėjusiojo atžvilgiu smurtinius veiksmus, ko pasekoje, galėjo sulaužyti nukentėjusiojo nosį.
Iš bylos aplinkybių matyti, jog nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai lazda į nugaros sritį. Minėtu teismas pažymi, jog specialisto išvadoje nustatyta, jog J. A. nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas tik dėl nosies kaulų lūžio. Kas rodo, jog lazda į nugarą suduoti smūgiai nesukėlė nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Atsižvelgiant į anksčiau aptartą, į tai, jog smūgius lazda nukentėjusiam sudavė ne kaltinamasis, o E. B., taip pat į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros 2012-05-14 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 96-2-001-12, atskiroje dalyje įtariamosios E. B. atžvilgiu, motyvus, jog E. B. padaryta veika kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d. ir ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu nutrauktas (1 t., 87-88 b.l.), teismas atskirai dėl nukentėjusiojo mušimo lazda aplinkybių nepasisako.
Pagal BK 284 str. 1 d. gali būti baudžiamas tik tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Objektyviai viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti vienu ar keliais alternatyviais BK 284 str. 1 d. numatytais veiksmais, sukėlusiais tam tikrus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, akcentuojant priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių, ir kaip būtiną šios nusikalstamos veikos sudėties požymį nustatant viešą nusikalstamos veikos padarymo vietą.
Pagal suformuotą teismų praktiką viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Kaip nustatyta byloje, V. B. smurtinius veiksmus J. A. atžvilgiu atliko daugiabučio namo kieme, todėl tuo metu į įvykio vietą galėjo ateiti bet koks pašalinis asmuo. Minėti duomenys leidžia teismui konstatuoti, jog nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje.
Pagal teismų praktiką visuomenės tvarkos ir rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Byloje nustatytos aplinkybės, jog nusikalstama veika buvo daroma viešoje vietoje, tačiau apklausus įvykio metu dalyvavusius asmenis nustatyta, jog įvykio metu V. B. atlikti veiksmai visiškai nešokiravo aplinkinių asmenų, šiuo įvykio aplinkiniai asmenys nebuvo išgąsdinti, nekilo sumaištis, žmonės nenutraukė kasdienės veiklos, nebuvo sutrikdytas eismas ir pan. Minėtas aplinkybes teisme patvirtino liudytojos A. R. ir D. N.. Taip pat pažymėtina, jog, tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo ir byloje apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, jog V. B. smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį sąlygojo jų tarpusavio ginčas, t. y. asmeninės paskatos, kas rodo, jog V. B. panaudodamas smurtą prieš nukentėjusįjį siekė ne pažeisti viešąją tvarką ir rimtį, tačiau išspręsti asmeninius savo ir nukentėjusiojo nesutarimus, nusikalstami veiksmai truko neilgai, nors įvykį matė pašaliniai asmenys, tačiau jie nurodė, jog šis įvykis jokių neigiamų pojūčių jiems nesukėlė, ko pasekoje, teismas mano, jog nusikalstama veika buvo padaryta dėl asmeninių paskatų, o visuomenės rimtis ir tvarka realiai nebuvo sutrikdyta, t. y. nėra esminio viešosios tvarkos požymio – padarinių. Kadangi nenustatytas vienas iš esminių objektyviųjų BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl V. B. išteisintinas dalyje dėl kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d.
Pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Vadinasi, norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., būtina nustatyti motyvą – chuliganiškas paskatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Pažymėtina, kad viešosios vietos požymis yra svarbus sprendžiant klausimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 str.) inkriminavimo, tačiau veiką kvalifikuojant pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. svarbu ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, o nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos. Smurto veiksmai, nors ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Tais atvejais, kai kaltininko viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškas paskatas kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys Nr. 2K-144/2008, 2K-24/2008, 2K-58/2009). Nusikalstamos veikos motyvas ar tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje. Šiuo konkrečiu atveju chuliganiškos paskatos yra būtinas nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 8 p., sudėties požymis ir veika kvalifikuojama pagal šį BK straipsnį tik tuo atveju, kai žmogaus sveikata nesunkiai sutrikdoma nurodytais motyvais arba siekiant nurodyto tikslo. Jeigu nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas BK 138 str. 2 d. nenurodytais motyvais arba siekiant šioje dalyje nenurodytų tikslų bei nesant kitų šios dalies punktuose numatytų požymių, veika kvalifikuojama pagal BK 138 str. 1 d. (kasacinė nutartis Nr. 2K-652/2007, 2K-347/2012).
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad V. B. neteisėtus veiksmus lėmė asmeninės paskatos – tarp jų kilęs ginčas ir pyktis dėl nukentėjusiojo J. A. reiškiamų pretenzijų dėl N. D. negrąžinto pašto dėžutės rakto. Minėtą aplinkybę patvirtino, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis, tiek ir visi teisme apklausti liudytojai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiu atveju V. B. veiksmuose – padarant J. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą – nėra chuliganiškų paskatų, t. y. nėra būtinojo požymio, kad jo padaryta nusikalstama veika būtų kvalifikuojama pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., todėl V. B. padaryta veika kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 str. 1 d.
Kadangi, nors įrodymų tyrimo teisme metu tiek pats kaltinamasis, tiek liudytojai nurodė, jog V. B. buvo išgėręs, tačiau V. B. galimas girtumo laipsnis byloje nenustatytas, tuo labiau nėra surinkta duomenų, jog ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kas privalu konstatuojant minėtą aplinkybę, kaip kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.), todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog kaltinamasis veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis. Nusikaltimas yra baigtas.
Motyvuojamoji dalis
V. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgęs, tiek į kaltinamojo parodymus, tiek į nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, jog tarp V. B. ir J. A. kilo muštynės ir dalį kaltinamojo smurtinių veiksmų sąlygojo paties nukentėjusiojo smūgių kaltinamajam sudavimas, teismas daro išvadą, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo J. A. elgesys, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 6 p.).
Kaltinamasis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra bedarbis, turintis pastovią gyvenamąją vietą, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, turintis psichikos sutrikimų: iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, jog V. B. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo teisingai suprati savo veiksmų esmę ir teisingai juos valdyti, tačiau buvo konstatuoti psichikos sutrikimai - organinis emocinio labilumo sutrikimas, organinis asmenybės sutrikimas, žalingas alkoholio vartojimas (1 t., 194-196 b.l.). Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti V. B. skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą. Kadangi V. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir nustatyta 1 atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jam skirtinas laisvės apribojimas, mažesnis, nei BK 48 str. 2 d. numatyto laisvės apribojimo vidurkis (BK 61 str. 1 d., 2 d.), įpareigojant kaltinamąjį per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 5 p.).
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 133,56 Lt turtinė žalos, 40000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1800,00 Lt proceso išlaidų priteisimo; civilinė ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinė ieškinį dėl 1495,66 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Spręsdamas civiliniu ieškinius teismas atsižvelgia ir įvertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, neturtinės ir turtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą ir formuojamą teismų praktiką ginant asmens teises. Pagal BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. CK 6.283 str. 1 d. pasakyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d.). Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu pasekmės asmens sveikatai yra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo tiek žalojimo metu, tiek ir po jo, yra susijusios su asmenį persekiojančiu nerimu dėl sveikatos ateityje, jeigu tai susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Nukentėjusysis J. A. nurodė, kad dėl padarytų sužalojimų jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl suduotų smūgių buvo sužalotas, sulaužyta nosis, padaryti kūne ir veide nubrozdinimai ir kraujosruvos, reikėjo operuoti nosį, ko pasekoje, kentė skausmą, 2 mėnesius gydėsi, 2 savaites negalėjo išeiti į lauką ir bendrauti su žmonėmis, jautė nepatogumus ir dvasinį sukrėtimą, depresiją, gėdą, vartojo vaistus. Nukentėjusysis prašo priteisti 133,56 Lt turtinę žalą, kurią pagrindė rašytiniais įrodymais (1 t., 21-22 b.l.). Teismas pažymi, jog 65,00 Lt išlaidos, kurias J. A. sumokėjo už specialisto paslaugas, yra proceso išlaidos, todėl ši suma minusuotina iš turtinės žalos sumos, laikant, jog nukentėjusiam padaryta 68,56 Lt dydžio turtinė žala. Atsižvelgus į išdėstytą, į susiformavusią teismų praktiką, bei į tai, kad turtinę ir neturtinę žalą J. A. kaltinamasis V. B. padarė tyčiniais nusikalstamais veiksmais; V. B. niekur nedirba ir turi sveikatos problemų (1 t., 194-196 b.l., 2 t., 60 b.l.), bei į tai, kad J. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, duomenų, jog po sužalojimo liko pasekmės jo sveikatai nukentėjusysis nepateikė, J. A. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo V. B. 68,56 Lt turtinės žalos atlyginimo, o civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo V. B. 1500,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
1800,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti ( 2 tomas, 37-39 b. l.) (BPK 106 str. 2 d.), 65,00 Lt išlaidos, kurias J. A. sumokėjo už specialisto paslaugas (1 tomas, 21 b. l.), pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str.) ir taip pat priteistinos iš kaltinamojo (BPK 104 str. 2 d.).
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1495,66 Lt civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo V. B., kadangi jo veiksmais, t. y. suduodant smūgius nukentėjusiajam J. A. į veidą, nukentėjusiajam buvo padaryti nosies kaulų lūžis, dėl kurio nukentėjusysis buvo gydomas VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, UAB „Žemaitijos medea klinika“.
Iš bylos aplinkybių nustatyta, jog prie bylos prijungtas daiktas – medinė lazda – nėra daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Medinė lazda nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 113 str., 115 str. 1 d., 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 304 str., 306 str., 307 str.,
nusprendė:
V. B. dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir nubausti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Patenkinti nukentėjusiojo J. A. patikslintą civilinį ieškinį iš dalies ir iš V. B. priteisti J. A. 68,56 Lt (šešiasdešimt aštuonis litus 56 ct) turtinės žalos, 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) neturtinės žalos bei 1865,00 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt penkis litus) proceso išlaidų.
Patenkinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį visiškai ir iš kaltinamojo V. B. priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1495,66 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt penkis litus 66 ct).
Daiktą – medinę lazdą – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.