Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Arvydas Jasonas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. V. ir atsakovės E. S. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. birželio 20 d. teisme gauta šalių sudaryta taikos sutartis.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodė, kad neprieštarauja pateiktam ieškiniui.

Ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo, vaiko pavardės keitimo, tenkinamas, šalių pateikta taikos sutartis dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo tvirtinama ir byla šioje dalyje nutraukiama.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas su atsakove nuo susipažinimo bendravo 7 metus, santykius nutraukė 2018 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini) atsakovei gimė dukra A. S., kurios gimimo liudijime duomenys apie vaiko tėvą neįrašyti.

Byloje nustatytas privalomas įrodomasis faktas – vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendravimas, gyvenimas kartu, palaikymas pastovių intymių santykių, ieškovo tėvystės pripažinimas po vaiko gimimo. Tokiu būdu byloje nustatytas teisinis pagrindas nustatyti, kad atsakovei gimusio vaiko tėvas yra ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai bei į aplinkybę, jog ieškovas tėvystę pripažįsta, reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkinamas, tenkinamas ir ieškovo reikalavimas pakeisto nepilnamečio vaiko A. S. pavardę į ,,V.“.

Ginčą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su jais nustatymo išlaikymo priteisimo šalys išsprendė taikiai. Teismui pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių, jų vaikų teisių ir teisėtų interesų, todėl yra pagrindas ją patvirtinti, bylą dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo nutraukti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1-2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas). Taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės šalims išaiškintos (CPK 294 straipsnis).

Ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Panevėžio skyriaus 2019 m. sausio 21 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) ,,Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ yra 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl bylos nagrinėjimo susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: 167,00 Eur žyminis mokestis (apskaičiuotas pagal byloje keltus ir taikos sutartimi patenkintus ieškovo reikalavimus: už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo – 75,00 Eur, už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo – 92,00 Eur), pašto išlaidos – 10,30 Eur.

Iš atsakovės priteisiama 41,75 Eur žyminio mokesčio (25 procentai nuo 167,00 Eur žyminio mokesčio sumos) ir 10,30 Eur pašto išlaidos. Visa iš atsakovės valstybei priteistina 52,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 270 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 392 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, vaiko pavardės keitimo, tenkinti visiškai.

Pripažinti S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. S., gimusios (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu, o A. S. – S. V. vaiku. A. S. gimimo įraše (duomenys neskelbtini) pakeisti jos pavardę į ,,V.“.

Patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tokios sąlygomis:

1. A. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. V., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta yra S. V. gyvenamoji vieta.

2. Priteisti iš E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikų A. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. V., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir pervedant vaikų išlaikymui skirtas lėšas į tėvo banko sąskaitą, kiekvieno einamojo mėnesio paskutinę dieną. Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas tėvas S. V., valdys uzufrukto teise. Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.

3. S. V. įsipareigoja E. S. nurodyti banko sąskaitos numerį iki 2019 m. liepos 31 d.

4. S. V. atsisako reikalavimo dėl įsiskolinimo vaikams priteisimo (priteisti iš E. S., įsiskolinimą už nepilnamečių vaikų A. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. V., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nuo 2018 m. spalio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, už 6 mėnesius, dviem vaikams, skaičiuojant vaikų išlaikymui periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį, kas sudaro viso 3000 Eur, pervedant vaikų išlaikymui skirtas lėšas į tėvo S. V. banko sąskaitą), o E. S. sutinka ir neprieštarauja įsiskolinimo priteisimo atsisakymui.

5. Nustatyti E. S. bendravimo su vaikais A. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. V., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką:

5.1. Pasiimti vaikus iš tėvo gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį (poriniai mėnesio savaitgaliai) nuo penktadienio 18 val. ir grąžinti juos tėvui sekmadienį iki 17 val. į tėvo gyvenamąją vietą;

5.2. Per didžiąsias šventes, t. y. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus ir Velykas nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką:

5.2.1. poriniais metais, t. y. 2018, 2020 ir t.t., Kūčias bei Kalėdas vaikas praleistų tėvo namuose. Neporiniais metais, t. y. 2019, 2021 ir t.t., motina vaikus į savo gyvenamąją vietą pasiimtų iš tėvo gyvenamosios vietos gruodžio mėnesio 23 dieną nuo 18 valandos, o vaikus gražintų gruodžio mėnesio 26 dieną iki 18 valandos.

5.2.2. Poriniais metais, t. y. 2018, 2020 ir t. t., vaikai praleistų Naujųjų metų šventę ir Velykas motinos namuose. Vaikus iš tėvo gyvenamosios vietos motina pasiims 18 valandą gruodžio mėnesio 31 dieną, o gražins tėvui sekančių metų sausio 1 dieną iki 18 valandos;

5.3. Nustatyti, kad motina gali nevaržomai bendrauti telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams;

5.4. Motinos diena ir Tėvo diena, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tėvui – kurio tėvo ar motinos – diena yra švenčiama;

5.5. Motina bendrauja su vaikais pusę vaikų atostogų. Jei šalys nesusitaria dėl bendravimo laiko per vaikų atostogas, tai motinai priklauso pirmoji pusė vaiko atostogų;

5.6. Nustatyti, kad bendru sutarimu, vaiko lankymo grafike nurodytas laikas, gali būti trumpesnis arba ilgesnis (pagal susitarimą);

5.7. Vaiko (vaikų) ligos metu vaikas (vaikai) būna tėvo gyvenamojoje vietoje, tėvas privalo informuoti motiną apie vaiko (vaikų) ligas ar kitą įvykį, susijusį su vaiko (vaikų) sveikata;

5.8. Motina įsipareigoja bendraudama su vaikais asmeniškai užtikrinti jų saugumą ir priežiūrą;

5.9. Nustatyti, kad motina turi teisę nevaržomai domėtis vaikų pasiekimais visose jų lankomose ugdymo įstaigose;

5.10. Jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių (darbinės veiklos, ligos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaikais tvarkos suteikiamų teisių, tai šalys privalo apie tai pranešti kitam vaiko tėvui iš anksto, per protingą laiko tarpą ir artimiausiu metu informuoti ir suderinti kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką.

5.11. Jei vaiko ir motinos gyvenamosios vietos valstybės nesutampą (faktiškai gyvena skirtingose valstybėse), tai motina praneša apie bendravimą su vaiku prieš 20 dienas raštu. Tinkamas pranešimas laikomas laišku, SMS žinute ar kitos susisiekimo priemonės, motina iš anksto prieš 20 dienų suderina bendravimo grafiką su vaiku. Jei tėvai nesusitaria dėl bendravimo grafiko su vaiku atvykus motina į vaiko gyvenamosios vietos valstybę, motina bendrauja su vaiku nuo kiekvieno mėnesio šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val. šiame tvarkos punkte yra nustatoma tėvo bendravimo tvarka su vaiku, kai motina atvyksta į vaiko gyvenamosios vietos valstybę laikinai, t. y. trumpam laiko tarpui. Tėvai dėl motinos bendravimo grafiko su vaiku, vaiko ir motinos gyvenamosios vietos valstybės nesutampą, gali susitarti dėl ilgesnio ar trumpesnio bendravimo su vaiku grafiko raštu.

Civilinę bylą dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, nutraukti.

Šalims yra žinomos bylos nutraukimo ir taikos sutarties patvirtinimo pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnyje, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo CPK 3.201 straipsnyje nustatyta tvarka.

Priteisti valstybei iš atsakovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 52,05 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų 05 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Atšaukti byloje 2019 m. liepos 25 d. 14.00 val. paskirtą teismo posėdį (dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) ir 2019 m. liepos 31 d. 10.00 val. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.