Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-03-17 · Administracinė byla Nr. I-540-505/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-17
Bylos Nr.
I-540-505/2014
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybės administracijos
Kategorijos
  • 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-540-505/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01089-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 4.5.; 11.4.2.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 17 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Ingai Šagamogienei,dalyvaujant pareiškėjui V. J., jo atstovei R. J.,atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei S. T.,trečiojo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei M. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013-07-19 sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-1542; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemė ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2013-06-06 sprendimą Nr. 8SD-(14.8.94.)-2832; 3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrių per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti administracinį sprendimą, kuriuo atkurti pareiškėjui nuosavybės teises, prijungiant su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastrinis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ) besiribojantį šlaite esantį žemės sklypą (b.l. 21-23).

Pareiškėjas ir jo atstovė skunde nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, jog 2013 m. gegužės mėnesį kreipėsi į atsakovą, prašydamas atkurti nuosavybes teises į laisvą žemės plotą, esantį šlaite, kuris ribojasi su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadangi 2006 m. mirus mamai S. J. paveldėjo teisę į grąžintiną žemę apie 0,5 ha. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau- NŽT) Kauno miesto žemėtvarkos skyrius prašymą atmetė. Atsakovas nurodė, jog išnagrinėjus kartografinę medžiagą nustatyta, kad norimas prisijungti laisvos valstybinės žemės plotas yra buvusioje iki 1940 m. žemėvaldoje ir šiuo metu su pretendentais neatsiskaityta. Minėtas žemės sklypas gali būti grąžintas (atkurtos nuosavybės teisės) piliečiui, kuris turėjo žemę toje vietoje. Taip pat skyrius pažymėjo, kad A. V. ir B. J. (pretentendė S. J.) iki 1940 m. nuosavybės teise valdyta žemė buvo Kauno apskrities, (duomenys neskelbtini) (šiuo metu teritorija prie (duomenys neskelbtini) sankryžos). Minėtą atsakymą pareiškėjas apskundė NŽT, tačiau ji 2013-06-06 sprendimu Nr. 8SD-(14.8.94.)-2832 atmetė pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą. Minėtą sprendimą pareiškėjas gavo paprastu laišku (neregistruota pašto siunta) 2013-08-24, ką patvirtina teismui pateikto voko antroje pusėje esantis Lietuvos pašto antspaudas. Minimas žemės plotas, į kurį prašė pareiškėjas atkurti nuosavybės teises ir leisti prisijungti prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, yra įsiterpęs žemės sklypas apie 200 kv. m. ploto juosta, esanti stačiame šlaite (šlaito kampas apie 45°). Viršuje šis žemės sklypas ribojasi su keliu, o apačioje su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Tai, kad šio žemės ruoželio negalima suformuoti atskiru žemės sklypu patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento urbanistikos skyriaus 2011-02-03 raštas Nr. 40-2-178, adresuotas NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyriui. Kelias, su kuriuo ribojasi žemės plotas, į kurį prašo atkurti nuosavybės teises ir leisti prisijungti prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, vadovaujantis STR 2.06.03:2001 „Automobilių keliai" yra vietinės reikšmės (STR 2.06.03:2001 „Automobilių keliai" 9.2. Vietinės reikšmės keliais vadinami keliai, jungiantys rajoninius kelius, kaimus, taip pat kiti keliai, naudojami vietiniam susisiekimui"). LR Vyriausybės nutarime Nr. 790 „Dėl vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų patvirtinimo" 22 p. yra nustatyti atstumai nuo pastatų, statinių ir kitų objektų iki vietinio kelio sankasos pado arba šalikelės griovio išorinio krašto. Vadinasi, vertinant situaciją protingumo aspektu žemės sklype (šlaite) nėra jokių galimybių vykdyti statybas ar naudoti žemės sklypą kitu naudingu tikslu. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėjas įsigijo (nusipirko) 2005 m. gegužės mėn. Šlaitą, esantį šalia jam nuosavybės teise priklausančio sklypo ir į kurį prašo atkurti nuosavybės teises, visą šį laiką prižiūri. NŽT savo veikloje turi vadovautis ne tik specialiaisiais teisės aktais, reglamentuojančiais nuosavybės teisių atkūrimą, tačiau ir tais teisės aktais, kurie numato reikalavimus atitinkamų subjektų priimamiems sprendimams. Šiuo atveju NŽT vien formaliai priėmė sprendimą, netyrė ir neanalizavo visų reikšmingų aplinkybių, nenustatinėjo ar įmanoma faktiškai atkurti nuosavybės teises, ar iš tiesų yra pretendentai, kuriuos savo atsakyme mini Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius, ar apskritai nurodytam žemės plotui yra vykdomi kokie nors teisiniai veiksmai.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundo netenkinti (b.l. 35-39, 58-62).

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad skundžiamu raštu, buvo paaiškinta pareiškėjui, kodėl nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių jo nurodomoje vietoje. Pažymėtina, jog atsakovui atsakant į pareiškėjo 2013-05-07 prašymą ir skundą, nepriėmė jokių sprendimų, kurie galėtų būti laikomi administraciniais aktais, priimtais pareiškėjo atžvilgiu ir kuriuos pareiškėjas turėtų teisę skųsti kaip sprendimus. Skundžiami raštai negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Todėl manytina, jog skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2013-06-06 raštas Nr. 8SD-(14.8.94.)-2832 „Dėl informacijos pateikimo" ir Nacionalinės žemės tarnybos 2013-07-19 raštas Nr. lSS-(8.5)-1542 „Dėl prašymo nagrinėjimo" tiesiogiai materialinių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, jie negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nuosavybės teisių atkūrimo aktas pagal teisinę prigimtį yra pažeistų teisių atkūrimo, restitucijos, nors ir ribotos, aktas, kuriuo panaikinami neteisėto nuosavybės teisių atėmimo padariniai. Valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau - Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 ir juo patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau - Tvarka) bei kitais teisės aktais. Nacionalinė žemės tarnyba neatsisakė atkurti nuosavybės teisių pretendentės S. J. vardu, todėl pagrindo priimti sprendimo neatkurti nuosavybės teisių neturi. Pareiškėjui buvo tik paaiškinta, kad tokiu būdu, kokiu prašo pareiškėjas nuosavybės teisės negali būti atkurtos. Teisės aktai nereglamentuoja, kad institucija turėtų priimti neigiamus sprendimus dėl kiekvieno žemės ploto, į kurį negali būti atkurtos nuosavybės teisės ar neigiamus sprendimus dėl nuosavybės teisių neatkūrimo negalimu būdu. Nepaisant tokių sprendimų nepriėmimo, asmenys, manydami, kad jų teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, turi teisę skųsti institucijos veiksmus ar neveikimą, kas būtų administracinės bylos dalykas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas V. J. neskundžia teismui Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų ar neveikimo. Siekiant prisijungti žemės sklypą, besiribojantį su nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, pagal šiuo metu galiojančius teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus reikalinga atlikti Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 „Dėl Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo" (toliau - Aprašas) nustatytas procedūras. Pareiškėjas pareiškė skundą teismui, siekdamas prisijungti, jo manymu, laisvą valstybinės žemės plotą, į kurį pageidauja, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės jo motinos pretendentės S. J. (mirusi) vardu. Reikalavime norimas prisijungti valstybinės žemės plotas įvardijamas kaip besiribojantis su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Kaune, šlaite esantis žemės sklypas. Rengiant skundžiamą Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2013-06-06 raštą Nr. 8SD-(14.8.94.)-2832 „Dėl informacijos pateikimo" buvo vertinamas žemės plotas, besiribojantis su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Kaune, pridėtame detaliajame plane pažymėtas skaičiumi „1". Atkreipė dėmesį, kad šis žemės plotas nėra suformuotas kaip atskiras žemės sklypas. Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis dėl šio žemės ploto nėra parengto teritorijų planavimo dokumento. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nėra aišku, kokį besiribojantį žemės sklypą siekia prisijungti pareiškėjas, nes reikalavime jis nėra tiksliai įvardintas, neapibrėžtas, o iš pateiktos planinės medžiagos matyti, kad joje yra pažymėta pareiškėjui priklausančio žemės sklypo dalis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)" 2.15 punkte numatyta, kad „<...> laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha - kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams<...>. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu <...>". Žemės plotas, prie atsiliepimo pridėtame detaliajame plane, pažymėtas skaičiumi „1", neatitinka įsiterpusio žemės ploto reikalavimų, todėl nelaikytinas įsiterpusiu žemės sklypu. Pažymėjo, kad klausimas dėl žemės ploto prie atsiliepimo pridėtame detaliajame plane, pažymėtame skaičiumi „1", prijungimo prie sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, jau yra ne kartą spręstas. Kauno apskrities administracinių ginčų komisija yra priėmusi 2009-11-17 sprendimą Nr. 2009/28-(25-81)-68. Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius sprendė klausimą dėl valstybinės žemės ploto prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ir 2011-02-03 raštu Nr. 40-2-178 „Dėl laisvos žemės sklypo prijungimo prie (duomenys neskelbtini)" informavo Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyrių (nuo 2012-04-01 - Kauno miesto skyrius), kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 2010-07-21 nutarimo Nr. 1124 17.2 punktu išnagrinėjus laisvos valstybinės žemės sklypo plotą prie (duomenys neskelbtini), pagal teisės aktų reikalavimus norimas prisijungti žemės plotas nėra įsiterpęs žemės sklypas. V. J. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-05-02 raštu Nr. 8SD-1403 „Dėl laisvos valstybinės žemės ploto prijungimo prie privataus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune" buvo informuotas, kad norimas prisijungti žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo reikalavimų bei kad jis yra buvusioje iki 1940 m. žemėvaldoje, o su pretendentais toje vietoje valdžiusiais žemę nuosavybės teise iki nacionalizacijos nėra pilnai atsiskaityta. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2011-07-05 sprendimu Nr. lT-(8.5)-83 „Dėl V. J. skundo išnagrinėjimo", kuris beje nebuvo apskųstas teismui, atmetė V. J. skundą dėl valstybinės žemės prisijungimo prie privataus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius gavęs pareiškėjo 2013-05-07 prašymą patikrino ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes, ant plano buvo padarytas įrašas, jog „Su pretendentais į J. V. ir A. Ž. žemes iki 1940 m. turėtas (duomenys neskelbtini) k. neatsiskaityta", buvo įvertinta aplinkybė, kad norimas prisijungti žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo statuso, taip pat buvo įvertinta, kad naujo žemės sklypo, kuris būtų ne mažesnis kaip 4 arai, nuosavybės teisių atkūrimui suformuoti nėra galimybės. Atkūrimo įstatymas nenumato nuosavybės teisių atkūrimo būdo, kuomet nuosavybės teisės atkuriamos piliečiui prijungiant prie piliečio nuosavybės teise valdomo žemės sklypo besiribojantį žemės sklypą. Tai yra dar viena iš priežasčių, dėl kurios pareiškėjo reikalavimas, jį patenkinus, negalėtų būti įgyvendintas. Teisės aktai aiškiai apibrėžia teismų kompetencijos ribas ir, kaip ne kartą yra pasisakę teismai savo sprendimuose ir nutartyse, ne teismo kompetencija yra spręsti klausimus, kai teisės aktai šią funkciją paveda konkrečiai institucijai. Atsižvelgiant į tai mano, kad teismas negalėtų tenkinti pareiškėjo trečiojo reikalavimo, nurodydamas institucijai kokiu konkrečiu būdu atkurti nuosavybės teises. Tik administravimo subjektui priėmus vienokį ar kitokį sprendimą, teismas galėtų spręsti dėl tokio sprendimo teisėtumo ar neteisėtumo. Teismas savo ruožtu gali tik įpareigoti administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, vykdyti teisės aktą, įpareigoti priimti sprendimą, tačiau negali atsakovui konkrečiai nurodyti, kokio turinio sprendimą priimti ir tokiu būdu kištis į kitos institucijos veiklą, viršijant teismo kompetencijos ribas.

Šalies argumentai

Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (b.l. 63-66).

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu nurodė, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis V. J. nuosavybės teise priklauso 0,0809 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, ir jame esantys pastatai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo motina S. J. buvo pretendentė atkurti nuosavybės teises į A. V. ir B. J. iki 1940 metų nuosavybės teise valdytą žemę, šiuo metu esančią prie (duomenys neskelbtini). sankryžos, taigi pareiškėjo nuosavybės teisės natūra galėtų būti atkurtos tik minėtoje vietoje. Kadangi pareiškėjas reiškia reikalavimą atkurti nuosavybės teises vietoje, kuri nesutampa su žeme, į kurią jam galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės natūra, šiuo atveju aktualus nuosavybės teisių atkūrimo perduodant nuosavybėn neatlygintinai naują žemės sklypą, reglamentavimas. Atkūrimo įstatymo įstatymo 5 str. 3 d. nuostatos numato, kad "minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo į naujo žemės sklypo dydis - 0,04 ha (išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą)". Pažymėtina, kad ginčo atveju pareiškėjas prašo atkurti nuosavybės teises į 0,02 ha plotą, kuris neatitinka minėto Atkūrimo įstatyme numatyto minimalaus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydžio. Taigi pareiškėjo reikalavimas negalėtų būti tenkinamas ir yra atmestinas. Be to, Atkūrimo įstatyme nėra numatyta galimybė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą prie asmens nuosavybės teise valdomo žemės sklypo prijungiant besiribojantį įsiterpusį valstybinės žemės plotą, kaip to pageidauja pareiškėjas. Tokio teisinio pagrindo nenurodo ir pats pareiškėjas. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas pageidauja prisijungti prie savo nuosavybės teise valdomo sklypo laisvą įsiterpusį valstybinės žemės plotą. LR Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" 2.15 punktas reglamentuoja įsiterpusių laisvos valstybinės žemės plotų pardavimo tvarką ir jame inter alia numatyta, kad įsiterpusio parduodamo ar išnuomojamo žemės sklypo sujungimas su pagrindiniu žemės sklypu turi būti numatytas detaliajame plane arba žemės sklypo plane, prilyginamame detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, pagal kurį šis įsiterpęs žemės sklypas formuojamas. LR Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 4.4 punktas numato, kad tais atvejais, kai padidinami ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esami žemės sklypai, kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų, gali būti rengiamas žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Minėtas punktas taip pat numato, kad ,,žemės sklypo plane numatomas įsiterpusio žemės sklypo sujungimas su pagrindiniu žemės sklypu, taip pat sujungto žemės sklypo pertvarkymas pagal Aprašo 4.2 punkte nurodytus būdus". Pareiškėjas 2011-01-19 pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijai, prašydamas leisti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, planą norint prijungti įsiterpusį laisvą valstybinės žemės plotą. Išnagrinėjus prašymą ir su juo pateiktus dokumentus, Kauno miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Aprašo 17 punkto nuostatomis, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyrių (Urbanistikos skyriaus 2011-02-03 raštas Nr. 40-2-178), nurodydama, kad Aprašo nustatyta tvarka išnagrinėjus laisvos valstybinės žemės plotą prie (duomenys neskelbtini), Kaune, nustatė, jog „pagal pažodinį teisės aktų taikymą, norimas prisijungti <...> plotas <...> nėra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų (Lietuvos Respublikos <...> žemės įstatymas <...>., 10 straipsnio 4 punktas), tačiau šio sklypo nėra galimybės suformuoti atskiru žemės sklypu (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo <...> įstatymas <...>; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimas Nr. 1124, 4.4 punktas)", bei atsižvelgiant į Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimą, prašė „priimti sprendimą dėl laisvos valstybinės žemės prijungimo". Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2011-02-23 raštu Nr. 8SD-574 informavo Kauno miesto savivaldybės administraciją, kad „negali pritarti detaliojo plano rengimui, kurio tikslas apie 200 kv.m. laisvos valstybinės žemės ploto prijungimas prie privataus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, kadangi norimas prisijungti laisvos valstybinės žemės plotas yra buvusioje iki 1940 m. žemėvaldoje ir šiuo metu su pretendentais neatsiskaityta"'. Pagal Aprašo 17.3 punktą iniciatoriaus prašymas nagrinėjamas ir atliekami tolimesni Apraše nustatyti veiksmai tik gavus valstybinės žemės patikėtinio sutikimą. Ginčo atveju Nacionalinei žemės tarnybai nepritarus pareiškėjo pageidaujamam planavimui, id est, apie 200 kv.m. valstybinės žemės ploto prijungimui prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), negalimi tolimesni su planavimu susiję veiksmai Aprašo 4.4 punkte nustatytu tikslu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Dėl termino paduoti skundą.

Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Šio straipsnio 3 dalis numato, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. ABTĮ 32 str. 1 d. yra nustatyta, jog išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas teismui gali būti skundžiamas per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Iš byloje esančių duomenų bei pareiškėjo atstovės paaiškinimo teismo posėdžio metu matyti, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-07-19 sprendimas Nr. 1SS-(8.5)-1542 buvo gautas paprastu paštu 2013-08-24 (b.l. 24). Skundas teismui pateiktas 2013-09-13, t.y. nepraleidus termino skundui pateikti. Atsakovas kitų duomenų apie skundžiamojo sprendimo įteikimą teismui nepateikė. Todėl konstatuotina, jog terminas skundui pateikti yra nepraleistas.

Dėl ginčo

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas V. J. 2013-05-07 prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių (toliau- NŽT Kauno skyrius) su prašymu atkurti nuosavybės teises į žemę, prijungiant sklypą, kuris ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise turimu žemės sklypu, prie jam priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune (b.l. 40). NŽT Kauno miesto skyrius 2013-06-06 raštu Nr. 8SD-(14.8.94)-2832 informavo pareiškėją, jog išnagrinėjus archyvinę kartografinę medžiagą nustatyta, kad norimas prisijungti laisvos valstybinės žemės sklypas yra buvusioje iki 1940 m. žemėvaldoje ir šiuo metu su pretendentais neatsiskaityta. Minėtas žemės sklypas gali būti grąžintas (atkurtos nuosavybės teisės) piliečiui, kuris turėjo žemę toje vietoje (b.l. 11-12). Minėtas atsakymas buvo apskųstas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2013-07-19 raštu Nr. 1SS-(8.5)-1542 konstatavo, jog NŽT Kauno skyrius pagrįstai atsisakė leisti prisijungti laisvos valstybinės žemės plotą (b.l. 8-9).

Ginčas šioje byloje kilęs dėl pareiškėjo V. J. prašymo atkurti nuosavybės teises, prijungiant laisvą valstybinės žemės plotą (kuris ribojasi su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune), jo motinos pretendentės S. J. (mirusi) vardu.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjo motina S. J. buvo pretendentė atkurti nuosavybės teises į B. J. iki 1940 metų Lapių valsč., (duomenys neskelbtini), turėtą 0,48 ha ir A. V. iki 1940 m. Lapių valsč. (duomenys neskelbtini), turėtą 3,39 ha žemės sklypą. Dalis nuosavybės teisių yra atkurta: Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-02-19 įsakymu Nr. 01-890 ir sprendimu Nr. 1303 S. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,2000 ha žemės perduodant neatlygintinai naują žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, Kauno apskrities viršininko 2005-08-10 įsakymu Nr. 02-01-8158 ir sprendimu Nr. 5982 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0161 ha grąžinant natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune. Nuosavybės teisę liko atkurti į 0,5089 ha žemės. Po motinos S. J. mirties pareiškėjas V. J. pagal Kauno miesto notarės O. M. 2006-10-20 liudijimą paveldėjo teisę atkurti nuosavybės teises motinos S. J. vardu (prijungta B. J., A. V. ir S. J. nuosavybės teisių atkūrimo byla).

B. J., A. V. ir S. J. nuosavybės teisių atkūrimo byloje šiuo metu duomenų apie tai ar yra laisvos (neužstatytos) A. V. ir B. J. iki 1940 m. Lapių valsč., (duomenys neskelbtini), turėtos žemės, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai, nėra. Pareiškėjas siekia, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės kitoje vietoje.

Sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau- Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau - Tvarka) bei kitais teisės aktais.

Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina šiais būdais: 1) perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą. Už miesto teritorijoje esančią žemę (išskyrus už miesto teritorijoje turėtą mišką) mišku neatlyginama; 2) įskaitymu panaikindama piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto nusavinimo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo dienos;

4) perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos). Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus; 5) pinigais – išpirkdami kaimo vietovėje žemę, mišką, išskyrus 4 straipsnio 7, 10 dalyse ir 6 straipsnio 3, 7 dalyse nurodytus atvejus, taip pat išskyrus atvejį, kai privačion nuosavybėn iš laisvos žemės fondo yra įsigyta žemė, kurios susigrąžinti nepageidavo šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai. Atlyginimo pinigais dydis padidinamas 15 procentų, jeigu yra išperkama žemė, į kurią nuosavybės teisės yra atkurtos arba atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams – 1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams, politiniams kaliniams, tremtiniams ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanotiems asmenims, jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), ir jei ši žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir yra naudojama asmeniniam arba valstiečio ūkiui, tarnybinėms daloms; 6) pinigais – išpirkdama žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d.; 7) pinigais – Lietuvos Respublikos piliečiams politiniams kaliniams ir tremtiniams, sugrįžusiems iš tremties po šio įstatymo įsigaliojimo ir nepageidaujantiems susigrąžinti žemės, miško ir vandens telkinių kaimo vietovėse natūra; 8) pinigais – piliečiams, atsisakiusiems jiems perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai miestuose, kompensuojant Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vidutinės vertės sumą, kurią nustato Vyriausybė; 9) perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam vandens telkinį – už išperkamą arba neišlikusį vandens telkinį.

Pareiškėjas kreipėsi į NŽT Kauno skyrių su prašymu atkurti nuosavybės teises prijungiant žemės sklypą, esantį šalia jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, tačiau kaip ir teisingai nurodė atsakovas tokio atkūrimo nuosavybės teisių būdo nenumato Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalis, o bet to, šis žemės sklypas nėra suformuotas įstatymų nustatyta tvarka (pareiškėjas teigia, jog jis detaliajame plane pažymėtas raide B1, o atsakovas gi teigia, kad jis galimai galėtų būti pažymėtas skaičiumi 1). Taip pat pažymėtina, jog viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – „Viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Todėl viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti. Šiuo atveju pareiškėjo argumentai dėl atsakovo netinkamo veikimo atmestini ir pripažintina, kad atsakovas remdamasis teisės aktais bei turima faktine medžiaga teisingai nurodė, jog tokiu būdu pareiškėjui negali būti atkuriamos nuosavybės teisės.

Be to, prašomas prijungti žemės sklypas yra buvusioje iki 1940 m. žemėvaldoje, o su pretendentais į J. V. ir A. Ž. žemes iki 1940 m. turėtas (duomenys neskelbtini) k. toje vietoje valdžiusiais žemę nuosavybės teise iki nacionalizacijos nėra pilnai atsiskaityta, todėl norimas prisijungi žemės sklypas gali būti grąžintas (atkurtos nuosavybės teisės) piliečiui, kuris turėjo žemę toje vietoje, ir tai patvirtina detaliajame plane pastaba prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), jog norimas prisijungti žemės sklypas Nr. 1 patenka į preliminarias (duomenys neskelbtini) kaimo ribas, buvusias iki 1940 m. (b.l. 42, prijungtos prie bylos J. V. ir A. Ž. nuosavybės teisių atkūrimo bylos).

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl jau išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, pagrįstai ir teisėtai laikantis galiojusių teisės aktų atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo prijungiant šlaite esantį žemės sklypą prie kadastrinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėJanina Vitunskienė