- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-02-10
- Bylos Nr.
- A2.6.-2855-271/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01368-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Pažeidėjas
- P. J.
- Suinteresuotas asmuo
- J. M.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. J., suinteresuotam asmeniui J. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. J. 2015-11-30 apie 18.15 val. Saulėtekio al. 41, Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pravažiuodamas pro stovintį automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) 9, 126 punktų reikalavimus, buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino.
Be to, P. J. administracinio teisės pažeidimo protokolu inkriminuojama tai, kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalino pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. J. padarytą pažeidimą, t.y. eismo įvykio sukėlimą, pripažino ir paaiškino teismui, kad 2015-11-30 apie 18 val. jis norėjo pastatyti automobilį Saulėtekio al. 31 kieme, tačiau aikštelėje nerado laisvos vietos, todėl nuvažiavo į kitą kiemą, adresu Saulėtekio g. 41, Vilniuje. Norėjo prisiparkuoti, tačiau jam pasirodė, kad neužteks vietos. Kad jo automobilis atsitrenkė į kitą stovintį automobilį Audi A4, jis nesuvokė, kontakto nesuprato. Niekas jo nestabdė, jokių ženklų jam nerodė. Vėl gi grįžo į kiemą Saulėtekio gt. 31, kur ir pasistatė automobilį prie šiukšlių konteinerių. Tik gruodžio mėn. policijos pareigūnai jam pranešė, kad galėjo kliudyti kitą automobilį. Apgailestauja dėl savo veikos, apžiūrėjęs savo automobilį naujų įbrėžimų nerado, tačiau policijos nustatyto fakto neginčija, gailisi ir atsiprašo nukentėjusiojo. Jo vairavimo stažas 38 metai, šiurkščių pažeidimų nevykdė, nuobaudų neturi. Tikrai, jeigu būtų žinojęs, kad sukėlė eismo įvykį, iš tos vietos nepasišalintų, tokio tikslo neturėjo, alkoholio nevartojo, automobilis apdraustas, techninė apžiūra atlikta.
Suinteresuotas asmuo J. M. parodė, kad automobilis Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jo motinai. 2015 m. lapkričio-gruodžio mėn. jis valdė šį automobilį. Automobilį paliko kieme Saulėtekio gt. 41, Vilniuje. Gruodžio mėn. pradžioje rado, kad apgadintos jo valdomo automobilio kairės pusės galinės durelės - matėsi įbrėžimas. Taip pat rado policijos pranešimą su kvietimu atvykti į policiją. Pats jis eismo įvykio nematė.
Liudytojas G. M. parodė, kad jis eismo įvykio dieną stovėjo prie namo Saulėtekio g.41, Vilniuje, laiptinės. Matė, kad automobilis Audi 80 apsisukdamas kieme apgadino stovinčio kito automobilio Audi A4 kairės pusės keleivio duris. Norėjo prieiti prie šio automobilio vairuotojo, tačiau nespėjo, kadangi automobilis greitai pasišalino, važiavo per bordiūrą. Skambino bendrajam pakabos centrui, informavo apie įvykį. Pripažįsta, kad jokių ženklų vairuotojui neparodė ir su juo nekalbėjo. Ar pastarasis matė jį, pasakyti negali, tuo metu lijo, buvo vakaras.
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta bei automobilis Audi A4 (duomenys neskelbtini) (b.l. 7).
Tyrimo eigoje apžiūrėti automobiliai: Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ant jo galinio bamperio matomų apgadinimų nerasta; Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - rasti nubrozdinimai, pažeistas viršutinis dažų dangos sluoksnis (b.l. 20-25).
Prie bylos pridėtas liudytojo G. M. telefoninio pranešimo BPC garso įrašas.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas
Byloje surinktų įrodymų visuma: paties P. J. paaiškinimu, suinteresuoto asmens J. M., liudytojo G. M. parodymais, policijos pareigūnės A. V. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonių techninės apžiūros aktu, kita rašytine bylos medžiaga, įrodyta, kad P. J., vairuodamas automobilį buvo neatidus, neįsitikino, kad tai daryti saugu, neįvertino atstumo tarp jo vairuojamo automobilio ir stovinčio automobilio Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į jį atsitrenkė ir apgadino, tokiais veiksmais pažeidė KET 9 punkto, numatančio vairuotojo pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, bei KET 126 punkto, numatančio vairuotojo pareigą palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, reikalavimus. Jo veika kvalifikuojama teismo pagal LR ATPK 127 str. 2 d.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tiesioginės tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.
KET 222 punktas numato eismo įvykio dalyvio pareigas įvykus eismo įvykiui, kuriuo padaryta tik turtinė žala, o nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. P. J. veiksmai atitinka objektyviuosius šio pažeidimo požymius. Bausdamas asmenį pagal LR ATPK 130 str. 1 d. kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Tačiau bylos įrodymais nenustatyta, kad vairuotojas subjektyviai suvokė buvęs eismo įvykio dalyviu:
- jis nurodo nepajutęs, kad kliudė kitą stovintį automobilį ir nesuvokęs, kad jo veiksmais buvo padaryta žala kitam asmeniui. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad po eismo įvykio jis būtų sustojęs ar pristabdęs, išlipęs iš automobilio apsižiūrėti, tuo parodydamas, kad pajuto kontaktą;
- liudytojas G. M. parodė, kad matė įvykį, tačiau su vairuotoju nekontaktavo, jokių ženklų sustoti jam neparodė, jo sustabdyti nespėjo, tik ėjo link jo. Neneigia, kad vairuotojas galėjo jo nematyti;
- po eismo įvykio vairuotojas nuvažiavo į šalia esantį kiemą ir pasistatė savo automobilį;
- automobilio Audi A4 apgadinimai itin nedideli, kaip tarnybiniame pranešime nurodo pareigūnė S. K.: „paviršutiniškai pažeistas tik viršutinis dažų dangos sluoksnis‚ ant automobilio Audi 80, kurį vairavo P. J., matomų apgadinimų nerasta (b.l.25);
- P. J. turi 38 metų vairavimo stažą, nuobaudų neturi, t.y. yra disciplinuotas ir KET reikalavimų griežtai besilaikantis vairuotojas (b.l.4).
Taigi, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad vairuotojas P. J. pajuto vairuojamo automobilio kontaktą su kitu automobiliu ir iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, siekdamas išvengti atsakomybės. Darytina išvada, kad iš eismo įvykio vietos ji išvažiavo nesuvokęs, kad tapo eismo įvykio dalyviu ir padarė kitam asmeniui žalos. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad P. J. veikoje nėra LR ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo įvykio ir sudėties ir byla šioje dalyje nutrauktina.
Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Skirdamas nuobaudą P. J. teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį – padarytas KET pažeidimas, dėl kurio kitas asmuo patyrė turtinę žalą, kuri nėra žymi, į pažeidėjo asmenybę, kuris galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Turi 38 metų vairavimo stažą, už šiurkščius KET pažeidimus atsakomybėn traukiamas niekada nebuvo.
Lengvina jo atsakomybę tai, kad gailisi dėl pažeidimo (ATPK 127 str. 2 d.).
Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Skirtina minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str., 313 str., teisėjas
nutarė:
P. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir nubausti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda.
Administracinio teisės pažeidimo bylą P. J. dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutraukti, nesant jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400. Įmokos kodas 1001. Mokant baudą mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti ROIK16054679978.
Nutarimas 20 dienų terminu nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.