- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-28
- Bylos Nr.
- I-2359-428/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00239-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- E. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Š. (E. Š.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 1 000 Eur neturtinę žalą iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė) (b. l. 2–10).
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad skundžiamuoju laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. sausio 17 d. buvo laikomas Ligoninėje nežmoniškomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Nurodė, jog atvykus į Ligoninę 2018 m. sausio 15 d. 15.35 val. negavo pietų, o išvykus etapu iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TIK) nebuvo valgęs pietų bei nebuvo išduotas sausas davinys. Pareigūnai pranešė, jog pietūs jam nepriklauso. Sekantis maitinimas buvo tik vakarienė 18 val. Taigi nuo 6 val. ryto iki 18 val. vakaro pareiškėjas nevalgė ir jam net nebuvo sudarytos galimybės atsigerti vandens. Kratos metu Ligoninėje buvo atimti asmeniniai rūbai ir vietoj jų išdavė per mažą pižamą. Pižama buvo suplyšusi, purvina, sklido nemalonus kvapas. Išduota striukė buvo per didelė. Pareiškėjas kreipėsi į pareigūnus, kad būtų pakeisti rūbai, tačiau jie atsisakė išduoti kitus rūbus. Vedant per lauką su tais rūbais kiti nuteistieji iš pareiškėjo juokėsi. 303 kameroje nebuvo pakabų, spintų rūbams susidėti, stalo. Tualete ir prausykloje nebuvo veidrodžio, lentynėlės, nebuvo skysto muilo dozatoriaus, muilo. Unitazai nebuvo valomi. Pareiškėjui nebuvo išduotos priemonės išsivalyti tualetui. Taip pat 303 kameros tualete nebuvo tinkamos ventiliacijos. Dušai buvo antisanitarinės būklės, grindys nevalytos, slidžios, nebuvo skysto muilo dozatorių bei muilo, pakabų rūbams kabinti, dušuose buvo mažai vietos, bėgo vėsus vanduo. Išduotas čiužinys, pagalvė, antklodė skleidė nemalonų kvapą, nebuvo dezinfekuoti. Patalynė buvo neskalbta. Kameroje nebuvo vidaus tvarkos taisyklių. Atvykus nebuvo išaiškintos pareiškėjo teisės ir pareigos, nebuvo dienotvarkės. Pareigūnai per visą laikotarpį pareiškėjo neišvedė pasivaikščioti gryname ore. Taip pat neleido skambinti šeimos nariams, pažįstamiems. Pareiškėjas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė nežmoniškas fizines bei vidines kančias, skausmus, išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimus, emocinę bei dvasinę depresiją. Dėl to patyrė neturtinę žalą. Posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog pateiktos teismui nuotraukos ne 303 kameros.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu (b. l. 37–44) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė pareiškėjo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu 2018 m. sausio 15 d. į Ligoninę atvyko gydytojo radiologo konsultacijai, kuri įvyko tą pačią dieną. Išrašius iš Ligoninės, jis 2018 m. sausio 17 d. planiniu konvojumi išsiųstas atgal į pataisos namus. Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos normos HN 47:2011), patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V- 737, 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Ši higienos norma nenustato reikalavimo kad palatose turi būti stalas. Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių), patvirtintų Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39, 19 punktas nurodo, kad į gydomąjį skyrių atvykusiam pacientui skiriama lova, daiktų spintelė, drabužių spinta (jos dalis, kabykla). Ligoninėje visos gydomosios palatos yra kamerų tipo patalpos, kurios įrengtos taip pat atsižvelgiant į Pataisos įstaigų eksploatavimo taisykles. Atsižvelgiant į tai, 303 kamerų tipo patalpoje, kurioje buvo gydomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo vieta įrengta atsižvelgiant į Pataisos įstaigų eksploatavimo taisyklių 16.5 punkto nuostatas. Visose Ligoninės kamerų tipo patalpų sanitarinių mazgų kabinose įrengti klozetai. Teisės aktai nenumato, kad sanitariniame mazge turi būti lentynėlė higienos priemonėms susidėti, veidrodis, sieninė pakaba. Kita vertus, Ligoninės gydomuosiuose skyriuose pacientų patogumui veidrodžiai, lentynėlės higienos priemonėms susidėti, pakabos yra įrengtos. 303 kamerų tipo patalpoje yra drabužių pakaba, spintelė asmeniniams daiktams laikyti, lova, o sanitariniame mazge įrengta lentynėlė asmens higienos priemonėms, sieninis veidrodis. Kamerų tipo patalpoje, kurioje gydėsi pareiškėjas yra mechaninis patalpų vėdinimas, kuris automatiškai įsijungia ir išsijungia pagal nustatytą periodiškumą. Taip pat kameroje yra langas, todėl yra galimybė vėdintis pravėrus langą. Ligoninėje pacientai turi galimybę persirengti ir drabužius pasikabinti šalia dušo kabinų esančiame uždarame prieangyje, kuriame yra pakabos. Duše yra taburetė, kilimėlis, veidrodis, lentynėlė. Prausiklių dozatoriai įrengiami pagal poreikį, nėra privalomi pataisos įstaigoms. Ligoninės dušų patalpos tvarkomos vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės „Aplinkos paviršių valymo ir dezinfekcija“ procedūra (toliau - Procedūra), patvirtintos Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-71 ir prie jos patvirtintu Dezinfekcijos planu. Ligoninėje yra įrengta karšto vandens sistema ir karštas vanduo yra tiekiamas centralizuotai ir atitinka Lietuvos higienos normos reikalavimus. Ginčui aktualiu laiku pareiškėjas ar kiti asmenys į Ligoninės administraciją dėl inventoriaus 303 kamerų tipo patalpoje ir dušo patalpose nesikreipė, todėl Ligoninė pareiškėjo skunde minimų teiginių retrospektyviai patikrinti neturi objektyvių galimybių. Visuomenės sveikatos centras ginčui aktualiu laiku Ligoninėje 303 kamerų tipo patalpoje ir dušo patalpose patikrinimų neatliko. Ligoninėje Ūkio skyriaus darbuotojai reguliariai ir pagal nuteistųjų (suimtųjų) skundus ar personalo pastebėtus patalpų trūkumus, atlieka patalpų techninę apžiūrą, kurios metu rastus trūkumus užfiksuoja Kamerų techninių apžiūrų apskaitos žurnale ir esant trūkumams juos per minimalius terminus pašalina. Ligoninės Kamerų techninių apžiūrų apskaitos žurnale, dėl 303 kamerų tipo patalpos ir dušinėse inventoriaus trūkumų neužfiksuota. Ligoninės drabužiai - pižamos yra kokybiškos (pasiūta iš marginto flanelės audinio, medžiagos tankis ne mažiau 160 g/m2, audinys gerai praleidžia orą, drėgmę, patvarus, nudažytas atspariais dažais, atsparus virimui itin aukštoje temperatūroje). Pižamos yra standartinių dydžių (56-tas dydis didžiausias). Ligoninėje pižamų turima pakankamai, todėl tais atvejais, kuomet pacientai kreipiasi dėl galimybės pakeisti pižamą į kitą dydį, ji pakeičiama. Suplyšusios pižamos nuteistiesiems (suimtiesiems) neišduodamos. Duomenų apie tai, kad pareiškėjui buvo išduota suplyšusi pižama nėra. Ligoninėje laikomasi teisės aktuose nustatytų užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės reikalavimų, todėl pareiškėjui atvykus į Ligoninę pagal nustatytą tvarką buvo išduotas švarus Ligoninės patalynės komplektas, drabužiai ir avalynė. Ligoninėje vieną kartą per savaitę yra surenkamas iš Ligoninės pacientų nešvarus minkštasis inventorius ir išduodamas švarus. Nešvarus skalbiniai yra perduodami UAB „Kauno skalbykla“, su kuria Ligoninė yra sudariusi skalbimo paslaugų sutartį Nr. CP089747. Ligoninė reguliariai vykdo minkštojo inventoriaus ir drabužių pirkimus, todėl įstaigoje šio inventoriaus yra pakankamai. Susidėvėjęs minkštasis, drabužiai nurašomi, kaip netinkami naudoti. Ligoninėje yra įrengta dezinfekavimo kamera, kurioje yra dezinfekuojamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės). Pareiškėjas nesikreipė į Ligoninės administraciją dėl per mažos pižamos, todėl jo pretenzijos yra nepagrįstos ir neatitinkančios tikrovės. Atvykus į Ligoninę priėmimo-skubios pagalbos skyriuje suimtiesiems (nuteistiesiems) daroma asmens krata ir daiktų patikrinimas, kurios metu suimtajam (nuteistajam) išduodama Atmintinė ir yra supažindinamas su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis taip pat surašomas Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas. Taip pat nuteistųjų dienotvarkė bei bendro pobūdžio informacija apie bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas patalpinami kiekvieno korpuso koridoriuose esančiuose informaciniuose stenduose ir prie taksafono bei laisvai prieinami kiekvienam nuteistajam, kuris vedamas pasivaikščioti ar prie taksafono. Pareiškėjas Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokole pasirašytinai yra supažindintas su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis ir įteikta Atmintinė, tai patvirtina Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas, kuriame yra pareiškėjo parašas. Ligoninėje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas kreipėsi dėl valymo inventoriaus, tačiau pastarasis jam nebuvo išduotas. Pareiškėjas su skundais ar prašymai dėl valymo inventoriaus nesikreipė į įstaigos administraciją. Norime pabrėžti, kad Ligoninė yra suinteresuota, kad kamerų tipo patalpose pacientai palaikytų švarą ir tvarką, todėl pareiškėjo teiginiai dėl neišduoto valymo inventoriaus nėra pagrįsti ir neatitinka tikrovės. Pareiškėjui maisto davinį turėjo organizuoti Lukiškių TIK. Pareiškėjas į Ligoninę konvojumi atvyko ir buvo patalpintas į kamerų tipo patalpą 16.00 val. Gydomajame skyriuje pagal dienotvarkę vakarienė pateikiama 17 val. 30 min., atsižvelgiant į tai pareiškėjas Ligoninėje buvo pamaitintas 17 val. 30 min. Dienotvarkėje numatyta, kad nuteistieji į pasivaikščiojimo kiemelius vedami kameromis kiekvieną darbo dieną nuo 9.30 val. iki 12.30 val. ir nuo 13.15 iki 17.30 val. Dienotvarkės pastabose 3 punkte numatyta, kad pacientų atsisakymai pasivaikščioti fiksuojami žurnaluose. Pažymime, kad 2018 m. sausio l5 d. pareiškėjas atsisakė pasivaikščioti, o 2018 m. sausio l6 d. Ligoninės duomenimis buvo išvestas pasivaikščioti. Pareiškėjas į Ligoninės Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistus ir administraciją su prašymais, skundais nesikreipė dėl telefoninio pokalbio, todėl Ligoninės nuomone pareiškėjo nurodyti argumentai, jog jam neleido paskambinti telefonu, yra tipiniai ir abstraktūs, todėl Ligoninei yra pernelyg neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius ir nedetalius pareiškėjo teiginius.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė) pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. sausio 17 d.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Laisvės atėmimo vietų ligoninė arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. sausio 17 d. buvo atvykęs dėl gydytojo konsultacijos ir buvo laikomas 303 kameroje.
Pareiškėjas skunde teigia, jog atvykus į Ligoninę 2017 m. gegužės 12 d. apie 15.35 val. negavo pietų. Vakarienę pareiškėjas gavo tik 18 val. Taip pat nurodė, jog Lukiškių TIK išvykus į Ligoninę jokio sauso maisto davinio kelionei neišdavė. Taip pat nebuvo sudaryta galimybė atsigerti vandens.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr.4/07-117 (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), 31 punkte numatyta, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val.
Kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybos iš vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių. Išvykus konvojui, nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių (Maitinimo organizavimo taisyklių 32-33 p.). Maitinimo organizavimo taisyklių 34 punktas nurodo, jog kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TIK iš Vilniaus pataisos namų tranzitu atvyko apie 9.00 val., iš Lukiškių TIK apie 12 val. išvyko į Ligoninę (b. l. 29–32). Pareiškėjas į Ligoninę atvyko 16 val. (b. l. 53).
Nustatyta, kad pietūs Ligoninėje gydomuosiuose skyriuose yra nuo 12.30 val. iki 13.15 val., vakarienė nuo 17.30 val. iki 18.00 val. (b. l. 73). Vakarienę pareiškėjas valgė nuo 17.30 val. iki 18.00 val. (b. l. 53–54).
Akivaizdu, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas pusryčiavo 6.00 val., negavo pietų Lukiškių TIK ir Ligoninėje šių įstaigų dienotvarkėse nustatytu laiku, o vakarieniavo Ligoninėje nuo 17.30 val. iki 18.00 val.
Tačiau byloje esantys dokumentai patvirtina ir tai, kad 2018 m. sausio 15 d. iš Lukiškių TIK išvykstantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems buvo išduotas maisto davinys, kurį sudarė: kietai virti kiaušiniai – 2 vnt., fermentinis sūris – 30 gr., margarinas -30 gr., juoda duona 300 gr. mineralinis vanduo 0,5 l. (b. l. 33). Šie įrodymai nepaneigti jokiais kitais objektyviais duomenimis, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti byloje.
Akivaizdu, kad 2018 m. sausio 15 d. konvojaus iš Vilniaus pataisos namų per Lukiškių TIK į LAVL metu pareiškėjas pusryčiavo 6.00 val., sausas davinys jam buvo išduotas apie 11.00 val. Lukiškių TIK, vakarieniavo Ligoninėje 17.30 val. – 18 .00 val., todėl, teismo nuomone, jam buvo užtikrintas tinkamas maitinimas, atitinkantis Maitinimo taisyklių nuostatas.
Pareiškėjo argumentai dėl nesuteikto geriamo vandens atmestini, nes pagal bylos duomenis pareiškėjui išvykstant iš Lukiškių TIK buvo išduota 0,5 l. mineralinio vandens ( b. l. 33).
Pareiškėjas teigia, kad atvykus į Ligoninę, jam buvo išduota per maža, suplyšusi, purvina pižama, per didelė striukė, jam išduotas minkštasis inventorius skleidė pelėsio, drėgmės kvapą, nebuvo dezinfekuotas. Patalynė buvo pageltusi, atrodė, kaip neskalbta. Prašė darbuotoją duoti kitus drabužius bei pakeisti patalynę į švarią, tačiau jo prašymai nebuvo tenkinti.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 41–43 punktuose nustatyta, jog čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 47-1:2012), 108 ir 109 punktuose nurodyta, kad lovų, čiužinių, pagalvių, antklodžių užvalkalai bei pacientams išduoti ligoninės drabužiai yra skalbiami ne rečiau kaip vieną kartą per 7 dienas.
Ligoninė atsiliepime į skundą nurodė, kad įstaigoje įrengta dezinfekavimo kamera, kurioje dezinfekuojamas minkštasis inventorius (pagalvės, antklodės). Čiužiniai apvilkti iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio. Pažymėjo, kad Ligoninė reguliariai vykdo minkštojo inventoriaus ir drabužių pirkimus, todėl jų yra pakankamai. Susidėvėjęs minkštasis inventorius ir drabužiai nurašomi, kaip netinkami naudoti. Minkštasis inventorius keičiamas kartą per savaitę. Nešvarūs skalbiniai skalbiami su UAB „Kauno skalbykla“ sudarytos sutarties pagrindu. Ligoninės drabužiai pižamos yra kokybiškos (pasiūtos iš marginto flanelės audinio, medžiagos tankis ne mažiau 160 g/m2, audinys gerai praleidžia orą, drėgmę, patvarus, nudažytas atspariais dažais, atsparus virimui itin aukštoje temperatūroje). Pižamos yra standartinių dydžių – nuo 50 iki 56 dydžio, striukės – nuo 46 iki 62 dydžio. Šias aplinkybes atsakovės atstovė grindė į bylą pateiktais įrodymais (b. l. 45–51, 77–99).
Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo atsisakymą priimti jam išduotus rūbus, patalynę ir minkštąjį inventorių, reikštas pretenzijas dėl netinkamo dydžio drabužių, jų, patalynės ir minkštojo inventoriaus kokybės. Pareiškėjas neteikė prašymų ar skundų dėl netinkamos drabužių ir jam išduotos patalynės bei minkšto inventoriaus būklės, netinkamų drabužių dydžių Ligoninės administracijai (b. l. 70), šios aplinkybės neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonėmis (kartu su juo kalėjusių asmenų rašytiniais parodymais, neprašė jų kviesti į bylą liudytojais ir pan.).
Įvertinus aukščiau išdėstytą, jokiais įrodymais nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl jam išduotų netinkamo dydžio drabužių bei išduotos patalynės ir minkštojo inventoriaus blogos būklės vertintini kaip deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmestini.
Pareiškėjas tvirtino, kad 303 kameroje nebuvo pakabų, spintos rūbams susidėti, stalo. Kameros sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio, lentynos higienos reikmenims laikyti, skysto muilo dozatorių, taip pat reiškė pretenzijas dėl per mažo dušinės ploto, skysto muilo dozatorių, pakabų rūbams kabinti nebuvimo dušinėje.
Ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Atsižvelgiant į tai, Ligoninė pirmiausia turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinti jos pacientams paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus. Todėl nagrinėjant pareiškėjo skundo reikalavimus taikytini gydymo įstaigų aprūpinimo baldais reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 ,,Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 (toliau – ir Higienos norma HN 47:2011).
Pagal Higienos normos HN 47:2011 21 punktą palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti.
Reikalavimai sanitarinio mazgo ir dušo patalpoms įtvirtinti Higienos normos HN 47:2011 32 ir 34 punktuose, pagal kuriuos įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, tualetas pacientams turi būti įrengiamas prie palatų, 1 tualetas turi būti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiami atskiri tualetai vyrams ir moterims, numatant ne mažiau kaip 1 unitazą ir 1 pisuarą 15 lovų (vyrų tualetuose) ir ne mažiau kaip 1 unitazą 10 lovų (moterų tualetuose). Įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, dušas ar vonia pacientams turi būti įrengiami prie palatų, 1 dušas ar vonia turi būti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiama bendra prausimosi patalpa, numatant ne mažiau kaip 1 dušą ar vonią 12 lovų. Kiekvienas dušas ar vonia turi būti įrengti atskiroje patalpoje ar uždaroje kabinoje. Jeigu vonia ar dušas ir tualetas įrengiami šalia vienvietės palatos, tuomet jie gali būti įrengti kartu (vienoje patalpoje).
Reikalavimas dušinėse įrengti kūno prausiklio dozatorių, kuris pildomas pagal poreikį įtvirtintas ir ginčui aktualiu metu galiojusio Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir Aprūpinimo aprašas), 10 punkte.
Taigi akivaizdu, kad pagal aukščiau nurodytų teisės normų nuostatas palatose kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti, sanitariniame mazge praustuvė ir klozetas, dušinėse turi būti įrengti kūno prausiklio dozatorius.
Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad 303 kamerų tipo patalpoje yra dvi spintelės asmeniniams daiktams laikyti, viršutinių drabužių pakaba (b. l. 62-63, 66). Kadangi Higienos normos HN 47:2011 21 punktas nenumato palatoje stalo, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39 patvirtintų Vidaus tvarkos taisyklių 30.3 punkte numatytas pacientui draudimas laikyti maisto produktus ir gėrimus ne priskirtoje spintelėje (pvz., ant spintelės, palangės ir kitose vietose). Minėtos taisyklės nedraudžia pareiškėjui valgyti tose vietose (ant spintelės, palangės ir kitose vietose), todėl pareiškėjas turi galimybę tinkamai pavalgyti.
Iš atsakovės atstovės pateiktų nuotraukų matyti, kad 303 kameros sanitariniame mazge yra lentynėlė higienos reikmenims laikyti, kabliukas rankšluosčiams kabinti bei veidrodis, dušinėje yra veidrodis bei lentynėlė higienos reikmenims laikyti, sieninė pakaba drabužiams, tačiau nėra kūno prausiklio dozatoriaus (b. l. 57-58, 60-61, 64-65, 67). Šios nuotraukos paneigia pareiškėjo argumentus dėl netinkamo 303 kamerų tipo patalpos sanitarinio mazgo įrengimo bei veidrodžio, lentynėlės higienos reikmenims ir sieninės pakabos drabužiams dušinėje nebuvimo, tačiau patvirtina pareiškėjo pretenzijas dėl kūno prausiklio dozatoriaus dušinėje nebuvimo.
Aukščiau nurodytuose teisės aktuose reikalavimų dušinės plotui nėra nustatyta, todėl pareiškėjo argumentai dėl per mažos dušinės atmestini.
Pareiškėjas teigė, jog pateiktos atsakovo nuotraukos ne 303 kameros, tačiau tai nepagrindė leistinomis priemonėmis, todėl pareiškėjo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmestini.
Pareiškėjas padarytą neturtinę žalą pareiškėjas siejo su nešvariu tualetu, neišduodamomis valymo priemonėmis bei avarinės būklės, apdergta, nešvaria dušine. Tvirtino, kad sanitariniame mazge neveikė ventiliacija, dušinėje bėgo vėsus vanduo.
Pagal Higienos normos HN 47:2011 38 punktą santechniniai įrenginiai (praustuvės, vonios, unitazai ir kt.) turi būti techniškai tvarkingi, švarūs, be matomų defektų (įtrūkimų, skilimų).
Higienos normos HN 134:2015 37 punkte nurodyta, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).
Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39, 29.10 punktas reglamentuoja pacientų pareigą tvarkyti ir valyti gyvenamąją patalpą, išskyrus atvejus, kai to negalima daryti dėl gydytojo paskirto gulimo režimo ar kitų medicininių indikacijų. Ligoninės direktoriaus 2017 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-71 patvirtintoje Ligoninės aplinkos paviršių valymo ir dezinfekcijos (P6-2017) procedūros 4.2.4 punkte nustatyta, kad nuolatinį patalpų – kamerų valymą ligoninės skyriuose atlieka nuteistieji pacientai, kuriems netaikomas nepertraukiamas lovos rėžimas ir pagal fizinę būklę gali atlikti valymo darbus. Pagrindinis patalpų–kamerų valymas ir dezinfekcija atliekama pacientui išvykus (4.3.1 p.). Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-30 patvirtintos Dienotvarkės 6 punkte nurodyta, kad gyvenamąsias patalpas nuteitieji (suimtieji) pacientai tvarko patys pagal grafiką (išskyrus pacientus, kuriem nustatytas gulimas režimas). Bendro naudojimo patalpas tvarko Ūkio aptarnavimo būrio nuteistieji. Gyvenamųjų patalpų tvarkymui nuteistiesiems (suimtiesiems) pacientams išduodamas įstaigos valymo inventorius (grąžinamas po tvarkymo) (b. l. 73).
Iš į bylą pateiktų dušinės ir 303 kamerų tipo patalpos sanitarinio mazgo nuotraukų matyti, kad šios patalpos ir jose esantys sanitariniai įrenginiai yra švarūs ir tvarkingi.
Pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė, kada dušinė ir ginčo gyvenamosios vietos sanitarinis mazgas buvo nešvarūs, kada ir į kokį konkretų pareigūną kreipėsi dėl šių pažeidimų, dėl valymo priemonių išdavimo, šių aplinkybių neįrodinėjo jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl atsižvelgiant į Ligoninės pateiktus duomenis apie gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų tvarkymą, nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad Ligoninėje yra nesilaikoma gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų valymo tvarkos, pareiškėjo abstrakčių, deklaratyvių aplinkybių pagrindu šiame kontekste negali būti nustatyta atsakovės atstovo atsakomybė.
Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punkto nuostatas, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, Taisyklės) 16.10 punkte nurodyta, kad kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl netinkamos ventiliacijos kameroje (gyvenamojoje dalyje), savo teisių pažeidimą pareiškėjas siejo su neveikiančia ventiliacija kameros sanitariniame mazge.
Atsakovės atstovė nurodė, kad 303 kamerų tipo patalpoje įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema, kuri automatiškai įsijungia ir išsijungia pagal nustatytą periodiškumą. Taip pat yra galimybė vėdinti kamerą pravėrus langą.
Reikalavimai sanitarinio mazgo įrengimui kamerų tipo patalpose reglamentuoti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5. punkte, pagal kurį įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Taigi šioje teisės normoje reikalavimo kameros sanitariniame mazge įrengti atskirą ventiliacijos sistemą nėra įtvirtinta, kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl netinkamos ventiliacijos kamerų tipo patalpoje (gyvenamojoje dalyje), Ligoninės pateiktais duomenimis ventiliacija kameros sanitariniame mazge buvo įrengta, oras iš šios patalpos buvo šalinamas natūraliai arba įjungus vėdinimo sistemos siurblius, todėl pareiškėjo argumentai dėl ventiliacijos neveikimo sanitariniame mazge atmestini, kaip nepagrįsti.
Ligoninė nurodė, kad karštas vanduo Ligoninei tiekiamas centralizuotai. Ginčui aktualiu laiku duše vandens tiekimas buvo užtikrintas, techninių gedimų nebuvo nustatyta, negauta jokių nusiskundimų (b. l. 71). Atsižvelgiant į tai, kad karštas vanduo Ligoninėje tiekiamas centralizuotai, byloje nesant jokių duomenų, galinčių patvirtinti pareiškėjo deklaratyvų teiginį dėl vėsaus vandens dušinėje, jo pretenzijos dėl vandens temperatūros laikomos nepagrįstomis.
Pareiškėjas tvirtino, kad nebuvo supažindintas su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis, teisėmis ir pareigomis, Ligoninės dienotvarke.
Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjui, atvykus į Ligoninę buvo įteikta atmintinė, kurioje atspausdintos Ligoninės vidaus tvarkos taisyklės, pacientų teisės ir pareigos bei kita pacientams naudinga informacija. Ligoninės gydomuosiuose skyriuose įrengti informaciniai stendai, kuriuose talpinama nuteistiesiems aktuali informacija. Ligoninė į bylą pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (b. l. 68-69, 106-110), todėl šiais įrodymais paneigti pareiškėjo nurodyti teiginiai dėl jo nesupažindinimo su pacientų teisėmis ir pareigomis, Vidaus tvarkos taisyklėmis ir t.t.
Pareiškėjas savo teisių pažeidimą siejo su galimybės pasivaikščioti gryname ore, paskambinti artimiesiems nesuteikimu.
Nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore reglamentuota BVK 103 straipsnyje, pagal kurio 1 ir 2 dalis nuteistieji šio Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio Kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis.
Dienotvarkėje (b. l. 73) nustatyta, kad pacientai į pasivaikščiojimo kiemelius vedami kameromis kiekvieną darbo dieną nuo 9.30 val. iki 12.30 val. ir nuo 13.15 val. iki 17.30 val. Dienotvarkės 1 punkte nurodyta, kad pareigūnai pacientus į pasivaikščiojimus veda atsižvelgdami į esamą darbi krūvį ir kitas objektyvias aplinkybes (pvz., pacientų sveikatos būklę). Pacientų atsisakymai pasivaikščioti ir praustis duše fiksuojami žurnaluose (Dienotvarkės 3 p.).
Į bylą pateikti Ligoninės apsaugos ir priežiūros skyriaus tarnybiniai pranešimai apie budėjimą nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. sausio 17 d. (b. l. 53-55). Tarnybiniame pranešime PS-797 (b. l. 53) nurodyta, kad 2018 m. sausio 15 d. pasivaikščioti atsisakė visi nuteistieji (tame tarpe ir pareiškėjas), 2018 m. sausio 16 d. duomenų apie tai, kad pareiškėjas atsisakė eiti pasivaikščioti nėra, o 2018 m. sausio 17 d. 7.15 val. ryte pareiškėjas išvyko iš gydomojo skyriaus (b. l. 54). Iš byloje esančių tarnybinių pranešimų matyti, kad 2018 m. sausio 15 d. visi pacientai (tarp jų ir pareiškėjas) atsisakė išeiti pasivaikščioti, tačiau 2018 m. sausio 16 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 54) duomenų, kad pareiškėjas nebuvo išvestas pasivaikščioti gryname ore dėl to, kad atsisakė pasivaikščioti nėra, todėl lieka nepaneigtas pareiškėjo tvirtinimas, kad 2018 m. sausio 16 d. jis nebuvo išvestas pasivaikščioti gryname ore.
Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja BVK 102 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Skambinimo dažnumą nustato šio Kodekso 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių.
Nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninių pokalbių išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis (BVK 102 str. 2 d.). Skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, kurių 124 punkte nurodyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. ..<>. Nuteistųjų, kuriems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse (4 priedas) arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.
Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas dėl galimybės paskambinti artimiesiems į Ligoninės pareigūnus nesikreipė (b. l. 70). Taip pat nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl negalėjimo paskambinti artimiesiems yra hipotetinio pobūdžio, nes jis nenurodė konkrečių jo teisių pažeidimo atvejų, t. y. kada ir kam norėjo paskambinti, kada ir į kokį pareigūną jis kreipėsi dėl galimybės paskambinti, kada ir koks pareigūnas jam tokios galimybės nesuteikė, todėl bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįstų samprotavimų pagrindu teismas negali nustatyti neteisėtų Ligoninės pareigūnų veiksmų, galimai ribojant pareiškėjo telefoninius pokalbius.
Įvertinus aukščiau nustatytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, nustatyta, kad pareiškėjui 2018 m. sausio 15 – 17 d. gydantis Ligoninėje dušinėje nebuvo kūno prausiklio dozatoriaus, taip pat byloje nepaneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jam 2018 m. sausio 16 d. nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore.
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.
Įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nenustatęs, kad byloje nustatyti pažeidimai būtų turėję įtakos pareiškėjo sveikatai, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas Ligoninės pareigūnams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, atsižvelgdamas Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad pareiškėjo teisė į teisės aktų nustatytas tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. Š. (E. Š.) skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo E. Š. (E. Š.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygas.
Reikalavimą dėl žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.