- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-30
- Bylos Nr.
- I-2075-815/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07638-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- Z. Š., B. Z., V. K., R. M., R. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiškėjai Z. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų B. Z., V. K., R. M., R. A. ir Z. Š. skundus atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėja B. Z. su 2013 m. gruodžio 10 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį; pareiškėja skundą iš esmės grindžia K. T. 2013 m. liepos 1 d. nutarimu (b. l. 1–3). Pareiškėja V. K. su 2013 m. gruodžio 12 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus: nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – (duomenys neskelbtini) Lt; (duomenys neskelbtini) Lt delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio pervedimą, kai nėra darbuotojo kaltės, iki skundo teismui padavimo dienos ir 0,07 proc. už kiekvieną dieną iki teismo sprendimo įvykdymo (b. l. 29–31). Pareiškėjos R. M. ir R. A. su 2013 m. gruodžio 16 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamos: priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius), ir VSDFV Vilniaus skyriaus nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį: R. M. – (duomenys neskelbtini) Lt, R. A. – (duomenys neskelbtini) Lt; įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjoms priteistą neišmokėto darbo užmokesčio dalį per teismo nustatytą protingą laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip 6 mėn. (b. l. 64–70). Pareiškėja Z. Š. su 2014 m. sausio 15 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – (duomenys neskelbtini) Lt (b. l. 115–118).
Atsiliepimas
2. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimuose į pareiškėjų skundus, be kita ko, nurodo, jog ginčo laikotarpiu pagrįstai taikė galiojusius teisės aktus, reglamentuojančius valstybės tarnautojų darbo užmokestį, jog VSDFV Vilniaus skyriaus valstybės tarnautojams darbo užmokestis mokamas iš VSDFV biudžeto, todėl atsižvelgtina į tai, kad VSDFV biudžete nėra suplanuotos lėšos darbo užmokesčiui, atsižvelgiant į K. T. 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, išmokėti, prašo, be kita ko, pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus, o teismui patenkinus / iš dalies patenkinus pareiškėjų skundus, prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą (b. l. 15–17, 45-47, 96-98, 129-131).
II
Teismo posėdyje dalyvavusi pareiškėja Z. Š. prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundų ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjų B. Z., V. K., R. M., R. A. ir Z. Š. skundus sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjams neišmokėtas tarnybinio atlyginimo dalis (apskaičiavimo lentelės, b. l. 19, 49-50, 92-93, 119-120). Pabrėžtina, kad atlyginimas buvo sumažintas įstatymo, Lietuvos Respublikos K. T. 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.
Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiškėjai dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimų priteisti neišmokėtas darbo užmokesčio dalis teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad tokią poziciją formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016. Minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime taip pat konstatuota, kad tinkamas atsakovas yra institucija, kurioje pareiškėjas ėjo pareigas, todėl iš Lietuvos valstybės priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį negalima dar ir dėl šio motyvo.
Remiantis tais pačiais argumentais, taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos V. K. reikalavimų dėl 1 864,86 Lt delspinigių priteisimo už pavėluotą darbo užmokesčio pervedimą, kai nėra darbuotojo kaltės, iki skundo teismui padavimo dienos ir 0,07 proc. už kiekvieną dieną iki teismo sprendimo įvykdymo priteisimo.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjų skundai atmestini kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų B. Z., V. K., R. M., R. A. ir Z. Š. skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.