- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-06-06
- Bylos Nr.
- A8.-1051-963/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00535-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Pažeidėjas
- M. D.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenamąją vietą deklaravusiam ir faktiškai gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nebaustam administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 216 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017 m. gegužės 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovas T. M. elektroniniu būdu pateikė muitinei išleidimui į laisvą apyvartą IM deklaraciją MRN 17LTSR1000IM014C73 (prekė – karbokosmetilceliuliozė). Krovinio muitinis tikrinimas numatytas 2017 m. gegužės 15 d. muitinės posto muitinio tikrinimo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (MTV LT1005). 2017 m. gegužės 15 d. 15.08 val. nuvykus tikrinti prekes į MTV LTLR1005 rastas geležinkelio vagonas Nr. 29011566 su savavališkai nuimta muitinės pripažįstama plomba Nr. V367061 ir dalinai iškrautomis prekėmis. Nustatyta, kad geležinkelio vagonas buvo plombuotas muitinės pripažįstamomis plombomis V367061 ir M9733776, iš geležinkelio vagono iškrautos 6 paletės su maišuose supakuotomis prekėmis. Plombos nuėmimo ir krovos darbams vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas M. D.. Šiais savo veiksmais M. D. pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 192 straipsnio 2 dalį. Šį veika atitinka nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 216 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu M. D. pažeidimus pripažino. Nurodė, kad taip įvyko dėl nesusikalbėjimo. Kai atvyko krovinys, buvo patikrintos plombos ir gautas žodinis leidimas jas nukirpti, nors oficialiai tam, kad būtų galima iškrauti krovinį, jie turėjo sulaukti muitininko. Apie 13 val. jis iškvietė muitininkus, pažadėjo tuoj atvykti, bet atvyko tik po poros valandų – apie 15.00 val. tą dieną buvo daug krovinių, jie skubėjo, todėl, žinodami, kad plombos yra patikrintos, nufotografuotos, nesulaukę muitininko pradėjo iškrauti krovinį. Tai yra įprasta praktika, niekada nebuvo nesusipratimų. Dėl savo poelgio gailisi, nurodo, kad tai pamoka ne tik jam, bet ir visam jų kolektyvui. Prašo skirti mažesnę baudą, nes jis gyvena vienas, jo pajamas sudaro apie 500 eurų per mėnesį gaunamas darbo užmokestis, be to, jis turi paskolą.
Liudytojas J. K., teismo posėdžio metu parodė, kad yra padalinio, kuriame dirba M. D., vadovas. Paaiškino, kad šis pažeidimas, tai yra nesusikalbėjimas tarp jų ir muitininkų. Paaiškino, kad tą dieną buvo daug krovinių, jie skubėjo, iškviestas muitininkas atvyko tik po dviejų valandų, todėl buvo nuspręsta krovinį pradėti krauti jo nesulaukus, o atvykęs muitininkas dėl to labai supyko. Nurodė, kad M. D. yra sąžiningas, geras darbuotojas, jokių tarnybinių nusižengimų nėra padaręs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 140 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad: „Prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose. Tačiau tokį leidimą gauti neprivaloma neišvengiamo pavojaus atveju, kai būtina nedelsiant iškrauti visas prekes arba jų dalį. Tokiu atveju apie tai nedelsiant informuojama muitinė.“ Minėto kodekso 192 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad: „Nuimti arba sunaikinti ant prekių, jų pakuočių arba transporto priemonių uždėtus identifikavimo ženklus turi teisę tik muitinė arba muitinės leidimą gavę ekonominės veiklos vykdytojai, išskyrus atvejus, kai juos nuimti arba sunaikinti būtina susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms arba dėl force majeure, norint išsaugoti prekes arba transporto priemones.“
ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta administracinė atsakomybė už muitinės prižiūrimų prekių (daiktų) ir kitų vertybių iškrovimą iš jas gabenančių priemonių, įskaitant jų perkrovimą į kitas transporto priemones, muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno rašytinio leidimo. ANK 216 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už muitinės uždėtų arba muitinės pripažįstamų plombų, spaudų ir kitų žymų padirbimą, nuplėšimą, sugadinimą ar praradimą.
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas M. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, leido nuimti muitinės pripažįstamas plombas V367061 ir M9733776 nuo geležinkelio vagono ir leido iš geležinkelio vagono iškrauti 6 paletes su maišuose supakuotomis prekėmis be muitinės leidimo. Tokiu būdu buvo pažeistos 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 140 straipsnio 1 dalies ir 192 straipsnio 2 dalies nuostatos. M. D. kaltė padarius ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 216 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, paties M. D. prisipažinimu teisme, nurodydamas, kad su nusižengimais sutinka, dėl jų gailisi, paaiškino, kad neatsakingai pažiūrėjo į situaciją, neatsiklausęs muitinės pareigūno, nuėmė plombą ir leido iškrauti vagoną, pažymėjo, kad tai buvo žmogiška klaida, nenorėjo niekam pakenkti ir padaryti žalos, plomba buvo nuimta muitinės pareigūnui jau patikrinus ją; M. D. kaltė įrodyta ir teismo posėdžio metu apklausto liudyto J. K. parodymais bei Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto vyriausiosios inspektorės 2017 m. gegužės 16 d. tarnybiniu pranešimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ informaciniu raštu, IM deklaraciją MRN 17LTSR1000IM014C73, fotolentelėmis, kuriose užfiksuotas atidarytas vagonas, iškrautos paletės ir nukirpta plomba V367061, kita bylos medžiaga. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas M. D. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 140 straipsnio 1 dalies ir 192 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinių nusižengimų, numatytų ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 216 straipsnio 1 dalyje sudėtis. Jam skirtinos administracinės nuobaudos, kurios bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi.
M. D. atsakomybę už administracinius teisės nusižengimus lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir gailisi dėl nusižengimų padarymo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – nusižengimas savo esme buvo neatsargus, padarytas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo M. D. ir muitinės pareigūno nesusikalbėjimo, nes muitinės pareigūnui patikrinus vagonų plombas bei davus žodinį leidimą iškrauti vagonus, buvo nukirpta kito vagono plomba ir buvo pradėti to vagono iškrovimo darbai, žala nebuvo padaryta, atsižvelgtina ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo M. D. asmenybę – nebaustas administracine tvarka, nebaustas už muitinės taisyklių pažeidimus, dirba, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir M. D. skirti mažesnę baudą, nei ANK 210 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismo nuomone, net ir minimalios ANK 210 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos – 1000 eurų baudos paskyrimas M. D., šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti M. D. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus mažesnę baudą, nei numatyta ANK 210 straipsnio 1 dalies sankcijoje minimali bauda, ir ANK 216 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 38 straipsnio 2 dalimi, 210 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 216 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas
nutaria:
M. D. (M. D.) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.
M. D. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 216 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir M. D. paskirti galutinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 17068243108 ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.