Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-28 · Administracinė byla Nr. eI-700-279/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-28
Bylos Nr.
eI-700-279/2015
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00387-2014-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
A. P.
Atsakovas
Molėtų rajono savivaldybės administracijos, Molėtų rajono savivaldybės Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių skaičiavimo komisijos
Trečiasis asmuo
Molėtų rajono Steponavos medžiotojų klubui
Advokatai
Saulius Šukys
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-700-279/2015Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00387-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.38; 3.21. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 28 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės,

sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei,dalyvaujant pareiškėjui A. P. ir jo atstovui advokatui Sauliui Šukiui,atsakovo Molėtų rajono savivaldybės administracijos atstovei V. Ž.,

atsakovo Molėtų rajono savivaldybės Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių skaičiavimo komisijos atstovui G. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovams Molėtų rajono savivaldybės administracijai ir Molėtų rajono savivaldybės Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių skaičiavimo komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Molėtų rajono Steponavos medžiotojų klubui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. P. skundu kreipėsi į teismą, prašė: 1) panaikinti Molėtų rajono savivaldybės Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių skaičiavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Komisiją apskaičiuoti jam padarytą žalą.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2013 m. lapkričio mėnesį nuosavybės teisėmis valdomame žemės ūkio paskirties sklype, esančiame Molėtų r. sav., Batėnų kaime, jis pastebėjo, kad šernai iškniso nemažą plotą daugiamečių pievų (ganyklų), todėl dėl padarytos žalos nustatymo kreipėsi į Molėtų rajono savivaldybės Videniškių seniūnijos seniūnę, kuri pareiškėjo pateiktus dokumentus perdavė Komisijai. Komisija, apžiūrėjusi šernų išraustas daugiametes pievas (ganyklas), išmatavo bei suskaičiavo padarytų pakenkimų plotą, surašė medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą. Nurodė, jog 2014 m. pavasarį ir vasarą jis įdirbo žemę ir pilnai paruošė ganyklų atkūrimui. Ganyklas atkurti planuoja, kai jam bus atlyginta žala, o kad žemė nedirvonuotų, rudenį ją įdirbo ir pasėjo žieminius javus. Pareiškėjas teigė, jog Komisija 2014 m. kovo 31 d. raštu informavo jį, kad pagal jo prašymą šernų padarytų nuostolių piniginė išraiška bus apskaičiuota, kai bus paskelbti Statistikos departamento 2014 m. duomenys produkcijos derlingumai ir bus priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos“ pakeitimo projektas. Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. lapkričio 3 d. jis gavo ginčijamą Sprendimą, kuriuo Komisija nusprendė, ne- skaičiuoti medžiojamų gyvūnų padarytos žalos pinigine išraiška, nes nėra teisinio pagrindo, motyvuodama tuo, kad pievos ir ganyklos buvo nušienautos, o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintame einamųjų metų Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų sąraše daugiamečių žolių, kultūrinių pievų ir ganyklų įrengimo išlaidų nėra. Pareiškėjas nurodė, kad su tokiu Sprendimu nesutinka. Teigė, kad žala jo valdomoms daugiametėms pievoms (ganykloms) buvo padaryta, tą patvirtino ir Komisija apžiūros aktu, tačiau visiškai nepagrįstai Komisija nusprendė, kad skaičiuoti medžiojamų gyvūnų padarytos žalos pinigine išraiška nėra pagrindo. Be to teigė, kad Sprendimas neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - Viešojo administravimo įstatymas) nustatytų administracinio akto reikalavimų, nes jame nėra nurodytos jokios faktinės aplinkybės (pvz., medžiojamų gyvūnų pakenktas plotas, pakenkimo intensyvumas ir pan.); Sprendimą pasirašė Komisijos pirmininkas G. Ž., o atliekant apžiūrą, Komisijai vadovavo pirmininkas J. V.; ginčijamame akte aprašomas Metodikos 11 punktas numato visai ne tai, ką cituoja Komisija.

Pareiškėjo atstovas S. Šukys, iš esmės remdamasis pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais, prašė tenkinti skundą.

Atsiliepimas

Atsakovas Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu ir atsakovo atstovė teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi Komisija priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Nurodė, kad Komisija, priimdama Sprendimą, vadovavosi Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika (toliau – ir Metodika), taip pat – 2013 m. lapkričio 13 d. Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte užfiksuotomis aplinkybėmis, 2013 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-799 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2014 metais patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas „Dėl normatyvinių kainų 2014 metais“). Teigė, kad Metodikos 10 punktas nustato, kad apskaičiuojant žalos piniginę išraišką dėl daugiamečių žolių, kultūrinių pievų ir ganyklų pakenkimo, prie negautos produkcijos vertės pridedamos daugiamečių žolių, kultūrinių pievų ir ganyklų įrengimo išlaidos, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto apskaičiuotos nevedantiems dvejybinės apskaitos subjektams. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad įrengimo išlaidos nebuvo numatytos įsakyme „Dėl normatyvinių kainų 2014 metais“, o produkcija buvo gauta (apžiūros metu pievos ir ganyklos buvo nušienautos), todėl Komisijai nebuvo teisinio pagrindo apskaičiuoti medžiojamų gyvūnų padarytos žalos pinigine išraiška.

Atsakovas Molėtų rajono savivaldybės Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių skaičiavimo komisija su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsiliepime į skundą nurodė ir atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Komisija, vertindama ir siekdama apskaičiuoti nuostolius dėl pažeistų pareiškėjo daugiamečių pievų (ganyklų), vadovavosi Metodikos 10 punktu (Sprendime nurodytas klaidingas Metodikos punktas – „11“), Įsakymu „Dėl normatyvinių kainų 2014 metais“. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdyje, remdamiesi Metodikos 10 punkte įtvirtinta žalos apskaičiavimo formule, teigė, kad pareiškėjas A. P. 2013 metais iš jam priklausančių daugiamečių pievų (ganyklų) derlių gavo, kadangi vertinant 2013 m. lapkričio 13 d. vietoje, visos daugiametės pievos (ganyklos) buvo nušienautos ir derlius sudorotas. Taigi pareiškėjas dėl daugiamečių pievų (ganyklų) pažeidimo dėl negautos produkcijos nuostolių nepatyrė. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad Įsakyme „Dėl normatyvinių kainų 2014 metais“ daugiamečių žolių, kultūrinių pievų ir ganyklų įrengimo išlaidų nebuvo numatyta, Komisija, siekdama nustatyti, kaip turi būti skaičiuojamos kultūrinių pievų ir ganyklų įrengimo išlaidos, ne kartą kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, tačiau galimybių tokias išlaidas apskaičiuoti nebuvo rasta. Akcentavo, kad Komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, nepadarė jokių teisinių ar procedūrinių pažeidimų, išnaudojo visas galimybes siekiant apskaičiuoti pareiškėjo daugiametėms žolėms padarytą žalą dėl jų įrengimo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Molėtų rajono Steponavos medžiotojų klubas atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. Jo atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta teisės aktų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams atlyginimo teisinių santykių srityje. Ginčo dalykas yra Molėtų rajono savivaldybės Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių skaičiavimo komisijos 2014 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos“, kuriuo buvo nuspręsta neskaičiuoti pareiškėjui A. P. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos pinigine išraiška, teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. lapkričio 8 d. Molėtų rajono savivaldybės administracijos Videniškių seniūnijai pateikė prašymą įvertinti medžiojamų laukinių gyvūnų šernų padarytą žalą jo nuosavybės teise priklausančiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Molėtų r. sav., Videniškių sen., Batėnų k. Molėtų rajono savivaldybės administracijos Videniškių seniūnija šį pareiškėjo prašymą persiuntė Komisijai. Komisija, dalyvaujant pareiškėjui A. P., 2013 m. lapkričio 13 d. vietoje apžiūrėjusi pareiškėjo sklypą, surašė Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos surašė apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame konstatavo, kad daugiamečių pievų ir ganyklų, kurių bendras plotas yra 14,96 ha, pažeidimas nustatytas 1,276 ha plote, sunaikinta 87,5 procentų pievų bei ganyklų, kas sudaro 1,117 ha. Komisija 2014 m. spalio 28 d. surašė ginčijamą Sprendimą, kuriame nurodė, jog skaičiuoti pareiškėjui medžiojamų gyvūnų padarytos žalos pinigine išraiška nėra teisinio pagrindo, motyvuojant tuo, kad pievos ir ganyklos buvo nušienautos, o Įsakymu „Dėl normatyvinių kainų 2014 metais“ patvirtintame sąraše daugiamečių žolių, kultūrinių pievų ir ganyklų įrengimo išlaidų normatyvinių kainų nėra.

Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklypuose, kuriuose nėra uždrausta medžioti, atvejus ir tvarką, taip pat atsakingų subjektų ratą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau - Medžioklės įstatymas) ketvirtasis skirsnis. Šiame įstatyme nustatytus su žalos atlyginimu susijusius klausimus, t. y. žalos, padarytos medžiojamųjų gyvūnų žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo, piniginės išraiškos apskaičiavimą detalizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodika. Ginčijamo Sprendimo priėmimo dieną galiojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2013 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. D1-723/3D-669 patvirtinta Metodikos redakcija, galiojusi nuo 2013-10-01 iki 2015-01-24.

Molėtų rajono savivaldybėje laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos vertinimo ir jos piniginės išraiškos apskaičiavimo klausimus yra kompetentinga spręsti Molėtų rajono savivaldybės Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių skaičiavimo komisija. Byloje buvo kilęs ginčas dėl šios Komisijos teisėtumo. Pareiškėjas argumentavo, kad ginčijamą Sprendimą pasirašė Komisijos pirmininkas G. Ž., o 2013 m. lapkričio 13 d. atliekant daugiamečių pievų (ganyklų) apžiūrą Komisijai vadovavo pirmininkas J. V. Teisėjų kolegija, vertindama nurodytus pareiškėjo argumentus nustatė, kad Komisija veikia 2014 m. kovo 28 d. Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. B6-300 pagrindu. Komisijos pirmininkas yra Molėtų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas J. V., o jam nesant, šias pareigas atlieka šio skyriaus vyriausiasis specialistas G. Ž. 2013 m. lapkričio 13 d. pareiškėjo sklypo apžiūros metu Komisijos veiklos pagrindas buvo 2009 m. balandžio 29 d. Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. B6-190 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo argumentai dėl Komisijos veikimo teisinio pagrindo ir jos pirmininkų, paskirtų atlikti šias pareigas, teisėtumo atmestini kaip nepagrįsti.

Byloje nėra ginčo dėl Apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų daugiamečių pievų (ganyklų) pažeidimų, suskaičiuotų padarytų pakenkimų plotų, taip pat nėra ginčo dėl to, kad žala pareiškėjo valdomam žemės sklypui buvo padaryta. Pareiškėjas pagrįsdamas skundo reikalavimus teigė, kad žala jo valdomoms daugiametėms pievoms (ganykloms) buvo padaryta, todėl žalos piniginė išraiška turėjo būti apskaičiuota.

Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnį, Komisijos pareiga yra apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, vadovaujantis be išimties visomis imperatyviomis nuostatomis, įtvirtintomis Metodikoje. Pažymėtina, jog galimi atvejai, kai nuostolių skaičiavimo komisija iš viso nenustato padarytos žalos ar dėl kitų motyvų atsisako ją apskaičiuoti ir priima žalos apskaičiavimo prašiusiam asmeniui visiškai neigiamą sprendimą. Taip pat galima situacija, kai nuostolių skaičiavimo komisija vilkina atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir iš viso nepriima jokio galutinio sprendimo dėl suinteresuoto asmens prašymo apskaičiuoti gyvūnų padarytą žalą. Tiek žalos apskaičiavimo prašiusiam asmeniui neigiamas nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimas, tiek šios komisijos neveikimas nepriimant jokio galutinio sprendimo savo teisine reikšme yra to paties lygmens kaip ir galutinis sprendimas, kuriame nurodomas konkretus apskaičiuotos žalos dydis, todėl jie taip pat gali būti skundžiami teismui. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2493-11). Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas 2014 m. spalio 28 d. Komisijos sprendimas, nors ir tiesiogiai neįvardintas sprendimu, laikytinas individualiu administraciniu aktu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir Medžioklės įstatymo 18 straipsnio požiūriu, nes jis yra galutinis Komisijos surašytas dokumentas, kuriuo buvo nuspręsta neskaičiuoti pareiškėjui medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos.

Byloje nustatyta, kad Komisija, ginčijamu Sprendimu nusprendusi neskaičiuoti pareiškėjui medžiojamų gyvūnų padarytos žalos pinigine išraiška, vadovavosi Metodikos (redakcija galiojusi nuo 2013-10-01 iki 2015-01-24) 10 punktu ir Įsakymu „Dėl normatyvinių kainų 2014 metais. Nagrinėjamoje byloje buvo kilęs Sprendime nurodyto Metodikos 11 punkto ir cituojamo Metodikos 10 punkto turinio neatitikties klausimas. Teisėjų kolegija nustatė, kad nors Komisija ginčijamame Sprendime nurodė Metodikos 11 punktą, tačiau iš Sprendimo motyvų, teismui teikto Komisijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentų, Komisijos atstovo paaiškinimų matyti, jog Komisija rėmėsi Metodikos 10 punktu, o Sprendime nurodytas Metodikos 11 punktas laikytinas technine spausdinimo klaida.

Medžiojamųjų gyvūnų žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo padarytos žalos apskaičiavimo tvarka yra detaliai reglamentuota Metodikos II skyriuje „Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimas“. Metodikos (bylai aktuali akto redakcija galiojusi nuo 2013-10-01 iki 2015-01-24, kuria vadovavosi Komisija priimdama Sprendimą) 10 punkto antroji pastraipa numatė, kad apskaičiuojant žalos piniginę išraišką dėl daugiamečių žolių, kultūrinių pievų ir ganyklų pakenkimo, prie negautos produkcijos vertės pridedamos daugiamečių žolių, kultūrinių pievų ir ganyklų įrengimo išlaidos, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto apskaičiuotos nevedantiems dvejybinės apskaitos subjektams.

Byloje nagrinėjamu atveju Komisija, atsižvelgusi į tai, kad produkcija buvo gauta, o

įrengimo išlaidos nebuvo numatytos Įsakyme „Dėl normatyvinių kainų 2014 metais“, nusprendė, kad skaičiuoti pareiškėjui medžiojamų gyvūnų padarytą žalą pinigine išraiška nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi Metodikos 10 punkto (redakcija galiojusi nuo 2013-10-01 iki 2015-01-24) antros pastraipos turinį, nustatė, kad apskaičiuojant žalos piniginę išraišką dėl daugiamečių žolių, kultūrinių pievų ir ganyklų pakenkimo buvo svarbūs du rodikliai, tai yra: 1) negautos produkcijos vertė ir 2) daugiamečių žolių, kultūrinių pievų ir ganyklų įrengimo išlaidos, kurie yra sudedami. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas A.P. teigė, kad ganyklos dėl šernų pakenkimo 2013 m. nebuvo nušienautos, jis produkcijos negavo. Teismo posėdyje apklausti Komisijos nariai R. V. ir A. S., 2013 m. lapkričio 13 d. dalyvavę vietoje apžiūrint pareiškėjo sklypą, patvirtino, jog apžiūrint daugiametes pievas (ganyklas), matėsi, kad jos yra nušienautos ir sklypas sutvarkytas. Šios aplinkybės turėtų būti vertintinos Komisijai apskaičiuojant žalą pinigine išraiška.

Antrasis rodiklis, svarbus apskaičiuojant žalos piniginę išraišką dėl daugiamečių žolių, kultūrinių pievų ir ganyklų pakenkimo, pagal Metodikos 10 punkto (redakcija galiojusi nuo 2013-10-01 iki 2015-01-24) antrąją pastraipą buvo daugiamečių žolių, kultūrinių pievų ir ganyklų įrengimo išlaidos. Komisijos Sprendime nurodyta, kad dėl šio rodiklio apskaičiavimo vadovautasi Įsakymu „Dėl normatyvinių kainų 2014 metais“, kurio normatyvinių kainų sąraše daugiamečių žolių, kultūrinių pievų ir ganyklų įrengimo išlaidų nebuvo numatyta, o šiame normatyvinių kainų sąraše numatytų „Daugiamečių žolių pasėlių, kultūrinių pievų ir ganyklų atnaujinimo“ kainų neturėjo teisės taikyti, nes pagal Metodikos 10 punkto (redakcija galiojusi nuo 2013-10-01 iki 2015-01-24) antrąją pastraipą, apskaičiuojant žalos piniginę išraišką dėl daugiamečių žolių, kultūrinių pievų ir ganyklų pakenkimo prie negautos produkcijos vertės turėjo būti pridedamos daugiamečių žolių, kultūrinių pievų ir ganyklų įrengimo išlaidos, o ne daugiamečių žolių pasėlių, kultūrinių pievų ir ganyklų atnaujinimo išlaidos. Taip pat Komisija atsiliepime nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Komisija, siekdama nustatyti, kaip turėtų būti kitokiu būdu apskaičiuotos daugiamečių žolių, kultūrinių pievų ir ganyklų įrengimo išlaidos, ne kartą kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, kuri informavo Komisiją, kad yra parengtas ir derinamas su institucijomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013m. spalio 1 d. įsakymo Nr. D1-723/3D-669 „ Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams , ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo pakeitimo“ projektas.

Metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2013-10-01 iki 2015-01-24) 10 punkto 1 pastraipoje buvo nustatyta, kad toms kultūroms, kurių supirkimo rinkos kainų nustatyti neįmanoma, žalos piniginė išraiška skaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas einamųjų metų Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas. Įsakyme „Dėl normatyvinių kainų 2014 metais“ 340-oje eilutėje yra nustatyta „Daugiamečių žolių pasėlių, kultūrinių pievų ir ganyklų atnaujinimo“ normatyvinė kaina 2014 metais, tačiau tokio rodiklio kaip daugiamečių žolių pasėlių, kultūrinių pievų ir ganyklų įrengimo išlaidų normatyvinių kainų nėra numatyta.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. sausio 22 d. Nr. D1-69/3D-36 įsakymu Metodika buvo išdėstyta nauja redakcija. Naujos redakcijos Metodikos 10 punkto antroje pastraipoje įvirtinta nuostata, kad apskaičiuojant žalos piniginę išraišką dėl daugiamečių žolių, kultūrinių pievų ir ganyklų pakenkimo, prie negautos produkcijos vertės pridedamos daugiamečių žolių, kultūrinių pievų ir ganyklų atnaujinimo vidutinės išlaidos, nurodytos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais kasmet tvirtinamose Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinėse kainose. Taigi šios Metodikos redakcijoje atsirado žalos apskaičiavimo rodiklis - daugiamečių žolių, kultūrinių pievų ir ganyklų atnaujinimo vidutinės išlaidos. 2014 m. lapkričio 27 d. Nr. 3D-890 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu buvo patvirtintos Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinės kainos 2015 metais, kurių sąrašo 340 eilutėje, kaip ir 2014 metais, yra numatyta daugiamečių žolių pasėlių, kultūrinių pievų ir ganyklų atnaujinimo kaina. Nustatyta, kad ji yra 101?153 Eur/ha. Sistemiškai vertinant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. sausio 22 d. įsakymu patvirtintos Metodikos 10 punkto antrąją pastraipą bei Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas 2015 metais, matyti, kad atsirado galimybė apskaičiuoti žalos piniginę išraišką dėl daugiamečių žolių, kultūrinių pievų ir ganyklų pakenkimo.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisija formaliai neturėjo galimybės ginčijamo Sprendimo priėmimo metu pagal tuo metu galiojusios Metodikos ir patvirtintas normatyvines kainas apskaičiuoti žalos piniginės išraiškos dėl daugiamečių žolių, kultūrinių pievų ir ganyklų pakenkimo, tačiau pripažįstant pareiškėjo teisę į žalos atlyginimą, netenkinti pareiškėjo prašymo dėl žalos piniginės išraiškos apskaičiavimo, nes tuo metu nėra įstatymiškai sureglamentuota, būtų neteisinga ir tai neatitiktų nei žalą patyrusio pareiškėjo lūkesčių, nei teisingumo bei protingumo principų. Kolegijos vertinimu, Komisija, apskaičiuodama žalą pinigine išraiška, turėjo taikyti analogiją ir vadovautis Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2014 metais 340 eilutėje nustatytomis normatyvinėmis kainomis arba atsižvelgti į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos informaciją ir palaukti, kol bus patvirtinti Metodikos pakeitimai, tuo labiau, kad Sprendimo priėmimo metu Metodikos pakeitimo projektas buvo parengtas ir derinamas su suinteresuotomis institucijomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas; jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas; tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažinus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai, juk ne viskas gali būti reglamentuota įstatymų ir tilpti į tam tikras teisės normas (LVAT 2007-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-17-773/2007, LVAT 2014-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1375/2014). Konstitucinio Teismo praktikoje taip pat pažymima, jog Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principas, taip pat nuostata, jog teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata lemia ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi (Konstitucinio Teismo 2006-09-24, 2008-01-21, 2011-01-31 nutarimai).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi teisingumo, bei protingumo principais, konstatuoja, kad nors Komisija, priimdama pareiškėjo atžvilgiu Sprendimą, formaliai teisingai taikė imperatyvias teisės normas, tačiau jos priimtas Sprendimas yra neteisingas teisingumo atžvilgiu, kas sudaro pagrindą jį panaikinti. Dėl Komisijos Sprendimo atitikties Viešojo administravimo įstatymo nustatytiems administracinio akto reikalavimams, teisėjų kolegija nebepasisako. Pažymėtina, kad Sprendimo panaikinimas savaime suponuoja Komisijai pareigą teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują administracinės procedūros sprendimą, kuriuo, atsižvelgiant į šioje byloje pateiktus išaiškinimus, būtų pakartotinai išnagrinėtas A.P. 2013m. lapkričio 7 d. prašymas dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos paskaičiavimo pinigine išraiška, todėl papildomų teismo įpareigojimų davimas Komisijai būtų nepagrįstas , perteklinis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo A. P. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Molėtų rajono savivaldybės Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių skaičiavimo komisijos 2014 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos.“

Kitos skundo dalies netenkinti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Nijolė ČekanauskienėDalia PranckienėIrena Varžinskienė