Kauno apygardos teismo nutartis

2016-03-16 · Byla Nr. ATP-276-785/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-16
Bylos Nr.
ATP-276-785/2016
Teisminio proceso Nr.
4-53-3-00049-2016-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Antanavičius
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-276-785/2016Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00049-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarimo L. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas L. V. surašytas už tai, kad ji 2015-11-17 apie 13.00 val., atėjusi į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), „Perlo“ terminale išsigryninti iš savo sąskaitos 100 eurų, ją aptarnaujant parduotuvės pardavėjai I. M. ir per klaidą padavus jai (L. V.) 200 eurų, matydama ir suprasdama padarytą klaidą, neinformavo pardavėjos, negrąžino jai per klaidą paduotų 100 eurų ir išėjo iš parduotuvės, t.y. šiais savo veiksmais įvykdė smulkų svetimo turto pagrobimą, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016-01-27 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną L. V. pagal ATPK 50 straipsnį nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, numatyto ATPK 50 straipsnyje.

Apeliaciniame skunde Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininkas prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-01-27 nutarimą ir L. V. pripažinti padarius pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, ir skirti jai nuobaudą. Nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo byloje L. V. savo paaiškinime nurodė kad pamatė, jog gavo per daug pinigų tik po kelių dienų. L. V. taip pat nurodė, kad pas ją į namus buvo atvykusi parduotuvės (duomenys neskelbtini) vedėja, bet ji neprisipažino, kad paėmė daugiau pinigų ir neieškojo būdų kaip juos grąžinti. L. V., matydama ir suprasdama padarytą pardavėjos klaidą, jos neinformavo, negrąžino 100 eurų ir iš parduotuvės išėjo. 2015-11-19 L. V. iš savo sąskaitos bankomate pasiėmė 100 eurų, žinodama ir suprasdama, kad jos sąskaitoje dar liko 100 eurų. L. V., suvokdama pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdama arba sąmoningai leisdama tokiems padariniams atsirasti, padarė administracinį teisės pažeidimą, t. y. įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą pasisavinimo būdu.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininko apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininkas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis ir teigia, kad L. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje.

ATPK 50 straipsnyje numatyta, jog smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, – užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Analizuojant komentuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 50 straipsnyje įtvirtintas teisės pažeidimas gali būti padarytas tik tyčia, todėl kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog pažeidimą padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ATPK 10 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių nėra, tačiau ATPK 50 straipsnio inkriminavimui būtina nustatyti ne tik objektyviuosius komentuojamo teisės pažeidimo požymius, bet ir tai, jog pažeidimas buvo padarytas tyčia. Norint atskleisti subjektyviąją veikos pusę būtina visapusiškai įvertinti L. V. veiksmus tiek įvykio metu, tiek po įvykio, taip pat įvertinti kitus reikšmingus bylos duomenis.

Šiuo aspektu analizuojant nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą atkreipiamas dėmesys, kad 2015-01-11 pareiškime I. M. parodė, jog klientė paprašė iš „Perlo“ terminalo išgryninti 200 eurų. I. M. klientei padavė 200 eurų, tačiau per klaidą įvedė į terminalą tik 100 eurų. Po darbo, skaičiuojant pinigus, pasigedo 100 eurų. Iš esmės analogiškas aplinkybes 2016-01-27 teismo posėdžio metu parodė ir L. V., kuri paaiškino, kad paprašė pardavėjos išgryninti 200 eurų, kuriuos jai ir padavė, tačiau pardavėja įvedė į terminalą tik 100 eurų. Kas įvyko L. V. suprato per vėlai, tačiau buvo pas pardavėją ir susitarė dalimis grąžinti pinigus. Visa tai rodo, jog L. V., paimdama 200 eurų, nesuprato, jog I. M. į terminalą įvedė tik 100 eurų. Taigi L. V. veiksmuose nebuvo tyčios pagrobti svetimą turtą. Tuo tarpu nenustačius privalomo ATPK 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymio administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagrįstai buvo nutraukta nesant nusižengimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Nors L. V. 2016-01-13 rašytiniame paaiškinime nurodė kitokias aplinkybes t.y., kad ji pardavėjos prašė išgryninti 100 eurų, o jai pardavėja padavė 200 eurų, kas akcentuojama ir apeliaciniame skunde bei daroma išvada, jog L. V., matydama ir suprasdama padarytą pardavėjos klaidą, jos neinformavo, negrąžino 100 eurų ir iš parduotuvės išėjo, tačiau tokia versija nėra patvirtinta, jokiais kitais bylos duomenimis ir prieštarauja I. M. parodymams bei pačios L. V. paaiškinimams teismo posėdyje. Be to, L. V. Vilkaviškio rajono apylinkės teisme parodė, jog pareigūnas parašė paaiškinimus už ją ir šiam paliepus pasirašyti, ji pasirašė. Taigi šiame kontekste pažymima, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog 2015-11-19 L. V. iš savo sąskaitos bankomate pasiėmė 100 eurų, žinodama ir suprasdama, kad jos sąskaitoje dar liko 100 eurų. Tačiau vien tai, kad asmuo teisėtai iš savo sąskaitos pasiėmė jam priklausančius pinigus, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog 2015-11-17 L. V. veiksmuose buvo tyčios elementas parduotuvėje (duomenys neskelbtini) įvykdyti smulkų svetimo turto pagrobimą.

Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-01-27 nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius