- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-11
- Bylos Nr.
- eI-2829-244/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00098-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Margarita Stambrauskaitė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
- Advokatai
- Arūnas Petronis
- Kategorijos
- 17.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Margaritos Stambrauskaitės ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl termino pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 1–3), kuriame prašo pratęsti 2014 m. birželio 17 d. privalomo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-90-140617-00016 įvykdymo terminą iki 2019 m. rugsėjo 30 d.
Pareiškėjas paaiškina, kad 2014 m. birželio 17 d. Inspekcija jam surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-90-140617-00013. Akto pagrindu 2014 m. birželio 17 d. buvo priimtas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėjas nurodo, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1-320/2017 privalomo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2018 m. kovo 17 d. Vienas tokio sprendimo motyvų buvo tai, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau–ir LVAT) tuo metu buvo nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo apeliacinį skundą byloje, kurioje vyko ginčas dėl Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. birželio 27 d. bei 2015 m. gruodžio 7 d. priimtų sprendimų, kuriais buvo pakeisti miško, patenkančio į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), miškų valstybės kadastro duomenys. LVAT pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. birželio 27 d. bei 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimai, kuriais pakeisti miško, patenkančio į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenys liko nepakeisti.
Pareiškėjas nurodo, kad siekia kitu būdu įteisinti sandėlį. Pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyrių su prašymu pradėti rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą suformuojant atskirus žemės sklypus. Buvo nuspręstas projektą pradėti rengti, išduoti reikalavimai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Nekilnojamojo turto registre nuo 2015 m. vasario 27 d. buvo įrašytas juridinis faktas, kad yra iškelta byla, susijusi su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis šiuo faktu, Utenos rajono savivaldybės administracija nurodė, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo 2014 m. rugsėjo 24 d. išduotus reikalavimus Nr.121 pripažįsta negaliojančiais. Pasibaigus Utenos rajono apylinkės teismo civilinei bylai Nr. 2-3-228/2016, pareiškėjas kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrą dėl minėto juridinio fakto išregistravimo. Išregistravus juridinį faktą pareiškėjas kreipėsi su pakartotiniu prašymu į Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyrių pradėti rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą. Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr.41FPĮ-130-(l 4.41.124.) nusprendė pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyrius taip pat patvirtino žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 41RE-217-(14.41.36.), o Utenos rajono savivaldybės administracija 2017 m. gruodžio 4 d. išdavė naujus reikalavimus. Prašyme teigiama, kad žemės sklypų pertvarkymo projekto rengimui būtina sudaryti sutartį su reikiamą kvalifikaciją turinčiu projektuotoju, šiuo metu vyksta tokio projektuotojo paieška ir vedamos derybos dėl sutarties sudarymo. Planuojamo žemės sklypų pertvarkymo projekto įgyvendinimas yra vienas iš savavališkos statybos įteisinimo etapų.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 21–26).
Atsiliepime nurodoma, kad 2014 m. gruodžio 15 d. statytojas A. S. kreipėsi į Inspekciją su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą. 2014 m. gruodžio 18 d. Inspekcija priėmė sprendimą Nr. RE-375, kuriuo statytojui A. S. pratęsė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2015 m. kovo 17 d. 2015 m. kovo 17 d. pareiškėjas A. S. Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl termino pratęsimo. 2015 m. birželio 18 d. Panevėžio apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1032-739/2015, kuriuo tenkino pareiškėjo prašymą dėl termino pratęsimo ir nusprendė jį pratęsti aštuoniolikai mėnesių. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 13 d. su prašymu dėl termino pratęsimo kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, kuris 2017 m. sausio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1-320/2017 nutarė pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2018 m. kovo 17 d. Atsiliepime taip pat pažymėta, kad nėra nurodyta, kokiam laikotarpiui teismo gali būti pratęstas terminas privalomiesiems nurodymams įvykdyti šalinant savavališkos statybos padarinius, tačiau šiuo atveju neteisėtos statybos padariniai šalinami jau ilgą laiką, taigi turėtų būti vertinama, ar prašomas terminas yra būtinas pareiškėjo nurodomiems veiksmams atlikti ir nėra per ilgas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimo.
Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui A. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 57–60).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjui 2014 m. birželio 17 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-90-140617-00013, kuriame nustatyta, kad statytojas A. S. be privalomo statybą leidžiančio dokumento (statybos leidimo) pastatė ypatingos kategorijos statinį, sublokuojant arkinį metalinių konstrukcijų (išmatavimai – 18 m × 28 m bei 9 m aukščio) sandėlį su gelžbetoninių konstrukcijų (išmatavimai – 21 m × 30 m bei 5,70 m aukščio) sandėliu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 40–41). Pareiškėjui 2014 m. birželio 17 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. PRN-90-140617-00016, kuriuo nurodyta pareiškėjui iki 2014 m. gruodžio 17 d. nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę (b. l. 38–39). Vėliau privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo tęsiamas, galutinis įvykdymo terminas teismo sprendimu buvo pratęstas iki 2018 m. kovo 17 d.
Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyrių su prašymu pradėti rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą, kurio tikslas esamų žemės ūkio naudmenų atidalijimas iš miškų paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), suformuojant atskirus žemės sklypus. Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyrius 2014 m. liepos 18 d. sprendimu Nr.41L-(14.41.36.)-1633 nusprendė projektą pradėti rengti (b. l. 62).
Utenos rajono savivaldybės administracija 2014 m. rugsėjo 24 d. išdavė reikalavimus Nr. 121 žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti (b. l. 65–66). Juose nurodyta, kad projekto tikslas yra esamų žemės ūkio naudmenų atidalijimas iš miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformuojant atskirus žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės sklypus, bei naujai suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo sujungimas su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
Nekilnojamojo turto registre nuo 2015 m. vasario 27 d. buvo įrašytas juridinis faktas, kad yra iškelta civilinė byla Nr. 2-3-228/2016, susijusi su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis šiuo faktu, Utenos rajono savivaldybės administracija nurodė, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo 2014 m. rugsėjo 24 d. išduotus reikalavimus Nr. 121 pripažįsta negaliojančiais (Utenos rajono savivaldybės administracijos 2015 m. kovo 23 d. raštas Nr.(3.10)1-681). Pasibaigus civilinei bylai Nr. 2-3-228/2016, pareiškėjas kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrą dėl minėto juridinio fakto išregistravimo. Išregistravus juridinį faktą pareiškėjas 2017 m. lapkričio 5 d. kreipėsi su pakartotiniu prašymu į Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyrių pradėti rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą.
Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr.41FPĮ-130-(l 4.41.124.) nusprendė pradėti rengti žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas-pertvarkyti žemės sklypus (atidalinti esamas žemės ūkio naudmenas iš miškų ūkio paskirties žemės sklypo, suformuojant atskirus žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės sklypus, ir naujai suformuotą miškų ūkio paskirties žemės sklypą sujungti su tos pačios paskirties žemės sklypu) (b. l. 7).
Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyrius patvirtino žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 41RE-217-(14.41.36.) (b. l. 5–6), o Utenos rajono savivaldybės administracija 2017 m. gruodžio 4 d. išdavė naujus reikalavimus (b. l. 9–10).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – Įstatymas), kurio 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtina, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
Minėtų įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad, institucijai nurodžius pareiškėjui savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, šis reikalavimas galėjo būti įgyvendintas dviem būdais – arba įvykdžius reikalavimo nurodymus, arba kreipiantis į statybos leidimus išduodantį subjektą dėl statybos leidimo išdavimo ir jį (leidimą) gaunant, t. y. įteisinant savavališką statybą.
Kaip matyti, pareiškėjas aktyviais veiksmai siekia įteisinti savavališką statybą, taigi, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kokių veiksmų pareiškėjas ėmėsi ir kokios priežastys jam sutrukdė įteisinti savavališkas statybas iki šiol. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Utenos rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3-228/2016, susijusi su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurios Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas juridinis faktas, kad yra iškelta byla, susijusi su žemės sklypu. Pasibaigus civilinės bylos nagrinėjimui, pareiškėjas kreipėsi dėl juridinio fakto išregistravimo, prašymas buvo patenkintas. Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyrius 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr.41FPĮ-130-(l 4.41.124.) nusprendė pradėti rengti žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, Utenos rajono savivaldybės administracija 2017 m. gruodžio 4 d. išdavė naujus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Šiuo metu dar privalo būti parengtas žemės sklypų pertvarkymo projektas.
LVAT tokio pobūdžio administracinėse byloje laikosi pozicijos, kad ilgesnio nei įstatyme įtvirtinto termino savavališkos statybos padariniams pašalinti nustatymas priskirtas teismo kompetencijai pagal suinteresuoto asmens kreipimąsi. Įstatymų leidėjas įvardijo ir aplinkybes, kada būtų pagrįstas ilgesnio termino savavališkos statybos padariniams pašalinti nustatymas – tai svarbios priežastys, kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui, nei apibrėžta įstatyme, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos.
Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, procedūros dėl savavališkos statybos įteisinimo užsitęsė dėl objektyvių aplinkybių, o būtent dėl vykusių teisminių procesų, susijusių su žemės sklypais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas stengiasi artimiausiu metu įvykdyti visas būtinas procedūras savavališkai statybai įteisinti. Pareiškėjas pradėtų savavališkos statybos įteisinimo procedūrų dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių neturėjo galimybės užbaigti iki nustatyto termino. Teismas konstatuoja, kad nors procedūros siekiant įteisinti savavališkos statybos padarinius trunka jau pakankamai ilgą laiko tarpą, tačiau pateiktų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad pareiškėjo nurodytos priežastys laikytinos priežastimis, susijusiomis su administracinėmis bei teisminėmis procedūromis, kurių trukmei pareiškėjas negali daryti įtakos, tačiau jis aktyviai siekia atlikti visus būtinus veiksmus savavališkai statybai įteisinti. Pareiškėjo teismui nurodytos priežastys pripažintinos svarbiomis, kad reikalavimo pašalinti savavališkos statybos įvykdymo terminas galėtų būti pratęstas.
Teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas aktyviai siekia įteisinti savavališkas statybas bei į procedūrų, susijusių su savavališkų statybų įteisinimu kompleksiškumą bei trukmę, prašymas tenkintinas ir terminas privalomajam nurodymui Nr. PRN-90-140617-00016 įvykdyti pratęstinas iki 2019 m. rugsėjo 30 d.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. prašymą patenkinti.
Pratęsti 2014 m. birželio 17 d. privalomojo nurodymo Nr. PRN-90-140617-00016 pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2019 m. rugsėjo 30 d.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.