Alytaus apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 357–174 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1982 m. birželio 15 d. Kapsuko rajono teismo pagal Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LTSR BK) 90 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

2) 1984 m. rugsėjo 10 d. Kapsuko rajono teismo pagal LTSR BK 225 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

3) 1990 m. kovo 1 d. Marijampolės rajono teismo pagal LTSR BK 118 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 8 metams;

4) 2011 m. gruodžio 16 d. Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams (įsiteisėjo 2012 m. sausio 10 d.);

5) 2012 m. lapkričio 9 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 metams (įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 9 d).

Bausmės pradžia – 2015 m. kovo 25 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 25 d.

Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. Į Alytaus pusiaukelės namus perkeltas 2017 m. gruodžio 15 d.

Komisijos 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. 357–174 atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis yra atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu asmuo vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam S. B. formaliai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog šiuo metu S. B. atlieka 8 metų laisvės atėmimo bausmę už 2 sunkių, smurtinių nusikaltimų padarymą. Praeityje S. B. jau 3 kartus teistas, tarp jų ir už smurtinius nusikaltimus. Pirmąjį nusikaltimą įvykdė būdamas vos 16 metų amžiaus. S. B. praeityje 2 kartus buvo atidėtas bausmės vykdymas. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų jis nepažeidė, kas vertintina teigiamai, tačiau po bausmės atlikimo jis vis įvykdydavo naujus nusikaltimus, negana to, jo daromi nusikaltimai buvo vis sunkesni. Paskutiniai nusikaltimai už kuriuos jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę yra sunkiausi, lyginant su ankstesniais, pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio. Minėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, bei polinkį sistemingai nusikalsti, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį stipriai paveiktų bei padarytų tokią įtaką jo elgesiui, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, juolab, kad ir socialinio tyrimo išvadoje ankstesni teistumai (būdingas nusikaltimų modelis) išlieka vienu iš kriminogeninių veiksnių.

Teismas pabrėžia, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika, bei pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo S. B. nusikalstamo elgesio rizika sudaro 46 balus ir yra vertinama kaip vidutinė. 25 balus sudaro statiniai balai, o 21 balą sudaro dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu dar galėtų sumažinti. Teigiamai vertinama tai, jog nuo pirmojo vertinimo, 2017 m. gruodžio 15 d., kuomet S. B. buvo perkeltas į Alytaus pusiaukelės namus, jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 12 balų. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, jog nuo pirmojo vertinimo praėjo daugiau nei 3 metai, todėl 12 balų sumažėjimas nelaikytinas tokiu žymiu ir akivaizdžiu, jog duotų pakankamo pagrindo manyti, kad S. B. esmingai pakeitė savo elgesį teigiama linkme.

Pažymėtina, jog S. B. mąstymas ir elgesys vis dar išlieka kriminogeniniu veiksniu. Teigiamai vertinama tai, jog nuteistasis savo elgesį analizuoja, smulkmeniškai kalba apie praeities įvykius, suvokia alkoholio vartojimo padarinius, pripažįsta, jog dėl jo vartojimo kildavo problemų, nors pastarojo nusikaltimo kontekste alkoholio įtaką jo elgesiui minimalizuoja. Alkoholio vartojimo problemas patvirtina ir jo nusikaltimai, kadangi daugelis jų įvyko nuteistajam esant neblaiviam. Geba atpažinti ir kitus veiksnius, dariusius įtaką jo nusikalstamumui. Bausmės atlikimo metu turimas problemas sprendė dalyvaudamas elgesio korekcijos programose tiek individualiai, tiek grupėje. Vertybines nuostatas motyvuoja, akcentuoja socialinių ryšių palaikymo svarbą. Stebimas adekvatus požiūris į darbą, Stengiasi vykdyti įsipareigojimus. Apie ateitį mąsto pozityviai, turi realių planų, kuriuos bandys įgyvendinti laisvėje. Tačiau itin neigiamai vertinama tai, jog S. B. elgesyje vis dar stebimas pasikartojantis impulsyvumas, agresijos proveržiai, nors pats nuteistasis pokalbio metu tai ir neigia. Atsižvelgiant į tai, jog S. B. įvykdyti nusikaltimai smurtiniai, padaryti konfliktų metu, išliekantis nemokėjimas valdyti savo neigiamų emocijų išėjus į laisvę gali lemti tai, jog nuteistasis iškilus emociškai įtemptoms situacijoms darys naujus nusikaltimus. Aplinkybė, jog jis šiuos savo neigiamus charakterio bruožus neigia, dar labiau apsunkina padėtį, nes S. B. mąstymas jog jis neturi problemų, savaime užkertą kelią į jų sprendimo būdą. Neigiamai vertinama ir tai, jog S. B. atsakomybę dėl pastarojo nusikaltimo linkęs daugiau perkelti aplinkai, teisinasi, jog tiesiog tampa kitų auka, yra priverstas gintis. Akivaizdu, jog asmuo, neprisiimantis atsakomybės už savo veiksmus, dėl įvykdytų nusikaltimų kaltinantis aplinką ir prisiimantis aukos vaidmenį, negali nuoširdžiai gailėtis dėl savo poelgių ir priimti išvadų, padėsiančių padarytų klaidų ateityje nebekartoti. Neigiamai vertintina ir tai, jog S. B. yra linkęs pasiduoti aplinkos poveikiui, daugiau stebimas veikimas grupėje asmenų, kadangi ši aplinkybė, esant neigiamoje aplinkoje taip pat gali jį pastūmėti daryti naujus nusikaltimus.

S. B. ankstesnius nusikaltimus padarė būdamas jauno amžiaus kartu su draugais. Nuteistojo teigimu jis su netinkamos reputacijos žmonėmis nebendrauja ir ryšių su ankstesniais draugais nepalaiko, laisvą laiką leidžia bendraudamas su artimaisiais, tačiau pažymėtina, jog S. B. šiuo metu atlieka įkalinimo bausmę, jo bendravimo galimybės suvaržytos, o būnant laisvėje būtent laisvalaikio leidimo būdai ir sudarė sąlygas nusikalsti. Todėl negalima garantuoti, jog būnant laisvėje jis tikrai sugebės atsiriboti nuo neigiamos reputacijos asmenų, juolab, kad ir socialinio tyrimo išvadoje gyvenimo stilius ir draugai išlieka kriminogeniniu veiksniu.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis turi labai didelių finansinių įsipareigojimų. Nuteistasis įkalinimo įstaigoje dirba, kiekvieną mėnesį iš jo algos finansiniai įsipareigojimai yra dengiami, tačiau likusios nesumokėtos sumos yra labai didelės – 2 566,99 Eur liko sumokėti ligonių kasai, o 21008,69 Eur nukentėjusiems. Akivaizdu, jog S. B. išėjus į laisvę, turimi dideli finansiniai įsipareigojimai labai apsunkins jo integraciją į visuomenę.

Kiekvienu atveju vertinant situaciją, atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, visų pirma turi savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl visą bausmės atlikimo laiką jis privalo elgtis nepriekaištingai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog S. B. viso bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausmine tvarka, skatintas 5 kartus. Tačiau teismas pažymi, jog ši aplinkybė sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, jog nuteistasis S. B. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam dar negali būti taikomas. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, galima teigti, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis, lyginant ją su jau atlikta bausmės dalimi, yra didelė – daugiau kaip 3 metai 3 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu, teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmes atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.

Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti 2019 m. lapkričio 27 d. Komisijos nutarimą Nr. 357–174 dėl nuteistojo S. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti patvirtinti 2019 m. lapkričio 27 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357–174 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. B..

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.