- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-05
- Bylos Nr.
- 1-920-1033/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00393-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- A. D.
- Civilinis ieškovas
- L. S.
- Advokatai
- Mykolas Girdiušas
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. D. 2019 m. sausio 1 d. apie 6.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl menkavertės priežasties tyčia užlaužė L. S. dešinę ranką, pastūmė ją ir vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį, nuo ko ji griuvo ant žemės, taip savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies vokuose ir muštine kairio antakio žaizda bei nežymiu dešinės kojos čiurnos sąnario patinimu, bei tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje.
Kaltinamasis A. D. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad atvažiavo pas draugą D., sėdėjo ir gėrė, laukė Naujų metų. Su jais kartu buvo merginos L. ir A., kurios virtuvėje ruošė maistą. Po Naujųjų metų sutikimo kažkuriuo momentu jis norėjo išeiti, bet nuo to momento nieko neprisimena, turbūt dėl pavartoto alkoholio. Neatsimena incidento su mergina, tačiau yra susipažinęs su bylos medžiaga, neneigia, kad galėjo prieš L. pavartoti smurtą, nes buvo neblaivus. Anksčiau yra buvę, kad susimušdavo, tačiau alkoholį nedažnai vartoja. Matė facebook‘e įkeltą sumuštos L. nuotrauką ir ji pasakė, kad tai jis padarė. Jam buvo gėda, po keleto dienų pradėjo skambinti, rašyti L. ir atsiprašinėti, bet ji neatsakė. Kažkas iš kito numerio, atrodo L. vaikinas, jam paskambino ir pasakė, kad jai nerašytų, kad nereikia atsiprašymų. Tuomet jis su mama buvo nuvažiavęs pas L. ir prašė jam atleisti, siūlė kompensaciją, tačiau ji nieko neatsakė. Jo mama buvo šio susitikimo iniciatorė. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, yra kaltas, neigiamai vertina savo elgesį, nukentėjusios atsiprašo, nežino, kas jam atsitiko, kad taip padarė. Civilinį ieškinį pripažįsta visiškai. Jis dirba ir įsipareigoja žalą atlyginti per 6 mėnesius. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal motinos laidavimą. Supranta, kad laidavimas – tai galimybė jam pasitaisyti.
Nukentėjusioji L. S. teismo posėdyje parodė, kad civilinį ieškinį palaiko, atsiprašymo nepriima. Kaltinamasis atsiprašyti sugebėjo tik po trijų dienų, nors matė facebook‘e jos nuotrauką, kur ji buvo sužalotu veidu ir jam parašė, kaip viskas įvyko. Kaltinamojo mama daugiau iniciatyvos rodė ir labiau atsiprašinėjo, siūlė tortą iškepti, galvojo, kad savo pareiškimą ji atsiims.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamoji byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklaustas įtariamuoju A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-12-31 planavo švęsti Naujuosius metus pas savo draugą D. B. (duomenys neskelbtini). Vakare D. atvažiavo ir paėmė jį iš namų. Kai jis atvažiavo pas D., bute jau buvo pastarojo mergina A., šios draugė L. ir nepažįstama mergina. Jie penkiese šventė Naujuosius metus, vartojo alkoholį. Neprisimena, kelintą tiksliai valandą, A. nuvedė D. miegoti, o jis susiruošė eiti namo, bet toliau nieko neprisimena. Tik pamena, kai stovėjo prie savo laiptinės. Kaip atėjo namo ir ar kas nors jį lydėjo, neprisimena. Kitą dieną, maždaug apie 12 val. įjungė savo socialinio tinklalapio "Facebook" puslapį ir pamatė, kad yra "užtagintas" ("pažymėtas") prie L. nuotraukos šios "Facebook" paskyroje. Matė, kad L. veidas kruvinas, lyg praskeltas antakis. Prie nuotraukos dar buvo komentarai lietuvių kalba, tiksliai neatsimena, bet kažkas panašiai: "Kokie šaunūs Naujieji Metai... Gavau ne už ką". Tai pamatęs, jis iškart ištrynė savo Facebook paskyrą, net nespėjęs išsaugoti L. nuotraukos. Tada įjungė savo mobilaus ryšio telefoną, kuris nuo šalčio buvo išsijungęs. Telefone rado daug praleistų skambučių ir žinučių. Tą pačią dieną niekam neskambino ir nerašė. Sausio 3 ar 4 d. jo mama D. D. iš savo telefono paskambino L. ir susitarė su ja susitikti. Skambino mama, nes L. jam nekėlė ragelio ir nenorėjo su juo bendrauti. Tada jis su mama atvažiavo pas A. į kiemą. L. su A. išėjo, įsėdo į jų automobilį ir jie bendravo. Jis atsiprašė L., pasakė, kad tikrai yra kaltas ir pripažįsta savo kaltę. Jie siūlė L. atlyginti materialinę žalą, sumos netikslino. L. vis kartojo, kad nereikia. Pokalbio metu L. pasakė, kad jam atleido ir nori atsiimti savo pareiškimą. Po šio susitikimo L. nebekelia ragelio ir neatsako į žinutes. Dėl to, kas įvyko, labai gailisi. Esant galimybei norėtų susitaikyti su L. (b. l. 35).
Nukentėjusioji L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-12-31 apie 21 val. ją ir jos draugę J. L. iš (duomenys neskelbtini), pasiėmė jos draugės vaikinas D. B. su A. M. ir jie visi kartu nuvažiavo pas D. ir A. į (duomenys neskelbtini), švęsti Naujųjų metų. Apie 22 val. paskambino D. B. pažįstamas A. D., kuris pasakė, kad atvažiuos švęsti Naujuosius metus kartu. A. atvyko apie 22 val. Ji su draugėmis ruošėsi vakarui, o D. su A. buvo kitame kambaryje ir gėrė alų. Apie 23 val. jos prisijungė. Ji su draugėmis gėrė šampaną, kokteilius, o vaikinai - degtinę. Visi linksminosi, šoko, dainavo. Apie 4.30 val. A. D. atsidarė butelį brendžio ir gėrė vienas, nes D. jau miegojo. Apie 5 val. ryto ji nusprendė su A. D. eiti į (duomenys neskelbtini), nes viena eiti bijojo, o A. sutiko eiti kartu. Apie 5.30 val. ji kartu su A. M. ir A. D. išėjo į lauką. A. vaikštinėjo girtas ir stipriai svirduliavo, todėl ji, paėmusi už rankos, jį prilaikė. Tuo metu A. užlaužė jai dešinę ranką. Ji paėmė A. už krūtinės ir nustūmė nuo savęs. A. D. pasakė, kad suduos jai smūgį į veidą ir iškart trenkė. Po suduoto smūgio ji nugriuvo ant dešiniojo šono. Jai buvo šokas, atsikėlė nuo žemės ir nubėgo atgal į butą. Pamatė, kad ant veido yra kraujo, o nuėjusi į vonios kambarį pastebėjo, kad praskeltas kairės pusės antakis, pradėjo verkti. Kitą dieną atsirado kraujosruvos. Bute likę draugai buvo susijaudinę, padėjo jai nusiraminti. A. M., kuri buvo šalia jos ir matė įvykį, bandė A. D. paskambinti, tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Į medicinos įstaigą ji nesikreipė. Daugiabutyje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (b. l. 9).
Liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-12-31 apie 21.00 val. ji kartu su savo vaikinu D. B. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), iš kur paėmė drauges L. S. ir J. L., ir visi kartu atvažiavo į butą (duomenys neskelbtini), kurį ji su D. nuomojasi. Ji kartu su merginomis nuėjo į virtuvę gaminti valgio, o D. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) paimti savo vaikystės draugo A. D., kurį atsivežė pas juos. Ji su merginomis dengė stalą, gurkšnojo šampaną, vaikinai tuo metu jau vartojo stipresnius gėrimus. Naujuosius šventė iki maždaug 5 valandos ryto. Tada L. sugalvojo, kad eis pėsčiomis į (duomenys neskelbtini) pas savo vaikiną. Kadangi A. buvo pakeliui, jie nusprendė eiti kartu. Apie 5.30 val. ji, L. ir A. išėjo į lauką, stovėjo prie laiptinės ir rūkė. Bute liko jos draugas D. ir J.. Tuo pačiu ji išvedė šunį į lauką pasivaikščioti. Kai parūkė, pamatė, kad A. vos stovi ant kojų. Pagalvojo, kad jie tikrai vieni nenueis saugiai iki (duomenys neskelbtini). Ji pasisiūlė draugus palydėti, nes jai buvo nebaisu su šunimi grįžti atgal. Pradėjo eiti, bet atsisukusi pamatė, kad A. užlaužė L. dešinę ranką, po ko paleido ir sakydamas, kad tuoj trenks, sudavė vieną kartą dešiniuoju kumščiu L. į kairę veido pusę. Nuo smūgio L. "nuskrido" kelis metrus ir griuvo ant sniego prie laiptinės. A. ramiai praėjo pro gulinčią L. ir atėjo iki jos. Tada ji paklausė A., ar mato, ką padarė, kad be jokios priežasties trenkė merginai. Jis kažką murmėjo, tačiau jokios adekvačios reakcijos iš jo nebuvo. Jis dar pastovėjo kelias minutes ir nuėjo vienas link namų. L. pati atsikėlė, ji matė, kad L. iš kairiojo antakio bėga kraujas. Ji kartu su L. grįžo į butą, L. nusiprausė veidą. Tą rytą L. jau niekur nevažiavo. Policijos ir greitosios pagalbos nekvietė. Iškart po įvykio ji dar bandė skambinti A., tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Po kelių dienų, tiksliai nepasakys kada, L. iš pradžių paskambino pats A., vėliau paskambino jo mama. Kiek žino, jie buvo susitikę, tiksliau A. su mama buvo atvažiavę iki jos laiptinės, nes L. tuo metu buvo pas ją svečiuose. Daugiau kalbėjo A. mama, o ne jis. Jokio nuoširdaus atsiprašymo ar gailesčio ji tikrai nematė. Pažymi, kad švenčiant Naujuosius metus konfliktų, ginčų ar ko nors panašaus nebuvo. Ji nežino, kodėl A. trenkė L. (b. l. 27).
Iš L. S. 2019-01-02 pareiškimo matyti, kad 2019-01-01 apie 05.40 val. prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) laiptinės A. D. trenkė jai į veidą be jokios priežasties, bandė užlaužti ranką. Šalia buvo draugė su šuniu ir viską matė. Po to jis išėjo (b. l. 1).
Dokumentų apžiūros protokolas patvirtina, kad nukentėjusios L. S. medicininių dokumentų apžiūros metu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P. pateikė specialisto išvadą, kurioje nurodė, kad L. S. 2019-01-03 nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose ir muštinė kairio antakio žaizda bei nežymus dešinės kojos čiurnos sąnario patinimas. Tai galėjo būti padaryta kietais, bukais daiktais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 19).
Kitų objektų (vaizdo įrašo) apžiūros protokolas patvirtina, kad vaizdo įraše matoma (duomenys neskelbtini), namo prieigos bei automobilių stovėjimo aikštelė. 2019-01-01 6:02:06 val. iš (duomenys neskelbtini) namo laiptinės išeina dvi moterys ir vienas vyras. Viena iš moterų, šviesių plaukų, vilki baltos spalvos striukę, juodos spalvos kelnes, iš laiptinės išeina vesdamasi šunį. Kita moteris vilki juodos spalvos striukę, juodos spalvos kelnes, su kuprine ant pečių. Vyras vilki juodos spalvos striukę, mėlynos spalvos kelnes. 6:07:41 val. vyras stumia moterį, vilkinčią juodos spalvos striuke. 6:07:47 val. minėtas vyras užsimoja trenkti. 6:07:48 val. moteris, vilkinti juodos spalvos striuke, krenta ant grindinio prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės. 6:07:49 val. moteris, vilkinti juodos spalvos striuke, guli ant grindinio, o moteris, vilkinti baltos spalvos striukę, su šunimi stovi nuošaliau. 6:08:14 val. nukritusi moteris atsikelia ir grįžta į namo laiptinę, o moteris su baltos spalvos striuke, su šunimi pasilieka lauke ir bendrauja su minėtu vyru. 6:08:27 val. vyras nueina pro (duomenys neskelbtini) namą ir pasišalina iš vaizdo stebėjimo kamerų lauko (b. l. 21-24).
Pagal BK 284 straipsnį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos sutrikdymas gali pasireikšti tiek kaltininko tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymo motyvai ir tikslai neturi reikšmės jos kvalifikavimui, jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams aiškintis pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-7-404/2014, 2K-164-976/2015, 2K-7-489/2015).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad A. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2019-01-01 apie 6.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl menkavertės priežasties tyčia užlaužė L. S. dešinę ranką, pastūmė ją ir vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį, nuo ko ji griuvo ant žemės, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą bei savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusios L. S., liudytojos A. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusios pareiškimas, specialisto išvada, vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokolas, kita bylos medžiaga, taip pat paties kaltinamojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai. A. D. veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl yra kvalifikuoti teisingai.
A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Dėl laidavimo
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir laiduotoju paskirti motiną D. D., kuri pateikė rašytinį prašymą perduoti sūnų jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (b. l. 73).
Kaltinamasis A. D. savo prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodė, kad padarė nusikaltimą pirmą kartą, nukentėjusios atsiprašė, įsipareigoja atlyginti žalą, darbe charakterizuojamas teigiamai, pasižada ateityje griežtai laikytis įstatymų ir nedaryti jokių naujų nusikalstamų veikų. Taip pat pažymi, kad jo motina labai smerkia jį už šį nusikaltimą. Jis visada atsižvelgia į mamos nuomonę, todėl mano, kad ji neabejotinai galės daryti jam teigiamą įtaką (b. l. 71, 72).
Teismo posėdyje apklausta prašymą perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą pateikusi D. D. (b. l. 73) parodė, kad ji yra A. D. mama. Ji palaiko savo prašymą dėl laidavimo, apie įvykį žino. Pamena, kad sūnus grįžo blogos savijautos, nenorėjo nei miegoti, nei valgyti, labai pergyveno. Ji negali suprasti, kaip A. galėjo taip pasielgti, nežino kas tarp jo ir L. atsitiko. Šiaip sūnus yra mandagus, kaimynai tik gerai apie jį atsiliepia. Jis sakė, kad neprisimena įvykio. Iš pradžių ji net negalėjo patikėti, kad sūnus taip padarė. Ji suorganizavo susitikimą su L., ir su A. prašė L. atleidimo. Nurodo, kad gyvena kartu su sūnumi, todėl gali daryti jam teigiamą įtaką, sūnus klauso jos nuomonės, padeda namuose. Prašo skirti laidavimą be užstato, nes ji gauna tik 380 eurų pajamų, vyras neįgalus, beveik nedirba, šeimos pajamos minimalios.
Prokurorė prašymui dėl laidavimo neprieštaravo, prašė nustatyti 1 metų laidavimo terminą be užstato, atsižvelgiant į sunkią laiduotojos šeimos materialinę padėtį.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1-3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-51/2010).
Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamasis A. D. dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai, yra neteistas, nusikalto pirmą kartą, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuris yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, nes padarytas esant neblaiviam, administracine tvarka baustas 2018 metais du kartus už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudas sumokėjęs, turi galiojančią nuobaudą, duomenų, kad jam būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai nėra. Kaltinamasis A. D. savo kaltę viso proceso metu pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės, įsipareigojo per 6 mėnesius atlyginti padarytą žalą, nukentėjusios atsiprašė, yra jauno amžiaus, teigia supratęs savo kaltę ir padarė išvadas, neigiamai vertina tokį savo elgesį, pažadėjo daugiau nepažeidinėti įstatymų, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Asmuo, kurį prašoma paskirti laiduotoju, D. D. yra kaltinamojo motina, jie kartu gyvena, dažnai bendrauja, tarp jų yra tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas. Ji teigia, kad sūnus klauso jos nuomonės, sūnaus poelgį ji vertina blogai, pati inicijavo susitikimą su nukentėjusiąja, atsiprašė jos kartu su sūnumi, todėl galima manyti, kad ji padaro didelę įtaką A. D., kad jis atsiprašytų nukentėjusios, susitaikytų, atlygintų žalą. D. D. turi šeimą, dirba ir darbdavio charakterizuojama teigiamai, yra neteista, du kartus 2017 ir 2019 metais bausta už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, tačiau šie pažeidimai nėra šiurkštūs, baudos sumokėtos, turi vieną galiojančią nuobaudą (b. l. 74, 76-77, 78). D. D. teigia, kad ji gali kontroliuoti sūnaus elgesį, daryti jam teigiamą įtaką bei sutinka būti laiduotoja.
Įvertinęs D. D. asmenybę, jos pozityvią vertybinę orientaciją, neigiamą požiūrį į kaltinamojo A. D. elgesį, artimus giminystės ryšius ir tarpusavio pasitikėjimą, gyvenimišką patirtį, į tai, kad yra vienos šeimos nariai, kartu gyvena, teismas mano, kad D. D. gali būti sūnui autoritetas ir daryti jam teigiamą įtaką, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusižengtų, todėl yra verta teismo pasitikėjimo bei gali būti paskirta laiduotoja. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra visos būtinos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, leidžiančios atleisti kaltinamąjį A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.
Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai L. S. nusikaltimu buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, kaltinamajam A. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą.
Ikiteisminio tyrimo metu A. D. kardomoji priemonė nepaskirta, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nauja kardomoji priemonė neskirtina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašu, prisegta voke prie baudžiamosios bylos galinio viršelio - paliktina saugoti šioje byloje.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 240 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 63-65), kurį teismo posėdyje palaikė ir prašė pilnai tenkinti.
Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Nukentėjusios pateiktas civilinis ieškinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis (medicinine pažyma, darbdavio pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, balansinės sąskaitos ataskaita), turtinė ir neturtinė žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo A. D. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, kaltinamasis civilinį ieškinį pilnai pripažino, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš A. D. priteistina civilinei ieškovei L. S. 2240 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 str., 115 str. 1 d., CK 6.249 str. 1 d., 6.263 str., 6.250 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115, 273, 297-298, 303-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. D., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 69 straipsniu, paskirti A. D. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai L. S. priteistą žalą.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. D. neskirti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo įrašu - palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje.
Civilinės ieškovės L. S. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš civilinio atsakovo A. D. civilinei ieškovei 240 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 2240 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt eurų).
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti D. D., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.