Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Agneškai Kovalevskai,

trečiojo asmens Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centro atstovei Editai Kunigel-Zajankovskajai,

viešame teismo posėdyje žodinio / nuotolinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui P. T. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo – Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, taip pat juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

8. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad P. T. yra nepilnamečių vaikų N. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Iš mirties įrašo Nr. 182 matyti, kad nepilnamečių vaikų motina A. T. (duomenys neskelbtini) mirė. Skyrius 2022 m. kovo 10 d. gavo (duomenys neskelbtini) gimnazijos pranešimą, dėl galimo smurto (nepriežiūros) nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kuriame nurodyta, kad nepilnamečių vaikų J. T. ir N. T. tėvas P. T. netinkamai vykdo savo kaip tėvo pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-5296-1130/2022 leido paimti nepilnamečius vaikus N. T. ir J. T. iš tėvo P. T.. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymais Nr. DĮV-761 ir DĮV-762, nepilnamečiams vaikams J. T. ir N. T. buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba), o vaikų globėju/rūpintoju buvo paskirtas Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, neįgalumas atsakovui P. T. nenustatytas. P. T. nuo 2022 m. balandžio 1 d. registruotas Užimtumo tarnyboje.

10. Teismas, priimdamas sprendimą riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę taikyti: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Pažymėtina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė. Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos ypatingos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti.

11. Pagal 2022 m. balandžio 21 d. mobilios komandos (toliau MK) duomenis P. T. priėmė MK specialistų pagalbą ir sutiko bendradarbiauti sprendžiant šeimos problemas. Iš pradžių P. T. laikėsi susitarimų, sutartu laiku būdavo pasiekiamas, pats susisiekdavo su specialistais, bet MK darbo pabaigoje vėl dingo iš namų, nebuvo pasiekiamas telefonu. Atsakovas 6 mėnesius gydėsi nuo tuberkuliozės, grįžo iš ligoninės sausio mėnesio pabaigoje. Vyras reguliariai išeina iš namų ir palieka vaikus savo motinos T. T. priežiūrai, kuri turi rimtų sveikatos sutrikimų ir negali tinkamai prižiūrėti berniukus. Iš byloje esančio 2022 m. gegužės 2 d. Vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo akto matyti, kad J. T. ir N. T. laikinoji priežiūra buvo nutraukta, kadangi buvo išnaudotos visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės, tačiau jos nebuvo veiksmingos, o atsakovas nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas P. T. netinkamai rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais, o būtent – turi priklausomybę alkoholiui, išeina iš namų niekam nieko nepasakęs, palieka nepilnamečius vaikus be priežiūros, visiškai nesirūpina vaikų kasdieniais poreikiais, emocine sveikata, su specialistais nebendrauja, jokių pokyčių elgesyje nėra, su vaikais nebendrauja, išlaikymo vaikams neteikia. SPIS duomenimis kelis kartus buvo fiksuoti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai.

13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į atsakovo gyvenimo būdą, požiūrį į tėvo pareigas, siūlomos socialinės pagalbos ignoravimą, nedalyvavimą teismo posėdyje, konstatuotina, kad atsakovas vengia atlikti tėvo pareigas savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nesistengia ir nekeičia savo elgesio, vaikais nesirūpina nesant jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių jis negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3.155 straipsnio 2 dalis). Manytina, kad savo veiksmais atsakovas daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi, psichologinei sveikatai, visiškai jais nesirūpina, vaikų ugdymo ir auklėjimo procese nedalyvauja, nesidomi vaikų sveikata, neteikia išlaikymo, piktnaudžiauja alkoholiu, nesistengia vaikų susigrąžinti, piktnaudžiauja savo, kaip tėvo, teisėmis ir nėra objektyvių duomenų, kad padėtis ateityje gali iš esmės pasikeisti, todėl yra pakankamas pagrindas atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo nepilnamečių vaikų N. T. ir J. T. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

14. Teismo sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

16. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų, kad atsakovo sveikatos būklė neleistų dirbti ar būtų apribojimų susirasti darbą, teismas neturi. Šiuo atveju atsakovo turtinė padėtis nėra pagrindas mažinti ieškovės prašomą išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams, kuris įvertinus vaikų amžių, poreikius (pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, be to, turi būti tenkinami kiti su nepilnamečių vaikų fiziniu ir dvasiniu lavinimu bei vystymusi susiję poreikiai), nėra didelis ir gali patenkinti bent būtiniausius vaikų poreikius. Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 250,00 Eur per mėnesį, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Iš atsakovo P. T. nepilnamečiams vaikams – N. T. ir J. T. priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250,00 Eur iki jų pilnametystės. Nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant nepilnamečių vaikų globėją (rūpintoją) Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centrą, į. k. 302457851, Vilniaus g. 13, Kalvelių k., Vilniaus r. Išaiškintina, kad lėšos turi būti skiriamos išimtinai vaikų poreikiams tenkinti (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, 3.202 straipsnio 1 dalis, 3. 275 straipsnis). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos

18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnis numato, kad teismas priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

19. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. N. T. ir J. T. nuo 2022 m. gegužės 31 d. pagal Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus Nr. DĮV-761 ir DĮV-762 gyvena Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centre. Atsižvelgiant į tai, nustatytina nepilnamečių vaikų N. T. ir J. T. gyvenamoji vieta Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centre iki teismo sprendimo dėl vaikų globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

20. Pradėtina byla dėl nepilnamečių vaikų – N. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaikų globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimas (CPK 496¹ straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

21. Byloje pareikštas ieškinys dėl tėvo valdžios apribojimo. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

22. Už reikalavimą apriboti tėvo valdžią nepilnamečiams vaikams mokėtinas 143,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kadangi ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtina 75 procentai viso mokėtino žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Esant nurodytam, iš atsakovo P. T. valstybei priteistina 107,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

23. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 19,94 Eur bei viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 19,94 Eur išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406-407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovo P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jos nepilnamečių vaikų N. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečių vaikų N. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaikų globėją (rūpintoją) Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centrą, į. k. 302457851, Vilniaus g. 13, Kalvelių k., Vilniaus r.

Nustatyti nepilnamečių vaikų N. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centre, į. k. 302457851, Vilniaus g. 13, Kalvelių k., Vilniaus r.

Priteisti iš atsakovo P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 126,94 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus 94 ct) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 107,00 Eur žyminis mokestis ir 19,94 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams (raštinei).

Pradėti bylą dėl vaikų N. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaikų globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

Teismo sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.