Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-09-22 · Byla Nr. Ik-3185-95/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-09-22
Bylos Nr.
Ik-3185-95/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01380-2011-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Liuda Arlauskienė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
V. Ž.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3185-95/2011(Proceso Nr. 3-61-3-01380-2011-9)Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 26; 38; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjo įgaliotai atstovei Onai Žilinskienei ir atsakovės atstovui Artūrui Baltrušaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir praleisto termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 7-9) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vyriausios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, VAGK) 2011-05-11 sprendimą Nr. 7R-75(4R-229) (tolai – ir Sprendimas).

Skunde nurodė, kad 2010-09-30 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau- ir atsakovė, NŽT, Tarnyba) Lazdijų žemėtvarkos skyrių dėl jų padarytos klaidos žemės nuosavybės dokumentuose ištaisymo ir miško sklypo pagal archyvinius dokumentus Nr. 98 grąžinimo priimti sprendimą delsimo. Tarnyba 2010-10-20 raštu pasiūlė įteisinti kadastrinius matavimus. Dėl šio atsakymo 2010-11-16 kreipėsi su skundu į žemės ūkio ministrą. NŽT 2010-12-10 rašte nurodė, kad 2006-09-28 raštu Žemės ūkio ministerija nustatė, kad jeigu žemės sklypų formavimo metu buvo padarytos grubios klaidos (šiuo atveju nuosavybės teisės atstatytos sugrąžinant vieną iš valdytų žemės sklypų) dėl jų ištaisymo atsakomybę turi prisiimti rangovai. Minėtame rašte buvo paprašyta užtikrinti, kad būtų atlikti žemės sklypo matavimai ir už trūkstamą žemės plotą, perduoti papildomą žemės sklypą. Šiuo raštu Lazdijų žemėtvarkos tarnybai buvo nurodyta įpareigoti UAB „Sweco Hidroprojektas“ pateikti V. Ž. žemės sklypo Nr. 6 kadastrinių matavimų bylą ir ją pateikus spręsti klausimą dėl trūkstamo žemės ploto kompensavimo pinigais ar vertybiniais popieriais. Kadangi Tarnyba rėmėsi 2006-09-28 Žemės ūkio ministerijos raštu, o pagal atliktus kadastrinius matavimus sklypo Nr. 6 plotas atitiko archyvinius dokumentus ir tuo buvo nustatyta žemėtvarkos padaryta klaida, sklypo Nr. 6 kompensuoti nereikėjo, o reikėjo grąžinti atskirą, nurodytą archyviniuose dokumentuose, miško sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjas NŽT rašto neskundė. Jo apskundimo tvarka pačiame rašte nurodyta nebuvo. Lazdijų žemėtvarkos skyrius 2010-12-30 raštu informavo, kad kreipėsi į UAB „Sweko Hidroprojektas“, kad pristatytų V. Ž. privačios žemės sklypo Nr. 6 kadastrinių matavimų bylą, kad būtų galima spręsti klausimą dėl trūkstamo ploto kompensavimo pinigais ar vertybiniais popieriais. 2010-12-17 su prašymu kreipėsi į atsakovę grąžinti jam priklausantį 2,75 miško sklypą natūra, o ne pinigais ar vertybiniais popieriais, nes sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti ir ribos suderintos su gretimų sklypų savininkais. NŽT 2011-01-19 raštu informavo, kad kadastriniai matavimai iki šiol nepateikti Lazdijų žemėtvarkos skyriui, kompensavimas bus galimas tik pinigais ar vertybiniais popieriais. Tvirtino, kadangi Žemės ūkio ministerija duodavo nurodymus jai pavaldžiai Tarnybai, todėl pareiškėjas, vengdamas ilgų teisminių bylų nagrinėjimo, 2011-01-26 raštu kreipėsi į žemės ūkio ministrą dėl miško sklypo grąžinimo natūra. 2011-02-23 raštu Žemės ūkio ministerija pranešė, kad prašymo nagrinėjimas pratęsiamas 10 d. Žemės ūkio ministerija 2011-03-04 Raštu informavimo, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas valdo mažesnį žemės sklypą nei jam priklauso pagal nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės sklypo perleidimo dokumentus ir priimti sprendimo dėl trūkstamo žemės ploto kompensavimo. Tarnyba informavo ministeriją, jog kreipėsi į žemėtvarkos Lazdijų skyrių nurodydama kreiptis į UAB „Sweko Hidroprojektas“ dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų bylų pateikimo ir tik ją gavus spręs klausimą dėl žemės sklypo kompensavimo pinigais ar vertybiniais popieriais. Kadangi kadastro duomenis tvarko žemėtvarkos tarnyba, ir kadastriniai matavimai iki šiol neįteisinti, pareiškėjas tikėjosi, kad dėl vilkinimo bei dėl žemės ūkio ministerijos atsakymo, jog jam klausantis 2,75 ha miško sklypas bus gražinamas ne buvusioje valdoje, o pinigais ar vertybiniais popieriais, išspręsti 2011-05-02 priėmimo pas ministrą metu, tačiau priėmimo metu žemės ūkio ministras informavo, jog miško sklypą kompensuos tik pinigais ar vertybiniais popieriais, o priimti skundą dėl sprendimo priėmimo vilkinimo iš viso atsisakė. Taigi, pareiškėjas 2011-05-05 kreipėsi į Komisiją dėl 2,75 ha miško sklypo grąžinimo, sprendimo priėmimo vilkinimo ir nekilnojamojo turto kadastro duomenų ištaisymo. Komisija 2011-05-11 raštu (Sprendimu) skundą priimti atsisakė, motyvuodama, jog praleistas prašymo padavimo terminas. Pareiškėjas su Sprendimu nesutinka, nes pagal ABTĮ 30 str., tais atvejais, kai administracija (tarnautojas) nevykdo savo pareigų ar vilkina priimti sprendimą, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius. Mano, kad tiek Tarnybos žemėtvarkos skyrius, tiek Žemės ūkio ministerija, kuriai priklauso NŽT, sprendimų priėmimus, kad būtų grąžinta jam pagal archyvinius dokumentus priklausantis 2,75 ha sklypas vilkina, iki šiol neišreikalauja iš „Sweko Hidroprojektas“ žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos, vieni sprendimai prieštarauja kitiems. Pažymėjo, kad nuo 2010-07-01 įsigaliojęs Žemės reformos įstatymo 4, 6, 8, 9,10,15,16,17,18,19, 20 ir 21 str. pakeitimai neturėtų būti taikomi atskiro sklypo grąžinimui, nes sklypo Nr. 6 tik patikslintas plotas, kuris atitinka archyvinius dokumentus ir įrodo, jog antras sklypas negrąžintas. Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) negrąžinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. Be kita ko, nurodė, kad 2011-05-25 pareiškėjui buvo grąžintas jo skundas su priedais. Pareiškėjo nuomone, jis savo teises gynė nenutrūkstamai, tikėdamasis, jog miško sklypo grąžinimas bus išspręstas be teisminio nagrinėjimo. Tai suteikė pagrindą ir gauti atsakymai į mano prašymus.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė patvirtino skunde išdėstytus motyvus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (b. l. 70).

Šalies argumentai

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo V. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 49-51) nurodė, kad buvęs žemės savininkas K. S. (duomenys neskelbtini) kaime, Lazdijų rajone iki nacionalizacijos valdė 22,75 ha žemės ir 2,75 ha miško (iš viso 25,5 ha) sklypus. Žemės ūkio ministerijos 1993-12-08 sprendimu B. S. buvo atstatytos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko K. S. valdytą 22,78 ha žemės ir 2,72 ha miško plotą, grąžinant natūra 25,5 ha žemės sklypą Nr. 6 (duomenys neskelbtini) kaime, Lazdijų rajone, t. y. B. S. buvo atstatytos nuosavybės teisės į visą jai priklausantį žemės ir miško plotą. Šį žemės sklypą B. S. 1995-01-24 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo V. Ž. Atkreipė dėmesį, kad pagal šiuo metu Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, pareiškėjas nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) kaime, Lazdijų rajone, valdo 25,5 ha žemės plotą, t. y. visą B. S. jam dovanotą žemės plotą, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas valdo mažesnį negu 25,5 ha žemės sklypą. Taigi, Tarnyba negali priimti sprendimo dėl trūkstamo žemės sklypo ploto kompensavimo. Be kita ko, nurodė, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo 4 str., visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys, nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Dėl galimai pareiškėjui trūkstamo žemės sklypo Nr. 6 ploto kompensavimo, pagal nuo 2010-07-01 įsigaliojusio Žemės reformos įstatymo 4, 6, 8, 9, 10, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 21 str. pakeitimo įstatymo 21 str. 3 d., jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais arba vertybiniais popieriais Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, apskrities viršininko įsakymu žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama perduodant atitinkamai žemės ar miško sklypą suformuotą kadastro vietovės, kurios teritorijoje yra šis privačios žemės ar miško sklypas, žemės reformos žemėtvarkos projekte laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemės sklypų formavimo eilės. Todėl, atsižvelgiant į tai, kadangi Žemės reformos įstatymo 21 str. nuostata, reglamentuojanti žemės, miško ploto skirtumą nustatytą kadastriniais matavimais, kompensuoti pinigais arba vertybiniais popieriais įsigaliojo tik nuo 2010-07-01, o galimybė kompensuoti žemės ar miško sklypu nustatyta tik minėtu Vyriausybės nutarimu, todėl daro išvadą, kad kompensavimo būdai: pinigai ir vertybiniai popieriai taikytini tais atvejais, jeigu kadastriniai matavimai atlikti po 2010-07-01 ir nustatytas žemės, miško ploto trūkumas. Vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui priklausančio 25,5 ha žemės sklypo Nr. 6 kadastriniai matavimai iki šiol nepateikti Tarnybos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriui, pareiškėjui kompensavimo būdas už galimai trūkstamą žemės plotą būtų galimas tik pinigais arba vertybiniais popieriais. Tvirtino, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522, 8 p., už nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus, planų ir kadastrinių matavimų bylos parengimą vykdytojui apmoka matavimus užsakęs fizinis ar juridinis asmuo pagal užsakovo ir vykdytojo tarpusavio susitarimą. Taisyklių 10 p. nustatyta, kad kadastrinių matavimų pagrindas yra nekilnojamojo turto savininko ar naudotojo, bendraturčių arba jų įgaliotų asmenų ir kadastrinius matavimus atliekančio juridinio asmens susitarimas, jei kitaip nenumatyta įstatymais ar kitais teisės aktais. Taigi, vadovaujantis minėto teisės akto nuostatomis, pareiškėjas organizuoja ir savo lėšomis apmoka vykdytojui už jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Taip pat pažymėjo, kad V. Ž. nėra pretendentas į buvusio žemės savininko K. S. iki nacionalizacijos valdytą žemę ir mišką.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus argumentus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2011-05-11 rašto Nr. 7R-75 (4R-229) „Dėl Jūsų prašymo“ (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 31).

Taigi, nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra minėto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad pareiškėjas 2011-05-05 su prašymu „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos vilkinimo taisant jai pavaldžios žemėtvarkos tarnybos padarytą klaidą atstatant nuosavybę ir sprendimo nepriėmimo dėl miško sklypo grąžinimo natūra“ (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Komisiją, kuriame prašė įpareigoti Tarnybą ištaisyti padarytą klaidą ir grąžinti jam nurodytą archyviniuose dokumentuose 2,75 miško sklypą buvusiose valdose, nustatyti terminą, per kurį NŽT turi priimti sprendimą, kad būtų ištaisyta jiems pavaldžių tarnybų klaida, įpareigoti Tarnybos pavaldžias įstaigas ištaisyti Nekilnojamojo turto kadastro duomenis (b. l. 32-38).

Komisija skundžiamame Sprendime nurodė, kad Komisija 2011-05-11 gavo pareiškėjo Prašymą, kuriuo jis siekia ginčyti Tarnybos neveikimą, t. y. vilkinimą taisant jos padarytą klaidą atstatant nuosavybę. Komisija paaiškino, kad pagal ABTĮ 30 str., prašymas Komisijai turi būti paduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo ar pranešimo apie administracijos (tarnautojo) veiksmus (neveikimą) suinteresuotai šaliai dienos, o tais atvejais, kai administracija (tarnautojas) nevykdo savo pareigų ar vilkina priimti sprendimą, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi klausimui išspręsti nustatytas laikas. Iš prie Prašymo pateiktų dokumentų, Komisija nustatė, kad Tarnyba 2010-12-10 raštu atsakė pareiškėjui dėl kadastrinių matavimų pateikimo ir įteisinimo (Komisijos byla, b. l. 8-9). Žemės ūkio ministerija pagal pareiškėjo prašymą šį klausimą išnagrinėjo ir 2011-03-04 raštu pateikė atsakymą (Komisijos byla, b. l. 10-12). Komisija pažymėjo, kad pareiškėjas minėtų dokumentų pagrįstumą ir (ar) teisėtumą ABTĮ 30 str. nustatytu laiku neginčijo, todėl praleido prašymo (skundo) Komisijai padavimo terminą. Atnaujinti šį terminą Komisijai įstatymais teisė nesuteikta. Pagal ABTĮ 34 str. 1 d., tai gali padaryti tik Vilniaus apygardos administracinis teismas (b. l. 31).

ABTĮ 34 str. 1 d. nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Teisėjų kolegija pažymi, kad suformuotoje teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku jam realizuoti tam tikras jo teises. Taigi, svarbiomis terminų praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios asmenims sudaro objektyvias kliūtis nustatytu terminu atlikti reikiamus veiksmus. Objektyviomis kliūtimis vertinamos tos, kurios atsiranda ir tęsiasi nepriklausomai nuo asmens valios. Tai lemia ne tik nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, bet ir aplinkybės, turėjusios įtakos jo valiai ir jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis elgdamasis protingai galėjo neteisingai suvokti atitinkamą teisinę situaciją.

Svarbių priežasčių įrodymus teismui turi pateikti terminus praleidusi šalis. Iš pareiškėjo skundo turinio analizės ir atstovės pasisakymo teismo posėdžio metu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nenurodo jokių priežasčių, kodėl nesikreipė į Komisiją ar teismą nustatytais terminais, o jei juos praleido dėl svarbių priežasčių - kokios tos priežastys. Pareiškėjas ginčija Komisijos sprendimą vertindamas skundžiamų raštų turinį, kurių Komisija nenagrinėjo dėl termino praleidimo. Skundžiami Komisijai raštai nėra šios bylos ginčo dalykas.

Be kita ko, teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-06-27 nutartimi jo reikalavimus panaikinti minėtus Tarnybos 2010-12-10 raštą ir Žemės ūkio ministerijos 2011-03-04 raštą atsisakyta priimti. Šioje nutartyje teismas paaiškino pareiškėjui, kad dėl šių raštų teisėtumo ir pagrįstumo, jis gali teikti pakartotinį skundą kartu pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti skundo padavimo teismui terminą (b. l. 41-42). Teisėjų kolegija pažymi, kad Komisija savo sprendime būtent dėl šių raštų (sprendimų) ir nurodė, kad pareiškėjas praleido jų apskundimo įstatymo nustatytus terminus, o Komisija neturi teisės terminų atnaujinti, todėl atsisakė priimti jo Prašymą nagrinėti iš esmės.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi nurodytomis teisės normomis, ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti, nurodytais motyvais, pagal ABTĮ 89 str., nuostatas, nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjo V. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Liuda ArlauskienėBronius JanuškaHalina Zaikauskaitė