- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-28
- Bylos Nr.
- 1A-557-81-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- P. D.
- Nukentėjusysis
- S. D.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė
Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-557-81/2011
Teisėjas R. Grigas Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01446-2010-8;
2011 m. rugsėjo 28 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Evaldo Gražio, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Purvainiui, nuteistojo P. D. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiajai S. D., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo P. D. nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 2 d.padarymą laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai S. D. padarytą turtinę žalą.
Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš P. D. S. D. naudai priteista 2630 lt (du tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt) litų turtinei žalai atlyginti ir 3000 lt (trys tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti bei 400 lt (keturi šimtai litų) už advokato paslaugas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. D. dėl LR BK 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis 2010-10-22 laikotarpyje nuo 9.30 val. iki 17.20 val., pritaikius buto durų raktą, įsibrovė į S. D. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė jame buvusį svetimą turtą-1500 Lt vertės nešiojamąjį kompiuterį HP Pavilion DV6565, 200 Lt vertės modemą, 600 Lt vertės auksinį vestuvinį žiedą su baltos spalvos akute, 500 Lt vertės auksinį žiedą, 300 Lt vertės auksinę grandinėlę, 500 Lt vertės auksinę apyrankę, 250 Lt auksinę apyrankę, 200 Lt vertės auksinį pakabuką su ožiaragio ženklu, 150 Lt vertės auksinį pakabuką su Playboy ženklu, 100 Lt vertės sidabrinę grandinėlę, 150 Lt vertės sidabrinius auskarus gėlytės formos, 30 Lt vertės kelioninį krepšį, 20 Lt vertės „Nokia“ telefono pakrovėją, 20 Lt vertės „Samsung“ telefono pakrovėją, 20 Lt vertės „Samsung“ telefono ausines, 60 Lt vertės „REPLAY“ kvepalus, 80 Lt vertės NAOMI CAMBEL kvepalus, 30 Lt vertės rankų darbo baltos spalvos papuošalą, tuo padarydamas S. D. bendrą 4710 litų turtiną žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d.
Šalies argumentai
Nuteistasis P. D. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-18 nuosprendį pakeisti, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ,bei skirti švelnesnę bausmę-baudą arba laisvės apribojimą, sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 500 lt. Apeliantas nurodo, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atsižvelgiant į visas LR BK 54 str. 3 d. nurodytas aplinkybes, t.y. padarytos veikos pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jam turėtų būti skirtina švelnesnė bausmė nei laisvės atėmimas. Be to, nuteistojo manymu, teismas skirdamas laisvės atėmimo bausmę netinkamai taikė ir LR BK 55 straipsnio reikalavimus, jog asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Apeliantas taip pat nurodo, jog jis dirba, todėl baudos paskyrimas būtų visiškai realus.
Apeliantas taip pat nesutinka su nuosprendžiu dalyje dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti išsprendimo, nes teismas nemotyvavo nukentėjusiajai priteisto neturtinės žalos atlyginimo, apsiribojo tik abstrakčiomis formuluotėmis, neturtinei žalai atlyginti turėtų būti priteista ne daugiau kaip 500 lt.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusioji S. D. prašo apelianto skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Ji mano, jog teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir skyrė teisingą bausmę nuteistajam bei pagrįstai priteisė neturtinei žalai atlyginti 3000 lt.
Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistojo, jo gynėjos, prašiusių skundą tenkinti, prokuroro ir nukentėjusiosios, prašiusių apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmetamas.
Nuteistasis neginčija nuteisimo dėl LR BK 178 str. 2 d., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso/toliau-LR BPK/ 320 str. 3 d., baudžiamoji byla apeliacine tvarka patikrinama tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde.
Nuteistasis mano, kad jam paskirtoji bausmė per griežta, neatsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti. Bausmė nuteistajam skirta teisingai.
LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nustato, kad kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme keičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažįstama tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, nepripažįstama, kad kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jei nustatytas tik prisipažinimas, bet nenustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos kaltinamasis P. D. pripažino patį vagystės faktą, pavogtus daiktus, tačiau nepripažino esminės faktinės aplinkybės, t.y. patekimo į butą būdo. Nuteistasis teigė, jog durys buvo atrakintos, tačiau šie jo parodymai paneigti nukentėjusiosios parodymais, kuri nurodė, jog durys buvo užrakintos, o patekti galėjo pritaikius raktą, bei objektyvais duomenimis-įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog išorinių laužimo pėdsakų nėra, ant raktų laužimo pėdsakų nenustatyta (t1, b.l. 7-18). Be to, kaip matyti iš nuteistojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuteistojo prisipažinimas negali būti laikomas nuoširdžiu, nes jis klaidino pareigūnus, nurodydamas neteisingus duomenis apie tai, kam perdavė pavogtą kompiuterį bei juvelyrinius dirbinius. Apklausiamas įtariamuoju P. D. 2011-02-08 parodė, jog kompiuterį ir juvelyrinius dirbinius pardavė už 800 litų apie 180 cm ūgio apie 35-40 amžiaus vyrui prie turgavietės (t1, b.l. 112-113), vėliau pateikė kompiuterį ir juvelyrinius dirbinius, papildomai apklaustas įtariamuoju nurodė, jog juvelyrinius dirbinius jo prašymu sesuo pridavė į lombardą (t1, b.l. 118), teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kompiuterį davė sutvarkyti pažįstamam J.. Šios aplinkybės patvirtina, jog P. D. nebuvo visiškai nuoširdus, klaidino pareigūnus, todėl jo formalus kaltės pripažinimas negali būti vertinamas nuoširdžiu. Anksčiau paminėtos aplinkybės rodo, jog savo elgesio nuteistasis nevertino adekvačiai ir siekė palengvinti savo atsakomybę. Dėl šių aplinkybių P. D. kaltės pripažinimas pagrįstai nepripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
LR BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Skiriant bausmę P. D. į visas šias aplinkybes atsižvelgta, jos įvertinos tinkamai.
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumą, t.y. tai, kad padarytas apysunkis tyčinis turtinis nusikaltimas. Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę, t.y. tai, kad P. D. anksčiau teistas, paskirtą nuobaudą už baudžiamąjį nusižengimą įvykdęs-baudą sumokėjęs. Teismas taip pat įvertino tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių, o taip pat ir lengvinančių aplinkybių ir pagrįstai sprendė, jog LR BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant bei skiriant įpareigojimus. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog P. D. anksčiau yra trauktas baudžiamojon atsakomybėn Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-20 baudžiamuoju įsakymu už baudžiamojo nusižengimo padarymą, paskirtą bausmę-piniginę baudą sumokėjo 2009 m. lapkričio mėn. (t2, b.l. 29-31), be to, jo atžvilgiu taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 284 str. 1d. , tačiau tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankami duomenų, pagrindžiančių jo kaltę. Pažymėtina, jog tyčinį apysunkį nusikaltimą P. D. padarė nepraėjus nei pusmečiui po to, kai buvo baustas baudžiamuoju įsakymu. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo, jog P. D. turi polinkį daryti baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, švelnesnė poveikio priemonė-bauda teigiamo poveikio jo elgesio nepadarė, nes P. D. padarė naują nusikalstamą veiką-tyčinį apysunkį nusikaltimą, todėl, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo sunkumą bei pavojingumą, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nors kaltinamasis kaltę pripažino, tačiau nebuvo nuoširdus, klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus nuslėpdamas tikrąsias daiktų perdavimo, aplinkybes, P. D. laisvės atėmimo bausmė skirta pagrįstai, nepažeidžiant LR BK 55 straipsnio nuostatų. Teismas pažymi, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuria taip pat siekiama ir nubausti asmenį, todėl vien nuteistojo poreikius tenkinančios bausmė skyrimas, akivaizdžiai neatitiktų LR BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų bei teisingumo principo.
Nuteistasis nurodo, jog skiriant bausmę buvo pažeisti LR BK 54 str. 3 d. reikalavimai. Teismas pažymi, jog LR BK 54 str. 3 d. nuostatos taikomos tik tada, kai nustatoma, jog švelniausios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju nuteistasis nesutinka su griežčiausios sankcijoje numatytos bausmė skyrimu ir prašo skirti švelnesnes sankcijoje numatytas bausmes. Motyvai dėl laisvės atėmimo bausmė skyrimo pagrįstumo bei teisėtumo nurodyti anksčiau, todėl skundo argumentai dėl LR BK 54 str. 3 d. netinkamo taikymo yra nepagrįsti ir atmetami.
LR BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas bausmių dydį teisėjų kolegijos nuomone šių taisyklių nepažeidė, tinkamai įvertino anksčiau aptartų aplinkybių visumą, kiekvienos iš jų reikšmę nustatant bausmės dydį ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę žymiai mažesnę nei LR BK 178 str. 2d. sankcijose numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, savo dydžiu artimą minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui. Teismas atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam, skirdamas įpareigojimus.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog P. D. paskirtoji bausmė nėra per griežta, yra teisinga ir tinkama pasiekti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Skirti švelnesnę bausmę nuteistajam nėra teisinio pagrindo.
Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė nukentėjusiajai S. D. 3000 litų neturtinei žalai atlyginti, nes nukentėjusiosios patirti neigimai išgyvenimai turėtų atitikti 500 litų turtinę kompensaciją.
Motyvuojamoji dalis
Šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami.
Apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją vadovaudamasis LR CK 6.250 str. 2 d., kuri nustato, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog turtinio nusikaltimo atveju akivaizdu, jog tiesioginio poveikio asmens sveikatai nepadaryta, tačiau asmuo neabejotinai patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusioji S. D. savo ieškinį pagrindė ir įrodė. Teismas konstatuoja, jog nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog netikėta vagystė ją sukrėtė, nukentėjusioji prarado saugumo jausmą, nuolat baiminasi, nerimauja palikdama namus, nuolatinis nerimo jausmas trukdo produktyviai dirbti, be to, ji parardo dovanotus daiktus, kurie negrąžinti ir kurie jai teikė ypatingas teigiamas emocijas, yra pagrįstos ir įrodytos. Be to, nuteistasis yra jauno mažiaus bei dirba. Atsižvelgiant į nusikaltimo pasekmes, nukentėjusiosios patirtus neigiamus išgyvenimus, kaltės formą, nuteistojo galimybę atlyginti šią žalą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismo nustatyta pinginė kompensacija 3000 litų neturinei žalai atlyginti atitinka nukentėjusiosios patirtus neigiamus išgyvenimus bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
P. D. apeliacinį skundą atmesti.