- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-02
- Bylos Nr.
- 2-1216-223/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Mėlinauskienė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- R. J.
- Advokatai
- Irmantas Tumas
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui R. J. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė atstovas ieškininius reikalavimus palaiko ir prašo nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.316, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – J., atsakovui- J.. Santuokoje turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo, nepilnamečių vaikų ir kreditorių neturi, išlaikymo ieškovė sau neprašo. Santuoka iširo dėl to, kad buvo sudaryta skubotai atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę. Sutuoktiniai kartu gyveno labai trumpai, bet per tą bendrą gyvenimą išryškėjo skirtingi charakteriai, įvairūs nesutarimai. Sutuoktiniai jau kuris laikas gyvena atskirai ir bendro ūkio neveda, ieškovė yra išvykusi į užsienį..
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas asmeniškai, neatvykimo priežastys nežinomos. Ieškinys įteiktas asmeniškai, atsiliepimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnai.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto CNS buvo įregistruota R. J. ir J. Š. santuoka, įrašo Nr.316 ( b.l. 4). Iš VĮ Regitra išrašo ( b.l. 12) matyti, kad J. J. ir R. J. savo santuokos metu nėra įregistravę transporto priemonių. Iš VĮ Registrų centras išrašo ( b.l.13) matyti, kad J. J. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų LR neturi.
Ieškovė pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, pirmiausia būtina nustatyti kurio iš sutuoktinių kaltė buvo esminė ir pagrindinė santuokos iširimo priežastis, ta kuri nutraukė šalių santuokinius ryšius ir padarė bendrą sutuoktinių gyvenimą neįmanomu. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. O būtent, CK 3.60 str. 2 d. yra nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos, o pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą kas iš sutuoktinių kaltas dėl santuokos iširimo, yra būtina nustatyti, kieno iš jų konkrečiai netinkamas elgesys buvo esminė santuokos iširimo sąlyga. CK 3.61 str. 1 d. numatyta, jog sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, todėl sutinkamai CK 3.61 str. 2 d., teismas yra nesaistomas ieškininių reikalavimų sutuoktinių kaltės klausimu ,o atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kaip matyti, šioje byloje atsakovas atsiliepimo nepateikė, santuokos nutraukimo pagrindo neginčijo.
Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, o būtent,- kad šalys susituokė atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę, gerai vienas kito nepažinus, gyveno kartu labai trumpai, teismas daro išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t.y. dėl santuokinių ryšių ir jų reikšmės nesuvokimo, santuokos pagrindų nebuvimo, sutuoktinių pareigų vienas kitą remti, būti lojaliais vienas kitam, savo santykius grįsti lygiateisiškumo ir pagarbos vienas kitam , pasitikėjimo principais nevykdymo (CK 3.26 str., 3.27 str. 1 d., 3.28 str.).
Šalys nepilnamečių vaikų neturi, kreditorių neturi, santuokoje nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neįgijo, ieškovė išlaikymo neprašo.
Ieškinį tenkinus pilnai iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei ir valstybei ( CPK 88 str. 92-93 str., 96 str., 98 str.). Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos nes sudaro mažiau nei 3 EUR ( CPK 96 str. 4 d.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir LR CPK 259-260 str., 270 str. , teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti pilnai.
Santuoką , įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto CMS , akto įrašo Nr. 316 tarp R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. J. ( Š.), a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo R. J. palikti pavardę –J., J. J.- J..
Priteisti iš R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 21 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 21 EUR žyminio mokesčio valstybės naudai pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 ir 115,82 EUR už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.