Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-01-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-13-495/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-13
Bylos Nr.
1S-13-495/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Pareiškėjas
Z. V. U.

Įžanginė dalis

Skundas Nr. 1S-13-495/2012Procesinio sprendimo kategorija:(S)2.2.1.4.2.; 2.12.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 13 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Pranytė–Zalieckienė,sekretoriaujant Renatai Novickienei,

išnagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos Z. V. U. skundas ir panaikintas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro Romualdo Betingio 2011-11-23 nutarimas atmesti Z. V. U. 2011-11-15 skundą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-10-13 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariate buvo gautas Z. V. U. pareiškimas, kuriame pareiškėja prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Naujininkų PN tyrėjo J. D. 2011-11-05 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 str.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroras R. Betingis 2011-11-23 nutarimu atmetė pareiškėjos Z. V. U. 2011-11-15 skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Naujininkų PN tyrėjo J. D. 2011-11-05 nutarimo panaikinimo.

2011-11-30 Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2011-11-23 nutarimą ir įpareigoti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi patenkintas pareiškėjos skundas ir panaikintas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro R. Betingio 2011-11-23 nutarimas atmesti Z. V. U. 2011-11-15 skundą, motyvuojant tuo, kad atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas remiantis abstraktaus ir formalaus pobūdžio teiginiais. Šiuo konkrečiu atveju iš gauto pareiškimo, atlikto patikslinimo negalima buvo patikimai spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų padaryta ar ne. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėja 2009-05-05 sudarė autorinę sutartį su A. L., kuris prisistatė projektuotoju atstovaujančiu firmą (duomenys neskelbtini) ir pagal autorinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo parengti gyvenamojo namo projektą (duomenys neskelbtini). Pagal pasirašytą sutartį A. L. paprašė iškart sumokėti 2000 Lt avansą kaip buvo numatyta sutarties 5.2 p. Pasirašant minėtą sutartį dalyvavo ir G. Š., kuris atliko kadastrinius matavimus kartu su D. Z. atstovaudami firmą (duomenys neskelbtini) pareiškėjos sklype. Tolimesniems darbams atlikti IĮ (duomenys neskelbtini) pareiškėjai parekomendavo A. L.. Pareiškėjai bendraujant telefonu (duomenys neskelbtini) su G. Š. pastarasis visada pareiškėją užtikrindavo, jog gyvenamojo namo projektavimo darbai vyksta. 2010-09-20 su pareiškėja telefonu susisiekė G. Š. ir paprašė pareiškėjos jam sumokėti 2500 Lt, kaip numatyta sutarties 5.3 punkte. Kai G. Š. atvažiavo pinigų, pareiškėja perduodama jam 2500 Lt paprašė jo pasirašyti ant aukščiau minėtos sutarties, kad jis paėmęs pinigus. 2011 metais pareiškėjai bendraujant su G. Š. telefonu ir besidomint užsakytų darbų eiga, pastarasis pareiškėją užtikrindavo, kad darbai vyksta ir pergyventi nėra ko. 2011 m. nuo rugsėjo mėnesio iki 2011-10-13 susisiekti telefonu su A. L., G. Š. pareiškėjai nepavyksta, kadangi A. L. nurodytas sutartyje telefono numeris (duomenys neskelbtini) kaip ir G. Š. telefono numeris (duomenys neskelbtini) neatsako. Pareiškėjai pradėjus papildomai domėtis minėtais asmenimis, ji internete aptiko duomenų, kad A. L. yra apgavęs ir daugiau žmonių. Pareiškėja prašė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. Teismo vertinimu, nagrinėjamuoju atveju neatlikus ikiteisminio tyrimo veiksmų, kurių pagrindu būtų išsiaiškintos pareiškėjos skunde išdėstytos aplinkybės, t.y. ar A. L. veikė apgaulingai: suklaidino dėl tikrų ketinimų, kas turėjo lemiamą įtaką perduoti pinigines lėšas, nėra pagrindo išvadai, jog tarp šalių yra susiklostę tik civiliniai teisiniai santykiai ir nebuvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Tik nustačius tikruosius šalių ketinimus (ar A. L. piktnaudžiaudamas kitos sutarties šalies pasitikėjimu, iškraipydamas objektyviąją tiesą tikslu suklaidinti kitą sutarties šalį iš tikrųjų išviliojo iš nukentėjusiosios pinigų sumą, kurią neketino panaudoti 2009-05-05 sudarytos autorinės sutarties įgyvendinimui), išsiaiškinus A. L. ir G. Š. šiuo atveju aktualius tarpusavio veiksmus, neapklausus minėtų asmenų, siekiant išsiaiškinti tikrus ketinimus sudarant sandorį, nepatikslinus pareiškėjos skunde išdėstytų aplinkybių, neatlikus kitų būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų negalima spręsti buvo ar ne, padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 str.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį.

Prokuratūros skunde nurodoma, jog iš pateiktos atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos buvo aišku, kad tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka civilinio proceso metu ir yra aiškios BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. nustatyta, kad „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva”. Šis principas įtvirtina kiekvieno asmens laisvę apsispręsti sudaryti ar nesudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Sutarties laisvės principas yra civilinės teisės subjekto autonomiškumo išraiška, jis sudaro prielaidas tvarkant savo turtinius santykius veikti iniciatyviai ir naudingai. Lietuvos Respublikos CK 1.1 straipsnyje yra suformuluoti pagrindiniai viešosios (t. y. administracinės, baudžiamosios bei kitų teisės šakų) ir privatinės teisės atribojimo kriterijai. Esminė šio straipsnio nuostata yra ta, kad civilinė teisė reglamentuoja visus turtinius santykius, kurių nereglamentuoja viešoji teisė, todėl, prokuratūros įsitikinimu, nepagrįstas teismo motyvas, kad nagrinėjamu atveju neatlikus ikiteisminio tyrimo veiksmų, kurių pagrindu būtų išsiaiškintos pareiškėjos skunde išdėstytos aplinkybės, nėra pagrindo išvadai, kad tarp šalių yra susiklostę tik civiliniai teisiniai santykiai ir nebuvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių, nes kaip pažymėjo ir pats teismas nutartyje, baudžiamosios atsakomybės taikymo vienas iš pagrindinių rodiklių yra apgaulė. Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris nutartyje Nr. 2K-293/2002 pažymėjo, kad tam, kad būtų galima konstatuoti esant sukčiavimą, nepakanka susitarimo nevykdymo, būtina nustatyti suklaidinimą dėl ketinimų, o suklaidinimas dėl ketinimų turi būti lydimas apgaulės elementų, kurie apsunkintų asmens identifikavimą ar paties sandorio fakto įrodinėjimą. Iš pateiktos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja ilgą laiką kontaktavo telefonais, susitikinėjo su sutartyje nurodytais asmenimis, jiems mokėjo piniginius avansus, todėl negalima teigti, kad buvo apsunkinta galimybė identifikuoti asmenis ar paties sandorio fakto įrodinėjimą civilinio proceso tvarka ir paminėtos aplinkybės turi būti patikrintos atliekant ikiteisminį tyrimą.

Be to, skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėtina, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę - kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)” (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-409/2011).

Prokuroras 2011-11-23 nutarime teisingai konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Naujininkų policijos nuovados tyrėjo 2011-11-05 nutarimo atsakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą nėra.

Teismo posėdyje prokuroras ir pareiškėja nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta nustatyta tvarka.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skundas atmestinas.

Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), daro išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi pagrįstai patenkino pareiškėjos Z. V. U. skundą ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro Romualdo Betingio 2011-11-23 nutarimą.

Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Tai reiškia, kad tik tuo atveju, kai skunde, pranešime ar pareiškime nurodomi faktai, kurių patikimumui nustatyti tyrimas nereikalingas dėl akivaizdaus tų faktų netikrumo, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras priima sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Be to, BPK 168 str. 1 d. taip pat nurodyta, jog gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikta įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus.

Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, pareiškėja 2009 m. gegužės 5 d. su A. L. (veiklos vykdytojo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)), a/k (duomenys neskelbtini) adresas – (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), pasirašė autorinę projektavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pareiškėja užsakė, o A. L. įsipareigojo parengti vienbučio gyvenamojo namo projektą. Pareiškėja pareiškime nurodė, jog ji sutarties pasirašymo metu, kaip numatyta sutarties 5.2. punkte, A. L. sumokėjo 2000 Lt avansą. Pasirašant minėtą sutartį dalyvavo ir G. Š., kuris atliko kadastrinius matavimus kartu su D. Z. atstovaudami IĮ (duomenys neskelbtini) pareiškėjos sklype. Pareiškėjai bendraujant telefonu (duomenys neskelbtini) su G. Š., pastarasis visada pareiškėją užtikrindavo, jog gyvenamojo namo projektavimo darbai vyksta. 2010-09-20 su pareiškėja telefonu susisiekė G. Š. ir paprašė pareiškėjos jam sumokėti 2500 Lt, kaip numatyta sutarties 5.3 punkte. Kaip matyti iš medžiagoje esančios sutarties, sutarties paskutiniame lape 2010-09-20 G. Š. raštu patvirtino, jog pagal sutarties 5.3. punktą pareiškėja sumokėjo 2500 Lt. 2011 metais pareiškėjai bendraujant su G. Š. telefonu ir besidomint užsakytų darbų eiga, pastarasis pareiškėją užtikrindavo, kad darbai vyksta ir pergyventi nėra ko. 2011 m. nuo rugsėjo mėnesio iki 2011-10-13 susisiekti telefonu su A. L., G. Š. pareiškėjai nepavyksta, kadangi A. L. nurodytas sutartyje telefono numeris (duomenys neskelbtini) kaip ir G. Š. telefono numeris (duomenys neskelbtini) neatsako.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Naujininkų policijos nuovados tyrėjo J. D. 2011-11-05 tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių patikslinimo, patvirtina, kad susisiekti su A. L., G. Š. pareiškime nurodytais telefonais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nepavyko, kadangi jie buvo išjungti. Nustatyti G. Š. asmens tapatybę, naudojant policijos sistemos centrinę duomenų elektroninę bazę taip pat nepavyko. Daugiau jokių duomenų apie pareiškėja, išskyrus vardą, pavardę bei telefono numerį (duomenys neskelbtini), neturi. Kiti proceso veiksmai, numatyti BPK 168 str. 1 d., atlikti nebuvo.

Įvertinęs aukščiau išdėstytą, aukštesnės instancijos teismas, pritaria ikiteisminio tyrimo teisėjos skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog vien iš medžiagoje atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą esančių duomenų negalima patikimai spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta ar ne, ar tarp minėtų asmenų susiklostę civiliniai teisiniai santykiai peraugo į baudžiamuosius teisinius santykius ar ne. Nagrinėjamu atveju tik ikiteisminio tyrimo metu surinkus ir įvertinus informaciją, galima spręsti ar pakanka duomenų pareiškime nurodytiems faktams patvirtinti ir atlikus ikiteisminį tyrimą bylą perduoti teismui, ar tyrimas turi būti nutrauktas. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, tik apklausus pareiškėjos skunde minimus asmenis, išsiaiškinus jų tikruosius ketinimus, kokiu tikslu buvo sudaryta autorinė projektavimo sutartis, nustačius kokiu tikslu ir kur buvo panaudoti pareiškėjos vienu atveju A. L., kitu atveju G. Š. perduoti pinigai, ar pagal sudarytą autorinę projektavimo sutartį buvo atlikti kokie nors darbai bei atlikus kitus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, galima būtų spręsti ar buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 182 str.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skunde nurodytais motyvais.

Kita vertus, pažymėtina tai, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi, panaikindamas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro Romualdo Betingio 2011-11-23 nutarimą atmesti Z. V. U. 2011-11-15 skundą, nepagrįstai paliko galioti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Naujininkų PN tyrėjo J. D. 2011-11-05 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 str., todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 nutartis turi būti pakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 3 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skundą.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį pakeisti.

Patenkinti pareiškėjos Z. V. U. skundą ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro Romualdo Betingio 2011-11-23 nutarimą atmesti Z. V. U. 2011-11-15 skundą bei Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Naujininkų PN tyrėjo J. D. 2011-11-05 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 str.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė