Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,18 promilių neblaivumas), laikotarpyje nuo 2016-05-15 15.00 val. iki 2016-05-16 01.31 val. daugiabučio namo kieme, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suradęs ant žemės gulėjusį automobilio pultą su raktu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą automobilį, veikdamas tiesiogine tyčia, paspaudęs pulto mygtuką, atrakino netoli automobilio pulto su raktu suradimo vietos stovėjusio automobilio „VOLVO S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo dureles, užvedė automobilį ir išvažiavo, tokiu būdu pagrobė D. K. priklausantį automobilį „VOLVO S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 4400 eurų vertės.

Kaltinamasis L. S. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2016 m. gegužės 15 d., apie 23.30 val., grįždamas iš miesto ėjo link savo namų pro daugiabučių namų kiemus. Eidamas rado pultelį nuo automobilio ir pradėjo spausti mygtukus. Viena mašina atsirakino. Įjungė signalizaciją, šviesas, atrakino, užrakino, atidarius dar palaukė, bet niekas nesureagavo. Tada pamatė, kad pultelyje iš šono atsilenkė raktas. Nusprendė pasivažinėti automobiliu, sėdo už vairo ir išvažiavo link Pilaitės. Važiuojant jį sustabdė policija. Jis iškart prisipažino, kad neturi jokių dokumentų ir, kad mašina ne jo. Su automobiliu važinėjo apie valandą laiko. Gali būti, kad automobilį apgadino, bet neprisimena kaip sugadino. Po pasivažinėjimo automobillio priekinis žibintas buvo sudaužytas, sparnas įlenktas ir priekinis bamperis įskilęs. Žalos neatlygino, nes neturi finansinių galimybių, nedirba, gyvena iš santaupų. Su civiliniu ieškiniu nesutinka tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos, nes prašomos sumos per didelės, netiki ekspertų paskaičiuotomis kainomis ir išvadomis dėl automobilio remonto, bet jeigu taip nustatė ekspertai tai sutiks. Dėl moralinės žalos nesutinka, kadangi suma niekuo nepagrįsta, tačiau jeigu teismas priteis, ieškos sprendimų kaip atlyginti žalą. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusioji D. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad buvo pavogtas jos automobilis „VOLVO S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Dėl automobilio pagrobimo ji patyrė daug nepatogumų, reikėjo važinėti į darbą, vežioti mamą į ligoninę, teko skolintis mašiną. Dabar važinėja savo automobiliu, bet jis pilnai nesuremontuotas. Su savim dokumentų apie mašinos remontą neturi, nes viską tvarko vyras. Visas detales pirko naujas, autoservise remontavo. Suma yra nustatyta ekspertų. Buvo apgadintas automobilio žibintas iš vairuotojo pusės, sparnas, ratai, važiuoklė. Dėl automobilio vagystės pablogėjo jos sveikata, buvo nuėjusi pas gydytoją, pažymos gydytojas neišdavė, bet išrašė raminamųjų vaistų. Kai naktį paskambino policija ir pranešė apie automobilio vagystę, jai buvo didelis šokas, stresas. Šiuo metu vaistų nevartoja. Sutinka su prokurorės nuomone, dėl civilinio ieškinio prašo spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklausta nukentėjusioji D. K. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2016-05-15 apie 15.00 val., ji pastatė savo automobilį „VOLVO S60“ valst. nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, daugiabučio namo kieme. Automobilis buvo tvarkingas, be pažeidimų. Apie 18.00 val. jos vyras buvo išėjęs į lauką ir matė, kad automobilis stovi kieme. 2016-05-16 apie 01.45 val. jai paskambino iš policijos ir pranešė, kad Pilaitės mikrorajone buvo sustabdytas vyras, kuris vairavo jos automobilį. Ji pasakė, kad nieko nežino, nes automobilio niekam nedavė ir automobiliu gali naudotis tik ji ir jos vyras. Po šio pranešimo pamatė, kad kieme nėra jos automobilio. Raktai nuo automobilio buvo namuose, o vyras pastebėjo, kad neturi savo raktų nuo automobilio, todėl galvoja, kad vyras galėjo raktus pamesti, kai buvo išėjęs į lauką. Raktus kažkas pasisavino ir pagrobė automobilį. Nuvykusi į vietą, kur buvo sulaikytas automobilis, pastebėjo, kad apgadintas automobilio kairės pusės priekinis žibintas, sparnas, ratas, durelės ir bamperis. Prieš tai apgadinimų nebuvo, automobilis buvo tvarkingas. Policijos tarnybiniame automobilyje pamatė sėdintį vyriškį, kuris pavogė jos mašiną. Šį vyrą matė pirmą kartą. Automobilį vertina 4400 eurų. Automobilis ir jame buvę daiktai jai grąžinti. Kadangi automobilis sugadintas, jo remontas kainuos 1831,31 eurų (b. l. 19, 25).

Liudytojas S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-05-16 patruliuojant Vilniuje, Taurupės g., kartu su vyr. patrule E. Č., pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį „VOLVO S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nusprendė patikrinti. Sustabdytas vairuotojas neturėjo nei vairuotojo pažymėjimo, nei automobilio dokumentų. Per CDB duomenų bazę nustatė, jog transporto priemonę vairavo L. S., gim. (duomenys neskelbtini). Vairuotojui buvo nustatytas 1,18 promilių girtumas. Paklausus kam priklauso automobilis, vairuotojas pasakė, kad nežino ir paaiškino, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini), daugiabučio kieme prie laiptinės, surado automobilio raktus (pultelį) ir atrakino automobilį „VOLVO S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). L. S. pasakojo, kad pusvalandį stebėjo, ar niekas neateis prie automobilio, nes buvo įsijungusi signalizacija. Kai automobilio signalizacija išsijungė, jis įsėdo ir išvažiavo. Važinėjosi, kol policija sustabdė. Apžiūrėjus minėtą automobilį, buvo matyti, kad yra sugadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas. Iš apgadinimų matėsi, kad jie padaryti visai neseniai. L. S. sakė, kad automobilį apgadino ne jis. Apie sustabdytą vogtą automobilį informavo VPK OVS budėtoją. Patikrinus CDB duomenų nustatė, jog automobilio „VOLVO S60“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra D. K.. VPK OVS budėtojas su ja susiskambino ir ji atvyko į įvykio vietą. Savininkė nurodė, kad automobilio niekam neskolino, vairavusio asmens nepažinojo. D. K. paaiškino, kad šiuo automobiliu naudojasi ji ir jos vyras. Ji nežinojo, kaip automobilio pultelis atsidūrė kieme ant šaligatvio. L. S. paaiškino, jog norėjo automobiliu tik pasivažinėti, o po to grąžinti į daugiabučio kiemą. L. S. buvo surašytas protokolas pagal ATPK 129 str., 124 str. 8 d. Po to, vairuotojas perduotas VPK NVRS tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi (b. l. 64).

L. S. ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Jis parodė vietą prie namo Nr. 12, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kur rado automobilio užvedimo raktą bei vietą, kur stovėjo automobilis „VOLVO S60‘ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 82-87).

Iš VI "Regitra" duomenų matyti, kad automobilis „VOLVO S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso D. K. (b.l. 22).

Iš 2016-05-16 pakvitavimo matyti, kad automobilis „VOLVO S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais daiktais grąžintas savininkei D. K. (b.l. 21).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės vyriausios patrulės E. Č. 2016-05-16 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2016-05-16 apie 01.27 val. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kad buvo sustabdytas automobilis „VOLVO S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo L. S., neturėjęs vairuotojo pažymėjimo ir automobilio dokumentų. Vairuotojui buvo nustatytas 1,18 promilių girtumas (b. l. 15, 68).

Apžiūros protokolas patvirtina, kad atlikus automobilio „VOLVO S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūrą, nustatyta, kad jis yra be įsilaužimo požymių, matyti automobilio apgadinimai - įbrėžimai ant kairės pusės priekinių durelių, įlenktas sparnas, apgadintas bamperis, sudaužytas priekinis žibintas (b. l. 7-12).

Kaltinamojo L. S. kaltė dėl automobilio pagrobimo įrodyta aptartų įrodymų visuma, nukentėjusios D. K. ir liudytojo S. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, taip paties kaltinamojo L. S. parodymais.

L. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes jis pagrobė svetimą turtą - automobilį.

Kaltinamojo L. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę L. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis nusikaltimas), į pagrobto automobilio vertę, kaltinamojo asmenybę (neteistas, nedirba, anksčiau baustas už administracinius teisės pažeidimus, tačiau nusikaltimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, baudas yra sumokėjęs, nusikalto pirmą kartą), taip pat į jo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis didesnis nei šios bausmės minimumo ir maksimumo vidurkis (BK 48 str. 2 d.).

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl šiuo nuosprendžiu jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

L. S. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2016-05-16 01.30 val. iki 2016-05-17 09.28 val. (b. l. 66, 69), todėl jo laikino sulaikymo laikymas (dvi dienos) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę.

L. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 80), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

Nukentėjusioji D. K. pareiškė 2831,31 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl 1831,31 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei pateikė dokumentus dėl automobilio remonto sąmatos (b. l. 26- 62).

Kaltinamasis L. S. su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, jog transporto priemonės, kurią vairavo, remonto sąnaudos sudaro 65 proc. visos automobilio vertės, todėl mano, kad remonto išlaidos nepagrįstai per didelės. Nukentėjusiosios prašoma suma neturtinei žalai atlyginti taip pat yra per didelė.

Prokurorė nukentėjusios D. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palaikė. Dėl moralinės žalos atlyginimo su ieškiniu nesutiko, nes nukentėjusioji nepateikė jokių duomenų apie pablogėjusią sveikatą ir, kad gydėsi.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai nurodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Civilinė ieškovė nurodė, kad automobilio, kurį sugadino kaltinamasis, remontui reikalinga 1831,31 Eur suma. Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2016-05-18 kelių transporto priemonės „VOLVO S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitos Nr. 2160510 matyti, kad šio automobilio atkuriamoji (remonto) vertė, įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą (nusidėvėjimą) su PVM, sudaro 1831,31 Eur. Transporto priemonės rinkos vertė iki apgadinimo su PVM yra 2800 Eur (b. l. 29-62). Iš bylos medžiagos matyti, jog pagrobtas automobilis „VOLVO S60“, nukentėjusiajai grąžintas apgadintas – buvo sudaužytas priekinis kairės pusės žibintas, sugadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, subraižytos vairuotojo durelės, pažeista važiuoklė. Tai patvirtina automobilio apžiūros protokolas, fotolentelės (b. l. 7-8, 10-12), policijos pareigūnės E. Č. tarnybinis pranešimas (b. l. 15), liudytojo S. B. parodymai (b. l. 64), taip pat nukentėjusios D. K. parodymai. Ši žala atsirado dėl L. S. neteisėtų veiksmų, todėl nukentėjusioji turi teisę reikalauti atlyginti nusikalstama veika jai padarytą turtinę žalą. UAB (duomenys neskelbtini) įvertino, kad transporto priemonės „VOLVO S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto sąmata yra 1831,31 Eur. Kitų įrodymų, paneigiančių UAB (duomenys neskelbtini) paskaičiuotas automobilio remonto kainas, byloje nepateikta, todėl teismui nėra pagrindo netikėti kvalifikuoto vertintojo išvada. Atsižvelgiant į tai, civilinės ieškovės D. K. reikalavimas dėl 1831,31 Eur turtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas.

Nukentėjusioji D. K. taip pat reikalauja iš kalto asmens priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl automobilio vagystės ir sugadinimo patyrė – emocinį šoką, stresą, nepatogumus, sveikatos būklės pablogėjimą.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų įstatymas nenustato, todėl neturtinės žalos dydį turi nustatyti teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. įvertinęs: nusikalstamos veikos pasekmes; žalą padariusio asmens kaltę; jo turtinę padėtį; padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes; taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala vertinama atsižvelgiant į nurodytų kriterijų visumą.

Teismas konstatuoja, kad dėl automobilio pagrobimo nukentėjusioji D. K. patyrė stresą, išgyvenimus, rūpesčius ir nepatogumus, nes negalėjo transporto priemone kurį laiką naudotis, t. y. patyrė neturtinę žalą, tačiau teismas mano, kad šie nepatogumai nebuvo labai dideli, nes D. K. gyvena ir dirba Vilniaus mieste, kur susisiekimas yra galimas ir visuomeniniu transportu, ligoninės ir autoservisai taip pat yra Vilniuje. Tai, kad ji skolinosi ar nuomojosi automobilį važinėti į darbą, vežioti mamą į ligoninę, kad lankėsi pas gydytojus, vartojo vaistus įrodymų teismui nepateikė. Be to, pati teisme teigė, kad automobilio remontu rūpinasi jos vyras, o ne ji. Taigi, nesant objektyvių įrodymų apie nuketėjusiosios pablogėjusią sveikatos būklę, patirtus nepatogumus ir kitas neigiamas pasekmes, laikytina, kad jos prašoma 1000 Eur neturtinės žalos suma yra per didelė. Kaip matyti, kaltinamasis L. S. nedirba, pastovių pajamų neturi, jo padaryta turtinė žala nebuvo labai didelė, nusikaltimą jis padarė atsitiktinai, o ne norėdamas tyčia nukentėjusiai pakenkti ar pasipelnyti iš pagrobto turto, jo nusikalstamus veiksmus iš dalies lėmė ir nukentėjusios sutuoktinio neapdairumas pametant automobilio raktus, pagrobtas automobilis nėra naujas (pirmos registracijos data 2004 m. sausio mėn., UAB (duomenys neskelbtini) įvertintas 2800 Eur), kitą dieną po vagystės transporto priemonė nukentėjusiajai buvo grąžinta. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad neturtinė žala, išieškotina iš kaltinamojo, turi būti mažinama ir nukentėjusiajai D. K. priteistina 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Reikalavimas likusioje dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) automobilio apžiūros metu paimti mikroobjektai, esantys voke baudžiamojoje byloje (b. l. 13), po nuosprendžio įsiteisėjimo paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos; 2) kvapų pėdsakai (2 vnt. stiklainiai), saugomi Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdyboje, adresas Minsko pl. 45, Vilnius (b. l. 14), įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273, 297-298, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendė:

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį per bausmės atlikimo laiką būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje; neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. S. paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant jį per bausmės atlikimo laiką būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje; neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje,

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą vienerių metų laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016-05-16 01.30 val. iki 2016-05-17 09.28 val. (dvi dienas), prilyginant vieną sulaikymo dieną dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

L. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Išaiškinti L. S., kad pagal BK 48 straipsnio 3 dalį jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.

Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš L. S. civilinės ieškovės D. K. naudai 1831,31 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš viso 2031,31 Eur (du tūkstančius trisdešimt vieną eurą 31 ct).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) automobilio apžiūros metu paimtus mikroobjektus, esančius voke baudžiamojoje byloje, po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti prie baudžiamosios bylos; 2) kvapų pėdsakus (2 vnt. stiklainiai), saugomus Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdyboje, adresas Minsko pl. 45, Vilnius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.