- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-10-22
- Bylos Nr.
- 1A-113/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris (pirm.), Regina Gaudutienė, Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- V. N., G. P., M. L., Z. V., M.
- Advokatai
- Leonora Vasilius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. N. ir G. P. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir 202 straipsnio 2 dalį ir nubaustas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį - 200 MGL dydžio bauda, pagal BK 202 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, V. N. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams ir 200 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 7 punktu, V. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos V. N. turi atlikti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, V. N. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
G. P. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį ir nubausta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu vieneriems metams, pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – teisės dirbti bendruomenės slaugytoja atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, G. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams.
Nuosprendžiu iš V. N. ir G. P. į valstybės biudžetą priteista po 28 litus 3 centus proceso išlaidų.
Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteisti M. L. , Z. V. , M.-I. Z. , R. B. , E. M. , I. G. , D. U. , Z. R. , D. J. , S. B. , V. S. ir N. J. , tačiau šių asmenų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. N. nuteistas už tai, kad neteisėtai, bendrininkų grupe kartu su kaimo vietovėse esančių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų bendruomenės slaugytojais: M. L. , Z. V. , M.-I. Z. , R. B. , E. M. , I. G. , D. U. , G. P. ir Z. R. , būdamas nusikaltimo organizatoriumi ir vykdytoju, parengė planą neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti bei platinti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų per kaimo vietovėse esančias pirminės sveikatos priežiūros įstaigas, laikotarpiu nuo 2004 metų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto mėnesio ir dienos, bet ne vėliau kaip iki 2005 m. rugsėjo 18 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto šaltinio, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – ne mažiau kaip 2,39 g fenazepamo, jas laikė Panevėžyje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pasitelkęs savo veiksmų esmės nesuvokiančius R. K. ir V. R. , kurie dėl nusikalstamos veikos nėra kalti, gabeno bei platino perduodamas psichotropines medžiagas – fenazepamą bendruomenės slaugytojams bei pasiūlė jas neteisėtai laikyti ir jomis prekiauti kaimo vietovėse esančiose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.
2004 m. lapkričio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, ryte, V. N. paskambino mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) bendruomenės slaugytojai M. L. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė iš jo įgijus psichotropines medžiagas – fenazepamą, jomis prekiauti, sakydamas, kad tai pigūs raminantys vaistai. Praėjus dviem dienoms, t. y. 2004 m. lapkričio mėnesį, laikotarpiu nuo 15 d. iki 20 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui nuvežus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu, gabeno sudėtas į dėžutę, iš viso ne mažiau kaip 180 tablečių, esančių 18 pakuočių po 10 tablečių, psichotropinių medžiagų – 0,18 g fenazepamo, iš Panevėžio m., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos laikymo vietos, į Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., po ko jas perdavė VŠĮ „Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centras“ (duomenys neskelbtini) medicinos punkto bendruomenės slaugytojai M. L. , kuri šias psichotropines medžiagas laikė, turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., VŠĮ „Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centras“ (duomenys neskelbtini) medicinos punkte;
2004 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, ryte, V. N. paskambino mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) bendruomenės slaugytojai Z. V. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ar Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė iš jo įgijus psichotropines medžiagas – fenazepamą, jomis prekiauti. Praėjus dviems dienoms, t. y. 2004 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui nuvežus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu, gabeno sudėtas į dėžutę, iš viso ne mažiau kaip 20 tablečių, esančių 2 pakuotėse po 10 tablečių, psichotropinių medžiagų – 0,02 g fenazepamo, iš Panevėžio m., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos laikymo vietos, į Rokiškio r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini), ir ten jas perdavė VŠĮ „Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras“ (duomenys neskelbtini) ambulatorijos bendruomenės slaugytojai Z. V. , kuri šias psichotropines medžiagas laikė, turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, Rokiškio r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini), VŠĮ „Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras“ (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje;
2004 m. gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, dienos metu V. N. paskambino mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) bendruomenės slaugytojai M. – I. Z. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), šiai užsisakius psichotropinių medžiagų – fenazepamo, pasiūlė iš jo įgijus psichotropines medžiagas – fenazepamą, jomis prekiauti. 2004 m. gruodžio 7 d., po 11.30 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui nuvežus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu, gabeno sudėtas į dėžutę, iš viso 250 tablečių, esančių 25 pakuotėse po 10 tablečių, psichotropinių medžiagų – 0,25 g fenazepamo, iš Panevėžio m., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos laikymo vietos, į Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), ir ten jas perdavė VŠĮ „Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika“ (duomenys neskelbtini) medicinos punkto bendruomenės slaugytojai M. – I. Z. , kuri šias psichotropines medžiagas laikė, turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), VŠĮ „Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika“ (duomenys neskelbtini) medicinos punkte;
2005 m. balandžio – gegužės mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, ryte, V. N. paskambino mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) bendruomenės slaugytojai M. L. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė iš jo įgijus psichotropines medžiagas – fenazepamą, jomis prekiauti, sakydamas, kad tai pigūs raminantys vaistai. 2005 m. balandžio – gegužės mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui nuvežus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu, gabeno sudėtas į dėžutę, iš viso ne mažiau kaip 80 tablečių, esančių 8 pakuotėse po 10 tablečių, psichotropinių medžiagų – 0,08 g fenazepamo, iš Panevėžio m., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos laikymo vietos, į Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), ir ten jas perdavė VŠĮ „Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centras“ (duomenys neskelbtini) medicinos punkto bendruomenės slaugytojai M. L. , kuri šias psichotropines medžiagas laikė, turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., VŠĮ „Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centras“ (duomenys neskelbtini) medicinos punkte;
2005 m. kovo – balandžio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, ryte, V. N. paskambino mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) bendruomenės slaugytojai R. B. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė, iš jo įgijus psichotropines medžiagas – fenazepamą, jomis prekiauti. Praėjus keturioms dienoms, 2005 m. kovo – balandžio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui nuvežus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu, gabeno sudėtas į dėžutę, iš viso ne mažiau kaip 530 tablečių, esančių 53 pakuotėse po 10 tablečių, psichotropinių medžiagų – 0,53 g fenazepamo, iš Panevėžio m., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos laikymo vietos, į Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) ir ten jas perdavė VŠĮ „Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ (duomenys neskelbtini) medicinos punkto bendruomenės slaugytojai R. B. , kuri šias psichotropines medžiagas laikė, turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), VŠĮ „Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ (duomenys neskelbtini) medicinos punkte;
2005 m. gegužės mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, dienos metu V. N. paskambino mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) bendruomenės slaugytojai M. – I. Z. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), šiai užsisakius psichotropinių medžiagų – fenazepamo, pasiūlė iš jo įgijus psichotropines medžiagas – fenazepamą, jomis prekiauti. 2005 m. gegužės 16 d., po 11.30 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui nuvežus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu, gabeno sudėtas į dėžutę, iš viso 500 tablečių, esančių 50 pakuočių po 10 tablečių, psichotropinių medžiagų – 0,5 g fenazepamo, iš Panevėžio m., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos laikymo vietos, į Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), ir ten jas perdavė VŠĮ „Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika“ (duomenys neskelbtini) medicinos punkto bendruomenės slaugytojai M. – I. Z. , kuri šias psichotropines medžiagas laikė, turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), VŠĮ „Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika“ (duomenys neskelbtini) medicinos punkte;
2005 m. gegužės 25 d. 09.29 val. V. N. paskambino mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) bendruomenės slaugytojai E. M. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), pasiūlė tiekti pardavimui psichotropines medžiagas – fenazepamą. Šiai sutikus, 2005 m. gegužės 26 d., apie 8 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui nuvežus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu, gabeno sudėtas į dėžutę, iš viso 300 tablečių, esančių 30 pakuočių po 10 tablečių, psichotropinių medžiagų – 0,3 g fenazepamo, iš Panevėžio m., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos laikymo vietos, į Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) k., ir ten ko jas perdavė VŠĮ „Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras“ (duomenys neskelbtini) medicinos punkto bendruomenės slaugytojai E. M. , kuri šias psichotropines medžiagas laikė, turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) k., VŠĮ „Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras“ (duomenys neskelbtini) medicinos punkte;
2005 m. gegužės 26 d., 10.39 val., V. N. paskambino mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) bendruomenės slaugytojai I. G. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė iš jo įgijus psichotropines medžiagas – fenazepamą, jomis prekiauti, sakydamas, kad ji už tai gaus 20–25 procentų nuo suprekiautos sumos atlyginimą. Šiai sutikus, 2005 m. gegužės 30 d., apie 14 val., pasitelkęs savo veiksmų esmės nesuvokiantį R. K. , kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, automobiliu BMW 318, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gabeno sudėtas į dėžutę, iš viso ne mažiau kaip 180 tablečių, esančių 18 pakuočių po 10 tablečių, psichotropinių medžiagų – 0,18 g fenazepamo, iš Panevėžio m., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos laikymo vietos, į Šakių r., (duomenys neskelbtini) k., ir ten jas perdavė VŠĮ „Šakių rajono pirminės asmens sveikatos priežiūros centras“ (duomenys neskelbtini) medicinos punkto bendruomenės slaugytojai I. G. , kuri šias psichotropines medžiagas laikė, turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, Šakių r., (duomenys neskelbtini) k., VŠĮ „Šakių rajono pirminės asmens sveikatos priežiūros centras“ (duomenys neskelbtini) medicinos punkte;
2005 m. rugpjūčio 17 d., 09.31 val. V. N. paskambino mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) bendruomenės slaugytojui D. U. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), pasiūlė tiekti jam psichotropines medžiagas – fenazepamą pardavimui po 0,75 lito už pakuotę, pardavinėti pakuotę po 0,3 lito brangiau ir taip užsidirbti papildomai pinigų, taip pat pasiūlė psichotropines medžiagas pristatyti jam į namus. Šiam sutikus, pasiūlė iš jo įgijus psichotropines medžiagas – fenazepamą, jomis prekiauti medicinos punktuose. 2005 m. rugpjūčio 19 d., apie 17.30 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui nuvežus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu, gabeno sudėtas į dėžutę, iš viso ne mažiau 180 tablečių, esančių 18 pakuočių po 10 tablečių, psichotropinių medžiagų – 0,18 g fenazepamo, iš Panevėžio m., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos laikymo vietos, į D. U. namus, esančius Panevėžio m., (duomenys neskelbtini), kur perdavė psichotropines medžiagas – fenazepamą, VŠĮ „Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika“ (duomenys neskelbtini) medicinos punktų bendruomenės slaugytojui D. U. , kuris šias psichotropines medžiagas laikė namuose, po ko, 2005 m. rugpjūčio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, ryte, važiuodamas automobiliu Volvo 440, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) psichotropines medžiagas – fenazepamą gabeno į Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., „Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika“ (duomenys neskelbtini) medicinos punktą, kur dalį psichotropinių medžiagų laikė, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o kitą dalį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku gabeno į Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., „Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika“ (duomenys neskelbtini) medicinos punktą, kur taip pat psichotropines medžiagas – fenazepamą laikė, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti;
2005 m. rugpjūčio 26 d., 14.48 val., V. N. paskambino mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) bendruomenės slaugytojai G. P. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė iš jo įgijus psichotropines medžiagas – fenazepamą, jomis prekiauti. Šiai sutikus, 2005 m. rugpjūčio 30 d., ryte, pasitelkęs savo veiksmų esmės nesuvokiantį R. K. , kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, automobiliu BMW 318, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gabeno sudėtas į dėžutę, iš viso ne mažiau kaip 120 tablečių, esančių 12 pakuočių po 10 tablečių, psichotropinių medžiagų – 0,12 g fenazepamo, iš Panevėžio m., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos laikymo vietos, į Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) k., ir ten jas perdavė VŠĮ „Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ (duomenys neskelbtini) medicinos punkto bendruomenės slaugytojai G. P. , kuri šias psichotropines medžiagas laikė, turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) k., VŠĮ „Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ (duomenys neskelbtini) medicinos punkte;
2005 m. rugsėjo 8 d., 10 val. V. N. paskambino mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) bendruomenės slaugytojai Z. R. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), pasiūlė prekiauti pigesniais vaistais, po ko, šiai sutikus, pasiūlė iš jo įgijus psichotropines medžiagas – fenazepamą, jomis prekiauti. 2005 m. rugsėjo 30 d., ryte, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui nuvežus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu, gabeno sudėtas į dėžutę, iš viso ne mažiau 50 tablečių, esančių 5 pakuotėse po 10 tablečių, psichotropinių medžiagų – 0,05 g fenazepamo, iš Panevėžio m., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos laikymo vietos, į Šakių r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) vartotojų kooperatyvo parduotuvę Nr. 6, kur pasitelkęs savo veiksmų esmės nesuvokiančią parduotuvės vedėją V. R. , kuri dėl šios nusikalstamos veikos nėra kalta, per ją perdavė psichotropines medžiagas – fenazepamą, t. y. V. R. palikęs dėžutėje supakuotas psichotropines medžiagas – 0,05 g. fenazepamo, tą pačią dieną 09.36 val. paskambino mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) bendruomenės slaugytojai Z. R. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė parduotuvėje paliktas psichotropines medžiagas – fenazepamą pasiimti, ir taip jas įgijus parsigabenti į VŠĮ „Lukšių ambulatorija“ (duomenys neskelbtini) medicinos punktą ir ten jomis prekiauti, kuri tą pačią dieną, vakare psichotropines medžiagas pasiėmė iš parduotuvės vedėjos V. R. , jas parsinešė į namus, esančius Šakių rajone, Lukšių kaime, (duomenys neskelbtini) bei ten jas laikė iki 2005 m. spalio 1 d. 9 val., po ko psichotropines medžiagas – fenazepamą gabeno veždama autobusu į Šakių r., (duomenys neskelbtini) k., VŠĮ „Lukšių ambulatorijos“ (duomenys neskelbtini) medicinos punktą, kur jas laikė, turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.
Šiais veiksmas V. N. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.
Be to, V. N. , būdamas fiziniu asmeniu, neįsteigęs įmonės ir neturėdamas licencijos farmacinei veiklai, laikotarpiu nuo 2004 metų pradžios, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto mėnesio ir dienos, iki 2005 m. rugsėjo 18 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, versliškai, pažeisdamas LR Farmacinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį – Į Lietuvos Respubliką gali būti įvežami ir (ar) importuojami, atiduodami į apyvartą ir vartojami sveikatos priežiūrai tik Lietuvos Respublikoje ir Europos Bendrijoje registruoti vaistai, 101 straipsnio 1 dalį – juridiniai asmenys šio straipsnio 2 dalyje nurodyta farmacine veikla gali verstis tik gavę Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą licenciją juridiniams asmenims verstis farmacine veikla ir Geros vaistų platinimo praktikos taisyklių, patvirtintų LR sveikatos apsaugos ministro 2001-06-05 įsakymu Nr. 320 44 straipsnį – vaistinėms gali būti tiekiami registruoti ar kitais teisės aktais leisti vartoti Lietuvoje vaistai, kurių pakuotės tekstas, ženklinimas bei vartotojui pateikiama informacija atitinka teisės aktais nustatytus reikalavimus, ėmėsi uždraustos komercinės veiklos, t. y. iš nenustatyto šaltinio įgijo, neteisėtu būdu į Lietuvos Respubliką įvežtus, Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre neregistruotus „Altaivitaminy“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Olazol 80 g“, „Kameton 30 g“, „Aventis“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Sofradeks 5 ml“, „Balkanpharma“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Spazmalgon“, „Tempalginol“, „Feloran 1% 60 g“, „Troxevasin 2% 40g“, „Bronchocin 125 g“, „Belmedpreparaty“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Tetraciklin 0,1 g“, „Ampicilin trihidrat 0,25 g“, „Doksiciklin hidrochlorid 0,1 g“, „Cholenzim“, „Biochimik“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Levomicetin 0,5 g“, „Biosintez“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Oletetrin 125000 VV“, „Cinnarizin 0,025 g“, „Biostimulator“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Dibazol 1%“, „FiBS 1ml“, „Biotiki“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Glicin 0,1 g“, „Borisovskij zavod medicinskich preparatov“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Doksiciklin hidrochlorid 0,1 g“, „Adonis-brom“, „Natrio adezintrifosfat 1% l ml“, „Valerijono ekstraktas 0,02 g“, „Natrio chloridas 0.9, 5 ml”, „Chinoin“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „No-spa 40 mg“, „Cipla Ltd.“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Senade“, „Dalchimfarm“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Furazolidon 0,05 g“, „Tabletės nuo kosulio“, „Šaltalankių aliejus 0,5 g“, „Danapha“ firmos pagamintus vaistinius preparatus vietnamietišką balzamą „CAO SAO VANG“, „DHU“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Rinital“, „Evrofarm“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Validol 0,06 g“, „Farm. komp. „Zdorovje““ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Fenilin 0,03 g“, „Farmacevtičeskoje predprijatije „Obolenskoje““ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Butadion 0,15 g“, „Furagin 0,05 g“, „Farmak“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Diazolin 0,1 g“, „Farmakon“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Citramon P“, „Farmalena“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Eritromicin 0.25 g“, „Farmnovacija“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Teimurovo pasta 50 g“, „Sinaflon 0,025% 15g“, „Farmstandard-Leksredstva“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Askofen-P“, „Korvalol 25 ml“, „Farmstandard-Tomskchimfarm“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Valerijono ekstraktas 0,02g“, „Ferein (Brincalov-A)“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Doksiciklin hidrochlorid 0,1g“, „Ortofen 0,025g“, „Tetraciklin hidrochlorid 0,1 g“, „Sinaflon 0,025% 15g“, „Eritromicin 0,25g“, „Fora-Farm“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Sustavit forte 75 ml“, „Galena“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Chologol 10 ml“, „Cistenal 10 ml“, „Himalaja Drag“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Liv-52“, „ICN Polifarm Čeliabinsk“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Aloe ekstrakt 1 ml“, „ICN Tomskchimfarm“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Papazol“, „Irbitskij chimiko farmacevtičeskyj zavod“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Allochol“, „Riboksin 0,2 g“, „Askofen P“, „Bromheksin 0,008 g“, „Papazol“, „Dibazol 0,02 g“, „Anaprilin 0,04 g“, „Sulfadimezin 0,5 g“, „Furacilin 0,002 g“, „Askofen“, „Janssen pharamacevtica“ firmos pagamintus „Stugeron 25 mg“, „Jelfa“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Hidrokortizon 5 mg/g“, „Jugoremedija“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Baralgin“, „Kompanija „Deko“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Karboksilaza hidrochlorid 0,05 g“ ir „Vanduo injekcijoms“, „Lannacher“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Diklomelan 100 mg“, „Lenfarmpreparat“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Nitroglicerin 0,0005“, „Lvovdialek“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Natrio adezintrifosfat 1% l ml“, „Medisorb“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Dibazol 0,02 g“, „Aktyvuota anglis 0,25 g“, „Paracetamol 0,5 g“, „Citramon P“, „Mega Farm“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Acetilsalicilo rūgštis 0,5 g“, „Mikrogen“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Magnio sulfatas 25% 10 ml”, „Moschimfarmapreparaty“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Karboksilaza hidrochlorid 0,05 g“ ir „Vanduo injekcijoms“, „Eufilin 2,4% 10 ml.“, „Riboksin 2%10 ml“, „Natrio chlorido 0,9% tirpalas 10ml“, „Digoksin 0,025% 1 ml.“, „Ftalazol 0,5 g“, „Glicin 0,1 g“, „Allochol“, „Ingalipt 15 ml“, „Ksantinol nikotinat 15% 2 ml“, „Levomicetin 0,5 g“, „Tetraciklin 0,1 g“, „Doksiciklin hidrochlorido“, „Alochol“, „Natur product France“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Šalfei (šalavijas)“, „Eukalipt“, „Anti-angin“, „Nižfarm“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Anestezol“, „Tetraciklin 3% 15 g“, „Novartis“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Adelfane-Ezidrex“, „Novis-97“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Furacilin 0,02 g“, „Streptocid 2 g“, „Novosibirskij zavod medicinskich preparatov“ pagamintus vaistinius preparatus „Acetilsalicilo rūgštis 0,5 g“, „Olainfarm“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Furagin 50 mg“, „Petrochim“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Nitroglicerin 0,0005 g“, „Pharmachim“firmos pagamintus vaistinius preparatus „Gastrofarm“, „Polfa“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Biseptol 480 mg“, „Ranbaxy“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Ketanov 10 mg“, „Coldakt“, „Rosmedpreparaty“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Cinnarizin 0,025 g“, „Validol-Ros 0,06 g“, „Acetilsalicilo rūgštis 0,5 g“, „Rusiči-farma“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Streptocid 0.5 g“, „Analgin –RUSFAR 0,5 g“, „Slavianskaja aptieka“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Naftizin 0,1 % 10 ml“, „Sopharma“firmos pagamintus vaistinius preparatus „Tempalgin 500 mg“, „STI-Med-Sorb“firmos pagamintus vaistinius preparatus „Kalio orotatas 0,5g“, „Tatchimfarmpreparaty“ firmos pagamintus vaitinius preparatus „Citramon P“, „Erinit 0,01 g“, „Bellalgin“, „Kalceks 0,5g“, „Pektusin“, „Levomicetin 0,5 g“, „Tetraciklin 1 % 10 g“, “Validol-TAT 0,06 g“, “Eufilin 0,15 g“, „Terapija“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Faringosept 10 mg“, „Tiumenskij chemiko farmacevtičeskij zavod“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Furazolidon 0,05 g“, „Eritromicin 0,25g“, „Turk Hoekst“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Festal“, „Unichem“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Maksigan“, „Uralbiofarm“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Ortofen 0,025 g“, „Dibazol-UBF 0,02 g“, „Dimedrol 0,05 g“, „Verteks“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Levomekol 40 g“, „Zavod ekopitanija „Diod“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Kapilar“, „Centralno Evropeiskaja farm. komisija“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Levomekol 40 g“, „Teimurovo pasta 50 g“, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos farmacijos firmos pagamintus vaistinius preparatus „Fenazepam 0,001 g.“, bei vaistinių preparatų pakuočių ženklinimo reikalavimų, pagal galiojančius teisės aktus, neatitinkančius „Balkanpharma“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Feloran 1%60 g“, „Berlin Chemie“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „ Mezim forte“, „Fastum Gel 50 g“, „Lioton 1000, 50 g“, „Chinoin“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „No-spa 40 mg“, „Egis“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Grandaksin 50 mg“, „Polfa“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Biseptol 480 mg“, „Ranbaxy“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Ketanov 10 mg“, „Sopharma“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Carsil 35 mg“, „Torrent Pharmasjuticals“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „ Enzistal“, „Grindex“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Mildronat 10 % 5 ml“, „Hexal“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „(duomenys neskelbtini) mg“, „Gedeon Richter“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Panangin“, „Talinskij farm.zavod“ firmos pagamintus vaistinius preparatus „Capsikam 50 g“, „Viprosal V 50 g“, kuriuos dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims bei pasitelktam savo veiksmų esmės nesuvokiančiam R. K. , kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, vežant automobiliais, gabeno bei platino uždraustus vaistinius preparatus per kaimo vietovėse esančias pirminės sveikatos priežiūros įstaigas, esančias Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., esantį VšĮ „Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centras“ (duomenys neskelbtini) medicinos punktą, Rokiškio r., (duomenys neskelbtini) esančią VšĮ „Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras“ (duomenys neskelbtini) ambulatoriją, Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), esantį VšĮ „Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika“ (duomenys neskelbtini) medicinos punktą, Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), esantį VšĮ „Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ (duomenys neskelbtini) medicinos punktą, Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) k. esantį VšĮ „Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras“ (duomenys neskelbtini) medicinos punktą, Šakių r., (duomenys neskelbtini) k. esantį VŠĮ „Šakių rajono pirminės asmens sveikatos priežiūros centras“ (duomenys neskelbtini) medicinos punktą, Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k. esantį „Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika“ (duomenys neskelbtini) medicinos punktą, Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), esantį „Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika“ (duomenys neskelbtini) medicinos punktą, Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) k. esantį VšĮ „Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ (duomenys neskelbtini) medicinos punktą, Šakių r., (duomenys neskelbtini) k. esantį VšĮ „Lukšių ambulatorijos“ (duomenys neskelbtini) medicinos punktą, Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), esančią VšĮ „Vilniaus rajono centrinė poliklinika“ (duomenys neskelbtini) ambulatoriją, Kazlų Rūdos sav., (duomenys neskelbtini) k., VšĮ „Griškabūdžio ambulatorija“ (duomenys neskelbtini) medicinos punktą, Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) k. esantį VšĮ „Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ (duomenys neskelbtini) medicinos punktą, Panevėžio m., (duomenys neskelbtini), esančią Ž. R. moterų ambulatoriją, Radviliškio m., (duomenys neskelbtini), esančią UAB „A.“, ir taip gavo pajamų.
Šiais veiksmas V. N. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 202 straipsnio 2 dalyje.
G. P. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 26 d. iki 2005 m. lapkričio 18 d., Pakruojo r., Balsių k., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, versdamasi profesine veikla – dirbdama VŠĮ „Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ (duomenys neskelbtini) medicinos punkto bendruomenės slaugytoja bei teikdama viešąsias paslaugas pagal 2004 m. sausio 21 d. LR Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą leidimą Nr. 0458 K, užsiimti farmacine veikla (praktika) – aprūpinti kaimo gyventojus vaistais, ir neturėdama Sveikatos apsaugos ministro 1999-02-11 įsakyme Nr. 69 „Dėl kaimo vietovių gyventojų aprūpinimo vaistais“ nurodytos LR Sveikatos apsaugos ministerijos Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, išduotos licencijos farmacinei veiklai su psichotropiniais vaistais ir vaistinėmis medžiagomis, pažeisdama 2004 m. lapkričio 16 d. LR Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymą Nr. V-816, t. y. 31 str. 2 p., – per kaimo pirminės sveikatos priežiūros įstaigą draudžiantį parduoti narkotinius ir kitus kiekybiškai traukiamus vaistus į apskaitą ir 38 str., – draudžiantį pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje laikyti kitus, ne iš aptarnaujančios vaistinės gautus vaistus, kuriuos būtų galima parduoti ar platinti, neteisėtai, bendrininkų grupėje kartu su nusikaltimo organizatoriumi ir vykdytoju V. N. , V. N. parengus planą neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti bei platinti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų per kaimo vietovėse esančias pirminės sveikatos priežiūros įstaigas, iš V. N. , šiam pasitelkus savo veiksmų esmės nesuvokiantį R. K. , kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, per R. K. , turėdama tikslą platinti, neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį psichotropinių medžiagų – ne mažiau kaip 0,12 g psichotropinių medžiagų – fenazepamo, bei piktnaudžiavo tarnyba, dėl ko valstybė ir VŠĮ „Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ patyrė didelės neturtinės žalos, t. y. 2005 m. rugpjūčio 26 d., 14.48 val., V. N. paskambinus mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) jai į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiūlius jai tiekti psichotropines medžiagas – fenazepamą pardavimui, ji sutiko su šiuo siūlymu ir savo darbovietėje VŠĮ „Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ (duomenys neskelbtini) medicinos punkte, esančiame Pakruojo r., Balsių k., iš V. N. , per pasitelktą savo veiksmų esmės nesuvokiantį R. K. , kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas automobiliu BMW 318, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atgabenusį psichotropines medžiagas, neteisėtai, turėdama tikslą platinti, 2005 m. rugpjūčio 30 d., ryte, įgijo ne mažiau kaip 0,12 g fenazepamo ir šias medžiagas nuo įgijimo momento, neteisėtai, turėdama tikslą platinti, laikė savo darbo vietoje iki 2005 m. lapkričio 18 d. 15.19 val., kol jas kratos metu paėmė policijos pareigūnai.
Šiais veiksmais G. P. padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje ir BK 228 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Apelianto nuomone, apygardos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normas, todėl turi būti panaikintas. Nuteistasis V. N. mano, kad teismas nepagrįstai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 202 straipsnio 2 dalį, nes nuosprendyje išdėstyti motyvai nėra pagrįsti objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, netinkamai įvertinti byloje esantys duomenys, neišsamiai ištirti įrodymai, kuriais teismas rėmėsi grįsdamas nuosprendį.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnyje, dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios yra įtrauktos į LR sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus bei išimtos iš teisėtos civilinės apyvartos. Narkotinių medžiagų kiekis yra svarbus nusikaltimo dalyko požymis, pagal kurį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Sprendžiant medžiagų kiekio klausimus, atsižvelgiama į LR sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintus Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Teismas teisingai pastebėjo, kad pastarosiose rekomendacijose yra pateikti atitinkamų medžiagų kiekiai perskaičiavus į grynąją (veikliąją) medžiagą, atmetus papildomas (inertines) medžiagas, reikalingas, šiuo atveju, tabletei suformuoti.
Apeliantas nurodo, kad Rekomendacijų III sąrašo (kuris atitinka 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos IV sąrašą) įtvirtinančio psichotropinių medžiagų, leidžiamų vartoti medicinos tikslams, rūšis, nurodyta ir psichotropinė medžiaga - fenazepamas, kuri yra pažymėta žvaigždute, rodančia, jog taip žymimos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra kontroliuojamos pagal Jungtinių Tautų konvencijų sąrašus, tačiau Lietuvoje šiuo metu neregistruotos ir neaptinkamos nelegalioje apyvartoje. Jų kiekiai bus nustatyti įregistravus šias medžiagas ar aptikus neteisėtoje apyvartoje. Taigi, apelianto nuomone, remiantis minėtos psichotropinės medžiagos žymėjimo būdu, nors Rekomendacijose ir nurodyta, jog ne daugiau kaip 0,01 g fenazepamo yra nedidelis kiekis, 0,06 g didelis kiekis, o 0,3 g - labai didelis kiekis, darytina išvada, jog įtraukiant į sąrašą buvo padaryta esminė rašybos klaida nurodant jos atitinkamus kiekius, laikytinus apskritai neturinčiais juridinės galios ir kartu pažymint ją žvaigždute. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Rekomendacijose numatytais šios psichotropinės medžiagos kiekiais, atsižvelgęs į tai, kad vėlesnėje (2007 m.) Rekomendacijų redakcijoje minėtas medžiagos žymėjimas žvaigždute panaikintas. Kadangi, remiantis įstatymų (teisės aktų) galiojimo laike principu, taikomas veikos padarymu metu galiojęs įstatymas (teisės aktas), taikytinas visose teisės šakose galiojantis esminis principas - lex retro non agit. Be to, apeliantas pastebi, kad remiantis 2002 m. birželio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas" 6 p. Rekomendacijų lentelėje nurodytas medžiagų kiekis kaip nedidelis yra rekomendacinio pobūdžio, todėl teismai, spręsdami atsakomybės klausimą, įvertinę visas bylos aplinkybes (medžiagų svorį, apimtį, jų poveikio žmogui ypatybes), gali peržengti šioje lentelėje nustatytas ribas, nurodydami savo sprendimo motyvus.
Nuteistasis mano, jog tai, kad ši psichotropinė medžiaga Lietuvoje buvo žinoma dar prieš Rekomendacijų patvirtinimą, kadangi ji buvo numatyta LR sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąraše, neįrodo fakto, kad šios medžiagos apyvarta Lietuvos Respublikoje dar iki Rekomendacijų patvirtinimo buvo absoliučiai uždrausta. Tai patvirtina Narkotinių ir psichotropinių medžiagų III sąraše, įtvirtinančiame psichotropinių medžiagų, leidžiamų vartoti medicinos tikslams, rūšis, nurodytas minėtos psichotropinės medžiagos - fenazepamo žymėjimas taip pat žvaigždute, kuri reiškia, jog taip žymimos medžiagos, įrašomos į sąrašą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie SAM Narkotikų komisijos siūlymu.
Be to, apeliantas teigia, kad remiantis Konvencijos 3 straipsnio, apibrėžiančio preparatų kontrolės specialiąsias nuostatas, 2 dalyje numatyta, kad tokiu atveju, jei kokio nors preparato, kuriame yra kokios nors psichotropinės medžiagos, išskyrus į pirmą sąrašą įrašytas medžiagas (fenazepamas įrašytas į IV konvencijos sąrašą), sudėtis tokia, kad rizikos piktnaudžiauti tuo preparatu nėra arba ji labai maža, o nurodytos psichotropinės medžiagos iš preparato paprastais būdais negalima išgauti tiek, kad būtų įmanoma ja piktnaudžiauti, tai šis preparatas nesukelia pavojaus gyventojų sveikatai ir netampa socialine problema, tokiam preparatui galima ir netaikyti kai kurių kontrolės priemonių, numatytų konvencijoje. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog remiantis byloje pateikta specialisto išvada, iš fenazepamo paprastais būdais negalima išgauti psichotropinės medžiagos tiek, kad būtų įmanoma ja piktnaudžiauti. Pagal Europos Bendrijų Tarybos 1992 m. gruodžio 14 d. direktyvos Nr. 92/109/EEB (dėl tam tikrų medžiagų, naudojamų neteisėtai narkotinių medžiagų gamybai, gaminimo ir patekimo į rinką) 1 straipsnio 2 dalies a punktą, prie medžiagų, kurios neretai naudojamos neteisėtai narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai, nepriskiriami vaistai ar kiti preparatai, kuriuose yra į oficialų sąrašą įtrauktų narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir kurie sudaryti taip, kad tokios medžiagos yra sunkiai panaudojamos arba išgaunamos greitai taikomomis priemonėmis. Apelianto manymu, šių tarptautinių teisės aktų nuostatos leidžia daryti išvadą, kad visi veiksmai su preparatais (vaistais), kuriuose narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis yra toks mažas, kad nėra rizikos arba ji yra labai maža, kad šiuo preparatu įmanoma būtų piktnaudžiauti ir iš kurių išgauti narkotines ar psichotropines medžiagas greitai taikomomis priemonėmis nėra galimybės, neturi būti teisės aktų, kurie reglamentuoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrolę, reguliavimo dalykas. Be to, remiantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 12 straipsniu, reglamentuojančiu prekybą į II ir III sąrašus įtrauktomis medžiagomis (fenazepamas įtrauktas į III sąrašą), prekyba šiomis medžiagomis galima, jei jos yra tinkamai įpakuotos ir paženklintos. Todėl nuteistasis daro išvadą, kad šių medžiagų teisėta apyvarta yra ribota, galima laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Juolab, kad pagal pavojingumo asmens sveikatai laipsnį ši psichotropinė medžiaga esminiai skiriasi nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kurios yra draudžiamos vartoti medicinos tikslais. Apelianto nuomone, priešingai nei nusprendė teismas, ta aplinkybė, jog veikliosios medžiagos – fenazepamo, parduodamose tabletėse yra tik nedidelė dalis, turi esminę reikšmę veikos kvalifikavimui, nes šis vaistinis preparatas nėra sukurtas ir naudojamas svaiginimosi tikslais, nesąlygoja narkomanijos plitimo, jo funkcija yra tik medicininė ir šis vaistinis preparatas teisėtai platinamas ir vartojamas daugelyje valstybių (Rusijos Federacija, Baltarusija, Kazachstanas ir kt.). Todėl, nuteistasis dari išvadą, kad tokia veika nėra laikoma administracinės teisės pažeidimu ar net nusikaltimu.
Be to, nuteistasis V. N. nurodo, kad minėtuose teisės aktuose nebuvo įtvirtinta imperatyvi nuostata, draudžianti psichotropinės medžiagos - fenazepamo teisėtą apyvartą, nenustatyti šios medžiagos kaip nusikalstamos veikos dalyko kiekiai, dėl to jis neturėjo realios galimybės suprasti, jog šios medžiagos įgijimas, gabenimas ir platinimas yra kriminalizuotas, t. y. jo padarytoje veikoje nėra privalomo nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės elemento - tiesioginės tyčios padaryti nusikalstamą veiką, o tai vertintina kaip aplinkybė, lemianti asmens nebaudžiamumą.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistasis mano, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje surinktus duomenis, nepagrįstai juos pripažino įrodymais. Visų pirma, atkreipiamas dėmesys, kad nebuvo nustatytas nei nusikaltimo vykdytojas (konkretus asmuo gabenęs vaistinius preparatus, tarp kurių buvo ir psichotropinė medžiaga) nei psichotropinių medžiagų įgijimo šaltinis, nei dažnu atveju tikslus nusikaltimo įvykdymo laikas, vieta, iš kurios buvo gabenti minėti preparatai, transporto priemonė, kuria šios medžiagos gabentos. Šių aplinkybių teismas tinkamai neįvertino, jų įrodomosios galios nuosprendyje nemotyvavo, apsiribodamas tikėtinomis, bet neįrodytomis veikos aplinkybėmis, ką draudžia baudžiamojo proceso įstatymas, nes visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, jam nepagrįstai inkriminuotas psichotropinių medžiagų gabenimas, nes jis minėtų nusikaltimų neįvykdė, nedalyvavo juos darant. Teismo išvada, jog jis visais nusikalstamos veikos epizodais vaistinius preparatus, tame tarpe ir psichotropinės medžiagos turintį preparatą – fenazepamą, gabeno iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos, per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu, baudžiamąja prasme negali būti pagrindu pripažįstant jo veiką nusikalstama.
Be to, nuteistasis mano, kad jam be pagrindo inkriminuotas ir narkotinių medžiagų platinimas, nes byloje nebuvo surinkta pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų, remtasi vien ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nenustatytomis dienomis neva buvusiais jo telefoniniais pokalbiais, subjektyviais kaltinamųjų ir liudytojų parodymais apie telefoninius pokalbius, kurių jie dažniausiai bylos nagrinėjimo teisme metu išsamiai nebeprisiminė.
Apelianto nuomone, apygardos teismas pagristai atmetė specialisto A. M. duotą išvadą dėl rankraštinių įrašų dokumentuose, paimtuose iš R. K. automobilio bei kratų metu, kadangi tokie duomenys pažeidė įrodymų liečiamumo ir leistinumo principus. Pagrindas nesiremti šio specialisto išvada argumentuojant tuo, jog jis neturi tam pakankamo patyrimo, o ir pati išvada neatitinka jai keliamų reikalavimų. Tačiau nuteistasis atkreipia dėmesį, kad iš byloje surinktos medžiagos matyti, jog šis asmuo 1974 m. yra įgijęs aukštąjį teisinį išsilavinimą, daug metų vadovavo Panevėžio m. PK KP Kriminalistinių ekspertizių skyriui, turi 35 metus ekspertinio darbo stažą, visgi teismas neįvertino, jog tokio nekompetentingo asmens pasitelkimas ikiteisminiame tyrime rodo šį tyrimą atlikusių pareigūnų šališkumą ir išankstinį nusistatymą nuteistojo atžvilgiu, be to A. M. net nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingos specialisto išvados teikimą.
Be to, teismas neįvertino E. Š. parodymų, jog kriminalinės policijos pareigūnai jam darė poveikį, kad jis duotų aiškiai neteisingus parodymus apelianto atžvilgiu, žadėdami, kad jo atžvilgiu teigiamai bus išspręsta baudžiamoji byla. Analogiškai buvo ir su liudytoju R. K. , jam pažadant keisti kardomąją priemonę suėmimą į švelnesnę, nutraukti jo atžvilgiu baudžiamąją bylą, mainais dėl melagingų parodymų davimo nuteistojo atžvilgiu.
Teismas neįvertino ir to, kad inkriminuojamu laikotarpiu nuteistasis dirbo UAB „R." ir jo veikla buvo susijusi su maisto papildų, vaistų prekyba. Todėl apeliantas mano, kad jo bendravimas su vaistinės darbuotojais tiek tiesiogiai, tiek telefonu ar vykimas į vaistines buvo tiesioginių darbinių funkcijų vykdymas, ką teisme patvirtino liudytojas R. Š. .
Nuteistojo nuomone, apygardos teismas be pagrindo neatmetė atpažinimo pagal kitus jutimus kaip nepagrįsto, neteisėto procesinio veiksmo, nes akivaizdu, jog atliekant tokį procesinį veiksmą pasitelktieji Panevėžio raj. PK patalpas dažę darbininkai niekaip neatitiko nei nuteistojo išsilavinimo, profesijos ir intelekto. Jų skaitomas tekstas išsiskyrė savo nerišlumu, t. y. absoliučiai skyrėsi nuo apelianto skaitomo teksto stiliaus, įgūdžių ir pan. Be to, teismas nevertino teismo psichiatrinės ekspertizės išvados ir jos ryšio su jam inkriminuojamų veikų laikotarpiu.
Nuteistojo manymu, apygardos teismas taip pat nepagrįstai jo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 202 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 202 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vertėsi uždrausta ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Įstatymo leidėjas, įtvirtindamas šį nusikaltimą tarp kitų tokio pobūdžio nusikalstamų veikų BK XXXI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai" uždraudžia veikas, kurioms yra būdingas bendras elementas - neteisėta ekonominė nauda, gaunama kaltininkui darant šiame skyriuje įtvirtintus ekonominius nusikaltimus. Baudžiamosios teisės teorijoje atskleidžiama ekonominės veiklos samprata. Ekonominės veiklos esminiais bruožais yra: pirma, jos ekonominis pobūdis, t. y. iš veiklos turi būti gaunamos pajamos, antra, jos tęstinis (nevienkartinis) pobūdis. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jokių pajamų iš šios tariamai vykdomos ar kitos nelegalios veiklos jis nėra gavęs, byloje nėra surinkta jokių įrodymų, rodančių tokių pajamų gavimo faktą, o tai, jog veikloje nėra vieno iš esminio ekonominio nusikaltimo elemento - ekonominio veikos pobūdžio, pasireiškiančio pajamų iš tokios veiklos gavimu, remiantis baudžiamuoju įstatymu, baudžiamosios teisės doktrina bei teismų praktika, nėra laikoma nusikalstama veika pagal BK 202 straipsnio 2 dalį.
Taip pat nuteistasis atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad skiriant bausmes už nusikaltimus, susijusius su psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis bei pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) padariusiems asmenims, būtina tiksliai laikytis baudžiamojo įstatymo nuostatų, atsižvelgti į minėtas aplinkybes, taip pat į padarytų nusikaltimų pobūdį bei skaičių, medžiagų kiekį, jų poveikio žmogui ypatybes, kaltininko asmenybę, jo vaidmenį darant nusikaltimus ir kt. Teismas vertindamas kaip veiką, įvykdytą „kilniais tikslais", prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams. Nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnyje yra ypatingai pavojinga visuomenei. Tačiau, nuteistojo nuomone, jam inkriminuoto nusikaltimo dalyko oficialiai daugelį metų gaminamo ir plačiai naudojamo vaistinio preparato fenazepam įgijimas, laikymas, platinimas niekaip negali atitikti BK 260 straipsnio prasmės, šios normos tikslo ir valstybėje saugomų teisinių gėrių pažeidimo.
Šalies argumentai
Nuteistoji G. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendį ir jos atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Apeliantės nuomone, apygardos teismo nuosprendis turi būti panaikintas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos faktinių aplinkybių, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, kas nulėmė, jog buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jos teisės.
Nuteistoji nurodo, kad jos atžvilgiu apygardos teismo nuosprendis visiškai nemotyvuotas. Teismas nuosprendyje privalėjo išvardyti konkrečius įrodymus, t. y. kokie asmenys, ką konkrečiai nurodė arba nurodyti kitokius byloje esančius dokumentus. Nuteistoji atkreipia dėmesį, kad liudytojas R. K. teismo posėdyje nei jos pavardės, nei jokių aplinkybių jos atžvilgiu nenurodė. Jos nuomone, ikiteisminiame tyrime liudytojui R. K. buvo daromas psichinis poveikis, šantažuojant jį patraukimu baudžiamojon atsakomybėn dėl sunkaus nusikaltimo pagal suklastotus įrodymus. R. K. buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą, jis sulaikytas, o paskui ikiteisminis tyrimas nutrauktas nelogišku ir pramanytu pagrindu dėl R. K. tariamo „savo veiksmų esmės nesuvokimo", neatsiradus jokioms naujoms aplinkybėms tik šantažo būdu išgavus iš R. K. pažadą liudyti kitų įtariamųjų, tame tarpe nuteistosios ir V. N. atžvilgiu. Apeliantės nuomone, teismas nuosprendžio jos atžvilgiu nepagrindė konkrečiais įrodymais, taip apribodamas jos teisę į gynybą, nes teismui neįvardinus įrodymų, nėra galimybės žinoti, kokias aplinkybes ir kokius duomenis ji turi paneigti. Taip teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, teisę į gynybą ir teisingą bylos išnagrinėjimą nepriklausomame ir nešališkame teisme.
Apeliantės nuomone, teismas be pagrindo netikėjo jos pateikta versija, kad vaistus fenazepam ji laikė po vyro senelio mirties. Nuosprendyje deklaratyviai nurodyta, kad ji neva negalėjo įtikinamai paaiškinti parodymų pasikeitimo priežastis, tokiu būdu teismas pažeidė BPK 7 straipsnio ir 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. rungimosi principą ir nekaltumo prezumpciją, nes ji neprivalo įrodinėti savo nekaltumo. Be to, apeliantės nuomone, ji motyvuotai pagrindė parodymų pasikeitimą po 2005 m. lapkričio 18 d. įtariamojo apklausos. Nuteistoji nurodo, kad augina tris nepilnamečius vaikus, iš kurių vienam (E. P. ) tuo metu buvo dveji metai. 2005 m. lapkričio 18 d. pristatyta į policijos komisariatą, kabinete, kur buvo vykdoma apklausa ir laukiant koridoriuje nuolat ėjo visokie asmenys, kaip ji suprato, ten dirbantys policijos pareigūnai, kurie įtikinėjo pripažinti, kad vaistus ji nusipirko, priešingu atveju grasino, kad ji bus suimta, nes esą teismas daro tai, ką policija paprašo. Jai nebuvo suteikta teisė pasinaudoti gynėjo pagalba, nors su teisėsauga ji niekada nebuvo susidūrusi, į apklausą buvo atvežta tiesiai iš darbo vietos, nespėjusi apsvarstyti įvykių ir savo teisinės padėties, todėl gynėjo pagalba buvo objektyviai reikalinga. Be to, nebuvo išaiškintos procesinės teisės, ji negalėjo susisiekti su artimaisiais. Esant grėsmei, kad bus atskirta nuo savo vaikų ir jie patirs dvasinį sukrėtimą, apeliantė teigia sutikusi su viskuo, ką diktavo policijos pareigūnai. Be to, nuteistoji mano, kad teismas padarė įrodymais neparemtą išvadą, kadangi 2005 m. lapkričio 18 d. įtariamojo apklausos protokole ji neprisipažino dėl nusikaltimų, už kuriuos ją nuteisė Panevėžio apygardos teismas. Priešingai, šios apklausos protokole ir 2005 m. lapkričio 18 d. pranešime apie įtarimą nurodyta, kad medikamentų ji įsigijo iš nenustatyto asmens 2005 m. pavasarį. Tuo tarpu teismas ją nuteisė už tai, kad neva 2005 m. rugpjūčio 26 d. ji kontaktavo telefonu su R. K. , o 2005 m. rugpjūčio 30 d. gavo iš R. K. psichotropines medžiagas. Tarp 2005 m. pavasario ir rugpjūčio 30 d. kalendoriuje yra didelis skirtumas, todėl nuteistoji mano, kad šioje dalyje nuosprendis prieštaringas, neargumentuotas ir neparemtas jokiais įrodymais. Be to, oficialiu įrodymu 2007 m. vasario 7 d. Nr. 121 VŠĮ „Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro“ pažyma yra nustatyta, kad 2005 m. rugpjūčio 30 - 31 d. jai buvo suteiktos išeiginės. Nuteistoji atkreipia dėmesį, kad augina tris nepilnamečius vaikus, iš kurių du tuo metu buvo mokyklinio amžiaus. Išeiginės buvo skirtos pasiruošti ir palydėti vaikus i Rugsėjo 1 - osios šventę. Apeliantės nuomone, teismo išvada, kad 2005 m. rugpjūčio 30 d. ji buvo Balsių medicinos punkte, yra nelogiška ir neparemta jokiais įrodymais.
Nuteistoji teigia, kad jos vyriausiai dukrai D. P. kaltinime nurodytu laiku buvo 13 metų, ji dažnai atsiliepdavo jos telefonu, mažoje bendruomenėje šeimos nariai pažįsta ir nemažai jos pacientų. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu klausimai dėl šių aplinkybių jai užduodami nebuvo ir šių aplinkybių ikiteisminio tyrimo pareigūnai neginčijo, nei vienos įtariamojo apklausos metu ji nebuvo supažindinta su telekomunikacijų įvykių išklotinėmis, dėl jų nebuvo užduoti klausimai. Pateikus prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga su telekomunikacijų įvykių išklotinėmis, susipažinti nebuvo leista. Todėl jokių teismo nurodytų paaiškinimų dėl skambučių, ikiteisminiame tyrime ji pateikti negalėjo.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad teisme paaiškino, jog po sutuoktinio senelio I. P. mirties 2005 m. birželio 24 d. tvarkė jo namus ir parsinešė į darbo vietą ten rastus nesunaudotus medikamentus. Priimti nenaudotus medikamentus ji turėjo teisę pagal Pakruojo raj. PSPC 2004 m. balandžio 8 d. Nr. 33 įsakymu patvirtintos Medicininių atliekų tvarkymo procedūros 7 punktą, kuriame nurodyta, kad pasibaigus tinkamumo laikui, nekokybiškus arba iš gyventojų surinktus vaistus reikia pristatyti į atliekų surinkimo punktą. Medikamentas fenazepam iki 2004 m. gegužės 1 d. buvo teisėtoje apyvartoje, šio medikamento galėjo būti sukaupę gyventojai. Pakeitus šių medikamentų apyvartos teisinį reglamentavimą nebuvo nustatytas laikotarpis ir būdas, kaip su vaistais fenazepam turėjo pasielgti gyventojai. Nuteistosios nuomone, nesant įstatymo, iš jos negalėjo būti reikalaujama kitokio elgesio, teismas tokių aplinkybių ir nenurodė.
Dėl paminėtų aplinkybių apeliantė mano, kad teismo išvadų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismas nuosprendyje jos atžvilgiu nemotyvavo savo išvadų, jas pagrindė nelogiškais, negalinčiais tų išvadų patvirtinti motyvais, todėl nuteistoji remdamasi kasacine nutartimi Nr. 2K-7-544/2005 teigia, kad toks motyvavimas yra nominalus, pažeidžia BPK 303 - 307 straipsnių reikalavimus. Šie proceso pažeidimai turėtų būti vertinami, kaip esminiai baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai.
Apeliantės nuomone, net ir pripažinus įrodytomis nepagrįstas teismo išvadas, nuosprendyje nurodyta jos veika yra netinkamai kvalifikuota, nes teismas netinkamai nustatė nusikaltimo sudėties elementą - nusikaltimo objektą. BK 260 straipsnio objektas yra visuomenės apsauga nuo nemedicininio, psichotropinių ir narkotinių medžiagų vartojimo, piktnaudžiavimo jomis. Tokią išvadą leidžia daryti Lietuvos Respublikos ratifikuota 1971 m. vasario 21 d. Psichotropinių medžiagų konvencija. Taigi, teisės aktuose įtvirtintas tikslas būtent apsaugoti visuomenę nuo piktnaudžiavimo šiomis medžiagomis. Nuosprendyje teismas pripažino, kad psichotropinių medžiagų platinimo piktnaudžiavimo tikslais faktų nenustatyta. Minėtos medžiagos buvo asmenų, turinčių teisę teikti medicininę pagalbą žinioje, todėl veikos pavojingumas mažesnis, nei tai būtų daroma naudojant medžiagas nemedicininiam vartojimui. Pagal sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V- 450 patvirtinto Pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlės aprašymo 10, 11 punktus, apeliantė mano, kad turėjo teisę disponuoti medžiagomis, kurios priskiriamos psichotropinėms ir naudoti jas gydymui. Taigi, jei teismo nustatytos aplinkybės būtų pripažintos įrodytomis, tai būtų nusikalstamos veikos, numatytos BK 275 straipsnyje, požymiai, kadangi teismas pripažino psichotropinių medžiagų naudojimo medicininiais tikslais, tačiau pažeidžiant nustatytą leidimų tvarką, faktą.
Be to, apeliantė mano, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes be jokių pagrindų pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį. Tokia teismo pasirinkta teisinė kvalifikacija identiška su valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro baigiamosiose kalbose nurodytu kvalifikavimu, išskyrus tai, kad imituojant teisingumo vykdymą, nuosprendyje, sugretinus su prokuroro baigiamąja kalba, buvo sumažintas prokuroro pasiūlytas laisvės apribojimo terminas nuo vienerių metų ir aštuonių mėnesių iki vienerių metų.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji bei jų gynėjai prašo nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios G. P. apeliacinis skundas atmetamas, o nuteistojo V. N. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas visapusiškai ištyrė nuteistiesiems G. P. ir V. N. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų sudėties, jų kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, bei jiems skirtinų bausmių pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Tačiau apygardos teismas nuteistojo V. N. veiksmuose nepagrįstai nustatydamas vieną iš BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų alternatyvių veikų – psichotropinių medžiagų įgijimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.
Motyvai dėl nuteistojo V. N. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisme išsamiai ir visapusiškai ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis V. N. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 202 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad bylos duomenimis nustatytas V. N. veiksmų kryptingumas, jų apimtis rodo, kad būtent V. N. buvo šių nusikalstamų veikų organizatoriumi ir vykdytoju, t. y. kad būtent jis, pasinaudodamas nedidele kaimo žmonių perkamąja galia, o taip pat – dideliu tokių žmonių sergamumu ir jų skaičiumi, siekdamas papildomų pajamų, parengė planą neteisėtu būdu įvežtus į Lietuvos Respubliką vaistinius preparatus, tarp jų ir „Fenazepam 0,001 g“, kuriame yra psichotropinė medžiaga – fenazepamas, platinti per kaimo vietovėse esančias pirminės sveikatos priežiūros įstaigas. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina liudytojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose šis parodė, kad buvo sulaikytas Panevėžyje po to, kai nuvežęs dėžutę su vaistais vyriškiui, kuris gyvena priešais institutą, jo namuose nerado ir vaistus parsinešė į automobilį. Dėžutę su vaistais jam davė Vidmantas, kuris ir prašė vaistus nuvežti. Už tai, kad nuvežė vaistus, duodavo pinigų kurui, daugiau nemokėdavo. Su Vidmantu jis susipažino prieš 2 – 3 mėnesius iki sulaikymo rytais bėgiodamas Skaistakalnio parke. Iš pradžių su Vidmantu kalbėdavosi šiaip, o vėliau, jau kai ne pirmą kartą susitiko parke, jo paklausė, ar negalėtų jam padėti. Sakė, kad reikia kažkokią dėžutę nuvežti į Pakruojo rajoną, medicinos punktą. Kadangi jis turėjo laisvo laiko, tai sutiko. Kitą rytą Vidmantas atvažiavo į parką sportuoti ir atsivežė dėžutę. Padavė dėžutę, sakė, kad ten yra vaistai, o kokie – nepasakė, jis neapžiūrinėjo. Klausė, kokie tai vaistai, ar neturės problemos, o jis pasakė, kad tai vaistai nuo virškinimo, tvarsčiai ir švirkštai. Vidmantas ant popieriaus nupiešė kaip nuvažiuoti, ir jis tą pačią dieną dėžutę nuvežė į kažkokį Pakruojo rajono medicinos punktą. Kai nuvežė dėžutę su vaistais, pasakė, kad nuo Vidmanto ir darbuotojai padavė tą dėžutę. Buvo du po pusę popieriaus lapai, ant kurių būdavo surašytas dėžutėje esančių vaistų sąrašas, dar kažkas, bet kas – nežino, neskaitydavo. Vieną lapelį paliko, o vieną pasiėmė. Tuo kartu pinigų nedavė. Kitą rytą vėl jis nuvažiavo į Skaistakalnio parką ir padavė lapelį, pasakė, kiek sunaudojo kuro, ir jam Vidmantas atidavė pinigus už kurą. Vėliau Vidmanto prašomas dėžutes su vaistais vežė ir į kitus medicinos punktus. Dėžutėse būdavo ranka rašyti rašteliai, kurių vieną parveždavo Vidmantui. Būdavo, kad medicinos punkto darbuotojos paduodavo pinigus, apie kurių gavimą pažymėdavo kitoje lapelio pusėje ir kartu su lapeliu pinigus atiduodavo Vidmantui. Visą laiką dėžutes su vaistais jam atveždavo į Skaistakalnio parką rytais ir tas dėžutes tą pačią dieną jis išvežiodavo. Į kiek medicinos punktų važiavo, neatsimena, bet važiavo į Pakruojo pusę, ar tai Panevėžio rajono, ar tai Kėdainių rajono pusę, žvyrkeliu į Truskavą, taip pat į Šakių rajoną ir kitas vietoves. Kiek iš viso vežė dėžučių su vaistais nebeatsimena. Tuo metu naudojosi savo mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. 8-698 15841. Jis yra skambinęs ir medicinos punktų darbuotojams į jų mobiliojo ryšio telefonus, kadangi nerasdavo medicinos punktuose. Telefonų numeriai būdavo parašyti ant lapelių, kurie būdavo dėžėse. Taip pat turėjo ir Vidmanto telefono numerį, kurio nebeatsimena (t. 7, b. l. 121 – 122). Nors R. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu pakeitė parodymus ir nurodė, kad V. N. ir Vidmantas du skirtingi asmenys, tačiau kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai nuosprendyje rėmėsi R. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu bei konstatavo, jog tokiu būdu R. K. siekia padėti nuteistajam V. N. išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes būtent jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad jis dėl vaistų pervežimo kalbėjo tik su vienu asmeniu, t. y. nuteistuoju V. N. , patvirtina kiti byloje surinkti ir išsamiai bei visapusiškai ištirti įrodymai.
R. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, juos patvirtina ir byloje apklaustų nuteistųjų medicinos punktų darbuotojų parodymai, kurie iš esmės visi analogiškai parodė, kad jiems telefonu skambindavo vyriškis, prisistatydavo Vidmantu arba visai nepristatydavo bei siūlydavo prekiauti įvairiais pigesniais vaistais, tame tarpe ir neregistruotais Lietuvos Respublikoje, pagamintais Rusijoje. Jie anksčiau ar vėliau sutikdavo, vaistus pristatydavo ne tas pats asmuo, kuris skambindavo, tarp vaistų buvo ir fenazepamo. Būtent tokius parodymus davė nuteistosios M. L. , Z. V. , M. I. Z. , R. B. , E. M. , I. G. , D. J. , S. B. , Z. R. , V. S. , nuteistasis D. U. (t. 15, b. l. 94, 95, 96, 106, 108, 109,110, 111, 112).
Aplinkybę, kad būtent nuteistasis V. N. prisistatęs Vidmantu siūlydavo bendruomenių slaugytojams prekiauti minėtais vaistiniais preparatais patvirtina bylos faktinės aplinkybės. Iš 2005 m. lapkričio 17 d. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (Šilų medicinos punktas) išklotinės matyti, kad 2005 m. spalio 18 d. skambinta iš abonento Nr. 8 – 654 95022 bei 2005 m. lapkričio 15 d. du kartus skambinta iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 134 – 135). Asmens parodymo atpažinti pagal kitus jutimo organais suvokiamus požymius, t. y. atpažinti iš balso, 2005 m. gruodžio 7 d. D. U. , dirbantis Šilų medicinos punkte, atpažino V. N. balsą, kaip balsą asmens, kuris siūlė pirkti rusiškus vaistus, tarp jų ir „Fenazepam“ (12 t., b. l. 91–92 ). Nors nuteistasis apeliaciniu skundu ginčija šio įrodymo teisėtumą, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl šio įrodymo liečiamumo ir leistinumo, šis procesinis veiksmas atliktas nepažeidžiant BPK 179, 191, 192, 195 straipsnių reikalavimų, todėl pagrįstai pripažintas įrodymu byloje. Tai, kad mobilaus ryšio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė būtent V. N. , patvirtina 2005 m. gruodžio 5 d. daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog buvo apžiūrėtas D. N. mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ ir jo SIM kortelė, abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Užrašų knygelėje be kitų yra ir abonentas Virgis, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu dalyvavo D. N. (t. 5, b. l. 13 – 14). Apklausta kaip įtariamoji, ikiteisminio tyrimo metu D. N. parodė, kad ji naudojasi mobiliojo ryšio telefonu „Samsung“, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), vyras naudojasi savo mobiliuoju telefonu, kurį turi įsivedusi į telefono užrašų knygelę, vardu Virgis, abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 100 – 102). Nors tokius parodymus D. N. pakeitė teisminio nagrinėjimo metu, kolegija mano, kad apygardos teismas juos pagrįstai vertino kaip siekimą padėti išvengti atsakomybės savo sutuoktiniui. Pastebėtina, kad dėl ikiteisminio tyrimo metu darytos D. N. apklausos metu tariamai patirtos psichinės prievartos, ką ši liudytoja tvirtino apklausiama pirmosios instancijos teisme, nei ji pati nei jos gynėjas jokių pretenzijų neišsakė. Kolegijos manymu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) V. N. skambindavo tiek jam talkinusiam R. K. , tiek ir savo žmonai D. N. telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Iš mobiliojo ryšio telefono pokalbių išklotinių bei 2005 m. lapkričio 25 d. bei 2006 m. gegužės 7 d. tarnybinių pranešimų matyti, kad iš V. N. mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2005 m. gegužės 21 d. iki 2005 m. lapkričio 21 d., tris kartus skambinta M. L. į mobiliojo ryšio telefoną bei vieną kartą skambinta į (duomenys neskelbtini) medicinos punktą, penkis kartus skambinta D. J. į mobiliojo ryšio telefoną, dešimt kartų skambinta R. B. į mobiliojo ryšio telefoną, penkis kartus skambinta I. G. į mobiliojo ryšio telefoną bei keturis kartus į (duomenys neskelbtini) medicinos punktą, aštuonis kartus skambinta S. B. į (duomenys neskelbtini) medicinos punktą, devynis kartus skambinta Z. V. į mobiliojo ryšio telefoną bei septynis kartus skambinta į (duomenys neskelbtini) ambulatoriją, du kartus skambinta M. I. Z. į mobiliojo ryšio telefoną bei du kartus į (duomenys neskelbtini) medicinos punktą, keturis kartus skambinta Z. R. į (duomenys neskelbtini) medicinos punktą, devynis kartus skambinta E. M. į (duomenys neskelbtini) medicinos punktą, penkis kartus skambinta N. J. į (duomenys neskelbtini) ambulatoriją, šešis kartus skambinta V. S. į (duomenys neskelbtini) medicinos punktą, dvidešimt kartų skambinta G. P. į mobiliojo ryšio telefoną, penkis kartus skambinta D. U. į mobiliojo ryšio telefoną bei tris kartus D. U. į (duomenys neskelbtini) medicinos punktą. Taip pat nustatyta, kad iš minėto telefono numerio dažnai skambinta ir į kitus medicinos punktus. Iš V. N. ir R. K. telefoninių pokalbių išklotinių nustatyta, kad jie tarpusavyje nuolat bendravo, t. y. nurodytu laikotarpiu vienas kitam skambino 145 kartus. Tai, kad V. N. skambindavo ir siūlydavo Rusijos gamybos vaistus apklausiama pirmosios instancijos teisme patvirtino liudytoja R. Ž. , kuri parodė, kad būtent nuteistasis V. N. , jai siūlęs rusiškų vaistų, tačiau ji pirko tik vieną kartą savo reikmėm kitus kartus atsisakydavo (t. 15, b. l. 97). Liudytoja D. K. taip pat parodė, kad vyriškis vardu Virgis, kurį ji pažino, kaip anksčiau dirbusį UAB „N.“, jai siūlė neregistruotų Rusijoje gamintų vaistų (t.15, b. l. 99). Iš R. K. telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad R. K. skambino į mobiliojo ryšio telefonus bendruomenės slaugytojams M. L. ((duomenys neskelbtini) medicinos punktas) – du kartus, R. B. ((duomenys neskelbtini) medicinos punktas) – vieną kartą, I. G. ((duomenys neskelbtini) medicinos punktas) – keturis kartus, G. P. ((duomenys neskelbtini) medicinos punktas) – du kartus ir D. U. ((duomenys neskelbtini) medicinos punktas) – keturis kartus (t. 1, b. l. 180 – 184, t. 7, b. l. 169 – 206, t. 8, b. l. 1 – 147, 148 – 154). R. K. skambučiai gydymo įstaigų darbuotojams taip pat iš dalies patvirtina jo parodymus bei aplinkybę, kad jis būtent V. N. prašymu gabendavo medikamentus į minėtas gydymo įstaigas, jam pačiam nebuvo jokio reikalo tokiu intensyvumu bendrauti su medikais, nes jis jokiu būdu nesusijęs su farmacine veikla. Kartu kolegija atmeta, nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, jog su medicinos punktų darbuotojais telefonu bei atvykdamas pas juos jis tik vykdė savo darbines funkcijas UAB „R.“. Kolegijos manymu, tokie jo teiginiai paneigti aukščiau aptartais liudytojų bei nuteistųjų parodymais, kurie patvirtino, jog V. N. jiems skambindavo ir siūlydavo Lietuvoje neregistruotus medikamentus. Maža to, šioje dalyje nuteistojo parodymai bei jo apeliacinis skundas prieštaringi, nes teisme duodamas parodymus jis tvirtino, jog minėtas telefono numeris jam nepriklauso bei neigė skambinęs nurodytiems medikams, tuo tarpu skunde jis tvirtina, kad tai buvo jo darbinės funkcijos ir jis tai darė.
Taigi, kolegijos manymu, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad telefoninių pokalbių metu su bendruomenių slaugytojais būtent V. N. įtikindavo juos pradėti prekiauti gerokai pigesniais, dažniausiai Rusijos gamybos, vaistiniais preparatais. Pastarieji asmenys, matydami, jog sergančiųjų, dažniausiai tai – senyvo amžiaus, mažas pajamas gaunantys asmenys, galimybės įsigyti vaistinių, tiekiančių brangius vaistus į kaimiškąsias medicinos įstaigas, pristatomus vaistus yra nedidelės ir norėdami padėti aptarnaujamos teritorijos ligoniams, sutiko prekiauti V. N. pasiūlytais vaistais.
Kaip jau minėta, iš R. K. bei nuteistųjų medicinos punktų darbuotojų parodymų matyti, jog R. K. , kaip ir dar du ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis V. N. pasitelkė į pagalbą šioms nusikalstamoms veikoms daryti. Iš asmens parodymo atpažinti protokolų matyti, jog 2005 m. lapkričio 18 d. D. U. , R. B. , 2005 m. lapkričio 19 d. A. L. , 2005 m. lapkričio 25 d. I. G. atpažino R. K. kaip asmenį, kuris jiems veždavo vaistus, tarp jų ir „Fenazepam“ (t. 7, b. l. 26 – 28, 30 – 32, 37 – 39, 42 – 43). Tuo tarpu pagal tų pačių asmenų parodymus, dėl R. K. atvežtų vaistų jie telefonu tarėsi su kitu asmeniu. Aplinkybę, kad išties nuteistojo A. N. prašymu R. K. vežiojo įvairius medikamentus į medicinos punktus, patvirtina ir pastarojo automobilio apžiūros protokolai. 2005 m. lapkričio 17 d. apžiūros metu iš R. K. automobilio BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimti įvairūs vaistai rusiškais užrašais (t. 1, b. l. 91 – 93). 2005 m. lapkričio 21 d.apžiūros metu iš R. K. automobilio BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėtuvės paimti popieriaus lapai, kuriuose nurodytas telefono Nr. 8 – 677 – 69642 ir užrašas „(duomenys neskelbtini)”. Toliau surašyti 5 rūšių vaistų pavadinimai ir pinigų sumos (t. 1, b. l. 100 – 101).
Nuteistojo V. N. ryšį su R. K. automobilyje, o taip pat ir nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytose įstaigose rastais vaistas patvirtina ir byloje surinkti objektyvūs įrodymai bei specialistų išvados. Kaip jau minėta, R. K. automobilyje buvo paimti popieriaus lapai su rankraštiniais įrašais, tokie pat popieriaus lapai paimti ir kai kuriuose paminėtuose medicinos punktuose. Šiuos popieriaus lapus, pagal nuteistųjų medikų bei R. K. parodymus V. N. pateikdavo kartu su medikamentais, juose buvo vaistų pavadinimai, kiekiai, pinigų sumos. Apygardos teismas 2009 m. balandžio 24 d. nutartimi byloje paskyrė rašysenos ekspertizę ir pavedė ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistams. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009 m. birželio 4 d. ekspertizės akte Nr.11-1321 (09) konstatuota, kad dalį rankraštinių įrašų dokumentuose, paimtuose iš R. K. automobilio BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kratų metu iš Jūžintų ambulatorijos, Karsakiškio ambulatorijos, UAB „A.“ vaistinės Radviliškyje, Z. V. asmens kratos metu, parašė V. N. (t. 15, b. l. 52 – 57).
Aplinkybę, kad aukščiau paminėtuose medicinos punktuose išties buvo rasti neteisėtoje apyvartoje esantys Rusijos gamybos vaistai, tame tarpe ir „Fenazepam 0,001 g“ patvirtina kratų 2005 m. lapkričio 16 d. (duomenys neskelbtini) medicinos punkte, 2005 m. lapkričio 16 d. D. U. namuose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, 2005 m. lapkričio 18 d. (duomenys neskelbtini) medicinos punkte, (duomenys neskelbtini) medicinos punkte, (duomenys neskelbtini) medicinos punkte, (duomenys neskelbtini) medicinos punkte ir (duomenys neskelbtini) medicinos punkte, 2005 m. lapkričio 23 d. (duomenys neskelbtini) medicinos punkte, 2005 m. lapkričio 25 d. (duomenys neskelbtini) medicinos punkte, 2005 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) medicinos punkte ir (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje, 2005 m. gruodžio 1 d. Radviliškyje, (duomenys neskelbtini), UAB „A.“, (duomenys neskelbtini) medicinos punkte, (duomenys neskelbtini) medicinos punkte ir (duomenys neskelbtini) medicinos punkte, 2005 m. gruodžio 2 d. (duomenys neskelbtini) medicinos punkte, (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje, 2005 m. sausio 6 d. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), R. Ž. moterų konsultacijoje, 2005 m. gruodžio 7 d. (duomenys neskelbtini) medicinos punkte, protokolai bei 2008 m. birželio 27 d. apžiūros protokolas, kurios metu apžiūrėtos aukščiau paminėtose vietose atliktų kratų metu paimtos „Fenazepam” pakuotės, kas išsamiai nurodyta ir aptarta skundžiamame apygardos teismo nuosprendyje (t. 1, b. l. 78 – 79, 86 – 87, 120 – 121, 123 – 124, 126 – 127, 133 – 134, 137 – 138, 149 – 150, 170 – 171, 191 – 192, t. 2, b. l. 5 – 6, 66 – 67, 75 – 76, 86 – 87, t. 3, b. l. 26 – 30, 147 – 148, 54, 59 – 60, 68 – 69).
Lietuvos policijos kriminalistinių ekspertizių tyrimo centro 2006 m. kovo 3 d. specialisto išvada Nr. 1103 patvirtina aplinkybę, kad aukščiau paminėtose medicinos įstaigose atliktų kratų metu, be kitų medikamentų, paimtose tabletėse „Fenazepam 0,001 g“ yra psichotropinės medžiagos fenazepamo (t. 4, b. l. 61 – 72). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2006 m. spalio 16 d. ekspertizės akte Nr. 11-2847 (06) nurodyta, kad tirti pateiktas vaistas „Fenazepam 0,001 g“ yra originalus farmacijos pramonės produktas. Buitinėmis sąlygomis fenazepamo tablečių veiklioji medžiaga nėra išgaunama, jai išgauti reikalingos specialios žinios ir įranga. Tabletės, naudojant jas gydymo tikslams ar jomis svaiginantis, vartojamos tokioje formoje, kokioje yra pagamintos pramoniniu būdu. „Fenazepam 0,001 g“ tabletėse veikliosios medžiagos masės paklaida gali būti ± 10 % (4 t., b. l. 123–124). Šią specialisto išvadą ekspertė S. K. patvirtino teismo posėdyje.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnyje, dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kurios įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos ministro patvirtintus sąrašus ir išimtos iš laisvos civilinės apyvartos. Psichotropinė medžiaga – fenazepamas yra įrašyta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, kaip psichotropinė medžiaga leidžiama vartoti medicinos tikslais. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis yra svarbus nusikaltimo dalyko požymis, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. BK 269 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija patvirtina rekomendacijas, kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu. Taigi, sprendžiant medžiagų kiekio klausimą, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V–239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Šiose Rekomendacijose nurodyta, kad ne daugiau kaip 0,01 g fenazepamo yra nedidelis kiekis, daugiau kaip 0,06 g – didelis kiekis, daugiau kaip 0,3 g – labai didelis kiekis. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog nuteistasis V. N. disponavo ne mažiau, kaip 2,39 g psichotropinės medžiagos fenazepamo, jo padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nes toks fenazepamo kiekis atitinka labai didelio šios psichotropinės medžiagos kriterijų.
Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir (ar) perdirbo ir (ar) įgijo ir (ar) laikė ir (ar) gabeno ir (ar) siuntė ir (ar) pardavė ir (ar) kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Vadinasi, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų gali reikštis minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų (kasacinė byla Nr. 2K-P-218/2009).
Nuteistasis V. N. tvirtina, kad jam nepagrįstai inkriminuotas psichotropinių medžiagų įgijimas, nes nenustatytas jų įgijimo šaltinis, laikas, vieta, taip pat šių medžiagų gabenimas, nes nenustatyta vieta iš kurios gabentos šios medžiagos bei transporto priemonė, atitinkamai nepagrįstai inkriminuotas ir paminėtų psichotropinių medžiagų platinimas, nes neva nebuvo surinkta tai pagrindžiančių įrodymų. Kolegija atmeta dalį nuteistojo apeliacinio skundo argumentų dėl tariamai nepagrįstai jam inkriminuoto psichotropinių medžiagų laikymo, gabenimo ir platinimo. Tokie nuteistojo teiginiai paneigti aukščiau šioje nutartyje aptartais, o taip pat kitais apygardos teismo nuosprendyje išdėstytais ir išsamiai bei visapusiškai ištirtais įrodymais Šie įrodymai ištirti ir įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų, ką nepagrįstai ginčija nuteistasis. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis V. N. laikė, gabeno bei platino labai didelį kiekį, t. y. ne mažiau, kaip 2,39 g psichotropinės medžiagos fenazepamo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Visgi, kolegijos manymu, apygardos teismas nuteistajam V. N. nepagrįstai inkriminavo šios psichotropinės medžiagos įgijimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką psichotropinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropinių ar narkotinių medžiagų. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad labai didelio kiekio (2,39 g) fenazepamo įgijimas V. N. baudžiamojoje byloje pripažįstamas nustatytu, tačiau ši veika nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Esminės fenazepamo įgijimo aplinkybės: kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens V. N. įgijo fenazepamą, byloje nenustatytos. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta tik, kad V. N. šias medžiagas įgijo laikotarpiu nuo 2004 m ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto mėnesio ir dienos, bet ne vėliau, kaip iki 2005 m. rugsėjo 18 d., nenustatytoje vietoje iš nenustatyto šaltinio.
Taigi, akivaizdu, kad kaltinimas dėl psichotropinių medžiagų įgijimo šiuo atveju nekonkretus ir pagrįstas prielaidomis, todėl kaltinimo dalis, kad V. N. įgijo didelį kiekį psichotropinių medžiagų šalintini iš pirmosios instancijos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio. Atsižvelgdama į tai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pakeičia Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio nustatomąją dalį konstatuodama, kad V. N. neteisėtai, veikdamas bendrininkų grupe kartu su kaimo vietovėse esančių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų bendruomenės slaugytojais M. L. , Z. V. , M. I. Z. , R. B. , E. M. , I. G. , D. U. , G. P. ir Z. R. , būdamas nusikaltimo organizatoriumi ir vykdytoju, parengė planą neteisėtai laikyti, gabenti bei platinti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų per kaimo vietovėse esančias pirminės sveikatos priežiūros įstaigas, laikotarpiu nuo 2004 metų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto mėnesio ir dienos, bet ne vėliau kaip iki 2005 m. rugsėjo 18 d., neteisėtai Panevėžyje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – ne mažiau kaip 2,39 g fenazepamo, jas po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pasitelkęs savo veiksmų esmės nesuvokiančius R. K. ir V. R. , kurie dėl nusikalstamos veikos nėra kalti, gabeno bei platino perduodamas psichotropines medžiagas – fenazepamą bendruomenės slaugytojams bei pasiūlė jas neteisėtai laikyti ir jomis prekiauti kaimo vietovėse esančiose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, t. y. šiais veiksmais V. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Kitos nustatomosios nuosprendžio dalies kolegija nekeičia.
Vienas esminių nuteistojo apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad jo nuomone, fenazepamas, kurio disponavimas jam inkriminuotas, negali būti nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnyje, dalyku. Nuteistasis skunde tvirtina, kad teismas negalėjo vadovautis Rekomendacijomis, nes jose nurodyti fenazepamo kiekiai neturi juridinės galios, kadangi ši medžiaga Rekomendacijose pažymėta žvaigždute, kas reiškia, jog tokios medžiagos Lietuvoje šiuo metu neregistruotos ir neaptinkamos, o jų kiekiai bus nustatyti įregistravus šias medžiagas ar aptikus jas neteisėtoje apyvartoje. Toks nuteistojo V. N. apeliacinio skundo argumentas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad išties Rekomendacijų (redakcijos galiojusios nusikalstamų veikų padarymo metu) III sąraše nurodyta psichotropinė medžiaga, leidžiama vartoti medicinos tikslais, – fenazepamas (Phenazepam), buvo pažymėta viena žvaigždute. Rekomendacijų pastabose nurodyta, kad taip žymimos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kontroliuojamos pagal Jungtinių Tautų konvencijos sąrašus, tačiau Lietuvoje šiuo metu neregistruotos ir neaptinkamos nelegalioje apyvartoje. Jų kiekiai bus nustatyti įregistravus šias medžiagas ar aptikus neteisėtoje apyvartoje. Visgi, kolegija mano, kad apygardos teismas šioje dalyje pagrįstai konstatavo, jog taip pažymėjus šią psichotropinę medžiagą buvo padaryta techninė rašybos klaida, kuri buvo ištaisyta, vėlesnėse Rekomendacijų redakcijose fenazepamo nežymint žvaigždute. Atkreiptinas dėmesys, kad ši psichotropinė medžiaga Lietuvoje buvo žinoma dar prieš Rekomendacijų patvirtinimą. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašas, kur fenazepamas įrašytas tarp psichotropinių medžiagų, leidžiamų vartoti medicinos tikslams. Faktą, kad buvo padaryta rašymo klaida patvirtina ir tai, kad Rekomendacijose nurodyti konkretūs fenazepamo nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio dydžiai, kai tuo tarpu prie kitų Rekomendacijose nurodytų psichotropinių medžiagų, pažymėtų viena žvaigždute, nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio dydžiai nenurodyti. Apeliacinės instancijos teismas byloje atlikdamas įrodymų tyrimą, bei siekdamas išsiaiškinti psichotropinės medžiagos – fenazepamo, Rekomendacijose žymėjimo žvaigždute netikslumus, į apeliacinės instancijos teismo posėdį iškvietė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie LR SAM narkotikų skyriaus specialistę – vedėją Ramūnę Grigaliūnienę. Ši specialistė apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad 2000 metais buvo priimtas įsakymas, kuriuo buvo patvirtinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašai. Įsakymas P-239, kuriuo patvirtintos Rekomendacijos yra lygiagretus paminėtam įsakymui, ir kuriuo buvo patvirtinta narkotinių ir psichotropinių medžiagų rekomendacijų lentelė, t. y. buvo nustatyti kiekiai. 2003 m. birželio 23 d. Rekomendacijų sąraše fenazepamas pažymėtas žvaigždute, kadangi įvyko techninė klaida, bet jo kiekiai yra nurodyti. Visų kitų medžiagų, kurios pažymėtos žvaigždutėmis, kiekiai nėra nurodyti. Specialistė taip pat nurodė, kad veiklioji medžiaga fenazepamas nėra nežinomas preparatas, šio preparato kiekiai nustatyti pagal Maškovskio katalogą, kadangi tai yra rusų vaistas, taigi nurodytoje Rekomendacijų redakcijoje žvaigždutės neturėjo būti, todėl reikia vadovautis ne Rekomendacijomis, o 2000 m. sausio 6 d. SAM įsakymu Nr. 5, kuriuo yra patvirtinti psichotropinių ir narkotinių medžiagų sąrašai. Šiame įsakyme fenazepamas yra pažymėtas žvaigždute, tačiau šiuo atveju žvaigždutės reikšmė yra kitokia. Kolegijos manymu, nepagrįsti apelianto teiginiai dėl įstatymo galiojimo laike, kadangi net ir tokiu atveju, jei fenazepamas Rekomendacijose išties būtų pažymėtas žvaigždute, ši medžiaga vis tiek įtraukta 2000 m. sausio 6 d. SAM įsakymu Nr. 5 patvirtintą psichotropinių ir narkotinių medžiagų sąrašą ir yra draudžiama laisvoje apyvartoje. Taigi, ši psichotropinė medžiaga bet kokiu atveju būtų BK 260 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, tik kiltų papildomų klausimų dėl jo kiekio nustatymo, ką teismas turėtų spręsti skirdamas papildomus tyrimus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad fenazepamo kiekiai Rekomendacijose nurodyti, nėra pagrindo kelti su tuo susijusius klausimus. Nuteistojo nurodoma aplinkybė, kad minėtose Rekomendacijose nurodyti medžiagų kiekiai yra rekomendaciniai ir teismas gali nesilaikyti lentelėje nurodytų medžiagų kiekių ribų, šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga. Byloje nuteistajam V. N. inkriminuotas psichotropinės medžiagos – fenazepamo kiekis ženkliai viršija minimalią ribą, nuo kurios pripažįstama, kad šios medžiagos yra labai didelis kiekis ir teismas pagrįstai tai įvertino. Kolegijos manymu, Rekomendacijose nurodytų psichotropinių medžiagų kiekių ribų būtų galima nesilaikyti tik išskirtiniais atvejais, kai nurodytų medžiagų kiekiai nežymiai viršija nurodytas ribas.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta nuteistojo V. N. apeliacinio skundo argumentą, kad jo manymu, pagal tarptautinius teisės aktus (JTO 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvenciją, EBT 1992 m. gruodžio 14 d. direktyvą Nr. 92/109/EEB), veiksmai su preparatais (vaistais), kuriuose narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis yra toks mažas, kad nėra rizikos arba ji yra labai maža, kad šiuo preparatu įmanoma būtų piktnaudžiauti ir iš kurių išgauti narkotines ar psichotropines medžiagas greitai taikomomis priemonėmis nėra galimybės, neturi būti teisės aktų, kurie reglamentuoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrolę, reguliavimo dalykas. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė R. G. parodė, jog fenazepamo Konvencijų sąraše nėra, todėl jis yra įtrauktas, kaip benzodiazepinas, kuriuo piktnaudžiaujant gali atsirasti priklausomybė, ir kuris Lietuvoje yra laisvai pasiekiamas, kadangi yra gaminamas Rusijoje. Be to, į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą yra įtraukiamos tos veikliosios medžiagos, kurios sukelia priklausomybę, o jų kiekis yra skaičiuojamas pagal veikliąją medžiagą. Benzodiazepinas sukelia priklausomybę po 2 mėnesių. Piktnaudžiavimas yra tuo atveju, jeigu yra viršijama maksimali paros dozė. Taigi, kolegijos manymu, nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog fenazepamas nepavojinga ar mažai pavojinga psichotropinė medžiaga ir nėra rizikos, kad ja galima būtų piktnaudžiauti bei, kad tai nėra teisės aktų reglamentuojančių narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolę, dalykas. Kartu atmetamas nuteistojo skundo argumentas, kad fenazepamo apyvarta yra ribota, bet neuždrausta, o šia medžiaga galima prekiauti teisės aktų nustatyta tvarka. Tokius apelianto teiginius paneigia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m. lapkričio 21 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad vaistinis preparatas „Fenazepam 0,001 g“ neregistruotas Lietuvos Respublikoje, todėl šis vaistinis preparatas negali būti tiekiamas Lietuvos rinkai, išskyrus LR Farmacijos įstatymo 8 straipsnio 3 ir 5 punktuose numatytais atvejais (t. 4, b. l. 169). Specialistė R. G. nurodė, kad tokiu atveju, jei vaistas yra neregistruotas, gydytojas neturi teisės išrašyti recepto.
Atmetamas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jis darydamas inkriminuotą nusikalstamą veiką neveikė tiesiogine tyčia. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. N. , turi aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą bei darbinę patirtį farmacinėse įstaigose, todėl jis neabejotinai galėjo ir turėjo žinoti, jog jo parduodamuose „Fenazepam 0,001 g“ vaistiniuose preparatuose yra psichotropinės medžiagos fenazepamo. Tai jis iš dalies patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bei apeliaciniame skunde nurodydamas, kad šios veikliosios medžiagos paminėtuose vaistiniuose preparatuose yra nedaug. Be to, aplinkybę, kad jis, kaip turintis medicininį išsilavinimą ir dirbęs farmacinėse įstaigose suprato, jog legalus neregistruotų vaistų platinimas negalimas, patvirtina ir tai, kad skambindamas telefonu bendruomenių slaugytojams ir siūlydamas jiems prekiauti pigesniais rusiškais vaistais, V. N. prisistatydavo išgalvotu Vidmanto vardu. Kolegijos manymu, visos šios aplinkybės rodo, jog V. N. laikydamas, gabendamas ir parduodamas „Fenazepam 0,001 g“ vaistus bendruomenių slaugytojams suvokė, jog disponuoja psichotropinių medžiagų turinčiais vaistais ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Nuteistasis taip pat neteisus tvirtindamas, kad teismas neįvertino teismo psichiatrinės ekspertizės išvados ir jos ryšio su jam inkriminuojamų veikų laikotarpiu. Priešingai iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad į šią išvadą atsižvelgta ir šiuo pagrindu nuteistajam inkriminuotos ir įrodytos nusikalstamos veikos apimtis sumažinta ta dalimi (tiek atliktų veiksmų, tiek neteisėtai disponuotos psichotropinės medžiagos kiekiu), kuri buvo padaryta laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 19 d. iki 2005 m. lapkričio 30 d. (nuosprendžio 32 lapo 1 pastraipa).
Taip pat nepagrįsti nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog liudytojui R. K. buvo daromas poveikis, kad jis duotų aiškiai neteisingus parodymus, pažadant jam pakeisti kardomąją priemonę ir nutraukti jo atžvilgiu bylą. Tokį argumentą nuteistasis grindžia tuo, kad liudytojas E. Š. parodė, jog jam analogiškai buvo žadama teigiama bylos baigtis už neteisingų parodymų davimą. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog minėtų asmenų atžvilgiu būtų vartojama kokia nors prievarta. Nei vienas iš jų ikiteisminio tyrimo metu tokių aplinkybių nenurodė bei nepateikė dėl to skundų.
Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad apygardos teismas nepagrįstai jo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 202 straipsnio 2 dalį, t. y. kaip neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Nuteistojo teigimu šiuo atveju byloje nenustatytas būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis – ekonominis jo darytos veiklos pobūdis, nes jokių pajamų iš šios tariamai vykdytos veiklos jis nėra gavęs. Šis nuteistojo V. N. apeliacinio skundo argumentas taip pat atmetamas.
Vadovaujantis Farmacinės veiklos įstatymo 10 ir 101 straipsniais savarankiška farmacine praktika, apimančia ir vaistų bei vaistinių medžiagų įsigijimą gaminti ar parduoti, didmeninį platinimą, turi teisę verstis tik vaistininkai ar kiti farmacijos specialistai ir tik turėdami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotą licenciją fiziniams asmenims verstis farmacine praktika. Farmacijos specialistas, neturintis licencijos, turi teisę verstis farmacine praktika tik kito farmacijos specialisto, turinčio licenciją, priežiūroje. Juridiniai asmenys nurodyta farmacine veikla gali verstis tik gavę Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą licenciją juridiniams asmenims verstis farmacine veikla. Prie licencijuojamos farmacinės veiklos priskiriamas ir vaistų bei vaistinių medžiagų didmeninis platinimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. N. nebuvo įgijęs vaistininko profesinės kvalifikacijos ir neturėjo farmacijos magistro kvalifikacinio laipsnio, jo įgytas aukštasis išsilavinimas nebuvo nustatyta tvarka prilygintas farmacijos specialisto profesinei kvalifikacijai. Jis 2004 – 2005 m. dirbo UAB „N.“ vadybininku. Jo veiklos sritis buvo reklamuoti bendrovės platinamus vaistus, maisto papildus, tačiau tarp jų nebuvo V. N. pateiktame kaltinime nurodytų vaistų. Aukščiau aptartais įrodymais įrodyta, kad V. N. Lietuvoje neregistruotus vaistinius preparatus kartu su dviem nenustatytais asmenimis bei R. K. gabeno ir platino per kaimo vietovėse esančias pirminės sveikatos priežiūros įstaigas. Šiai veiklai vykdyti V. N. nebuvo įkūręs jokios įmonės, neturėdamas jokios licencijos. Tai, kad Lietuvos Respublikoje neregistruotus medikamentu nuteistasis V. N. platino analogiškais veiksmais, kaip ir aukščiau minėtą psichotropinę medžiagą – fenazepamą, patvirtina aukščiau aptarti įrodymai, t. y. liudytojo R. K. parodymai, taip pat nuteistųjų medicinos įstaigų darbuotojų parodymai, kratų bei šių kratų metu paimtų vaistinių preparatų apžiūrų protokolai, kas išsamiai aptarta šioje nutartyje bei skundžiamame apygardos teismo nuosprendyje. Pastebėtina, kad Farmacinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog į Lietuvos Respubliką gali būti įvežami ir (ar) importuojami, atiduodami į apyvartą ir vartojami sveikatos priežiūrai tik Lietuvos Respublikoje ir Europos Benrijoje registruoti vaistai, išskyrus išimtinius atvejus, nurodytus šio Įstatymo 7 straipsnyje. Pastarasis reikalavimas detalizuotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 320 patvirtintų Geros vaistų platinimo praktikos taisyklių 44 straipsnyje, kur nurodyta, kad vaistinėms gali būti tiekiami registruoti ar kitais teisės aktais leisti vartoti Lietuvoje vaistai, kurių pakuotės tekstas, ženklinimas bei vartotojui pateikiama informacija atitinka teisės aktais nustatytus reikalavimus. Tuo tarpu iš byloje esančių Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos produktų platinimo įmonių inspekcijos vyriausiųjų specialistų duotų kratų metu paimtų vaistinių preparatų įvertinimo matyti, jog beveik visi įvertinimui pateikti vaistiniai preparatai neregistruoti Lietuvos Respublikoje, vaistinių preparatų pakuočių ženklinimas neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų, dalies vaistinių preparatų pasibaigęs tinkamumo vartoti laikas, todėl, vadovaujantis LR Farmacinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi ir 4 straipsnio 3 dalimi, tokiais vaistiniais preparatais draudžiama prekiauti Lietuvos Respublikoje (t. 4, b. l. 183 – 197).
Kolegija atmeta nuteistojo argumentą, kad neįrodytas ekonominis tokios jo veiklos pobūdis. Iš nuteistosios Z. V. parodymų matyti, jog su V. N. buvo tartasi prekiauti jo siūlomais medikamentais, tik pastarasis juos davė skolon, nes nuteistoji Z. V. neturėjo pinigų. Buvo sutarta atsiskaityti pardavus medikamentus (t. 15, b. l. 108). Nuteistoji M. L. davė iš esmės analogiškus parodymus, nurodydama, kad atvežtus vaistus paliko ir mokėti nereikėjo, tačiau vėliau skambino, kad atvažiuos paimti už vaistus pinigus (t. 15, b. l. 106). Nuteistasis D. U. taip pat parodė, kad jam kalbant su asmeniu siūliusiu prekiauti neregistruotais vaistais, buvo kalba apie jų kainą, kiek jis gali užsidėti antkainį ir t.t. (t. 15, b. l. 95). Maža to, iš aukščiau aptartų kratos protokolų matyti, kad ant popieriaus lapų, kurie buvo pridėti prie į medicinos punktus vežamų vaistų buvo nurodyti ne tik vaistų pavadinimai ir kiekiai, bet ir jų kainos. Kaip jau minėta, apygardos teismui paskyrus rašysenos ekspertizę, paaiškėjo, kad dalį šių rankraštinių įrašų padarė būtent V. N. .
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. N. užsiėmė draudžiama komercine veikla, t. y. veikla, susijusia su draudžiamų parduoti vaistų pardavimu. Šia veikla jis vertėsi nuo 2004 m. pradžios, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, iki 2005 m. rugsėjo 18 d., draudžiamus vaistus platino per daugelį pirminių sveikatos priežiūros įstaigų ir už tai gavo papildomų pajamų. V. N. išsilavinimas ir darbinė patirtis, pasirinktas draudžiamų platinti vaistų būdas (skambinimas telefonu, prisistatant išgalvotu vardu, vaistų gabenimas panaudojant kitus asmenis), duoda pagrindą išvadai, jog V. N. suvokė, kad jis neteisėtai verčiasi uždrausta komercine veikla ir norėjo ja verstis, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia.
Kartu kolegija atmeta nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, kad tas faktas, jog byloje ikiteisminio tyrimo pareigūnai pasitelkė specialistą A. M. , kuris neturėjo pakankamos kvalifikacijos duoti išvadą dėl rankraštinių įrašų priklausomybės, patvirtina, jog tyrimą atlikę pareigūnai buvo šališki ir turėjo išankstinę nuomonę dėl jo kaltumo. Aplinkybė, kad pareigūnai ėmėsi priemonių ištirti rankraštinių įrašų priklausomybę bei pasitelkė, jų nuomone tam tinkamą specialistą, negali būti vertinama, kaip jų išankstinis nuomonė bei šališkumas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareiga bylą ištirti išsamiai ir surinkti tiek kaltinančius, tiek teisinančius duomenis byloje ir tam imtis visų būtinų baudžiamojo proceso įstatyme numatytų priemonių. Toks procesinis veiksmas, kaip objektų tyrimas, numatytas BPK 205 straipsnyje. Būtent vadovaujantis šiuo straipsniu ir buvo surašyta užduotis atlikti rašysenos tyrimą, tačiau buvo suklysta pasirenkant šį tyrimą galintį atlikti specialistą. Pastebėtina, kad šią klaidą ištaisė apygardos teismas byloje paskirdamas rašysenos ekspertizę, ir pavesdamas ją atlikti kompetentingos institucijos – Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistams. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009 m. birželio 4 d. ekspertizės akte Nr.11-1321 (09) duota kategoriška išvada, kad dalį rankraštinių įrašų dokumentuose, paimtuose iš R. K. automobilio BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kratų metu iš (duomenys neskelbtini) ambulatorijos, (duomenys neskelbtini) ambulatorijos, UAB „A.“ vaistinės Radviliškyje, Z. V. asmens kratos metu, parašė V. N. (t. 15, b. l. 52 – 57).
Motyvai dėl nuteistosios G. P. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios G. P. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teisme išsamiai bei visapusiškai ištirtais įrodymais, ką nepagrįstai ginčija nuteistoji. Apeliaciniame skunde nuteistosios nurodomi argumentai bei jos pateikta versija dėl psichotropinių medžiagų atsiradimo pas ją aplinkybių buvo patikrinta pirmosios instancijos teisme ir įvertinus byloje nustatytų aplinkybių bei surinktų įrodymų visumą, pagrįstai atmesta.
Kolegijos nuomone, apygardos teismas nuteistosios G. P. parodymus duotus pirmosios instancijos teisme pagrįstai vertino, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, ką be pagrindo apeliaciniame skunde ginčija nuteistoji. Tokių nuteistosios parodymų patikimumas kelia abejonių dėl jų prieštaringumo bei nenuoseklumo, nes iš kitų nuteistosios apklausų protokolų matyti, jog ji nuolat kryptingai keitė parodymus sau palankia linkme. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2005 m. lapkričio 18 d. G. P. parodė, kad 2005 m. pavasarį į jos medicinos kabinetą užėjo vyriškis ir pasiūlė pirkti įvairių vaistų, tame tarpe ir Fenazepam. Ji iš vyriškio nupirko 15 pakuočių po 10 tablečių. Žino, kad vaistai Fenazepam vaistinėse parduodami tik su receptais ir priklauso psichotropinių medžiagų grupei. Šiuos vaistus laikė savo darbo kabineto seife iš jų tris pakuotes sunaudojo pati (t. 10, b. l. 154 – 155). Apklausiama 2005 m. gruodžio 22 d. G. P. parodė, kad pas ją rastus Fenazepam vaistus, t. y. 12 pakuočių po 10 tablečių ji rado namie po vyro senelio mirties 2005 m. birželio 23 d. ir atsinešė į savo darbo vietą, nes norėjo juos sunaikinti. Nežino ar jais galima prekiauti Lietuvoje, tačiau žino, kad tai švelnūs migdomieji vaistai ir jiems reikia receptų. Šiais vaistais neprekiavo ir niekam jų nedavė. Pirmosios apklausos metu, klaidingai nurodė, kad vaistus įsigijo pavasarį iš atvykusio vyriškio, nes iš jo pirko tik kitokius vaistus. Jai niekas neskambino ir nesiūlė prekiauti vaistais (t. 10, b. l. 161 – 162). Tuo tarpu apklausiama pirmosios instancijos teisme G. P. parodė, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini) medicinos punkte, dirbo viena, medikamentais neprekiavo, jų nei iš V. N. , nei R. K. , nei iš kitų tiekėjų neįgijo, net nebuvo jai siūloma. Šių asmenų nepažįsta. Nei fenazepamo, nei kitų vaistų jai niekas nesiūlė. Apklausiant ikiteisminio tyrimo metu jai buvo daromas psichologinis poveikis, todėl ji davė neteisingus parodymus. Jai buvo paaiškinta, kad pirminiai parodymai nieko nereiškia ir ji galės juos vėliau patikslinti, todėl ir sutiko pasirašyti po apklausos protokolu. 2005 m. birželio 23 d. mirė jos senelis, kuris yra vartojęs fenazepamą. Darbo vietoje esančiame seife ji laikė tik mirusio senelio paliktus medikamentus. Mano, kad juos turėjo teisę laikyti. Kaltinime nurodytas jos telefono numeris, bet juo galėjo atsiliepti ir kiti asmenys (t. 15, b. l. 110 – 111). Iš aukščiau nurodytų jos parodymų matyti, jog ji nuolat juos keitė pradžioje nurodydama, kad Fenazepam kartu su kitais vaistais pirko iš nepažįstamo vyriškio užėjusio į medicinos punktą, vėliau tvirtino, kad iš minėto vyriškio pirko tik kitus vaistus o Fenazepam rado po senelio mirties, teisme jau teigė, kad jokių vaistų iš nieko nepirko ir niekas jai juos pirkti nesiūlė. Kolegijos manymu, neturi esminės įtakos nuteistosios apeliacinio skundo argumentas, jog ji nurodė, kad vyriškis pardavė jai vaistus 2005 m. pavasarį, o byloje nustatyta, jog tai buvo 2005 m. rugpjūčio 30 d. Kolegijos manymu, 2005 m. lapkričio 18 d. nuteistosios duoti parodymai vertintini, kaip labiausia atitinkantys objektyvią tiesą byloje, nes juos patvirtina kiti byloje surinkti ir išsamiai bei visapusiškai ištirti įrodymai, kuriuos vertinant, kaip visumą, galima pagrįstai konstatuoti, jog G. P. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nors nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios apklausos metu buvo jai neužtikrinta teisė į gynybą, nes nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti teisine pagalba ir ji apklausta be gynėjo, tačiau kolegija mano, kad tokie nuteistosios argumentai ne visiškai atitinka objektyvias aplinkybe. Kolegija atkreipia dėmesį, kad iš bylos medžiagos matyti, jog prieš pirmąją apklausą, 2005 m. lapkričio 18 d. nuteistajai buvo išaiškinta jos teisė turėti gynėją, tačiau gynėjo G. P. atsisakė. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys 2005 m. lapkričio 18 d. teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolas bei protokolas dėl gynėjo atsisakymo (t. 10, b. l. 151 – 152). Taigi, kolegija mano, kad jos teisė į gynybą nebuvo pažeista, jai buvo sudaryta galimybė pasinaudoti gynėjo pagalba ir nėra pagrindo jos šios apklausos metu duotus parodymus vertinti, kaip absoliučiai nepatikimus. Pastebėtina ir tai, kad nuteistosios parodymus, jog ji nepažįsta V. N. bei R. K. iš dalies paneigia mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklausė V. N. pokalbių išklotinės bei 2005 m. lapkričio 25 d. bei 2006 m. gegužės 7 d. tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad iš V. N. mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2005 m. gegužės 21 d. iki 2005 m. lapkričio 21 d., dvidešimt kartų skambinta G. P. į mobiliojo ryšio telefoną. Iš R. K. telefoninių pokalbių išklotinių, matyti, jog R. K. du kartus skambino į mobiliojo ryšio telefoną G. P. (t. 1, b. l. 180 – 184, t. 7, b. l. 169 – 206, t. 8, b. l. 1 – 147, 148 – 154). Kolegijos manymu, pakankamai intensyvus bendravimas su inkriminuotos nusikalstamos veikos organizatoriumi bei tarpininku gabenusiu vaistinius preparatus, paneigia nuteistosios parodymus, jog jai niekas nesiūlė pirkti psichotropinių medžiagų turinčius vaistinius preparatus, o kartu ir jos apeliacinio skundo argumentą, kad telefonu ji su niekuo nekalbėjo, nes juo galėjo atsiliepti tiek jos dukra, tiek medicinos punkte buvę žmonės. Pastebėtina, kad pati nuteistoji patvirtino, jog medicinos punkte dirbo viena. Kolegijos manymu, net jei tikėti apeliantės argumentu, jog telefonu galėjo atsiliepti kiti asmenys, mažai tikėtina, jog net 20 kartu skambinant nuteistajam V. N. bei du kartus skambinant R. K. , visais atvejais atsiliepdavo kiti asmenys. Be to, vertinant nuteistosios nurodomą faktą, kad inkriminuotu laiku, t. y. 2005 m. rugpjūčio 30 d. ji buvo atostogose, todėl negalėjo priimti iš R. K. tą dieną medikamentus, būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistoji medicinos punkte dirbo viena, kad medikamentus pirko neoficialiai. Kolegija mano, jog perkant minėtus psichotropinių medžiagų turinčius medikamentus nuteistajai nebuvo būtina tą dieną oficialiai dirbti.
Juolab, kad aplinkybę, jog nuteistoji G. P. išties įgijo Fenazepam tabletes, patvirtina ir faktinės bylos aplinkybės. Tai, kad nuteistosios darbo vietoje buvo rasta psichotropinės medžiagos - fenazepamo, patvirtina 2005 m. lapkričio 18 d. kratos bei 2008 m. birželio 27 d. apžiūros protokolai. Iš 2005 m. lapkričio 18 d. kratos protokolo matyti, kad Pakruojo r., Klovainių sen., (duomenys neskelbtini)k., VšĮ „Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ (duomenys neskelbtini) medicinos punkte, rasta ir paimta 12 įpakavimų po 10 tablečių „Fenazepam“ (t. 1, b. l. 133 – 134). Iš 2008 m. birželio 27 d. apžiūros protokolo matyti, kad ant (duomenys neskelbtini) medicinos punkte paimtų 12 pakuočių yra tamsiai mėlynos spalvos užrašas „Fenazepam 0,001 g“ (rusų kalba), kurių viename gale yra vienodas numeris „0090804“, o kitame gale yra užrašas „DO 09 07“ (rusų kalba) (t. 4, b. l. 153–155). Šių aplinkybių iš esmės neginčija ir pati nuteistoji G. P. . Iš Lietuvos policijos kriminalistinių ekspertizių tyrimo centro 2006 m. kovo 3 d. specialisto išvados Nr. 1103 matyti, kad 120 tablečių „Fenazepam 0,001 g“, paimtų iš VšĮ „Pakruojo pirminės asmens sveikatos priežiūros centras“, esančio (duomenys neskelbtini) med. punkte, (duomenys neskelbtini) k., Klovainių sen., Pakruojo r., yra 0,120 g psichotropinės medžiagos – fenazepamo (t. 4, b. l. 61 – 72). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2006 m. spalio 16 d. ekspertizės akte Nr. 11-2847 (06) nurodyta, kad tirti pateiktas vaistas „FENAZEPAM 0,001 g“ yra originalus farmacijos pramonės produktas. Buitinėmis sąlygomis fenazepamo tablečių veiklioji medžiaga nėra išgaunama, jai išgauti reikalingos specialios žinios ir įranga. Tabletės, naudojant jas gydymo tikslams ar jomis svaiginantis, vartojamos tokioje formoje, kokioje yra pagamintos pramoniniu būdu. „FENAZEPAM 0,001 g“ tabletėse veikliosios medžiagos masės paklaida gali būti ± 10 % (t. 4, b. l. 123–124).
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas bei kitas apygardos teismo nuosprendyje aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog G. P. turėdama tikslą platinti įgijo ir laikė savo darbo vietoje psichotropinės medžiagos – fenazepamo turinčius vaistus ir šiais veiksmais padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Tai, kad nuteistoji turėjo tikslą platinti šias psichotropines medžiagas, patvirtina tiek pačių medžiagų kiekis, tiek pati nuteistosios darbo specifika, t. y. kad ji medicinos įstaigos darbuotoja, paminėtas medžiagas laikė būtent darbo vietoje, kurioje ir teikė gydymo paslaugas.
Psichotropinių medžiagų įgijimas, jų laikymas turint tikslą jas platinti – tai tyčinės nusikalstamos veikos, padaromos tik tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje laikomasi nuomone, kad kaltininkas tokių veikų padarymo atveju turi bent bendrais bruožais suvokti, jog medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės, taip pat jų kiekį ir kt. (kasacinė byla Nr. 2K-278/2008). Tiek iš nuteistosios G. P. parodymų, tiek ir iš jos profesijos specifikos akivaizdu, kad ji suvokė, jog tikslu platinti įgydama ir laikydama „Fenazepam 0,001 g“ vaistus, disponuoja psichotropinėmis medžiagomis ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Kolegija atkreipia dėmesį, kad visi aukščiau paminėti, o taip pat ir kiti byloje surinkti ir išsamiai bei visapusiškai ištirti įrodymai yra išdėstyti ir skundžiamame apygardos teismo nuosprendyje, nuosprendis motyvuotas, jame nurodyta, kodėl teismas vienus įrodymus atmeta, o kitus vertina kaip patikimus. Atsižvelgdama į tai, kolegija atmeta nuteistosios apeliacinio skundo argumentą, kad apkaltinamasis nuosprendis G. P. atžvilgiu nepagrįstas konkrečiais įrodymais, nemotyvuotas, įrodymai nuosprendyje neišvardinti ir tokiu būdu apribota nuteistosios teisė į gynybą, pažeistas rungtyniškumo principas bei nekaltumo prezumpcija, nes ji negali žinoti, kokias aplinkybes ir duomenis turi paneigti. Kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nepažeisti BPK 7 straipsnio ir 44 straipsnio 7 dalies reikalavimai, taip pat nepažeistos ir BPK 303 – 307 straipsnių nuostatos.
Iš nuteistosios apeliacinio skundo matyti, kad ji ginčija liudytojo R. K. parodymų objektyvumą. Kadangi liudytojo R. K. parodymai įvertinti atsakant į nuteistojo V. N. apeliacinio skundo argumentus, kolegija pakartotinai dėl to nepasisako.
Taip pat atmetami nuteistosios apeliacinio skundo argumentai, kad BK 260 straipsnio objektas yra visuomenės apsauga nuo nemedicininio psichotropinių ir narkotinių medžiagų vartojimo, piktnaudžiavimo jomis. Kolegija konstatuoja, kad šios nusikalstamos veikos objektas yra visuomenės sveikata, kuriai neigiamą poveikį gali turėti tiek medicininio, tiek ir nemedicininio pobūdžio preparatai. Esminis kriterijus yra tas, ar išleidžiant į civilinę apyvartą paminėtus preparatus buvo pažeista teisės aktais nustatyta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos tvarka. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad šiuo atveju, tokia tvarka buvo pažeista.
Nuteistoji nepagrįstai tvirtina, kad jei teismo nustatytos aplinkybės būtų pripažintos įrodytomis, tai būtų nusikalstamos veikos, numatytos BK 275 straipsnyje, požymiai, nes teismas pripažino psichotropinių medžiagų naudojimą medicininiais tikslais, tačiau pažeidžiant nustatytą leidimų tvarką. Kolegija konstatuoja, kad BK 275 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas yra vaistai ar vaistinės medžiagos, kurios pagamintos neturint leidimo jas gaminti ir kurios dėl savo savybių gali kelti grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, tuo tarpu nusikalstamos veikos numatytos BK 260 straipsnyje dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. P. inkriminuotas disponavimas dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – fenazepamo, turint tikslą ją platinti. Ši psichotropinė medžiaga išimta iš civilinės apyvartos ir įtraukta į atskirą norminį teisės aktą, t. y. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, todėl laikytina būtent BK 260 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku.
Apeliantė tvirtina, kad jai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su bylos medžiaga, telefoninių pokalbių išklotinėmis, todėl ikiteisminio tyrimo metu ji negalėjo dėl to duoti paaiškinimų. Kolegijos manymu, šios aplinkybės neturi esminės įtakos nuteistajai inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimui bei šių įrodymų liečiamumui bei leistinumui. Pastebėtina, kad byloje yra paskelbimo G. P. apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokolas, kuriame nuteistoji nurodė, kad nepageidauja susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. 13, b. l. 46). Tačiau byloje yra susipažinimo su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga protokolas iš kurio matyti, kad su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino nuteistosios G. P. gynėjas (t. 13, b. l. 70 – 71). Taigi, nuteistoji turėjo visas galimybes susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga bei telefoninių pokalbių išklotinėmis ir duoti paaiškinimus teisme, ką ji ir padarė apklausta teismo posėdyje.
Taip pat kolegija konstatuoja, jog apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog G. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 228 str. atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, kas sukėlė padarinius – didelę žalą valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Nuteistosios G. P. , kaip bendruomenės slaugytojos teisės ir pareigos aprūpinant kaimo gyventojus vaistais reglamentuotos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-816 „Dėl gyventojų aprūpinimo vaistais ir vaistinės asortimento prekėmis per kaimo vietovėse esančias pirminės sveikatos priežiūros įstaigas“, vietinės valdžios aktais, pirminių sveikatos priežiūros įstaigų vadovų įsakymais, pavedimo sutartimis tarp bendruomenių slaugytojų, atstovaujančių pirmines sveikatos priežiūros įstaigas, ir vaistinių dėl vaistų prekybos, pareigų instrukcijomis.
Nuteistoji teikė paslaugas kaimo gyventojams turėdama viešosios įstaigos įgaliojimus, ji įgijusi būtiną šiam darbui mediko išsilavinimą ir turėjo teisę kaimo bendruomenėse pardavinėti vaistus. Žinojo, kad negali medicinos punkte ar ambulatorijoje, t. y. darbo vietoje laikyti iš kitur, nei iš vaistinės, su kuria buvo sudaryta sutartis, gautų vaistų, suprato, kad įgydama ir laikydama turint tikslą platinti psichotropinės medžiagos – fenazepamo turinčių vaistų „Fenazepam“ elgėsi neteisėtai. G. P. veikos padarymo metu dirbo iš valstybės biudžeto išlaikomoje įstaigoje ir teikė viešąsias paslaugas, tarp kurių – ir vaistų pardavimas medicinos punkte. Įgydama turint tikslą platinti iš V. N. draudžiamus vaistus, tarp jų ir psichotropinės medžiagos – fenazepamo turinčius vaistus „Fenazepam“, bei juos laikydama, G. P. pasinaudojo savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais. Neteisėtai disponuodama psichotropine medžiaga turint tikslą ją platinti padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje., t. y. sunkų nusikaltimą ir tuo valstybei bei savo darbovietei padarė didelę neturtinę žalą. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad teismų praktikoje laikoma, jog neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu piktnaudžiaujant tarnyba padaroma dar ir kita nusikalstama veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. sausio 4 d. Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalga).
Atmetamas nuteistosios apeliacinio skundo argumentas, kad teismas buvo šališkas, nes taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas o tai sutapo su valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro baigiamojoje kalboje nurodytu veikos kvalifikavimu bei prašoma paskirti bausme. Vadovaujantis šiuo BK straipsniu teismas nustatęs, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali vadovaudamasis bausmės paskirtimi, motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Taigi, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas yra teismo teisė bet ne pareiga. Tai kad apygardos teismas įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes sutiko su valstybinio kaltinimo nuomone ir konstatavo, jog šiuo atveju yra pagrindas nuteistajai paskirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nelaikytina teismo šališkumu.
Dėl nuteistiesiems V. N. ir G. P. paskirtų bausmių
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistiesiems V. N. ir G. P. paskirtų bausmių pagrįsta ir teisėta.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistiesiems V. N. ir G. P. bausmes atsižvelgė į tai, kad jie anksčiau neteisti, V. N. baustas už KET pažeidimus, tačiau pažeidimai padaryti iki nusikalstamų veikų padarymo ir vienas pažeidimas veikų padarymo metu, paskirtos nuobaudos įvykdytos, nuo 2004 m. liepos 31 d. duomenų apie baudimą administracine tvarka nėra. Tiek G. P. , tiek ir V. N. charakterizuojami teigiamai. Taip pat įvertinta, jog tiek V. N. , tiek G. P. nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.), be to V. N. nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jis padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 str. 1 d. 3 p.). Nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. Už šiuos nusikaltimus numatytos išimtinai laisvės atėmimo bausmės. Tačiau apygardos teismas atsižvelgęs į nuteistųjų V. N. ir G. P. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, bei siekdamas paskirti jiems bausmes, kurios kuo geriau atitiktų bausmės paskirtį, įvertino specifines vaistinio preparato „Fenazepam 0,001 g“ savybes bei tikslus, kurių siekė nuteistieji ir vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi už nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio atitinkamose dalyse skyrė švelnesnes bausmes nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijose.
Pažymėtina, kad, keičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl V. N. , jam paliekama pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė. Kolegijos manymu, teismas pagrįstai atsižvelgė ir į V. N. materialinę padėtį bei siekdamas teisingumo principo įgyvendinimo, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė švelnesnę nei įstatymo numatyta, bausmę – baudą ir nustatė jos dydį, didesnį už vidurkį baudos, galimos skirti fiziniam asmeniui. Taigi, net ir susiaurinus V. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtį, jam paskirta bausmės atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus.
Už nusikalstamos veikos numatytos BK 202 straipsnio 2 dalyje padarymą V. N. pagrįstai paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Juolab, kad teismas įvertino tai, jog V. N. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 202 straipsnio 2 dalyje, yra nesunkus, jis teigiamai charakterizuojamas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, užsiėmimą, nėra duomenų apie jo galimai padarytas naujas nusikalstamas veikas, todėl pagrįstai konstatuota, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas.
Be to, teismas įvertinęs G. P. veiksmų apimtį, jos materialinę padėtį bei siekdamas teisingumo principo įgyvendinimo, jai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje padarymą skyrė laisvės apribojimą, vieneriems metams. O už veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje padarymą, skyrė jai švelniausią sankcijoje numatytą bausmę.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskiriant V. N. ir G. P. bausmes BK VIII skyriaus normų nuostatos nepažeistos. Iš aukščiau aptartų aplinkybių matyti, kad apygardos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas, bausmės dydžio parinkimui reikšmingas aplinkybes, vadovavosi BK 54 straipsnio 3 dalimi, ir paskyrė jiems bausmes, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio dalį dėl V. N. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už neteisėtą labai didelio kiekio (2,39 g) fenazepamo įgijimą iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis.
Nuteistosios G. P. apeliacinį skundą atmesti.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.