Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2020-01-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-183-805/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-01-10
Bylos Nr.
1-183-805/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41326-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
R. B.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-183-805/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41326-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.25.4.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 10 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Lauros Mačiulytės-Valaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, aukštesniojo išsilavinimo, teistas 2014 m. liepos 3 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį 18 MGL (2 340 Lt) dydžio bauda, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 12 MGL (1 560 Lt) bauda (bauda sumokėta 2019 m. lapkričio 23 d.), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. B. 2019 m. rugsėjo 25 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas R. B. priklausančią kelių transporto priemonę-automobilį Volvo XC 70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 119 punktą, kuriame nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, t. y. nesilaikydamas visų nurodytų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, vairuodamas automobilį nevažiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, dėl ko išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su ta eismo juosta priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu K. S. ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu automobilio VW Passat vairuotojui K. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs odos nubrozdinimais kaktos srityje ir dešinėje plaštakoje, dešinės mentės skeveldriniu lūžiu, keleiviams Č. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs dešinės girnelės skeveldriniu lūžiu, S. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs apatinės lūpos gleivinės muštinėmis žaizdomis bei pilvo, nugaros apatinės dalies ir dubens paviršiniais sužalojimais, sumušimais ir O. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs stuburo kaklinės dalies sąnarių raiščių patempimu.

Iš kaltinamojo R. B. apklausos protokolų (b. l. 141-142, 146) matyti, jog jis kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir parodė, kad jis 2019 m. rugsėjo 25 d. apie 17 val. važiavo jo broliui R. B. priklausančiu automobiliu Volvo XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Jis pats gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau grįžta kartais pas savo tėvus, o brolis leidžia naudotis jam priklausančiu automobiliu. Važiuojant jam (duomenys neskelbtini), automobiliui nuleido galinį dešinės pusės ratą ir jis sustojo kairėje kelio pusėje, t. y. priešingoje nei važiavo. Pasikeitė ratą ir tik pradėjęs važiuoti, nespėjęs įvažiuoti į savo važiavimo juostą, pastebėjo priešais savo važiavimo puse atvažiuojantį automobilį. Išsigando, nes atstumas buvo mažas, staigiai suko vairą dar kairiau, galvodamas, kad spės nuvažiuoti nuo kelio į augančius kukurūzus ir atvažiuojančio automobilio nekliudys, tačiau savo vairuojamo automobilio priekine dešine puse trenkėsi į priešais atvažiuojančio automobilio priekinį dešinę pusę ir nuo smūgio nuvažiavo nuo kelio. Automobilis, į kurį jis atsitrenkė, liko ant kelio. Automobilyje, į kurį jis atsitrenkė, važiavo keturi vyriškiai, jis skambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie eismo įvykį. Pats eismo įvykio metu nesusižalojo, važiavo vienas, buvo užsisegęs saugos diržą, teisę vairuoti automobilį turi, buvo blaivus, brolis dėl apgadinto automobilio jokių pretenzijų neturi. Dėl to, kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis labai gailisi.

Nukentėjusysis K. S. parodė (b. l. 33-34, 36), kad 2019 m. rugsėjo 25 d., apie 17.30 val. jam priklausančiu automobiliu VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš darbo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kartu su važiavo jo sūnus O. S., kuris sėdėjo šalia jo, automobilio gale sėdėjo kartu su juo dirbantys S. P. ir Č. V.. Jis ir jo sūnus buvo užsisegę saugos diržus, ar automobilio gale sėdintys asmenys buvo užsisegę saugos diržus, jis nematė. Jis teisę vairuoti automobilį turi, buvo blaivas, važiavo įsijungęs artimųjų šviesų žibintus, apie 50 km/h greičiu, matomumas buvo geras, kelio danga žvyruota. Prieš eismo įvykio vietą buvo staigus kelio vingis. Jam važiuojant minėtu kelio vingiu staiga pamatė, kad priešais jį priešpriešinio eismo juosta važiavo Volvo markės automobilis ir staiga skersai pasuko tiesiai į jo važiavimo juostą. Tada jis dar bandė sukti vairą dešiniau, kad išvengti susidūrimo, tačiau priešais atvažiavęs automobilis trenkėsi į jo vairuojamo automobilio dešinį priekinį šoną ir nuvažiavo į griovį. Kai pamatė minėtą automobilį, atstumas nuo jo vairuojamo automobilio iki atvažiuojančio automobilio buvo apie 10 metrų. Nuo smūgio jo automobilis sustojo skersai važiuojamosios kelio dalies, o automobilis, kuris trenkėsi į jo automobilį, nuvažiavo į griovį ir sustojo. Po eismo įvykio visi keturi automobilio keleiviai jautė skausmus, buvo pristatyti į gydymo įstaigą. Jam buvo nustatytas mentės kūno lūžimas, o sūnui – kaklo raiščių patempimas. Civilinio ieškinio byloje nereikš.

Nukentėjusysis Č. V. parodė (b. l. 49-50, 51), kad 2019 m. rugsėjo 25 d. apie 17.30 val. automobiliu VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su K. S., jo sūnumi O. S., S. P. važiavo iš darbo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo K. S., šalia sėdėjo vairuotojo sūnus, o jis su S. P. sėdėjo automobilio gale, buvo užsisegęs saugos diržą. Važiuodamas sekė kelią. Važiuojant (duomenys neskelbtini), jiems išvažiavus iš kelio vingio, kuris buvo staigus, pamatė priekyje jų automobilio priešais, jų važiavimo puse, važiuojantį automobilį. Kai pamatė minėtą automobilį atstumas tarp jų buvo mažas, galėjo būti kokie 3-5 m. Jautė jis, kad K. S. stabdė automobilį, tačiau pasukti automobilį jam jau nebuvo kada ir įvyko susidūrimas. Minėtas automobilis savo priekine dalimi trenkėsi į jų automobilio priekį. Nuo smūgio jų automobilis liko kelyje, o atsitrenkęs automobilis nuvažiavo į šalia esančius kukurūzų laukus. Jis eismo įvykio metu buvo sužalotas, sužalota dešinė koja. Jam žala atlyginta, todėl civilinio ieškinio byloje nereikš.

Nukentėjusysis O. S. parodė (b. l. 77-78, 80), kad 2019 m. rugsėjo 25 d. apie 17.30 val. su jo tėčiui K. S. priklausančiu automobiliu VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš darbo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jo tėtis K. S., jis sėdėjo šalia, automobilio gale sėdėjo S. P. ir Č. V.. Jis ir tėtis buvo užsisegę saugos diržus, ar gale sėdintys asmenys buvo užsisegę saugos diržus, jis nematė. Kokiu greičiu tėtis vairavo automobilį nežiūrėjo. Važiuodamas sekė kelią. Jiems važiuojant (duomenys neskelbtini), matė, kad priešais juos viduriu kelio važiuoja automobilis. Dar pagalvojo, kad gali su tuo automobiliu „susikabinti šonais“. Kai minėtas automobilis privažiavo arti jų, kažkaip staiga skersai suko į jų eismo juostą ir atsitrenkęs į dešinį jo tėčio vairuojamo automobilio šoną, nuvažiavo nuo kelio. Kiek matė, atsitrenkęs automobilis savo važiavimo juosta nevažiavo, jis važiavo kelio viduriu ir įvažiavo į jų juostą. Smūgis buvo stiprus. Matė, kad kitame automobilyje važiavo vienas vyriškis. Po eismo įvykio visi keturi keleiviai jautė skausmus, buvo pristatyti į gydymo įstaigą. Jam buvo nustatytas kaklo raiščių patempimas. Žala jam atlyginta, todėl civilinio ieškinio byloje nereikš.

Nukentėjusysis S. P. parodė (b. l. 60-61, 63), kad 2019 m. rugsėjo 25 d. apie 17.30 val. automobiliu VW Passat, kurio valstybinio numerio nežino, važiavo iš darbo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo kartu su juo dirbantis K. S.. Kartu su juo važiavo šio sūnus O. S., kuris sėdėjo šalia vairuotojo, automobilio gale už vairuotojo sėdynės kartu sėdėjo Č. V.. Jis buvo užsisegęs saugos diržą. Jiems važiuojant (duomenys neskelbtini), staiga pamatė, kad priešais juos važiuoja automobilis ir po to buvo smūgis. Kaip jis iki tol važiavo, jis nematė, nes sėdėjo gale ir jam nebuvo matyti. Nuo smūgio jų automobilis sustojo skersai važiuojamosios kelio dalies, o automobilis, kuris trenkėsi į jų automobilį, nuvažiavo į griovį ir sustojo. Automobilis, kuris trenkėsi į jų automobilį, buvo Volvo markės, jame buvo tik vairuotojas. Po eismo įvykio visi keturi jautė skausmus, buvo pristatyti į gydymo įstaigą. Jam buvo sužalota prakista lūpa, sumuštas dešinys šonas. Žala jam atlyginta, todėl civilinio ieškinio byloje nereikš.

Be kaltinamojo R. B. prisipažinimo, nukentėjusiųjų K. S., Č. V., O. S., S. P. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti faktiniai baudžiamosios bylos duomenys:

kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotonuotraukos (b. l. 7-9, 10-25, 26), iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) 31,30 m. atstumu kelio vingyje. Automobilis Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo vakarų kryptimi. Apžiūrint įvykio vietą automobilis rastas nuvažiavęs nuo kelio į kairę pusę pagal jo važiavimo kryptį. Nuo automobilio dešinės pusės galinės ašies iki (duomenys neskelbtini) yra 30,9 m. atstumas, nuo automobilio dešinės pusės galinės ašies iki kelio važiuojamosios dalies krašto yra 0,4 m. atstumas, nuo automobilio dešinės pusės priekinės ašies iki kelio važiuojamosios dalies krašto yra 2,1 m. atstumas. Automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo rytų kryptimi (link (duomenys neskelbtini)). Apžiūrint įvykio vietą automobilis rastas važiuojamojoje kelio dalyje, dešinėje pusėje pagal jo važiavimo kryptį. Nuo automobilio kairės pusės galinės ašies iki (duomenys neskelbtini) yra 31,30 m. atstumas, nuo automobilio dešinės pusės galinės ašies iki dešiniojo važiuojamosios dalies krašto yra 2,4 m. atstumas, nuo automobilio dešinės pusės priekinės ašies iki dešiniojo važiuojamosios dalies krašto yra 0,6 m. atstumas. Nuo automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės ašies kairės pusės iki automobilio Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinės ašies dešinės pusės yra 1,1 m atstumas. Nuo automobilio VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinės ašies dešinės pusės nuo pat rato vakarų kryptimi važiuojamojoje kelio dalyje yra stabdymo žymė 10,30 m. ilgio, be pertrūkių, kuri prasideda 2,1 m. atstumu nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto ir baigiasi ties automobilio VW Passat dešinės pusės galiniu ratu, 2,4 m. atstumu iki dešinio važiuojamosios dalies krašto. Nuo automobilio Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinio dešinės pusės rato važiuojamąja kelio dalimi eina 14,10 m. ilgio žymė, be pertrūkių link (duomenys neskelbtini). Žymės pradžia yra 1,8 m. atstumu nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto, baigiasi ties automobilio dešinės pusės galiniu ratu;

transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b. l. 27-28), kuris patvirtina, kad automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis visiškai sulamdyti, priekinis bamperis bei radiatoriaus grotelės sulūžę, priekinės dešinės pusės durys neatsidaro, jų stakta sulenkta. Priekinės kairės pusės durys nežymiai įlenktos ties atidarymu, priekinio kairės pusės sparno apgadinta priekinė dalis. Visi priekiniai automobilio žibintai sudužę į smulkias šukes. Automobilio priekiniai ratai išmušti, užstrigę po priekinėmis automobilio nuolaužomis, išbėgę automobilio skysčiai;

transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b. l. 29-30), kuris patvirtina, kad automobilio Volvo XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis sugadintas, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodis nulenktas, priekinė kairės pusės durys nežymiai apgadintos, priekinė dešinės pusės durys neatsidaro. Priekinis automobilio stiklas suskilęs dešinėje pusėje. Priekinis dešinės pusės ratas sugadintas, priekiniai dešinės ir kairės pusės sparnai sugadinti, variklio dangtis sugadintas nuo priekinės pusės, dešinės pusės priekinis žibintas visiškai sugadintas, kairės pusės priekinis žibintas neveikia, posūkio žibintai priekinės dalies sugadinti, radiatoriaus grotelės sulaužytos;

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Ž. Š. tarnybinis pranešimas dėl girtumo nustatymo (b. l. 31), kuriame nurodyta, jog R. B. 18.10 val. nustatytas 0,00 promilių blaivumas;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada (b. l. 46-47), kurioje konstatuota, jog K. S. kliniškai nustatyta odos nubrozdinimai kaktos srityje ir dešinėje plaštakoje, dešinės mentės skeveldrinis lūžis. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais ar atsitrenkiant į juos. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės mentės lūžio sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto autoįvykio metu, atsitrenkiant į automobilio salono detales;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada (b. l. 58), kurioje konstatuota, kad Č. V. kliniškai nustatyta dešinės girnelės skeveldrinis lūžis. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais ar atsitrenkiant į juos. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės girnelės skeveldrinio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto autoįvykio metu, atsitrenkiant į automobilio salono detales;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada (b. l. 74-75), kurioje konstatuota, kad S. P. kliniškai nustatyta apatinės lūpos gleivinės muštinės žaizdos bei pilvo, nugaros apatinės dalies ir dubens paviršiniai sužalojimai, sumušimai. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais ar atsitrenkiant į juos. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Užsitęsęs ambulatorinis gydymas neatitinka nustatyto kūno sužalojimo pobūdžio, todėl neimamas domėn kvalifikuojant sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto autoįvykio metu, atsitrenkiant į automobilio salono detales;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada (b. l. 90), kurioje konstatuota, kad O. S. kliniškai nustatytas stuburo kaklinės dalies sąnarių raiščių patempimas. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais ar atsitrenkiant į juos. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Užsitęsęs ambulatorinis gydymas neatitinka nustatyto kūno sužalojimo pobūdžio, todėl neimamas domėn kvalifikuojant sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto autoįvykio metu, atsitrenkiant į automobilio salono detales;

AB „Lietuvos draudimas“ raštas (b. l. 94), kuriame nurodyta, jog draudimo bendrovė atlygino Valstybinei ligonių kasai 521,31 Eur sumą dėl 2019 m. rugsėjo 25 d. eismo įvykio metu nukentėjusių K. S., O. S., Č. V. ir S. P. gydymo pagal pretenziją dėl žalos atlyginimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 93). Taip pat eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims draudimo bendrovė atlygino neturtinę žalą bei kompensavo netektas pajamas.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad R. B., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 119 punkto reikalavimus, numatančius pareigą vairuotojui važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu sužalotiems asmenims K. S. padarytas nesunkus, Č. V. – nesunkus, S. P. – nežymus, O. S. – nežymus sveikatos sutrikdymai. Tokiais veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Kaip jau minėta, už R. B. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato (b. l. 150-152), sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko dėl siūlomos paskirti jam bausmės rūšies ir dydžio. Nukentėjusiesiems pranešimai apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu įteikti 2019 m. gruodžio 23 d. (b. l. 156, 157). Minėtuose pranešimuose nukentėjusieji nurodė, kad dėl bylos užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštarauja.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo R. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis kaltinamasis R. B. yra jauno ir darbingo amžiaus, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 123-124), praeityje teistas vieną kartą (b. l. 125-126), baustas administracine tvarka, turi dvi galiojančias administracines nuobaudas (b. l. 127-128), duomenų, kad dirbtų Lietuvoje nėra (b. l. 131), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 132), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 134).

Prokurorė siūlo kaltinamajam paskirti 36 MGL dydžio baudą, kurią, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirti 24 MGL dydžio. Įvertinus pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, R. B. sutinkant, skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – bauda. Tuo tarpu, atkeiptinas dėmesys, kad BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, jog už nesunkų nusikaltimą skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda, dėl ko prokurorės pasiūlytas bausmės rūšies dydis neatitinka įstatymo reikalavimų, dėl ko teismo nesaisto. Kaltinamajam skirtina įstatymo nustatyto dydžio bauda.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam R. B., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 148-149).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 51 MGL (2 550,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti galutinę bausmę – 34 MGL (1 700,00 Eur) dydžio baudą.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti R. B. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti R. B., kad baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Be to, sumokėjęs baudą asmuo teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese

Išaiškinti R. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė