Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Tomui Malijauskui, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui V. L., išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamos J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) dirbančios (duomenys neskelbtini), baustos administracine tvarka, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Z., 2012-10-23 apie 13.30 val. vairuodama automobilį „Mercedes-Benz C220“, v/n (duomenys neskelbtini) Vilniaus g. 12, Vilniuje, ir važiuodama atbula neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, atsitrenkė į stovintį motociklą „BMW, K75“, v/n 975 AM, ir jį apgadino bei iš įvykio vietos pasišalino, tuo šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 132, 232, 231 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu J. Z. savo kaltę pripažino dalyje dėl motociklo apgadinimo, tačiau neįžvelgia savo veiksmuose kaltės dėl pasitraukimo iš įvykio vietos. Parodė, kad ji vairavo automobilį „Mercedes-Benz C220“ ir važiavo Vilniaus g., Vilniuje, automobilio salone grojo muzika. Ji važiuodama minėta gatve įvažiavo į akligatvį, todėl nusprendė apsisukti. Kadangi toje vietoje gatvė yra siaura pavažiavo atbulai. Atbulai važiavo nedideliu greičiu, jokio pašalinio garso panašaus į motociklo kritimą, ji negirdėjo, taip pat nepajuto, kad jos automobilis būtų į kokią nors kliūtį atsitrenkęs (atsirėmęs), tačiau matė gulintį motociklą, po to, lėtai nuvažiavo iš įvykio vietos. J. Z. negalėjo nurodyti, kokia savo automobilio dalimi ji galėjo kliudyti motociklą, tačiau motociklas gulėjo iš dešinės pusės jos automobilio. Grįžusi namo ir apžiūrėjusi automobilį, ant šio jokių žymių (apgadinimų ) nepamatė. J. Z. teigimu, ji iš įvykio vietos išvažiavo manydama, jog motociklas krito ne dėl jos kaltės. Prašo administracinę teiseną pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutraukti.

Liudytojas R. U. parodė, kad dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos rinktinėje vyr. patrulio pareigose, jis gavo pranešimą iš Vilniaus OVS ir nuvyko į įvykio vietą, adresu Vilniaus g. 2, Vilniuje, ten rado apgadintą motociklą, kurio vairuotojas bei įvykio liudininkė pranešė apie eismo įvykį, kurio metu automobilis „Mercedes-Benz“ apsisukdamas numušė motociklą ir pasišalino. Liudytojas apžiūrėjo įvykio vietą bei nubraižė schemą, kurioje nurodė motociklo apgadinimus. Liudytojo teigimu, motociklas gulėjo ant šaligatvio su atramine kojele, o jo ratai link kelio važiuojamosios dalies. Įvykio schemoje nėra pažymėta jokių šukių ar išbėgusių skysčių.

Liudytojas S. S. parodė, kad dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos patrulio pareigose pagal tarnybinį užduotį buvo nuvykęs į Vilniaus g, Vilniuje, kur pamatė gulintį motociklą. Apžiūrėjęs motociklą nubraižė schemą. Dalyvaujant savininkui motociklas buvo pakeltas, be to, šio motociklo kojelė su spyruokle, nes griūnant motociklui, ši atsilenkia į galą.

Liudytojas D. M. parodė, kad jam nuosavybės teisė priklausantį motociklą paliko stovėti Vilniaus gatvėje šalia šaligatvio. Motociklas turi atraminę kojelę, todėl šis atsiremia į priešingą pusę. Stovėdamas motociklas yra pakrypęs į priešingą pusę. Paties eismo įvykio bei motociklo kritimo liudytojas nematė, tik girdėjo šio kritimo garsą. Taip pat liudytojas pamatė nuvažiuojantį „Mercedes“ automobilį pilkos spalvos. Priėjus prie gulinčio motociklo jis pamatė, kad motociklas nesudužo, dažų didelių pažeidimų nebuvo. Buvo pažeisti tik variklio dažai, išbėgo aušinimo skystis, motociklo ratas nebuvo pažeistas. Motociklo svoris apie 250 kg, o stovėdamas jis yra pakrypęs 35 laipsniu kampu. Liudytojo teigimu, motociklas nebuvo partrenktas, jis buvo pastumtas.

Liudytojas O. S. parodė, kad dirbo šalia esančioje parduotuvėje. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta data. Ji per parduotuvės langą matė, kaip atbulai lėtai važiuojantis automobilis bandė gatvėje apsisukti. Liudytoja per langą nuolat nežiūrėjo, tačiau matė, jog automobilis manevravo ir po kiek laiko išgirdo dunkstelėjimą, lyg kažkas labai sunkaus nukrito ant asfalto, kitų pašalinių garsų būdingų atsitrenkimui į motociklą, liudytoja negirdėjo. Automobilis negreitai išvažiavo.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėja baustina. Byla dalyje nutrauktina.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio Lietuvos teismų praktiką administracinėse bylose, praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007 ir kitos).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad J. Z. veiksmuose nėra tyčios. Teismo vertinimu, jokių objektyvių duomenų, jog ji po įvykusio eismo įvykio būtų tyčia siekusi išvažiuoti ir tuo vengti administracinės atsakomybės, nėra. Priešingai, teismo posėdžio metu kaltininkė iš karto pripažino savo kaltę dalyje dėl svetimo turto apgadinimo. Liudytoja O. S. parodė, kad atlikinėdama apsisukimą manevrą automobilio vairuotoja judėjo labai lėtai, o iš įvykio vietos automobilis išvažiavo neskubėdamas. Be to, liudytojos teigimu, ji negirdėjo jokio pašalinio garso dėl atsitrenkimo į stovintį motociklą, O. S. išgirdo tik nukritusio ant šaligatvio motociklo garsą ir tas garsas buvo duslus. Pažymėtina, kad, pasak liudytojo D. M., jo motociklo svoris sudaro apie 250 kg, o stovėdamas jis atsiremia į atraminę kojelę, todėl teismo vertinimu, norint išlyginti vertikaliojo padėtyje stovintį motociklą nebūtina imtis didelės fizinė jėgos. Motociklo stabilumo praradimas galėjo būti nuo menkiausio prisilietimo prie jo. Pasišalinimui iš įvykio vietos konstatuoti būtina pažeidėjo tyčia. Šiuo atveju J. Z. veiksmuose nėra tyčios. Apie tai, jog jos automobilis 2012-10-23 galėjo kontaktuoti ir apgadinti stovintį motociklą sužinojo tik policijoje. Jos automobiliui neprireikė net remonto, nes ant jo nėra jokių žymių. Ji teigia, kad jei būtų supratusi apie eismo įvykį, būtų sustojusi, nes yra pareiginga ir atsakinga vairuotoja, iki tol neturėjusi avarijų. Jos automobilis yra draustas, todėl pasišalinti iš įvykio vietos jai nebuvo jokio reikalo, o byloje nėra duomenų apie tai, kad automobilį ji vairavo, būdama neblaivi. Be to, kiek vėliau policijos pareigūnai apžiūrėjo jos automobilį ir jokių apgadinimų nerado (b.l. 27), tai yra užfiksuota ir tyrimo medžiagoje - papildomi duomenis apie eismo įvykį (b.l. 6). Pagrindo netikėti J. Z. teismas neturi, nes kaip matyti iš tyrimo medžiagos, ant automobilio „Mercedes-Benz“ nėra užfiksuoti jokie apgadinimai. J. Z. viso bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad jokio kontakto su kokia nors kliūtimi nejuto (b. l. 11, 27). Pažymėtina, jog nei vienas liudytojas neparodė, kad vairuotoja būtų sureagavusi į kontaktą motociklui kritus ant šaligatvio. Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti (b.l. 6), kad nagrinėjamo įvykio metu padaryti motociklo apgadinimai (priekinis kairės pusės ratas) yra nežymūs ir atsiradę nestipraus kontakto tarp jų metu, taip pat, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog įvykio vietoje kelio važiuojamoji dalis yra tik 5 metrų pločio (b.l. 5), todėl atlikinėdama apsisukimą manevrą vairuotoja objektyviai negalėjo išvystyti dideli greitį. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu D. M. nurodė, kad buvo apgadintas tik variklio dangtis, vairas ir išbėgo skystis. Taigi, įvertinus duomenis apie nagrinėjamo eismo įvykio mechanizmą ir įvykyje dalyvavusio motociklo apgadinimų mastą bei pobūdį, darytina išvada, kad byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, jog kontaktas buvo pakankamai stiprus, dėl ko J. Z. privalėjo jį pajusti arba išgirsti. Juolab kad, kaip minėta, pats nukentėjusysis D. M. ir tiesiogiai nagrinėjamą eismo įvykį stebėjusi liudytoja O. S. nurodė, jog nuo ant šaligatvio gulinčio motociklo automobilio Mercedes vairuotoja nesustojusi iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, t. y. nebuvo jokios eismo įvykį sukėlusio vairuotojo reakcijos.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Šiuo atveju, kaip jau buvo nustatyta, abejonių yra, todėl teismo vertinimu, J. Z. kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta neginčijamais įrodymais. Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo byloje esamus duomenis, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, visas iškilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas – in dubio pro reo) ir sprendžia, kad J. Z. veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., todėl vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo byla dėl J. Z. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina.

Tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad J. Z. vairavo automobilį „Mercedes-Benz C220“, v/n (duomenys neskelbtini) atbula važiavo Vilniaus gatvėje, Vilniuje, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, atsitrenkė į stovintį motociklą „BMW, K75“, v/n 975 AM, ir jį apgadino, tuo šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, kad dėl svetimo turto apgadinimo J. Z. savo kaltės neneigia ir parodė, kad eismo įvykis kilo dėl jos neatidumo. Atsižvelgiant į tai, kad J. Z. galiojančių administracinių teisės šios kategorijos bylose pažeidimu neturi jai už šio pažeidimo padarymą yra skirtina LR ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 205 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 31 str. 1 d. 1 p., 286 - 288 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nutaria:

J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 100 (vieno šimto) Lt baudą.

J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Bauda mokama banke į Vilniaus miesto Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Jeigu neturite galimybės sumokėti baudą, turite teisę LR ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.