Šiaulių apygardos teismo nutartis

2008-01-31 · Civilinė byla Nr. 2A-34-44/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-31
Bylos Nr.
2A-34-44/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Petras Povilaitis (pirm.), Rasa Bartašienė, Birutė Simonaitienė
Atsakovas
V. P.
Ieškovas
akcinės bendrovės “Šiaulių energija”
Kategorijos
  • 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas P.Povilaitis KopijaTeisėja L.Muchtarovienė Civilinė byla Nr. 2A-34-44 /2008
Procesinio sprendimo kategorija 32.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUŠiauliai, 2008 m. sausio 31 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Povilaičio,

kolegijos teisėjų Birutės Simonaitienės ir Rasos Bartašienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimo pagal ieškovo akcinės bendrovės “Šiaulių energija” ieškinį atsakovui V. P., tretiesiems asmenims UAB,,Mūsų butas‘‘, T. G., B. V., A. J., V. I., M. L., A. G., V. P., V. L., J. P., A. B., N. P., O. K., S. B., J. B., B. Ž., J. K., L. K., R. K., D. J., J. K. K., V. N., E. N., N. R., P. M., R. J., S. S., M. G., V. K., V. L., O. J., M. K., O. T., I. G., T. K., L. S., D. P., V. G., L. Ž., A. A., I. G., V. K., R. S. IĮ, Ž. L., V. B., V. D., J. V., N. K., I. K., V. G. ir L. J. dėl servituto nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB “Šiaulių energija” kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti servitutą į dalį V. P. priklausančio nekilnojamojo daikto - patalpų/kūrybinių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini) , suteikiant AB „Šiaulių energija“ naudotis šiuo turtu tiek, kiek reikalinga pagal paskirtį, t.y. įpareigoti V. P. įleisti į jo nuosavybės teise priklausančias kūrybines dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių energija“ darbuotojus, kad jie galėtų apžiūrėti ir remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ir apskaitos prietaisus. Ieškovas nurodė, kad atsakovas V. P. 1991 m. lapkričio 12 d. sutartimi nupirko negyvenamąsias patalpas/kūrybines dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini). Privatizuojant šias patalpas, pirkimo pardavimo sutartimi buvo parduota ir patalpa, kurioje yra įrengtas AB „“Šiaulių energijai“ priklausantis šilumos punktas. Pagal minėtos sutarties 3 punkto sąlygas pirkėjas įsipareigojo bet kuriuo paros metu per savo kūrybines patalpas įleisti santechninės ir avarinės tarnybos darbuotojus į namo techninio aptarnavimo, šiluminio mazgo ir vamzdynų komunikacijų patalpas. LR Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnis numato, kad šilumos tiekėjo arba namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo įgalioti atstovai turi teisę patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ir remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus. Atsakovas V. P., ignoruodamas minėto įstatymo normas ir pirkimo sutarties sąlygas, neįleidžia į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas nei namo gyventojų, nei AB „Šiaulių energija“ darbuotojų. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, nevykdant sutarties 3 punkto sąlygų yra suvaržytas AB “Šiaulių energija“ priklausančio šilumos punkto valdymas ir kyla grėsmė atsirasti žalai. Laiku neatlikus šilumos punkto aptarnavimo gali kilti avarinė situacija dėl kurios nukentėtų ne tik bendrovės, bet ir gyventojų turtas.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino ir nustatė servitutą į dalį V. P. priklausančio nekilnojamojo daikto - patalpų/kūrybinių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), suteikiant AB „Šiaulių energija“ naudotis šiuo turtu tiek, kiek reikalinga pagal paskirtį, t.y. įpareigojo V. P. įleisti į jo nuosavybės teise priklausančias patalpas/ kūrybines dirbtuves AB „Šiaulių energija“ darbuotojus, kad jie galėtų apžiūrėti ir remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus. Teismas nurodė, kad patalpa-kūrybinės dirbtuvės adresu (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui V. P.. Atsakovo kūrybinėse dirbtuvėse yra ieškovui priklausantis gyvenamųjų namų automatinis šilumos punktas. 1991-11-12 patalpų pirkimo-pardavimo sutarties 3p. buvo numatyta, kad atsakovas bet kuriuo paros laikotarpiu per savo kūrybines patalpas įsileidžia santechninės ir avarinės tarnybos darbuotojus į namo techninio aptarnavimo šiluminio mazgo ir vamzdynų komunikacijų patalpas. Atsakovas šios sutarties neginčijo, neprašė iš dalies pripažinti ją negaliojančia. Jis pripažino, kad nuo 2004m. tarp jo ir ieškovo kilo nesutarimai dėl patekimo į jam priklausančias patalpas, nes atsakovui už minėtos patalpos šildymą ieškovas pradėjo skaičiuoti mokesčius. Atsakovas neįsileidžia į jam priklausančias patalpas ieškovo darbuotojų, kur stovi ieškovui priklausantis šiluminis mazgas. Ieškovui negalint patekti į atsakovo patalpas, yra suvaržytas ieškovo priklausančio šilumos punkto valdymas ir kyla grėsmė žalai atsirasti. Pagal LR CK 4.37str., apibrėžiantį nuosavybės teisės turinį, savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisė nėra absoliuti, savininkas gali nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų. Atsakovui neįleidžiant ieškovo darbuotojų į savo patalpas, nukenčia namo butų savininkai. Neišleidus vandens iš šildymo sistemos, ką galima atlikti tik patekus prie šiluminio mazgo, esančio atsakovo patalpose, jie negali savo butuose pasikeisti radiatorių, atlikti kitų darbų. Tokiu atveju atsakovas turi teisę ginti savo, kaip patalpų savininko teises ir interesus, tačiau taip pat privalo užtikrinti kitų asmenų interesus ir ginti savo teises tik įstatyme nustatytu būdu. Todėl atsakovas privalo vykdyti LR Energetikos įstatyme nustatytą pareigą savo lėšomis iškeldinti energetikos objektus. LR Šilumos ūkio įstatymo 22str. numato šilumos tiekėjo arba šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo teisę patekti į butų ir kitų patalpų savininkams priklausančias patalpas tikslu prižiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ir apskaitos prietaisus, sustabdyti karšto vandens pristatymą. Kadangi 1991-11-12 patalpų pirkimo sutartyje aiškiai nėra įvardyta, kokių tarnybų darbuotojai turi teisę patekti į atsakovui priklausančias patalpas, todėl būtinas servituto nustatymas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. P. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-11-09 teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Ieškovas patikslintu ieškiniu pakeitė ieškinio dalyką - vietoje vienkartinio reikalavimo patekti į patalpas iškėlė reikalavimą nustatyti servitutą, kuris yra ne vienkartinio ir neterminuoto pobūdžio teisė. Procesinės teisės normos nenumato teisės kartu pakeisti ieškinio pagrindo ir ieškinio dalyko. Dėl šių aplinkybių konstatuotini pirmosios instancijos teismo absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai.Servitutas yra dalinio naudojimosi teisė. Skundžiamu sprendimu teismas nenustatė kuri atsakovui priklausančių patalpų dalis, jos ploto dydis reikalingas viešpataujančio daikto tinkamam naudojimui, kokie tam reikalingi patalpų išplanavimo pakeitimai. Tokiu būdu nenustatytos faktinės aplinkybės, būtinos teisingai pritaikyti materialinės teisės normas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB “Šiaulių energija” prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-11-09 sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikimą grindžia šiais argumentais:

1. Pagal 1991-11-12 sutarties 3 punktą atsakovas V. P. įsipareigojo bet kuriuo paros metu per savo kūrybines patalpas įleisti santechninės ir avarinės tarnybos darbuotojus į namo techninio aptarnavimo, šiluminio mazgo ir vamzdynų komunikacijų patalpas. LR Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnis numato, kad šilumos tiekėjo arba namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo įgalioti atstovai turi teisę patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ir remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus. Tačiau atsakovas ignoruoja šias įstatymo normas ir neįleidžia nei ieškovo darbuotojų, nei namo gyventojų į jam priklausančias patalpas.

2. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, nevykdant 1991-11-12 sutarties 3 punkto sąlygų yra suvaržytas AB „Šiaulių energijai“ priklausančio šilumos punkto valdymas ir kyla grėsmė atsirasti žalai. Laiku neatlikus šilumos punkto aptarnavimo gali kilti avarinė situacija dėl kurios nukentėtų ne tik bendrovės, bet ir gyventojų turtas. Dėl šių priežasčių turi būti nustatytas servitutas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, apeliantui to prašant (LR CPK 322 str.).

Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas pagal 1991-11-12 sutartį įsigijo negyvenamąsias patalpas - kūrybines dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini) (b.l. 4). Perkant šias patalpas, pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotos ir patalpos, kuriose yra akcinei bendrovei „Šiaulių energija“ priklausantis šilumos punktas (b.l. 74). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas V. P. į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, kuriose yra šilumos punktas, neįleidžia ne tik AB „Šiaulių energija“ atsakingų darbuotojų, bet ir namo gyventojų (7-11). Negalint patekti į šilumos punktą, nėra galimybės išleisti vandens iš šildymo sistemos, tokiu būdu namo gyventojai negali pasikeisti radiatorių ar atlikti kitų su šia sistema susijusių buitinių darbų. Nors negyvenamųjų patalpų - kūrybinių dirbtuvių – pirkimo pardavimo 1991-11-12 sutarties 3 punkte atsakovas V. P. įsipareigojo bet kuriuo paros metu per jam priklausančias kūrybines patalpas įleisti santechninės ir avarinės tarnybos darbuotojus į namo techninio aptarnavimo, šiluminio mazgo ir vamzdynų komunikacijų patalpas, tačiau įsipareigojimo nevykdė. LR CK 4.37 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Atsakovas V. P., disponuodamas jam priklausančiu turtu ir neleisdamas esant reikalui patekti į šilumos mazgą jį prižiūrinčiam personalui bei gyventojams, pažeidinėja jų teises ir teisėtus interesus. LR CK 4.39 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų ar teismo sprendimo. Šilumos tiekėjo arba namo šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojo įgalioti atstovai turi teisę, pateikę raštišką prašymą patalpų savininkui, patekti į jam priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ir remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus ( LR Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnis). Iš teismui pateikto AB „Šiaulių energija“ prašymo (b.l. 10) matyti, kad AB „Šiaulių energija“ darbuotojai, norėdami atlikti šilumos punkto įrangos techninį aptarnavimą, 2006-08-04 V. P. pateikė raštišką prašymą, tačiau atsakovas atsisakė įleisti AB „Šiaulių energija“ atstovus. Tai patvirtina 2006-08-04 surašytas aktas dėl daikto valdymo pažeidimo (b.l. 11). Kadangi neteisėtais atsakovo veiksmais yra pažeidinėjamos namo gyventojų, AB „Šiaulių energija“ teisėti interesai, o taip pat yra grėsmė žalai atsirasti ir siekiant jos išvengti, pagrįstai nustatytas servitutas į dalį kūrybinių dirbtuvių, tačiau tik tiek, kiek reikalinga pagal paskirtį.

Atsakovas V. P. apeliacinį skundą grindžia ta aplinkybe, kad ieškovas, pateikdamas patikslintą ieškinį pakeitė ne tik ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą), bet ir ieškinio dalyką ( ieškovo reikalavimą), nurodo, kad civilinio proceso normos nenumato teisės kartu pakeisti ir ieškinio pagrindo, ir ieškinio dalyko. Ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimą reglamentuoja LR CPK 141 straipsnio norma. Minėta norma numato, kad pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą ieškovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Iš Šiaulių apygardos teismo 2007-02-19 nutarties (b.l. 64-65) matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimas minėta nutartimi buvo panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsirado būtinybė tikslinti ieškinį, o tuo pačiu ir keisti ieškinio dalyką. Faktinis ieškinio pagrindas yra aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus (LR CPK 135 str. 1 d. 2p.). Ieškovas patikslintame ieškinyje patikslino aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimą, tačiau iš esmės jų nepakeitė. Ieškovas pakeitė tik ieškinio dalyką, prašydamas nustatyti servitutą į dalį nekilnojamojo daikto. Teisėjų kolegija nemano, kad patikslintu ieškiniu ieškovas pakeitė ieškinio pagrindą, todėl išdėstytų motyvų pagrindu pirmąjį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

Antrasis apeliacinio skundo argumentas yra grindžiamas ta aplinkybe, kad byloje nenustatytos faktinės aplinkybės, nes teismas nenustatė konkrečių servituto turėtojo teisių viešpataujančio daikto tinkamam naudojimui. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, nustatė servitutą į dalį V. P. priklausančių kūrybinių dirbtuvių, suteikiant AB „Šiaulių energija“ teisę naudotis šiuo turtu tiek, kiek reikalinga pagal paskirtį. LR CK 4.113 straipsnio 1 dalis numato, kad servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui. Servituto turėtojas, įgyvendindamas servituto suteikiamas teises, privalo nepažeisti kitų savininkų teisių (LR CK 4.113 str. 2d.). Reikia pažymėti, kad ne visada yra galimybė konkrečiai apibrėžti servituto turėtojo teises, tiksliai nurodant patalpų dydį, skirtą viešpataujančiojo daikto tinkamam naudojimui. Nesant galimybės tiksliai nustatyti servituto turėtojo teises, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (LR CK 4. 112 str. 2d.).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str. 2 d.).

Atmetant apeliacinį skundą, iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimas teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 263 str.), todėl naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. P. 62,54 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkas Petras PovilaitisTeisėjai Birutė SimonaitienėRasa BartašienėKopija tikra:Teisėjas P.Povilaitis