- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-05
- Bylos Nr.
- A-442-1366-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01491-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Artūras Drigotas, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- M. J.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Aleksander Višnevski
- Kategorijos
- 9.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2011 m. sausio 28 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (4.65)-256-30 patvirtino nurodymus pareiškėjui sumokėti 20 348 Lt akcizų, 2 224 Lt akcizų delspinigių ir 2 035 Lt akcizų baudos.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2011 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 68-36 patvirtino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. (4.65)-256-30. Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės 2011 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. S-146(7-96/2011) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2011 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 68-36.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. (4.65)-256-30, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2011 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 68-36 bei Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2011 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. S-146 (7-96/2011).
Pareiškėjas nurodė, kad apmokestinti jo laikytus tabako gaminius akcizais nėra jokio pagrindo, nes šie gaminiai neturėjo ir negalėjo būti ženklinami banderolėmis. Remiantis Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 (toliau – ir Ženklinimo banderolėmis taisyklės), 2 punktu, prievolė paženklinti tabako gaminius banderolėmis atsiranda tik tuo atveju, jei šie gaminiai yra realizuojami ar gabenami ir laikomi verslo tikslais. Tuo tarpu pas pareiškėją rasti tabako gaminiai nebuvo laikomi verslo tikslais. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas savo nutarimu, kuriuo rėmėsi mokesčių administratorius, pareiškėją patraukė atsakomybėn ne už tabako gaminių realizavimą ar ketinimą juos realizuoti, o už jų laikymą ir nenustatė laikymo verslo tikslais bei realizavimo (išleidimo į laisvą apyvartą) fakto. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad ginčo tabako gaminiai buvo įvežti į Lietuvą nepažeidžiant nustatytų taisyklių.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad bet koks akcizais apmokestinamų prekių išgabenimas iš laikino akcizų mokėjimo atidėjimo režimo ribų ar importas, jeigu nebuvo pritaikytas laikino akcizų mokėjimo atidėjimo režimas, suponuoja prievolės mokėti akcizus atsiradimą. Pats produktų laikymo faktas reiškia jų išleidimą į apyvartą ir tai suponuoja pareigą mokėti akcizus, todėl pareiškėjo argumentai, jog jo laikytos banderolėmis nepaženklintos cigaretės nebuvo skirtos realizuoti ir negali būti akcizų objektu, nepagrįsti. Teisėtai įvežtų ar prekybos įmonėse realizuojamų cigarečių, paženklintų trečiųjų šalių banderolėmis, Lietuvoje nėra. Pareiškėjo laikytos cigaretės buvo paženklintos trečiųjų šalių banderolėmis ir šių cigarečių kiekis (4 715 pakeliai) gerokai viršijo leidžiamą vežtis (laikyti) tokių cigarečių kiekį (100 pakelių). Atsakovas nurodė, kad įsiteisėjęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-2139-203/2010 turi įrodomąją (neginčijamą) galią nagrinėjant šį mokestinį ginčą. Nutarime nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti mokestinio pažeidimo faktą ir dėl to apskaičiuoti mokestines sumas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-2139-203/2010 pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, nustatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163-2 straipsnio 4 dalyje. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis minėtu nutarimu, atliko pareiškėjo akcizų apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir nustatė, kad pareiškėjas neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. 2010 m. kovo 4 d., apie 15 val. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikė 4 715 pakelių cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis. Dėl šių aplinkybių pareiškėjui buvo nurodyta sumokėti ginčijamas akcizų bei susijusias sumas. Teismas nurodė, kad, pagal nagrinėjamu atveju taikytinos Akcizų įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. balandžio 20 d., 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 3 straipsnio 9 dalį, 8 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir 9 dalį, prievolė mokėti akcizus atsiranda nuo banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių laikymo pradžios momento ir šią prievolę privalo vykdyti asmuo, laikantis nepaženklintas, tačiau turinčias būti paženklintomis, prekes. Tokią išvadą taip pat patvirtina ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2001 m. balandžio 5 d. prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-325/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A(6)-238/2007, 2009 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(442)-754/2009, 2010 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(575)-916/2010, 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(575)-1784/2010, 2011 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(556)-254/2011). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju faktas, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai laikė nustatyta tvarka banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes), yra nustatytas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-2139-203/2010. Tokiu būdu pareiškėjas Lietuvos Respublikos teritorijoje, pažeisdamas nustatytą tvarką, laikė, o tai reiškia, kad turėjo savo žinioje, nustatyta tvarka banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes ir jam kilo prievolė sumokėti akcizus bei susijusias sumas (delspinigius ir baudą). Pareiškėjo argumentai, kad jis cigaretes į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežė teisėtai ir jas laikė savo reikmėms, o ne komerciniais tikslais, yra teisiškai nereikšmingi ir atmestini, kadangi vien akcizais apmokestinamos prekės turėjimas yra laikomas jos išleidimu vartoti, o tai reiškia, jog tokiu atveju atsiranda ir prievolė mokėti akcizus. Teismas nurodė, kad, apskaičiavus akcizus, delspinigius ir baudą, pareiškėjas nebuvo nubaustas antrą kartą už tą patį pažeidimą. Principas non bis in idem, draudžiantis antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A(15)-39/2005; 2008 m. lapkričio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A(556)-1832/2008; 2010 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(556)-646/2010). Pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktų, todėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A(6)-238/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(438)-1103/2009). Atsirandanti pareiga mokėti akcizus yra pareiga sumokėti mokestį, bet ne atsakomybės priemonė, todėl šios pareigos atsiradimas negali būti traktuojamas kaip baudimas antrą kartą už tą patį pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(442)-754/2009; 2009 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(442)-827/2009). Mokesčių mokėtojo prievolė mokėti įstatymų nustatytus mokesčius ir mokestinė atsakomybė už mokesčių nesumokėjimą (delspinigiai ir bauda) negali būti tapatinami su atsakomybe už administracinį teisės pažeidimą.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą ir patenkinti jo skundo reikalavimus.
Pareiškėjas nurodo, kad Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, jog prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už laikomas banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios šio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis. Pareiškėjui, vadovaujantis Akcizų įstatymo 30 straipsniu bei Ženklinimo banderolėmis taisyklių nuostatomis, nebuvo atsiradusi prievolė paženklinti laikytus tabako gaminius banderolėmis. Pagal Ženklinimo banderolėmis taisyklių 2 punktą, prievolė paženklinti banderolėmis atsiranda tik tuo atveju, jei tabako gaminiai yra realizuojami ar gabenami ir laikomi verslo tikslais. Tuo tarpu pas pareiškėją rasti tabako gaminiai nebuvo laikomi verslo tikslais. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta teismų praktika formuojama laikantis konkurencijos užtikrinimo, vidaus rinkos apsaugojimo ir apmokestinimo teisingumo principų. Būtent todėl kontrabanda atgabenti ir į rinką pateikti akcizų objektai turi būti apmokestinti. Tačiau pareiškėjo laikyti tabako gaminiai į Lietuvos Respubliką buvo atgabenti teisėtai, nepažeidžiant jokios tabako gaminių gabenimo tvarkos. Prievolė sumokėti akcizus už šiuos tabako gaminius, vežant juos per Lietuvos Respublikos sieną, nebuvo atsiradusi. Pareiškėjas nurodo, kad 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais, jų laikymu, judėjimu ir kontrole, 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad, nepažeidžiant 6, 7 ir 8 straipsnių, akcizai tampa mokėtinais, kai vartojimui vienoje valstybėje narėje skirti produktai komerciniais tikslais yra laikomi kitoje valstybėje narėje. Tokiu atveju mokestį toje valstybėje narėje, kurios teritorijoje yra produktai, moka juos laikantis asmuo. Tačiau minėta direktyva apsaugo privačius asmenis, 9 straipsnio 2 dalyje numatydama, kad, norėdamos nustatyti, ar 8 straipsnyje nurodytų produktų paskirtis yra komercinė, valstybės narės privalo, be kita ko, atsižvelgti į produktus laikančio asmens komercinį statusą bei jų laikymo priežastis, produktų laikymo vietą arba, jeigu reikia, gabenimo būdą, visus su produktais susijusius dokumentus, produktų pobūdį, produktų kiekį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo turėti tabako gaminiai nenukrypo nuo akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo nesumokant akcizų, nes buvo atleisti nuo apmokestinimo akcizais ir nebuvo laikomi verslo tikslais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad, vadovaujantis 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos Nr. 92/12/EEB dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais, jų laikymu, judėjimu ir kontrole, 5 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsnio 1 dalimi, bet koks akcizais apmokestinamų prekių išgabenimas iš laikino akcizų mokėjimo atidėjimo režimo ribų ar importas, jeigu nebuvo pritaikytas laikino akcizų mokėjimo atidėjimo režimas, suponuoja prievolės mokėti taikytinus akcizus atsiradimą. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. sprendime administracinėje Nr. A(6)-238/2007 pateiktus išaiškinimus, pats produktų laikymo faktas reiškia jų išleidimą į apyvartą ir tai suponuoja pareigą mokėti akcizus. Todėl Pareiškėjo argumentai, kad jo laikytos specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintos cigaretės nebuvo skirtos realizacijai ir negali būti akcizų objektu, nepagrįsti. Atsakovas nurodo, kad teisėtai įvežtų ar prekybos įmonėse realizuojamų cigarečių, paženklintų trečiųjų šalių banderolėmis, Lietuvoje nėra. Pareiškėjo laikytos cigaretės buvo paženklintos trečiųjų šalių banderolėmis ir šių cigarečių kiekis (4 715 pakeliai) gerokai viršijo leidžiamą vežtis (laikyti) tokių cigarečių kiekį (100 pakelių) (ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymas Nr. 4-200). Atsakovas nurodo, kad įsiteisėjęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-2139-203/2010 turi įrodomąją (neginčijamą) galią nagrinėjant šį mokestinį ginčą. Nutarime nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti mokestinio pažeidimo faktą ir dėl to apskaičiuoti mokestines sumas. Administracinės atsakomybės taikymas neeliminuoja mokestinės atsakomybės taikymo pareiškėjui, nes tai yra savarankiškos teisinės atsakomybės rūšys.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-2139-203/2010 nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. kovo 4 d. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikė 4 715 pakelių cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis. Pareiškėjas šio fakto neginčija.
Akcizų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. balandžio 20 d.) 8 straipsnio 1 dalies 8 punktas numatė, kad prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už laikomas banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes (t. y. ir cigaretes), kurios šio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis. Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2011 m. vasario 27 d.) 5 punktas numatė, kad ant skirto realizuoti Lietuvos Respublikoje apdoroto tabako (t. y. ir cigarečių) turi būti užklijuoti finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialūs ženklai – banderolės, o 3 punktas numatė, kad apdorotas tabakas laikomas skirtu realizuoti Lietuvos Respublikoje tais atvejais, kai jis išleidžiamos į laisvą apyvartą Lietuvos Respublikoje ir nėra gabenamas į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat kai jam netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo laikytos cigaretės nebuvo gabenamos į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį ir joms nebuvo taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Vien šių cigarečių laikymo faktas (kadangi akcizai nebuvo sumokėti pagal taikytinas Bendrijos ir nacionalinės teisės nuostatas) reiškė jų išleidimą vartoti (išleidimą į laisvą apyvartą) Lietuvos Respublikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A(6)-238/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija Nr. 2(12), 2007“, psl. 60-70). Todėl pareiškėjo laikytos cigaretės turi būti traktuojamos kaip skirtos realizuoti Lietuvos Respublikoje ir jos turėjo būti pažymėtos Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio banderolėmis. Ginčo cigaretės tokiomis banderolėmis pažymėtos nebuvo, todėl pareiškėjui, kaip jas laikiusiam asmeniui, atsirado prievolė mokėti akcizus (minėtos redakcijos Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punktas ir 9 dalis).
Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jis yra privatus fizinis asmuo, kuris nelaikė tabako gaminių verslo (komerciniais) tikslais, ir kad turi būti atsižvelgiama į tokį jo statusą, sprendžiant apmokestinimo akcizais klausimą. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos argumentus, pažymi, kad sąlygas, kada fiziniai asmenys gali laikyti tabako gaminius savo poreikiams ir jų neženklinti Lietuvos Respublikos banderolėmis, reglamentuoja ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintos Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės. Šių Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 24 d. iki 2010 m. rugpjūčio 1 d.) 2.1.1 punktas numatė, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, o 3.1 punktas numatė, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti nepaženklintus Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 100 pakelių cigarečių, arba jie laiko ir didesnį kiekį pakelių cigarečių, tačiau vienos rūšies cigarečių yra ne daugiau kaip 10 pakelių. Šios nuostatos būtent ir apibrėžė maksimalų laikomų cigarečių kiekį, kada dar yra traktuojama, jog fizinis asmuo jas teisėtai laiko savo poreikiams. Tuo tarpu didesnio cigarečių kiekio laikymas suponuoja situaciją, kai peržengiamos asmeninių poreikių ribos ir fizinis asmuo nebegali būti traktuojamas kaip nesusijęs su komerciniais interesais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo laikytos cigaretės aiškiai viršijo minėtus maksimalius leidžiamus fiziniams asmenims laikyti be Lietuvos Respublikos banderolių cigarečių kiekius, todėl pareiškėjui turi būti taikomos atitinkamos teisės aktų nuostatos kaip asmeniui, laikiusiam tabako gaminius verslo tikslais.
Taigi aptariamu atveju pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai buvo nurodyta sumokėti 20 348 Lt akcizų bei priskaičiuotų 2 224 Lt akcizų delspinigių.
Taip pat pareiškėjui mokesčių administratoriai paskyrė 2 035 Lt akcizų baudą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A(143)-2619/2011 konstatavo, kad mokesčių administratoriaus sprendimas paskirti asmeniui, gabenusiam cigaretes be Lietuvos Respublikos banderolių, mokesčių baudą, šiam asmeniui dėl neteisėto cigarečių gabenimo taip pat esant nubaustam administracine nuobauda pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163-2 straipsnį, negali būti paliktas galioti, nes, tokiam mokesčių administratoriaus sprendimui galiojant, būtų pažeistas draudimas bausti asmenį antrą kartą už tą patį pažeidimą (principas non bis in idem). Aptariamoje byloje situacija šiuo požiūriu iš esmės yra identiška. Pareiškėjas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-2139-203/2010 yra nubaustas administracine nuobauda už neteisėtą ginčo cigarečių laikymą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163-2 straipsnį. Mokesčių administratoriai šiuo atveju nebegalėjo skirti akcizų baudos, nes šios baudos paskyrimu pareiškėjas iš esmės nubaudžiamas už analogišką pažeidimą antrą kartą. Todėl nurodymas dėl 2 035 Lt akcizų baudos turi būti panaikintas.
Dėl išdėstytų motyvų skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, atmetant pareiškėjo skundą dėl nurodymų sumokėti 20 348 Lt akcizų ir 2 224 Lt akcizų delspinigių bei panaikinant nurodymą sumokėti 2 035 Lt akcizų baudos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą pakeisti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo dalį, kuria atmesta pareiškėjo M. J. skundo dalis dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. (4.65)-256-30, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2011 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. 68-36 bei Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2011 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. S-146 (7-96/2011) nurodymo sumokėti 2 035 Lt akcizų baudos, panaikinti ir šią pareiškėjo skundo dalį patenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. (4.65)-256-30, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2011 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. 68-36 bei Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2011 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. S-146 (7-96/2011) nurodymą pareiškėjui M. J. sumokėti 2 035 Lt akcizų baudos.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.