Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenęs (duomenys neskelbtini)., šiuo metu gydosi ir gyvena priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje (duomenys neskelbtini)., teistas 7 kartus:

1) 2005 m. sausio 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį, 284 straipsnio 1 dalį — 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2005 m. spalio 4 d. teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę;

2) 2008 m. vasario 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę;

3) 2012 m. sausio 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) 2016 m. gruodžio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda;

5) 2018 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 259 straipsnio 2 dalį - 90 parų arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis subendrinta su 2016 m. gruodžio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų areštas ir 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda;

6) 2019 m. spalio 21 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinta su 2018 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 mėnesių laisvės apribojimas ir 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda;

7) 2024 m. lapkričio 18 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę subendrinus paskirta – 2 metų laisvės atėmimo bausmė ir 10 MGL (376,60 Eur) bauda; vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimu), ir BK 258 straipsnio 2 dalyje (neteisėtu disponavimu nešaunamuoju ginklu), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

J. Ž. 2025 m. vasario 22 d. 16.25 val. nustatytas 2,27 promilių girtumas (1 t., b. l. 39).

Daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad J. Ž. 2025 m. vasario 22 d. pateikė automatiniu būdu atsilenkiantį peilį su rudos spalvos rankena (1 t., b. l. 119-120).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas peilis yra pramoninės gamybos turistinis peilis, turintis automatiškai atsilenkiančią ir užsifiksuojančią geležtę. Šis peilis atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje išvardintus kriterijus (turi automatiškai atsilenkiančią geležtę, kurios ilgis viršija 85 mm), dėl ko, vadovaujantis minėtu įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. posėdžio protokolo Nr. 5-IN-1 išrašais, priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams (1 t., b. l. 138-143).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, ankščiau aprašytais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad:

2025 metais, tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, J. Ž., iš nenustatyto asmens, įgijo civilinėje apyvartoje draudžiamą šaltąjį nešaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos lenktinį turistinį peilį, turintį automatiškai atsilenkiančią ir užsifiksuojančią geležtę, kurį laikė prie savęs iki 2025 m. vasario 22 d. apie 15.50 val., kuomet peilį jo rūbuose rado ir paėmė policijos pareigūnai;

be to, 2025 m. vasario 22 d. apie 15.30 val., J. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – ant pėsčiųjų tako prie namo, Kosmonautų g. (duomenys neskelbtini), Jonavoje, įžūliu elgesiu rodydamas aiškų žmogaus negerbimą, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, šūkaudamas link jo ėjusiems L. S., D. D., J. K. ir G. D. priekaištus, kad, neva, šie vaikšto po rajoną, iš striukės kišenės išėmė šaltąjį nešaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos lenktinį turistinį peilį, turintį automatiškai atsilenkiančią ir užsifiksuojančią geležtę, ir jį minėtiems asmenims demonstravo, laikydamas į priekį nukreipta geležte, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

BK 258 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai yra alternatyvūs: įgijimas arba nešiojimas. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi, dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 258 straipsnio 2 dalį. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 1 punktą, peiliai, turintys automatiškai atsilenkiančią ir užsifiksuojančią geležtę, kuri ilgesnė kaip 8,5 cm, civilinėje apyvartoje draudžiami.

Kaltinamasis J. Ž. patvirtino, kad įgijo ir nešiojosi su savimi atlenkiamą peilį, patvirtino peilį įsigijęs ne parduotuvėje, teigė, kad nesidomėjo, ar toks peilis yra draudžiamas civilinėje apyvartoje.

Kadangi įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, o kaltinamasis, nesidomėdamas apie galimybę turėti tokį peilį, neteisėtai įgijo civilinėje apyvartoje uždraustą šaltąjį nešaunamąjį ginklą ir laikė jį prie savęs, peiliu gąsdino žmones, todėl, veikdamas tiesiogine tyčia, jis padarė baigtą nusikalstamą veiką.

BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Įvykio vieta, kaip matyti iš bylos medžiagos, yra vieša vieta.

Kaltinamasis J. Ž. kaltu pažeidęs viešąją tvarką prisipažino visiškai, nors ir dėl girtumo visų įvykio aplinkybių detaliai aiškino neprisimenantis, tačiau patvirtino, jog būdamas neblaivus galėjo viešoje vietoje atlikti kaltinime nurodytus veiksmus, tai yra grasinti peiliu, vaikytis žmones, kadangi girtas nevaldo pykčio. Sutiko, kad toks jo elgesys išgąsdino žmones.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir byloje ištirti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai: nukentėjusieji L. S. ir D. D. parodė, kad kaltinamasis jiems per atstumą šaukė, priekaištavo kad jie vaikšto po jo rajoną, demonstravo peilį, o jiems traukiantis – juos, laikydamas peilį, vijosi, vėliau sekė paskui nepažįstamą vaikinuką, kuris taip pat bėgo nuo kaltinamojo, kad toks kaltinamojo elgesys jiems sukėlė baimę, išgąstį ir kitas neigiamas emocijas; liudytojai J. K. ir G. D. taip pat patvirtino, kad einant pro šalį kaltinamasis jiems šūkavo, demonstravo peilį, kurį laikė rankoje ašmenimis į priekį, o jiems traukiantis, ėjo paskui juos ir vis šūkavo, keikėsi, kad po to matė, kaip kaltinamasis ėjo paskui vaikinuką, kuris bėgo nuo kaltinamojo, kad toks kaltinamojo elgesys kėlė jaudulį, baimę dėl aplinkinių žmonių saugumo; policijos registruojamų įvykių registras patvirtina, kad L. S. du kartus skambino bendruoju pagalbos telefonu dėl kaltinamojo neprognozuojamo elgesio viešoje vietoje, peilio demonstravimo; vaizdo įrašuose užfiksuotas kaltinamojo sulaikymas, matyti, kaip kaltinamasis nurodo, jog visada su savimi nešiojasi peilį, taip pat užfiksuoti nukentėjusiųjų/liudytojų paaiškinimai apie tai, kad kaltinamasis, turėdamas rankoje peilį, prie jų prikibo, ėmė gaudyti; alkoholio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale užfiksuoti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis buvo neblaivus.

Išnagrinėjus byloje esančių įrodymų visumą nustatyta, jog kaltinamojo veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymiai, nes elgdamasis įžūliai, viešoje vietoje, matant ir stebint kitiems asmenims, šūkaudamas ir demonstruodamas peilį, išgąsdino įvykio vietoje buvusius asmenis, kurie kvietė policiją, tai yra kaltinamasis parodė nepagarbą aplinkiniams/aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Nustatyta, jog kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, teismo įsitikinimu - nors ir buvo neblaivus, tačiau orientavosi situacijoje, kaip tai matyti iš vaizdo įraše užfiksuotos pakankamai adekvačios kaltinamojo kalbos, todėl galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė tik dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.

Įrodymų visuma nustatyta, kad viešąją tvarką kaltinamasis pažeidė veikdamas tiesiogine tyčia, nes jis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, turėjo suprasti ir suprato, jog savo įžūlius veiksmus atlieka viešoje vietoje, matant/stebint kitiems asmenims, turėjo suvokti ir suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, bei to siekė, privalėjo suvokti, kad įvykį matę kiti asmenys jausis nepatogiai ir nemaloniai, tačiau tai jo nuo nusikalstamos veikos padarymo nesustabdė.

Nusikaltimas baigtas, nes buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, įvykį matę asmenys jautėsi nemaloniai, nesaugiai, buvo kviečiama policija.

Kadangi kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes visiškai patvirtino byloje išanalizuotų ankščiau išvardintų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad J. Ž. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu) ir nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas).

Dėl pripažinimo recidyvistu.

Atsižvelgdamas į kaltinamojo anksčiau padarytų nusikaltimų pobūdį, kiekį ir sunkumą, į turimus teistumus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis turi būti pripažintas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir gailėjosi.

Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, nes tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė dvi tyčines, baigtas nusikalstamas veikas – nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą; į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes; į kaltininko asmenybę: teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, šioje byloje nagrinėjamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laiku, baustas administracine tvarka, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, nuo 2020 metų lankosi VšĮ Jonavos PSPC dėl psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų, šiuo metu gydosi ir gyvena priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.

Kaltinamajam už nusikalstamas veikas, kurios savo esme nesiskiria pagal pavojingumą, tačiau atsižvelgiant į ne itin didelį kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į tai, kad sunkių pasekmių, kaip jos suprantamos teismų praktikoje, jo padaryta nusikalstama veika nesukėlė, atsižvelgiant ir į valstybėje vykdomą bausmių politiką siekiant užtikrinti, kad kuo mažiau asmenų bausmes atlikinėtų kalėjimuose, į tai, kad kaltinamasis pripažino, jog yra priklausomas nuo svaigiųjų medžiagų, kas yra sunkiai gydoma ir kontroliuojama priklausomybė, ir siekia spręsti šią savo problemą, į tai, kad kaltinamasis, užaugęs vaikų globos namuose, tai yra be jokios artimųjų paramos ir rūpesčio, ir pripažinęs „pasiekęs dugną“, šiuo metu gydosi stacionariai reabilitacijos bendruomenėje, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais - skirtinos mažesnės nei vidurkis arešto bausmės (BK 49 str.), bausmes, esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, tarpusavyje subendrinat visiško sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę 1/3 mažinant (BK 63 str. 3 d., 64¹ str.), šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę taip pat subendrinant su 2024-11-18 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirtomis ir neatliktomis laisvės atėmimo (dalinio sudėjimo) ir baudos (visiško sudėjimo) bausmėmis (BK 64 str. 2 ir 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. a pp. 2 d.), ir, atsižvelgiant į jau nurodytus argumentus, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą dar kartą atidedant, atidedant maksimaliam laikui, neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant kaltinamąjį tęsti stacionarų gydymąsi, o pabaigus gydytis - skiriant kitus įpareigojimus (BK 75 str. 2 d., 5-7 d.), nes atidėdamas bausmės vykdymą, teismas, nuo priklausomybės ligos, kuri, teismo manymu, ir yra pagrindinė kaltinamojo daromų nusikalstamų veikų priežastimi, besigydančiam kaltinamajam dar suteikia galimybę pasikeisti be nedelsiamos realios bausmės atlikimo, tikint, kad kaltinamasis nori ir gali pasveikti, nori ir gali toliau gyventi visavertį gyvenimą visuomenėje.

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis šioje byloje buvo laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 111-114), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai.

Peilis, saugomas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje (1 t., b. l. 144-146, kvitas B Nr. GN-00000014902), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir perduotinas Išteklių agentūros prie Vidaus reikalų ministerijos Gynybos išteklių skyriui.

Vienas kompaktinis diskas su vaizdo/garso įrašais, saugomas voke prie bylos, paliktinas saugoti byloje įsiuvant į bylą.

Proceso išlaidos.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad gynėją byloje užtikrino teismas, atsižvelgiant į kaltinamojo psichikos sveikatos būklę bei sudėtingą turtinę padėtį, į tai, kad procesas buvo baigtas sutrumpinus įrodymų tyrimą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsnis, 301-305 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

J. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas), ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu), ir nuteisti:

- pagal BK 284 straipsnį – 40 parų areštu;

- pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – 20 parų areštu;

remiantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, bausmes tarpusavyje subendrinti visiško sudėjimo būdu, ir paskirti - 60 parų areštą;

remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmę 1/3 mažinti ir paskirti – 40 parų areštą;

remiantis BK 64 straipsnio 2 ir 3 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu ir 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2024 m. lapkričio 18 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatliktomis 2 metų laisvės atėmimo ir 10 MGL (376,60 Eur) baudos bausmėmis, prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį nauju (šiuo) nuosprendžiu paskirtos bausmės, o su bauda subendrinant visiško sudėjimo būdu, ir galutinę bausmę paskirti – 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimą ir 10 MGL, tai yra 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct) baudą;

remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5-7 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikui, neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo metu J. Ž.:

1) stacionariai įpareigojant gydytis/tęsti gydymąsi dėl priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų (priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)., arba „Minesota“ programoje, arba kituose nuo alkoholio/narkotikų priklausomų žmonių psichosocialinės reabilitacijos centruose), gydantis visą gydymosi kursą, tęsiant gydymąsi ar pradedant gydytis per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, įpareigojant Probacijos tarnybą kontroliuoti dėl gydymosi tęsimo arba tarpininkauti dėl gydymosi pradėjimo,

o pabaigus stacionarų gydymą, visą likusį bausmės vykdymo atidėjimo laiką įpareigojant:

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (bet kokio alkoholio, be gydytojo paskyrimo – narkotinių/psichotropinių medžiagų),

4) dirbti arba būti registruotas Užimtumo tarnyboje.

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į kalėjimą atlikti jam paskirtos realios bausmės.

Išaiškinti kaltinamajam, kad baudą jis privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Įmokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

1) peilį, saugomą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje (kvitas B Nr. GN-00000014902), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti Išteklių agentūros prie Vidaus reikalų ministerijos Gynybos išteklių skyriui;

2) vieną kompaktinį diską su vaizdo/garso įrašais, saugomą voke prie bylos, palikti toliau saugoti byloje įsiuvant į bylą.

Proceso (VGTPT paskirto gynėjo) išlaidų iš kaltinamojo valstybei nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).