- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-09
- Bylos Nr.
- 1S-17-526/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46527-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eugenijus Antanauskas
- Nuteistasis
- R. K.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo nutarimą Nr. RV-22-11261 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. K.“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. K. nuteistas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį, paskiriant 60 parų arešto. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį (3 epizodai), 165 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2 epizodai), 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą, 5 dalies 2 punktą, 6 dalį – paskirta galutinė 8 metų laisvės atėmimo bausmė. 2020 m. birželio 4 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinus Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmu 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 8 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2017 m. rugsėjo 12 d., pabaiga – 2025 m. rugsėjo 11 d. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną (2023 m. lapkričio 27 d.) – 1 metai 9 mėnesiai ir 18 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. RV-22-11261 nutarė taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos motyvuodama tuo, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką ir išlieka vidutinė, tačiau nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis už įstaigos teritorijos ribų, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyko į trumpalaikę išvyką į namus, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Komisijos nuomone, nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Ir tai sudaro pagrindą lygtinio paleidimo taikymui.
4. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. RV-22-11261. Teismas nutartyje padarė išvadą, jog nuteistasis R. K. nors ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. RV-22-11261, kuriuo buvo nutarta taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Skunde teigiama, kad skundžiama 2023 m. gruodžio 28 d. pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta jokiais argumentais, remiamasi tik teismo samprotavimais, todėl nutartis turi būti panaikinta, kadangi komisijos nutarimas teisėtas ir turėtų būti tenkinamas - taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistojo R. K. atžvilgiu pagal BVK 82 str. l d. 2 p. Pirmosios instancijos skundžiama teismo nutartis grindžiama formaliais ir šabloninio pobūdžio argumentais. Teismas jam pateiktą informaciją įvertino selektyviai ir nutartyje apskritai nevertino aplinkybių, kurios nuteistąjį bei jo elgesį leidžia vertinti teigiamai visą bausmės atlikimo laikotarpį. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pateikiamų motyvų, nutartis grindžiama ne teisiniu nagrinėjamos situacijos vertinimu, o tik deklaratyviais teiginiais ir teismo samprotavimais. Nutartyje net nenurodoma, kodėl Nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, dėl ko jis negali būti patvirtintas. Nutartyje nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo teigiama elgesio dinamika bausmės atlikimo metu. Skundžiama teismo nutartis yra nepakankamai pagrįsta, dėl ko negali būti patvirtintas ir taikomas lygtinis paleidimas nuteistojo R. K. atžvilgiu.
5.2. Skunde tvirtinama, jog skundžiamoje nutartyje net nenurodoma, kodėl nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, dėl ko jis negali būti patvirtintas. Komisija priimdama nutarimą nesurado nei vienos priežasties, nei vieno argumento netaikyti lygtinio paleidimo R. K.. Pažymi, kad komisija jau 8 kartą nutaria R. K. taikyti lygtinį paleidimą. Apelianto tvirtinimu, skundžiamos nutarties motyvas, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals, iš esmės prieštarauja Komisijos nutarimui. Komisija spręsdama lygtinio paleidimo klausimą, padarė išvadą, kad nuteistasis atitinka ne tik formaliuosius ir materialiuosius kriterijus. Nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis už įtaigos teritorijos ribų, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta į trumpalaikes išvykas į namus, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Skatintas dešimt kartų. Komisija padarė išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, nuteistasis bausmę atlieka už įstaigos teritorijos ribų, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei. Komisijos nuomone, nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
5.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nutartyje taip pat atkreipė dėmesį į nuteistojo nusikalstamo elgesio išliekamus kriminogeninius veiksnius, kuriuos teismas nustatė vertinant R. K. praeitį, kas leidžia konstatuoti nepakankamą elgesio korekciją. Taigi, teismo nuomone, akivaizdu, jog nuteistasis iki šiol nepakeitė savo nuostatų pakartotinio nusikalstamo elgesio atžvilgiu, ir nuteistojo pastangų nepakanka lygtiniam paleidimui. Pažymi, kad R. K. laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikinėti dėl sudėtingai susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių šie dinaminiai veiksniai koregavosi laisvės atėmimo vietų įstaigoje teigiama linkme, nepaisant to, kad esant statiniams kriminogeniniams veiksniams, šiam nuteistajam nėra galimybės pasiekti žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, tačiau atkreiptinas dėmesys į žemėjančius nusikalstamo elgesio rizikos balus. Ne kas kitas, o kaip tik bausmės vykdymą prižiūrinti institucija galinti tinkamai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir šiai dienai nuteistasis yra pilnai pasiruošęs savo tikslų siekti neizoliuotas nuo visuomenės.
5.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismo vertinimu, neabejotinai teigiamai charakterizuojamas nuteistasis ir skirti paskatinimai nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti apie nuoseklią nuteistojo pažangą ir jo pavyzdingą elgesį bausmės atlikimo metu, kadangi R. K. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis. Nurodoma, jog skundžiamoje nutartyje teismas pripažino, jog nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Komisijos rekomendacijas, tačiau pažymėjo, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Apelianto manymu, tokie teismo teiginiai iš esmės parodo angažuotumą nuteistojo atžvilgiu ir prieštarauja pagrindiniams Bausmių vykdymo teisės principams. Pabrėžia, kad lygtinio paleidimo sąlygos yra įtvirtintos įstatymu. jame yra įtvirtinti pagrindai, kuriais remiantis Komisija jau 8 kartą priėmė sprendimą lygtinai paleisti nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisija priėmusi Nutarimą 8 kartą įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką išlieka vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir padaryta akivaizdi pažanga tos rizikos mažinimui. Įstatymų leidėjas suformulavo formalius ir materialus kriterijus, kuriuos nuteistasis šiai dienai pilnai atitinka. O minėti skundžiamos nutarties teiginiai iš esmės paneigia įstatyme įtvirtintas nuostatas dėl lygtinio paleidimo, vadovaujantis tokia teismo logika, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistąjį, net ir atitinkant visas įstatyme numatytas sąlygas - neįmanomas. Nuteistojo nuomone, teismo teiginiai, kurių net negalima pavadinti argumentais, yra visiškai šabloniški. Aukštesnės instancijos teismui patikrinus Kaišiadorių rūmų nutartis dėl lygtinio paleidimo netaikymo daugelyje išryškėtų atsikartojančios šabloninės frazės pritaikomos bet kuriam atvejui - ,, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo", ,, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama", ,, negalima konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals", ,, daro pažangą ... , ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti" ir pan., tačiau neatsižvelgiama į konkrečiai R. K. asmenį bei į Komisijos argumentus, kuri betarpiškai gali daryti objektyvias išvadas apie lygtinio paleidimo taikymą.
5.5. Apeliantas nurodo, jog atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, apylinkės teismas visapusiškai neįvertino duomenų, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo atveju ir iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad jo pažanga dar nėra pakankama. Tokie pirmosios instancijos teismo motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, kadangi nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo galimybės išeiti į laisvę taikant jam lygtinio paleidimo institutą, galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Pabrėžia, jog nuteistasis daugiau nei 6 metus (iš paskirtų 8 metų laisvės atėmimo bausmės) atlikinėja laisvės atėmimo bausme, todėl negalima sutikti su teismo teiginiu, jog nuteistasis nepatyrė suvaržymų ar neigiamų pasekmių. Taip pat įstatymų leidėjas numato ir sąlygas, kada nuteistasis gali kreiptis dėl paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir būtent tuos elgesio kriterijus, kurie nebuvo aptarti pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje, kas numato kaip pagrindą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos, nuteistasis pilnai atitinka. Jokių kitų elgesio kriterijų įstatymų leidėjas nėra numatęs nuteistiesiems.
5.6. Apelianto manymu, teismas nevertino R. K. darbinės motyvacijos tai, kad atvykęs į laisvės atėmimo vietų įstaigą nuteistasis rodė aukštą motyvaciją užsiimti darbine veikla. Nutarime nenurodyta, kad nuteistasis būtų įgijęs profesinę kvalifikaciją, tačiau atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje sėkmingai baigė suvirintojo specialybę. Remiantis informacija pateikiama oficialiuose šaltiniuose, teisės pažeidėjas paskutiniuoju laikotarpiu iki suėmimo buvo nedirbantis, tačiau apskritai asmuo turi tiek oficialios tiek ir neoficialios darbinės patirties. Nuteistasis R. K. papildomai Kauno apygardos teismui teikia 2023-12-29 UAB (duomenys neskelbtini) pažymą, kurioje pažymėta, kad lygtinio paleidimo atveju R. K. bus suteikta galimybė įsidarbinti UAB (duomenys neskelbtini) vadybininko pareigose (pridedama). Be to, papildomai Kauno apygardos teismui teikiama 2023-12- 29 UAB (duomenys neskelbtini) R. K. charakteristika (pridedama). Apelianto manymu, tai leidžia tik pagrįstai teigti, jog nuteistasis charakterizuojamas nepriekaištingai teigiamai, t. y. visos aplinkybės yra palankios nuteistajam. Apeliantui akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama formaliais ir šabloninio pobūdžio argumentais, kurie neatitinka nuteistojo R. K. asmenybę charakterizuojančių duomenų turinio. Pažymi, kad nuteistasis pilnai atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį kriterijų, t. y. jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis ne tik, kad laikosi, bet ir laikysis įstatymų bei nenusikals.
5.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog R. K. nuo 2023-01 bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, todėl yra suteikta teisė be sargybos ar be palydos laisvai judėti už įstaigos ribų, vykti į darbą už laisvės atėmimo vietų įstaigos teritorijos ribų, naudotis nuosavomis transporto priemonėmis ir mobiliojo ryšio priemonėmis. R. K. darbo dienomis – iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo vyksta į darbovietę UAB (duomenys neskelbtini) ir grįžta atgal į Pravieniškių kalėjimą, savaitgaliais ir poilsio dienomis vyksta į sutuoktinės namus adresu: (duomenys neskelbtini), jokių pažeidimų nenustatyta. R. K. atitinkant BVK 82 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir Komisijai nutarus taikyti lygtinį paleidimą, nuteistasis jau aštuntą kartą teismo prašo taikyti lygtinį paleidimą. Šiuo metu R. K. yra atlikęs daugiau nei 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, gauna pajamas, turi garantuotą darbo ir gyvenamąją vietą pritaikius lygtinį paleidimą. Nagrinėjamu atveju R. K. teigiamu elgesiu įrodė, kad integravosi į visuomenę ir bausmės vykdymą toliau gali prižiūrėti Probacijos tarnyba. Darytina išvada, kad Teismas pateiktą informaciją įvertino selektyviai ir nutartyje apskritai nevertino aplinkybių, kurios nuteistąjį bei jo elgesį leidžia vertinti teigiamai. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pateikiamų motyvų, nutartis grindžiama ne teisiniu nagrinėjamos situacijos vertinimu, o tik deklaratyviais teiginiais ir teismo samprotavimais.
5.8. Nurodoma, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau tekste – EŽTT) jurisprudencijoje yra aiškinama, kad nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę. Nuteistojo teisė į peržiūrą reiškia, kad remiantis susijusia informacija turi būti faktiškai įvertinta, ar yra teisėtas penitencinis pagrindas tolesniam jo įkalinimui, ši peržiūra turi būti atliekama taikant pakankamas procesines garantijas (EŽTT sprendimai bylose Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, L. M. prieš Vengriją, Murray prieš Nyderlandus, Kajkaris prieš Kiprą, Harakchiev ir Tolumov prieš Bulgariją). Nepaisant nurodytų imperatyvių reikalavimų, išplėtotų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teismų praktikoje, skundžiama nutartimi, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, teismas nepateikė išsamių ir įtikinamų motyvų kodėl šiam nuteistajam negali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Aukščiau aptarti skundžiamos nutarties argumentai gali būti prilyginami dirbtinių sąlygų lygtiniam paleidimui netaikyti sukūrimu, o tai priverčia abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu. Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai yra formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis atitinka visus įstatyme keliamus reikalavimus. Juo labiau, kad remiantis aukščiau aptarto BVK 82 str. l d., sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą esminės reikšmės turi aplinkybės, susijusios su nuteistajam nustatyta nusikalstamo elgesio rizika ir jo dedamomis pastangomis šią rizika mažinant. Šiuo atveju būtent nuteistojo elgesio korekcija pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, pastangos tinkamai vykdyti laisvės atėmimo bausmę, teigiama darbinė motyvacija ir pasiryžimas integruotis į visuomenę sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 1S-526-966/2019). Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003.09.24 d. rekomendacija Rec (2003) 22 deklaruoja, kad „lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių reintegraciją suteikiant kaliniui planuojamą remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę“. Ši rekomendacija nustato, kad valstybės, Europos Sąjungos narės, įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis sekančiais principais: 8 principu, jog kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs; 20 principu, nustatančiu, jog lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus.
5.9. Pažymi, kad tiek iš Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos seka, kad laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas, o šiuo atveju esant teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, neįžvelgtina priežasčių toliau taikyti nuteistajam laisvės atėmimą, nes nėra aišku, kokią didesnę naudą tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tai duotų. Mano, jog tokių priežasčių nenurodė ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, jam taikomi suvaržymai, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į laisvės atėmimo vietų įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
5.10. Apeliantas prašo nagrinėjamu atveju pasitikėti Komisijos priimtu nutarimu ir rasti galimybę taikyti lygtinį paleidimą, kadangi, nuteistojo manymu, jis rodo akivaizdžią pažangą ir pastangas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliuojant jį nuo visuomenės. Nurodo, jog Komisija jau ne pirmą kartą tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinio paleidimo institutą. Komisija išnagrinėjo visus duomenis, turinčius reikšmės sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo ir juos tinkamai įvertino. Pažymi, jog priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, nuteistojo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Juo labiau, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai - jis bus prižiūrimas ir nesilaikydamas nustatytu pareigų gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Akcentuoja, kad teisingumo principas reiškia ne tik pakankamai griežtos bausmės skyrimą nuteistajam, tačiau ir teismo siekimą, jog būtų pasiekti bausmės tikslai, o griežtos ir ilgos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas jokiu būdu savaime nereiškia, kad bus pasiekti bausmės tikslai. Apelianto manymu, nuteistajam atitinkant tiek formalųjį, tiek materialųjį BVK numatytus lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, jam yra taikytinas lygtinis paleidimas. Priešingai, negu sprendė l-osios instancijos teismas, Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl apylinkės teismui nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo šio Komisijos nutarimo nepatvirtinti.
6. Atsiliepimų į nuteistojo R. K. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. K. skundas atmetamas.
7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo R. K. skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą R. K. yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos vertino turėdamas išankstinį nusistatymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau pažymėtina, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. K. nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl šiuo atveju norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys nesudaro pagrindo tokiai išvadai.
10. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam R. K. per visą bausmės atlikimo laiką buvo nustatyta nors ir mažėjanti, tačiau vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką. Ir nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau nuteistajam R. K. nustatomi kintamieji (dinaminiai) kriminogeniniai veiksniai, ypač reikšmingi sprendžiant jo paleidimo klausimą: neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ar menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu. Apygardos teismo vertinimu šie nusikalstamą elgesį galintys paskatinti veiksniai net ir įvertinus nuteistojo R. K. aktyvų įsitraukimą į resocializacijos procesą bei daromą tam tikrą pažangą vis dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis R. K. savo elgesį bei nuostatas pakeitė esmingai ir pataisos procesas jam jau yra baigtas.
11. Duomenys esantys byloje patvirtina, kad R. K. asmenybės pokyčiai vyksta teigiama linkme. Nuteistasis bausmę atlieka atvirojo tipo bausmės atlikimo vietoje, dešimt kartų skatintas, turi palaikančius socialinius ryšius, periodiškai vyksta trumpalaikių išvykų už pataisos įstaigos ribų. Problemos, dėl gyvenamosios vietos taip pat neturi. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad nuteistasis taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei aktyviai dalyvauja įvairiose programose ir užimtumo priemonėse, tačiau vien šių teigiamai R. K. charakterizuojančių aplinkybių egzistavimo nepakanka išvadai, kad jis bausmės atlikimo metu iš tiesų pakeitė nuostatas ir savo elgesį koreguoja tik teigiama linkme, todėl teismas spręsdamas klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos įvertina visus duomenis esančius byloje.
12. Bylos duomenimis R. K. du kartus buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, ir nors skatintas dešimt kartų, tačiau matyti, kad išskirtinai teigiama nuteistojo nusikalstamo elgesio dinamika nutrūko 2022 m. gruodžio15 d., tai yra tada, kai nuteistasis buvo skatintas paskutinįjį kartą. Tuo tarpu nors gautos nuobaudos šiuo metu jau nebegalioja, tačiau jos atskleidžia, kad nuteistasis ilgą laiką, nuosekliai teigiamo savo elgesio išlaikyti negeba, nes tarp jam skirtų nuobaudų buvo praėjęs gana ilgas laiko tarpas, tačiau nuteistasis pakartotinai nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių, nors su jomis jau buvo gerai susipažinęs, o tai atskleidžia nihilistinį nuteistojo požiūrį įtaikomus ribojimus bei tai, kad nuteistasis ir nusikalstamas veikas darė neatsitiktinai, o vedinas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pažymėtina, kad nors nuteistasis ir turi patvirtintą darbo vietą lygtinio paleidimo atveju, tačiau jo turimi finansiniai įsipareigojimai bei akivaizdus nenoras juos dengti savarankiškai, įvertinus, kad veikos, už kurių įvykdymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo atliktos iš finansinių paskatų, dabartiniame pataisos procese dar neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis jau yra pasimokęs iš savo ankstesnio patyrimo ir nebelinkęs elgtis nusikalstamai, jau vien ta prasme, kad savanoriškai turimų finansinių įsipareigojimų nedengia. Apsauginiu veiksniu nelaikytina ir tai, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turės pastovią gyvenamąją vietą, kadangi ir būdamas laisvėje nesusidūrė su specifiniais sunkumais, susijusiais su gyvenamąją vieta, tačiau gyvenamosios vietos turėjimas neapsaugojo jo nuo nusikalstamo elgesio raiškos. Ir nors R. K. supranta, kad turėjo elgesio problemų bei jaučia poreikį jas spręsti, tačiau nagrinėjamu atveju pasigendama nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programose susijusiose su smurtiniu elgesiu. Be to galimos nuteistojo impulsyvios reakcijos į aplinkinius dirgiklius, apygardos teismui taip pat suponuoja išvadą, kad pataisos procesas nuteistajam R. K. dar nėra baigtas ir turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus.
13. Ir nors teistumų kiekis bei nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šių aplinkybių egzistavimas sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes ir tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kartu pažymint, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Apylinkės teismas vertindamas aplinkybę, kad R. K. neatliktos bausmės dalis – 1 metai 9 mėnesiai 18 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2023 m. lapkričio 27 d.), įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis R. K. bausmę atlieka pagal kelis nuosprendžius ir jam buvo skirta galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, aukštesniojo teismo vertinimu neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pataisos procesas nuteistajam R. K. dar turėtų būti tęsiamas, tuo tarpu lengvesne likusios bausmės atlikimo forma nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas bei visuomenės interesai.
14. Tuo tarpu nuteistasis savo skunde išskirtinę reikšmę suteikia Komisijos ir su juo dirbančių specialistų sprendimui, visiškai ignoruodamas pirmosios instancijos teismo padarytas priešingas išvadas, kurios apygardos teismo vertinimu atitinka byloje esančius faktinius duomenis. Lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Tokios išvados daromos įvertinus ne tik pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bet visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, todėl apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje įvertinęs nuteistojo praeitį bei neatliktos bausmės santykį, įstatymo nuostatų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymą, nepažeidė. Apylinkės teismas netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vadovavosi Socialinio tyrimo išvada, kurioje duomenys gauti remiantis nuteistojo elgsenos stebėsena bausmės atlikimo metu, asmens byla, interviu/pokalbių metu, savęs vertinimo anketa bei kitais duomenimis, todėl skundžiamą nutartį laikyti analogiška, kaip ir ankstesniais atvejais, kuomet buvo sprendžiamas lygtinio paleidimo klausimas, pagrindo nėra.
15. Apygardos teismas sutinka, kad nuteistasis R. K. siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme bei daro pažangą bausmės atlikimo metu, tačiau šias pastangas būtent ir įvertinto laisvės atėmimo vietų įstaigos personalas leidęs nuteistajam R. K. bausmę atlikti atvirojo tipo sąlygomis bei periodiškai vykti trumpalaikių išvyko už pataisos įstaigos ribų. Tuo tarpu nuteistojo nuostatos, mąstymas ir elgesys apygardos teismui kelią pagrįstų abejonių, kad nuteistasis R. K. būdamas mažiau struktūrizuotoje aplinkoje sugebės laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl vien nuteistojo noras bei skunde dėstomos aplinkybės susijusios su šeimyninėmis aplinkybėmis nesudaro pagrindo nuteistajam R. K. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
16. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias bei rekomenduojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, apygardos teismo vertinimu, yra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas byloje esančių faktinių duomenų įvertinimu, todėl jo naikinti ir tenkinti nuteistojo R. K. skundą nėra pagrindo. Dėl to skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą, paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo R. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.