Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. V. ir M. W. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, išvadą teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kabos komisija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjai V. V. ir M. W. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021‑10‑20 išvadą Nr. A136-2455/21(2.4.1.51-AD21) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjų nepilnamečio sūnaus T. V., gimusio (duomenys neskelbtini), pavardę į „(duomenys neskelbtini)“ bei išduoti naują gimimo įrašą.

2. Pareiškėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus (duomenys neskelbtini), kurio pavardė gimimo įraše buvo įrašyta „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjo M. W. tėvystė pripažinta Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro patvirtintu 2021-07-28 pareiškimu. Pareiškėjai 2021 m. spalio mėnesį pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui prašymą pakeisti sūnaus pavardę iš „(duomenys neskelbtini)“ į originalią tėvo pavardę „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2021‑10‑20 pareiškėjų prašymo netenkino. Pareiškėjai nesutinka su šiuo sprendimu, nes toks atsisakymas pažeidžia pareiškėjų šeimos teises ir teisėtus interesus, šeimos narių teisę turėti vieną bendrą pavardę, yra nepateisinamas ir neproporcionalus valstybės kišimasis į šeimos privatų gyvenimą, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniui, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniui. Pažymėjo, jog pavardės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ nėra tapačios. Tėvo ir sūnaus skirtingos pavardės gali sukelti didelių nepatogumų įvairiose administracinėse ir kitose procedūrose. Draudimas įrašyti pavardę su „w“ raide yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos pareiškėjai gali patirti dėl sulietuvintos sūnaus pavardės. Pritaikytas draudimas įrašyti sūnaus pavardę su „w“ raide yra neproporcionali Lietuvos valstybės priemonė, kuri nėra tinkamas būdas užtikrinti konstitucinį valstybinės kalbos principą.

3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad šioje byloje galima remtis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Nurodė, kad dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo šiai šeimai gali kilti rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra pripažinęs, kad jei skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, asmenų teisėms pagal Europos Sąjungos teisę. Be to, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu ginamų teisių apimtį įeina ir teisė į asmens vardą bei pavardę, kurie yra esminė kiekvieno žmogaus tapatybės dalis, ir, esant tam tikroms aplinkybėms, ši teisė gali būti pažeista. Todėl Teisingumo ministerija pritaria pareiškėjų reikalavimui pakeisti civilinės būklės akto įrašą.

4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais neturėjo galimybės patenkinti pareiškėjų prašymo. Tačiau atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus bei Vilniaus miesto apylinkės teismo praktiką, kol nėra įstatymų leidėjo valios sureguliuoti šiuos klausimus įstatymu, pareiškėjai priversti savo teises ginti teisme. Todėl suinteresuotas asmuo pareiškėjų prašymą prašė spręsti teismo nuožiūra.

5. Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija atsiliepime į pareiškimą prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėjų prašymas rašyti pavardę „(duomenys neskelbtini)“ prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punktą civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 punkte nurodyta: „Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus“. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „w“, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide „v“. Kalbos komisija Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, Nr. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653 (2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

6. Teismo 2021-12-07 nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153, 235 straipsniai). Teismo 2021-12-07 nutarties patvirtintos kopijos byloje dalyvaujantiems asmenims įteiktos tinkamai, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta tiek įteikus jiems 2021-12-07 nutartį, tiek CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Pareiškimas tenkintinas.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja V. V. yra Lietuvos Respublikos pilietė, o pareiškėjas M. W. yra Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės pilietis. (duomenys neskelbtini) pareiškėjams Lietuvoje gimė sūnus (duomenys neskelbtini), kurio gimimo įraše įrašytas vardas ir pavardė „T. V.“. Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, prašydami vaiko gimimo įraše įrašytą vaiko pavardę „(duomenys neskelbtini)“ pakeisti į „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius prašymo dėl vaiko gimimo įraše nurodytos pavardės pakeitimo iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“, t. y. su raide „w“, netenkino, 2021‑10‑20 išvadoje Nr. A136‑2455/21(2.4.1.51-AD21) nurodydamas, kad pagal galiojančius teisės aktus tenkinti pareiškėjų prašymo neturi galimybės.

8. Pareiškėjai V. V. ir M. W. nesutinka su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021‑10‑20 išvada, prašo ją panaikinti, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjų nepilnamečio sūnaus T. V. pavardę į „(duomenys neskelbtini)“ bei išduoti naują gimimo įrašą.

9. Civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-05-28 įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (Taisyklių 1 punktas). Šių Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima. Registruojant vaiko gimimą, tėvams pageidaujant vaiko vardą ir (ar) pavardę rašyti pagal tarimą ir (ar) sugramatinant, turi būti pateiktas vaiko tėvų rašytinis prašymas ištaisyti vaiko vardą ir (ar) pavardę. Taigi, pagal Taisyklių 23 punktą pareiškėjų vaiko T. V. civilinės būklės akto įrašai turi būti sudaryti lietuvių kalba, o lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „w“.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999-10-21 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi, asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-11-06 sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ išaiškino, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba.

11. Tačiau esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą.

12. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija atsiliepime nurodė, kad pateikė Seimui išvadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, NR. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653 (2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 str. pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796, kuriose nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

13. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011-05-12 sprendimas Runevič‑Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09).

14. Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016-06-02 sprendimas Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).

15. Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas, išnagrinėjęs pareiškėjo Leonids Raihmans prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „Leonid Raihman“, 2010‑10‑28 sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje Raihman prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises.

16. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Nurodė, kad vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia (be kita ko), atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007-09-11 sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).

17. Apibendrinant konstatuotina, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde pripažįstamas sudėtine teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalimi ir valstybės kišimasis į jį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašybą, gali būti toleruojamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Teisė į žmogaus privatų ir šeimos gyvenimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, pagal kurio nuostatas žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą. Be to, kaip buvo minėta, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnio pažeidimu gali būti laikomi atvejai, kai dėl valstybės atsisakymo pakeisti asmens valstybės narės piliečio vardą ir pavardę, jis gali patirti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų.

18. Nagrinėjamu atveju, iš esmės tokio pobūdžio nepatogumais pareiškėjai ir grindžia savo pareiškimo reikalavimus. Akivaizdu, kad „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ nėra tapačios pavardės. Skirtingos šeimos narių pavardės gali sukelti nepatogumų, nepalankių pasekmių, pavyzdžiui, įrodinėjant visų šeimos narių tapatybes, teikiamų dokumentų autentiškumą, šeimos giminystės ryšius ir panašiai. Gyventojų registro duomenimis, galiojančiuose Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra užregistruota Lietuvos piliečių, turinčių tiek savo varduose, tiek pavardėse raidę „w“. Taigi, „w“ rašmens naudojimas Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra įmanomas ir įgyvendinamas.

19. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjų vaiko pavardės įrašymas su „w“ raide, t. y. „(duomenys neskelbtini)“, trukdo identifikuoti asmenį, kelia nepatogumų, trukdo visuomenės gerovei, ar dėl to kyla praktinių sunkumų. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo atsiliepime į pareiškimą pareiškėjų prašymui neprieštaravo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pritarė pareiškėjų reikalavimui pakeisti civilinės būklės akto įrašą, o Valstybinė lietuvių kabos komisija, kaip minėta, pateikė Seimui išvadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų, kuriose nurodė, jog atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis.

20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tarptautinių ir nacionalinių teismų praktiką, pareiškėjų pateiktus įrodymus, suinteresuotų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybinės lietuvių kabos komisijos procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, kad yra pagrindas nukrypti nuo šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, nenukrypimas nuo esamo teisinio reglamentavimo ir atsisakymas tenkinti pareiškimą neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas neigiamoms pasekmėms, kurias patirtų pareiškėjai bei jų nepilnametis sūnus, atsisakius tenkinti pareiškimą. Todėl pareiškėjų pareiškimas tenkintinas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021‑10‑20 išvada Nr. A136-2455/21(2.4.1.51-AD21) naikintina, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas pakeisti pareiškėjų nepilnamečio sūnaus T. V. pavardę iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“ bei išduoti naują jo gimimo įrašą.

Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 514 straipsniu, 516 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021‑10‑20 išvadą Nr. A136-2455/21(2.4.1.51-AD21).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjų V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. W., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“ ir išduoti naują gimimo įrašą.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.