Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteistas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo V. B. priteista 897 Eur nukentėjusiojo D. S. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Šioje byloje taip pat nuteistas N. M., dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. S. sveikatą. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

V. B. 2011 m. spalio 14 d., apie 00.45 val., prie „ŽB“, esančio (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų, nesant jokių asmeninio pobūdžio motyvų, panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, pareikalavęs nukentėjusiojo D. S. lito, o pastarajam atsakius, kad neturi, tyčia sudavė nukentėjusiajam D. S. kumščiu smūgius į veido sritį, nuo ko, nukentėjusiajam nugriuvus, apžergęs užsėdo ant pilvo ir toliau kumščiais sudavė smūgius į galvos sritį. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam D. S. einant link automobilio, ant važiuojamosios kelio dalies, jį pasivijo ir tyčia iš nugaros sudavė kumščiu į galvos sritį, nuo kurio nukentėjusiajam nugriuvus, tyčia sudavė jam smūgius koja į veido sritį, viso suduodamas ne mažiau šešių smūgių, ir tuo padarė nukentėjusiajam D. S. lengvą galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas akių vokuose, odos nubrozdinimą nosyje, kraujosruvas po akių vokų junginėmis, muštines žaizdas kairiame smilkinyje, antakiuose, kaktoje, akių vokų, nosies, kairio smilkinio, dešinių kaktinės – smilkininės sričių minkštuosiuose audiniuose, nosikaulių, kairio žandinio ančio priekinės ir šoninės sienų, kairės akiduobės išorinės sienos lūžius, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje kaktinėje skiltyje, dešinės akiduobės stogo, kuris įeina į kaukolės pamato priekinės duobės sudėtį, lūžį. Tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė D. S. sveikatą.

Teismo posėdyje prokurorė prašo apeliacinį skundą patenkinti, skundžiamą nuosprendį pakeisti, panaikinti jo dalį dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 3 p., nustatymo, taip pat paskirti nuteistajam V. B. apeliaciniame skunde nurodomą bausmę. Nuteistasis V. B. ir jo gynėja prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Prokuroras apeliaciniame skunde neginčija teismo išvadų dėl nuteistojo V. B. kaltės, įrodymų įvertinimo, taip pat pripažintos įrodyta jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, teisėjų kolegija bylą ir priimto nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde.

Apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistajam V. B. paskirtos bausmės teisėjų kolegija atmeta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam V. B. bausmę, BK 41 str. 2 d. 5 p., BK 54 str. 2 d., BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatų reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegija nenustatė ir BPK 305 str. 1 d. 4 p. reikalavimo pažeidimo, nes teismas, nors ir lakoniškai, tačiau pakankamai išsamiai nuosprendyje išdėstė bausmės skyrimo nuteistajam V. B. motyvus, kurie pagrindžia paskirtos bausmės proporcingumą ir atitikimą padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei nuteistojo asmenybei.

Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamasis įstatymas palieka teismui diskreciją parinkti atitinkamą bausmės rūšį ir nustatyti jos dydį, tačiau individualizuodamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmę teismas saistomas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 str.), bausmės paskirties (BK 41 str. 2 d.), kitų baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmių skyrimo nuostatų, taip pat teisingumo principo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-345-507/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, yra nurodęs, jog bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, Nr. 2K-186-942/2015 ir kt.).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis apie bausmės paskirtį bei BK 54 str. 2 d. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad skiriant bausmes, atsižvelgiama ne tik į kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą bei tarpusavio santykį, tačiau atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes, numatytas BK 54 str. 2 d., t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę ir kt. Teismas pagrįstai nustatė dvi nuteistojo V. B. atsakomybę lengvinančias aplinkybes. V. B. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), t. y. nuteistojo sugyventinė sudarė susitarimą su nukentėjusiuosius D. S. dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ir atlygino visą turtinę žalą, taip pat dalį neturtinės žalos, o dėl likusios dalies susitarė atlyginti per pusę metų. Nors prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 3 p., nustatyta nepagrįstai, tačiau pagal galiojančią teisminę praktiką, kaip ir apeliaciniame skunde nurodyta, minėta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina ar pašalina visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos matyti, kad nukentėjusysis D. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 600 Lt turtinės žalos ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 56), taip pat ir Kauno teritorinės ligonių kasos atstovas pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 099, 72 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b.l. 96). Teismas nusprendė iš nuteistojo V. B. priteisti 897 Eur nukentėjusiojo D. S. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai. Teismas nuosprendyje nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis D. S. nuo civilinio ieškinio atsisakė ir pareiškė, jog jam nusikalstama veika padaryta žala yra dalinai atlyginta, o dėl likusios žalos atlyginimo dalies pasirašė susitarimą. Iš bylos matyti, kad 2014 m. gruodžio 4 d. nuteistojo sugyventinė M. S. sudarė susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (4 t., b.l. 118). Minėtame susitarime nurodyta, kad M. S. nukentėjusiajam D. S. atlygino visą (600 Lt) turtinę žalą ir dalį (100 Lt) neturtinės žalos, o dėl likusios (4 900 Lt) neturtinės žalos atlyginimo susitarė sumokėti per pusę metų. Be to, kaip jau buvo minėta, ir pats nukentėjusysis patvirtino, kad sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, civilinio ieškinio atsisako. Kita vertus, iš tikrųjų byloje duomenų apie turtinės žalos atlyginimą Kauno teritorinei kasai nėra, tačiau aplinkybė, kad nukentėjusiajam atlyginta visa nusikaltimu padaryta turtinė žala ir dalis neturtinės, o dėl likusios dalies susitarta, parodo, jog nuteistasis kartu su savo artimu asmeniu stengiasi atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakomybės lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 3 p., nustatymas būtent ir yra susijęs su nukentėjusiajam nusikaltimu padarytos žalos atlyginimu, o šioje byloje, kaip jau minėta, nuteistojo sugyventinė atlygino visą turtinę žalą nukentėjusiajam D. S., dalį neturtinės žalos, o dėl likusios sudarė susitarimą. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad ši aplinkybė teigiamai apibūdina nuteistąjį ir parodo jo pozityvų požiūrį į nukentėjusįjį bei nusikalstama veika padarytą žalą. Šioje dalyje kolegija pripažįsta, kad galbūt ir galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo pripažinimo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ne BK 59 str. 1 d. 3 p., o pripažinimo tai tokia aplinkybe, nustatyta vadovaujantis BK 59 str. 2 d. Vis dėlto šiuo atveju, keisti šios nuosprendžio dalies nėra pagrindo. Būtina atsižvelgti į tai, kad savanoriškas turtinės žalos atlyginimas, susitarimas atlyginti visą neturtinę žalą ir nukentėjusiojo atsisakymas dar iki nuosprendžio priėmimo nuo civilinio ieškinio analogiškuose bylose yra pakankamai retas atvejis. Todėl tokį žalos atlyginimą pirmiausia betarpiškai nukentėjusiajam asmeniui, teismas, kolegijos nuomone, pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 3 p., ir toks teismo sprendimas galiojančiai teisminei praktikai neprieštarauja. Todėl prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistojo atsakomybės lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 3 p., panaikinimo atmetami. Byloje nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat įvertino ir kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Teismas V. B. nusikalstamą veiką įvertino kaip kvalifikuotą sunkų sveikatos sutrikdymą ir nustatė vieną kvalifikuojantį požymį, numatytą BK 135 str. 2 d. 8 p. Jis dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. S. sveikatą. Nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį parodo ir tai, kad nuteistasis, dėl mažareikšmės dingsties, tyčia suduodamas ne mažiau šešių smūgių kumščiu ir koja nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbias kūno vietas – galvą, veidą, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. S. sveikatą. Šios aplinkybės parodo nuteistojo nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad teismas, skirdamas bausmę, klaidingai nurodė, jog padarytas sunkus nusikaltimas, nors iš tikrųjų nuteistasis padarė kvalifikuotą sunkų sveikatos sutrikdymą, o ši nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Ši teismo klaida laikoma apsirikimo klaida, kuri nelaikoma esmine ir dėl to nuosprendžio keisti nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, skiriant nuteistajam bausmę, svarbią reikšmę turėjo nuteistojo V. B. asmenybę apibūdinantys duomenys. Jis turi sugyventinę, mažametį vaiką, nusikaltimą padarė būdamas jauno amžiaus, iš Kauno tardymo izoliatoriaus pateiktos V. B. charakteristikos matyti, kad nuteistojo elgesys vertinamas teigiamai. Iš bylos matosi, kad V. B. praeityje teistas (3 t., b.l. 67), tačiau teistumas yra išnykęs, pagal BK 97 str. 6 d. nuostatas jis yra laikomas neteistu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį tai, kad nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nuteistasis jo atsiprašė, jie susitaikė, nukentėjusysis atleidžia nuteistajam dėl padaryto nusikaltimo. Ši aplinkybė ypatingai svarbi, skiriant bausmę, kadangi bausmė turi būti atitikti tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo interesus, jų pusiausvyrą. Be to, pažymėtina, kad visoms BK 54 str. 2 d. nurodytoms aplinkybėms skiriama vienoda teisinė reikšmė, todėl V. B. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis, motyvai ir tikslai, kaltės forma ir rūšis, t. y. aplinkybės, numatytos BK 54 str. 2 d. 1 – 4 p., negali neutralizuoti (ar sumenkinti) aplinkybių, leidžiančių teigiamai įvertinti nuteistojo asmenybės.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d., 2 d.). Šioje byloje nustatytos dvi nuteistojo V. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinus ir tai, jog nuteistasis padarė labai sunkų baigtą tyčinį nusikaltimą būdamas jauno amžiaus, anksčiau teistas, teistumas išnykęs, turi mažametį vaiką, teigiamai charakterizuojamas, su nukentėjusiuoju susitaikė, pastarasis jam atleido, be to, nuteistojo sugyventinė atlygino nukentėjusiajam visą nusikaltimu padarytą turtinę žalą, dalį neturtinės žalos, o dėl likusios neturtinės žalos atlyginimo dalies susitarė, todėl nuteistajam paskirta baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijos ribose laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, adekvati jo nusikalstamos veikos pavojingumui bei jo asmenybei, atitinka BK 41 str. 2 d. bausmės paskirtį, taip pat neprieštarauja teisėtiems tiek nukentėjusiojo, tiek nuteistojo interesams.

Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, kad prokuroro apeliacinis skundas yra nepagrįstas, teismas, skirdamas nuteistajam V. B. bausmę, nepažeidė BK 41 str. 2 d., BK 54 str. 2 d., BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatų reikalavimų, pagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 3 p., , o paskirta bausmė, nors ir minimali numatyta sankcijoje, yra teisinga, nėra aiškiai per švelni, atitinka tiek nukentėjusiojo, tiek nuteistojo interesus, todėl griežtinti bausmę prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.