Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Arvydo Žibo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. S. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. H2-22680-285/2009 pagal K. S. pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš R. A. įkeisto turto.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2009 m. gegužės 19 d. mirė įkeisto turto savininkas R. A.

Kauno miesto 25-ojo notarų biuro notarė J. K. informavo, kad po R. A. mirties jo įpėdiniai nesikreipė ir paveldėjimo byla neužvesta.

Neįvertinta, kad šalių susitarimu įkeičiamo daikto – buto/kambario, esančio (duomenys neskelbtini) – vertė yra 12000 Lt ir šiuo metu skolininko R. A. skola jau viršija įkeisto turto vertę. Mokesčiai už teikiamas paslaugas (šildymas, eksploatacinės išlaidos ir pan.) nėra mokami ir tai sukelia naujus įsiskolinimus už butą/kambarį bei mažina jo vertę.

Areštuojant įkeistą turtą, neįvertinta 2009 m. balandžio 15 d. paskolos sutarties sąlyga, jog skolininkas privalo mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo sutarties baigimosi termino, t.y. 2009 m. rugpjūčio 15 d. Šiuo metu skolą sudaro 3000 EUR, 1065 EUR delspinigių, 132 Lt žyminis mokestis ir 90 Lt mokestis antstoliui už dokumentų įteikimą. Ši suma viršija įkeisto daikto vertę.

Neteisingai nurodyta, kad neaiškus turto paveldėtojas. Neįvertintas notaro patvirtintas faktas, kad įpėdinių, paveldinčių pagal įstatymą, nėra (praėjus įstatymo numatytam trijų mėnesių terminui bei dar dviems mėnesiams nei vienos įstatymo numatytos eilės įpėdinis nepareiškė savo reikalavimų, atsisakymo ar kitokiu būdu neįgyvendino savo teisės). R. A. palikimą perima valstybė, kuri kartu įstatymo numatytose ribose perima ir atsakomybę už palikėjo skolas (CK 5.52, 5.62 straipsniai).

Ignoruojami ir pažeidžiami pareiškėjos kaip kreditorės teisės ir teisėti interesai, nevykdomi jos teisėti lūkesčiai.

Prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad, 2009 m. gegužės 19 d. mirė įkeisto turto ( (buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) savininkas R. A., savo įsipareigojimus grąžinti skolą kreditorei K. S. 2009 m. balandžio 17 d. užtikrinęs hipotekos lakštu. Vadovaujantis bendrosiomis CK penktosios knygos šeštojo skirsnio nuostatomis, už palikėjo skolas atsako palikimą priėmęs įpėdinis, todėl byloje turėtų būti sprendžiamas skolininko procesinių teisių perėmimo klausimas.

Pagrindinis atskirajame skunde keliamas klausimas – galimybė pakeisti iš bylos pasitraukusią šalį ( nagrinėjamu atveju tai įvyko dėl skolininko - fizinio asmens – mirties) kita, nesustabdant bylos nagrinėjimo. Jo autorė mano, kad valstybei esant aiškiu skolininko turto paveldėtoju, teismas nepagrįstai pritaikė CPK 163 straipsnio pirmojo punkto nuostatą, neteisėtai sustabdydamas priverstinį skolos išieškojimą.

Su šiais argumentais nesutiktina.

Procesinį teisių perėmimą reglamentuojantis CPK 48 straipsnis nustato, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas (1 dalis). Taigi, šalies pakeitimui vien jos pasitraukimo iš ginčijamo teisinio santykio neužtenka. Šį procesinį veiksmą įstatymų leidėjas susiejo ir su antrąja būtina sąlyga – šalies teisių perėmimo fakto buvimu.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad, 2009 m. gegužės 19 d. mirus įkeisto turto ( (buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) savininkui R. A., per tris mėnesius niekas nesikreipė į turto buvimo vietos Kauno miesto 25-ąjį notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą. Palikimo perėjimo valstybei pagrindus nustato CK 5.62 straipsnis, tačiau jame išvardinti palikimo perėjimo valstybei atvejai nėra tapatūs konkretaus asmens palikimo priėmimo faktui. Kad įgytų palikimą, įpėdinis, kuriuo nagrinėjamu atveju gali būti ir valstybė, turi jį priimti ( CK 5.5 str. 1 d. 1 p., 5.50 str. 1 d.). Pagal LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis“ taisyklių pirmuoju punktu apibrėžtą valstybės paveldėto turto sąvoką valstybės paveldėtas turtas – tai Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nustatytais pagrindais paveldėjimo teise valstybei perėjęs mirusio asmens turtas. Paveldimo turto perėjimo kito asmens nuosavybėn pagrindus nustato CK 5.51-5.53 straipsniai ( įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus; įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu).

Valstybės paveldėto turto apskaitymą reglamentuojantis 43-čiasis aukščiau nurodytųjų taisyklių punktas nustato, kad atvejais, kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti atitinkamą mokesčių inspekciją (pagal turto buvimo vietą) apie numatomą palikimo perėjimą valstybei. Mokesčių inspekcijos pareigūnas, gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, turi nuvykti į turto buvimo vietą, jį patikrinti ir surašyti turto apskaitos ir perdavimo aktą. Jeigu į palikimą įeina turtas, kuris yra įkeistas ar įregistruotas Hipotekos registre, mokesčių inspekcijos pareigūnas, gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, turi surašyti turto apskaitos ir perdavimo aktą, įregistruoti turtą valstybės vardu ir per 10 darbo dienų nuo įregistravimo visus dokumentus perduoti hipotekos teisėjui pagal turto buvimo vietą ( 48,49 punktai).

Nurodoma valstybės paveldėto turto apskaitymo tvarka taipogi patvirtina, kad paveldėjimą konstatuojanti aplinkybė yra ne įstatymo nustatyta galimybė paveldėti turtą, o šios galimybės realizavimas.

Tuo vadovaujantis teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, sustabdęs bylos nagrinėjimą iki paaiškės skolininko turto paveldėtojas, nurodytąsias materialinės teisės normas bei CPK 48 straipsnio, 163 straipsnio pirmojo punkto nuostatas pritaikė tinkamai. Esant įstatymo nustatytam pagrindui bylą sustabdyti, teismo išvadų negali įtakoti atskirajame skunde nurodomos neįvertintos buto vertės ir skolos dydžio pokyčių bei kreditorės lūkesčių aplinkybės. Dėl papildomų atskirojo skundo pagrindų (b.l. 34) teisėjų kolegija nepasisako, nes jie pateikti, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui ( CPK 323 str.).

Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti, hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.