Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus atstovei D. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. sausio 13 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-20734/14 (1.1.56-SM3) ir Nr. A11-21004/14 (1.1.56-SM3) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus Budėtojų poskyrio vyriausioji specialistė 2014 m. lapkričio 18 d. E. S. atžvilgiu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-47652/14 už tai, kad ji 2014 m. birželio 16 d., 1.34 val. Vokiečių g. Vilniuje skleidė išorinę reklamą „Seacret Night Club Free Entrance All Night“ ant pastato fasado ar (ir) reklaminio įrenginio, neturėdama galiojančio leidimo. Tokia jos veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 214¹ straipsnio 3 dalį.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus Budėtojų poskyrio vyriausioji specialistė 2014 m. lapkričio 18 d. E. S. atžvilgiu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-47678/14 už tai, kad ji 2014 m. lapkričio 16 d., 03.16 val. Vokiečių g. 2 Vilniuje skleidė išorinę reklamą „Grand Club Lietuva“ ant pastato fasado ar (ir) reklaminio įrenginio, neturėdama galiojančio leidimo. Tokia jos veika kvalifikuota pagal ATPK 214¹ straipsnio 3 dalį.

Išnagrinėjusi E. S. administracinio teisės pažeidimų bylas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjo pavaduotoja V. M. 2014-12-18 nutarimu Nr. A11-20734/14(1.1.56-SM3) ir Nr. A11-21004/14 (1.1.56-SM3) pripažino, kad E. S. padarė protokoluose nurodytas veikas, numatytas ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje, už 2014-06-16 padarytą pažeidimą skyrė 216 € baudą, už 2014-11-16 padarytą pažeidimą skyrė 289 € baudą. Paskirtos nuobaudos buvo subendrintos ATPK 33 straipsnio pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principą, ir E. S. paskirta galutinės subendrinta 289 € bauda.

2014-12-18 nutarimą E. S. apskundė. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. A11-20734/14(1.1.56-SM3) ir Nr. A11-21004/14 (1.1.56-SM3) E. S. skundą tenkino iš dalies. E. S. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-20734/14(1.1.56-SM3) nubaudė pagal ATPK 214¹ straipsnio 3 dalį 289 € bauda. Panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimą dalyje dėl 2014-11-16 pažeidimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-21004/14 (1.1.56-SM3).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 27 d. nutartimi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. A11-20734/14 (1.1.56-SM3) ir Nr. A11-21004/14 (1.1.56-SM3), priimtą E. S. atžvilgiu panaikino ir bylą grąžino šį nutarimą priėmusiai institucijai ATPK 260¹ straipsnio 1 dalyje numatytai procedūrai atlikti, nes administracinių teisės pažeidimų protokolus surašiusi institucija, panaikinusi šių protokolų pagrindu priimtą nutarimą, turėjo tinkamai kvalifikuoti pažeidėjos veiksmus ir suteikti jai galimybę pasinaudoti ATPK 260¹ straipsnio 1 dalyje suteikiama galimybe įvykdyti administracinį nurodymą, sumokant pusę minimalios baudos, numatytos ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies, panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 nutarimas ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Teismo posėdžio metu E. S. atstovas Mykolas Ilginis palaikė savo skundo reikalavimus bei papildomai nurodė, kad E. S., būdama įmonės vadove, prie naktinio klubo durų įrengė iškabą, kuri kabėjo pusę metų, t.y. nuo 2014 m. birželio mėn. iki 2014 m. lapkričio mėn. Per tą laiką Vilniaus miesto savivaldybė ir Viešosios tvarkos skyrius ne kartą fiksavo tą pažeidimą, t.y. tuo laikotarpiu, kur nuolat kabėjo reklaminė iškaba ir galų gale E. S. buvo iškviesta į savivaldybę 2014 m. lapkričio mėn. ATP protokolui surašyti. Nors savivaldybė tą pažeidimą fiksavo ne vieną kartą, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių buvo priimtas sprendimas surašyti du protokolus, t.y. pagal pirmą užfiksuotą faktą, kai atsirado reklaminė iškaba, ir pagal paskutinį faktą, kai jie turėjo bylos duomenis. Buvo surašyti du ATP protokolai ir administraciniai nurodymai įmonės vadovei E. S. buvo padarytas vienas tęstinis administracinės teisės pažeidimas. Kadangi vadovė už tokį nusižengimą buvo baudžiama pirmą kartą, tai jai turėtų būti surašytas vienas ATP nurodymas, pagal kurį ji būtų sumokėjusi baudą, nes savo kaltę pripažino. Tačiau pažeidžiant procesines normas buvo surašyti du ATP nurodymai ir vadovė tiesiog nežinojo pagal kurį iš jų mokėti, todėl buvo priimtas sprendimas eiti į nagrinėjimą savivaldybėje ir bandyti aiškintis. Nagrinėjimo metu buvo duotas paprastas atsakymas kreiptis į teismą ir ten aiškintis. Tuo metu buvo kreiptasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Po šio kreipimosi savivaldybė savo nutarimą panaikino ir kaip matyti išbylos medžiagos, savivaldybė pripažino, kad buvo padarytas vienas tęstinis pažeidimas tuo laikotarpiu, už kurį ir turėjo būti paskirta bauda, tačiau įmonės vadovei nebuvo suteikta teise pasinaudoti ATPK įtvirtinta teise sumokėti pusę minimalios baudos, surašant administracinį nurodymą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus atstovė D. L. prašė netenkinti skundo ir 2015-01-13 nutarimą palikti nepakeistą.

Skundą padavusi E. S. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Remiantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalimi byla nagrinėta iš esmės, nes jos neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-01-13 nutarimu E. S. buvo paskirta nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje, padarymą. E. S. neneigė padariusi šį teisės pažeidimą. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtą pažeidimą. Skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos skyrimo klausimas, taikant ATPK 260¹ straipsnio nuostatas. E. S. mano, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, sutikusi su jos skundu ir pripažinusi, kad ji padarė vieną tęstinį pažeidimą, iš dalies panaikinusi 2014-12-18 nutarimą Nr. A11-20734/14 ir A11.21004/14 bei priėmusi naują 2015-01-13 nutarimą Nr. A11-20734/14 ir A11-21004/14, turėjo jai iš naujo suteikti teisę pasinaudoti ATPK 260¹ straipsnio 1 dalyje suteikiama galimybe įvykdyti administracinį nurodymą, sumokant pusę minimalios baudos, numatytos ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje, o ne skirti maksimalią šio straipsnio sankcijoje numatytą 289 € dydžio baudą.

Kaip jau buvo minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas, pirmą kartą nagrinėdamas E. S. skundą, 2015 m. kovo 27 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. A11-20734/14 (1.1.56-SM3) ir Nr. A11-21004/14 (1.1.56-SM3) ir bylą grąžino šį nutarimą priėmusiai institucijai ATPK 260¹ straipsnio 1 dalyje numatytai procedūrai atlikti, nes, pirmosios instancijos teismo manymu, administracinių teisės pažeidimų protokolus surašiusi institucija, panaikinusi šių protokolų pagrindu priimtą nutarimą, turėjo tinkamai kvalifikuoti pažeidėjos veiksmus ir suteikti jai teisę pasinaudoti ATPK 260¹ straipsnio 1 dalyje suteikiama galimybe įvykdyti administracinį nurodymą, sumokant pusę minimalios baudos, numatytos ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje (b.l. 121-122). Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, su Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiama nutartimi nesutiko ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti teismui, motyvuodamas tuo, kad E. S. 2014-11-18 surašius du administracinių teisės pažeidimų protokolus su administraciniais nurodymais ir pastarajai pripažinus padarius vieną tęstinį administracinį teisės pažeidimą, ji turėjo galimybę sumokėti pusę minimalios baudos už ankstesnįjį arba vėlesnįjį iš pažeidimų, tačiau šia suteikta teise nepasinaudojo ir per įstatyme nustatytą terminą nei vieno iš administracinių nurodymų neįvykdė (b.l. 133-135). Tad apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad apylinkės teismas nepagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino Vilniaus miesto savivaldybei ATPK 260¹ straipsnio 1 dalyje numatytai procedūrai atlikti ir nenustatęs administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo pažeidimų, pirmosios instancijos teismas pasisako tik dėl E. S. paskirtos nuobaudos dydžio.

ATPK 214¹ straipsnio 3 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nustatytų kitų reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymas (išskyrus įstatymų uždraustos ar neteisėtos veiklos reklamos, taip pat prekių ar paslaugų, kurių gamyba ir (ar) pardavimas (teikimas) yra įstatymų uždrausti, reklamos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse), taip pat išorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų nesilaikymas – užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, E. S. tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, tiek nagrinėjant bylą Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje savo kaltę padarius tęstinį teisės pažeidimą pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš skundo turinio matyti, kad pažeidimą sąlygojo ne jos tyčiniai veiksmai, o nežinojimas, kad tokiai reklamos formai, kaip bėgančiai eilutei, iškabinti yra būtinas leidimas. E. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Byloje nėra duomenų apie E. S. patraukimą administracinėn atsakomybėn, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis E. S. administracine tvarka bausta nebuvo.

Taigi, įvertinęs padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas E. S. taikyti ATPK 30¹ straipsnį bei skirti jai pusę ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje numatytos minimalios baudos, nes duotu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nutaria:

E. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-01-13 nutarimą Nr. A11-20734/14 ir A11-21004/2014 ir E. S. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹ straipsnio 3 dalį, padarymą, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, skirti 72 € (septyniasdešimt dviejų eurų) baudą.

Nutartis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.