- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-10
- Bylos Nr.
- e2S-346-278/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00524-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Skolininkas
- UAB „Bajoras“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Bajoras“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-2062-488/2019 pagal kreditorės mažosios bendrijos (toliau ir MB) „Deinesta“ pareiškimą skolininkei UAB „Bajoras“ dėl teismo įsakymo išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė MB „Deinesta“ prašė teismą išduoti teismo įsakymą ir priteisti iš skolininkės UAB „Bajoras“ 47 019,93 Eur skolą, 755,49 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 673 Eur bylinėjimosi išlaidas. Be to, reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkės pinigines lėšas bei kitą skolininkės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bendrai 48 444 Eur sumai, uždraudžiant skolininkei disponuoti turtu, piniginėmis lėšomis, perduoti turtą kitiems asmenims, vykdyti kitas prievoles, išskyrus atsiskaitymą su kreditore pagal šį reikalavimą, turto suradimą ir aprašymą pavedant antstoliui.
2. Nurodė, kad UAB „Bajoras“ neatsiskaito pagal sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis, vengia kontaktų, įsiskolinimo suma yra didelė, be to, skolininkė turi ir kitų įsiskolinimų bei ilgiau nei 12 mėnesių Registro tvarkytojui nepateikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų ir šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog dėl tam tikrų skolininkės veiksmų, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo įsakymo įvykdymas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-02-05 nutartimi kreditorės MB „Deinesta“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkintas, nutarta areštuoti UAB „Bajoras“ kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus 48 444 Eur sumai, uždraudžiant skolininkei areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims. Skolininkei neturint areštuotinų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, ar turint jų mažiau nei už 48 444 Eur sumą, nurodė areštuoti skolininkės lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, bendrai 48 444 Eur sumai (įskaitant ir areštuotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų vertę), uždraudžiant skolininkei vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su kreditore civilinėje byloje Nr. eL2-2062-488/2019, darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei, savivaldybei ir įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondui. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 145 straipsnio 6 dalimi, pavedė antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytoms operacijoms atlikti.
4. Teismas, nurodė, jog bylos duomenimis skolininkė vengia vykdyti savo prievolę kreditorei, su ja neatsiskaito, o skolos suma yra didelė. Nustatė, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog skolininkė turi kitų kreditorių, be to, turi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondui. Sprendė, jog kreditorei tikėtinai pagrindus savo reikalavimą yra būtina apsaugoti galimą būsimą piniginių reikalavimų priverstinį įvykdymą, o nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
5. Atsižvelgęs į šalių interesų pusiausvyrą bei siekiant, kad būtų išvengta didelių nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas sprendė, jog piniginių lėšų areštas turi būti taikomas tik tuo atveju, jeigu reiškiamo reikalavimo užtikrinimui nepakanka kito skolininkės turto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Bajoras“ prašo 2019-02-05 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės MB „Deinesta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
7. Nurodo, jog vien aplinkybė, kad įsiskolinimo suma yra didelė, nėra pakanka taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o jų taikymui turi būti nustatyti bent tikėtini duomenys apie galimą įmonės nesąžiningumą, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Nurodo, jog skolininkės nesąžiningumas nėra preziumuojamas.
8. Tvirtina, jog kreditorė MB „Deinesta“ nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „Bajoras“ atliko ar siekia atlikti veiksmus, kuriais būtų pabloginta jos turtinė padėtis ir tuo būtų apsunkintas įsipareigojimų kreditorei vykdymas. Tokių duomenų nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Nurodo, kad bendrovė jokių turto perleidimo ar įkeitimo sandorių nesudarė, neatliko jokių veiksmų, kurie mažintų jos turto masę ir blogintų turtinę padėtį.
9. Pažymi, jog įmonė su visais kitais kreditoriais vykstančiuose teismo procesuose siekia susitarti dėl skolų išdėstymų dalimis – sudaromi taikos susitarimai. Be to, teigia, jog aplinkybė, kad bendrovei piniginius reikalavimus teismine tvarka buvo ar yra pareiškę ir kiti kreditoriai, nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės šioje byloje. Tvirtina, kad yra objektyvios priežastys, dėl kurių įmonė neatlieka mokėjimų kreditorei.
10. Apeliantė teikia duomenis, jog kreditorės nurodytas 40 720,40 Eur įsiskolinimas valstybei, yra padengtas, kas rodo, kad UAB „Bajoras“ gerina finansinę padėtį ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra netikslingos bei nepagrįstai suvaržančios įmonės veiklą.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė MB „Deinesta“ prašo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš skolininkės 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
12. Nurodo, jog skolininkės nesąžiningą elgesį ir pagrindą įžvelgti grėsmę dėl būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymo įrodo jos veiksmai – nebendradarbiavimas su kreditore dėl įsiskolinimo mažinimo ar savo prievolių vykdymo nors dalimis bei toliau išliekanti skola Sodrai, kuri pagal 2019-02-28 duomenis sudarė 16 734,10 Eur, kas įrodo, kad UAB „Bajoras“ ir toliau nevykdo naujai atsirandančių piniginių prievolių, susidaro naujos skolos, be to, skolininkė nevykdo mokėjimų ir pirmos eilės kreditoriams.
13. Kreditorė teikia naujus įrodymus – išrašą apie UAB „Bajoras“ skolą Sodrai, VĮ „Registrų centras“ išrašą, Šiaulių apygardos teismo 2019-02-04 nutartį, kreditorės teigimu, patvirtinančius tiek sudėtingą skolininkės finansinę padėtį, tiek jos nesąžiningumą, kuriuos prašo priimti į bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas skolininkės UAB „Bajoras“ atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
15. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2019-02-14 Sodros informaciją apie draudėjo viešus duomenis, tai yra, apie įmonės skolos valstybei dydį, kreditorė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą – 2019-02-28 išrašą apie skolininkės skolą Sodrai, VĮ „Registrų centras“ išrašą, kreditorės teigimu, patvirtinančius sudėtingą skolininkės finansinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prašomų prijungti dokumentų turinį bei sąsajumą su nagrinėjamu klausimu, taip pat, jog šalims buvo sudaryta galimybė susipažinti su priešingos šalies pateiktais naujais duomenimis bei pateikti atsiliepimus į juos, sprendžia, jog minėtų dokumentų priėmimas neapsunkins bylos nagrinėjimo, todėl jie yra priimami. Kreditorės papildomai pateiktą Šiaulių apygardos teismo 2019-02-04 nutartį atsisakoma priimti, nes joje priimtas procesinis sprendimas bei nustatytos faktinės aplinkybės nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu, minėta nutartis priimta ne dėl ginčo tarp tų pačių šalių, todėl spręstina, jog teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui esminės reikšmės neturi.
16. Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors antrosios ginčo šalies veiksmų arba neveikimo būsimu teismo sprendimu galimai patenkinti reikalavimai gali būti neįvykdyti. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kuris gali būti palankus ieškovui. Be to, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi nepažeisti šalių interesų pusiausvyros. Minėtos nuostatos taikytinos ir nagrinėjant bylas dėl teismo įsakymų išdavimo (CPK 432 straipsnis).
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, jog kreditorės reikalavimas dėl 47 019,93 Eur skolos, 755,49 Eur delspinigių pagal su UAB „Bajoras“ 2018-04-02, 2018-05-02, 2018-05-03 sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis yra tikėtinai pagrįstas, tai yra, sprendė, jog viena iš sąlygų būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra nustatyta. Atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, jog egzistuoja objektyvios priežastys dėl kurių įsiskolinimas kreditorei yra nedengiamas, jų nedetalizuojant bei iš esmės įsiskolinimo neneigiant, proceso stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra reikšmingos. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja reikalavimo pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Nagrinėjamu atveju, kreditorės, kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo pateikti duomenys – sudarytos sutartys, PVM sąskaitos-faktūros, atliktų darbų aktai, atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas, klientų nesudengtų dokumentų sąrašas ir kt., buvo pagrindas teismui spręsti apie tikėtiną reikalavimų pagrįstumą klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo stadijoje.
18. Apeliantas nesutikimą su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės grindžia aplinkybe, jog kreditorė nepateikė jokių duomenų apie skolininkės nesąžiningumą bei grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar apsunkinimui bei teigia, kad tai, jog įsiskolinimas yra didelis, nesudarė pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo teiginiais, jog vien prašoma priteisti ženkli suma, kuri kiekvienoje situacijoje gali būti visiškai skirtinga, savaime neleidžia daryti išvados, jog skolininkas neįvykdys teismo procesinio sprendimo ar imsis kokių nors veiksmų, siekdamas apsunkinti tokio sprendimo įvykdymą. Tačiau nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismo išvadą apie būsimo, galimai kreditorei palankaus teismo įsakymo įvykdymo galimą pasunkėjimą ar neįmanomumą nulėmė byloje esančių duomenų visuma, tai yra, tiek skolos dydis, tiek skolininkės finansinė padėtis bei turimi skoliniai įsipareigojimai kreditoriams, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog teismas vadovavosi tik reikalavimo suma.
20. Apeliantas tvirtina, jog jis gerina savo finansinę padėtį ir tai patvirtina tiek sudaromi taikos susitarimai su kitais kreditoriais, tiek 2019-01-30 padengtas buvęs 40 720,40 Eur įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondui. Tačiau kreditoriaus pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad įsipareigojimai minėtam Fondui savalaikiai nevykdomi, nes 2019-02-26 duomenimis bendrovės įsiskolinimas sudarė 16 734,10 Eur. Iš byloje bei teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų matyti, jog vien šiais metais buvo pradėta daugiau nei 10 bylų dėl įvairaus dydžio skolinių įsipareigojimų priteisimo iš UAB „Bajoras“, o aplinkybė, jog kai kurios bylos yra baigiamos taikiai, tai yra, skolininkei susitariant dėl skolų išdėstymo dalimis, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog visi įsipareigojimai savalaikiai yra vykdomi ar tuo labiau būtų įvykdytas būsimas teismo įsakymas šioje byloje. Byloje esantys duomenys apie skolininkės turimus įsiskolinimus, kartu su 48 444 Eur skola kreditorei MB „Deinesta“ ir byloje nesant jokių duomenų apie skolininkės turimą turtą bei lėšas, apeliantei tokių duomenų teismui neteikiant, neleidžia spręsti apie gerą ar iš esmės gerinamą skolininkės finansinę padėtį, o šių duomenų visuma leidžia įžvelgti grėsmę dėl būsimo teismo įsakymo įvykdymo. Pastebėtina, jog apeliantė, tvirtindamas, jog kreditorė neįrodė jos nesąžiningumo, nepateikė teismui duomenų, kurie patvirtintų, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagrindo spręsti apie tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai apriboja skolininkei galimybę vykdyti ūkinę veiklą, dėl ko bendrovė patiria nuostolius, nėra. Šiems teiginiams pagrįsti jokie duomenys nepateikti (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, siekdamas neapriboti UAB „Bajoras“ ūkinės veiklos labiau nei to reikia teismo įsakymo įvykdymo užtikrinimui, nurodė turto areštą bendrai 48 444 Eur sumai visų pirma nukreipti į skolininkės turimą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą ir tik jo nesant (ar esant nepakankamai) – į lėšas esančias atsiskaitomosiose sąskaitose. Todėl nėra pakankamo pagrindo spręsti apie nepagrįstai areštu suvaržytą įmonės veiklą.
22. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismui pateikta 2019-03-29 sudaryta taikos sutartis, kurioje išspręstas UAB „Bajoras“ atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, tai yra, numatyta, jog apeliantei taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, paliekamas iki taikos sutarties patvirtinimo. Minėta taikos sutartis, atskirojo skundo nagrinėjimo metu nėra teismo patvirtinta, todėl pateikta taikos sutartis iš esmės jokių pasekmių atskirojo skundo nagrinėjimui nesukelia.
23. Kiti atskirajame skunde dėstomi argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo kontekste, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
24. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
25. Atmetus UAB „Bajoras“ atskirąjį skundą, kreditorės MB „Deinesta“ naudai priteisiamos jos apeliacinės instancijos teisme turėtos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Minėtų išlaidų dydis nėra neproporcingas, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu (teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, rekomenduojamų dydžių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Bajoras“ (į.k. 303246202) kreditorės mažosios bendrijos „Deinesta“ (į.k.304789375) naudai 200 Eur (du šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.