Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-06 · Civilinė byla Nr. 2S-982-577/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-06
Bylos Nr.
2S-982-577/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-39909-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-982-577/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39909-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.5.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės N. Š.-S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės N. Š.-S. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. N., antstolis D. K., antstolis R. V., antstolis I. G., AB SEB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos verslininkų namai“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. pareiškėja antstolė N. Š.-S. skundu dėl antstolio A. N. veiksmų prašė: 1) panaikinti 2018 m. lapkričio 21 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/01626, surašyti naują patvarkymą, atitinkantį Sprendimų vykdymo instrukcijos 17 priede numatytą „Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo“ formą bei turinį; 2) neskirstyti piniginių lėšų išieškotojui UAB „Lita“, kuris išregistruotas; 3) užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0157/16/02047, kurioje skolininkas BUAB „Baltijos verslininkų namai“, išieškotojas UAB „Lita“ (skundžiamas neveikimas); 4) pripažinti, kad nuo 2017 m. kovo 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties gavimo dienos buvo nepagrįstai ir neteisėtai vilkinamas piniginių lėšų paskirstymas; 5) atlikti naują lėšų paskirstymo paskaičiavimą; 6) nedelsiant grąžinti į savo depozitinę sąskaitą nepagrįstai gautas vykdymo išlaidas ir paskirstyti jas kitiems; 7) nedelsiant išspręsti klausimą dėl permokėtų lėšų grąžinimo; 8) skirstant lėšas (atliekant skaičiavimus) atsižvelgti į visus kitus skunde išdėstytus argumentus. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Antstolis 2018 m. lapkričio 21 d. Patvarkymą surašė užbaigtoje vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/01626.

1.2. Skundžiamu patvarkymu antstolis paskirstė pinigines lėšas neegzistuojančiam išieškotojui UAB ,,Lita“ (įmonė likviduota ir išregistruota), vėliau šias lėšas (12 728,38 Eur) nusprendė grąžinti skolininkui BUAB „Baltijos verslininkų namai“, bet neskirstė lėšų kitiems išieškotojams, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nenutraukė vykdomosios bylos Nr. 0157/16/02047 (išieškotoja UAB „Lita“).

1.3. Patvarkymas neatitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytos formos ir turinio; nėra aišku, kaip buvo perskirstytos išlaidos antstolio A. N. bylose (kuriose bylose priskaitytos vykdymo išlaidos (nėra bylų numerių)), nenurodyta, kokios vykdymo išlaidos susidarė jo vykdomose vykdomosiose bylose (100 proc. atlygio ar pan.), o kokios - prisijungusių antstolių vykdomosiose bylose (25 proc.).

1.4. Nuo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarties, kuria antstolis įpareigotas priimti naują patvarkymą, paskirstant pareiškėjos vykdomojoje byloje Nr. 0033/09/00811 likusias neišieškotas vykdymo išlaidas (suma -13 165,64 Eur) proporcingai, iki 2018 m. lapkričio 21 d. antstolis A. N. delsė bei vengė priimti naują patvarkymą, nors ne kartą jam buvo apie tai primenama ir prašomas tai padaryti. CPK 594 straipsnio 2 dalis numato, kad teisėjo nurodymai pašalinti vykdymo proceso pažeidimus antstoliui yra privalomi. Dar 2016 m. rugpjūčio 23 d. antstoliui A. N. antstolis I. G. nusiuntė patvarkymą dėl turtinių teisių arešto, kuriame nurodė, kad areštuoja 24 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų, 720,60 Eur papildomų išlaidų ir 24 Eur atlygio antstoliui, todėl jokia detalizacija A. N. nebuvo reikalinga. Antstolis A. N. nepagrįstai delsė ir daugiau negu pusantrų metų neskirstė jo depozitinėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų, tokiais savo kaltais veiksmais padarydamas žalą tiek pareiškėjai, tiek kitiems išieškotojams, dėl ko skolininkei UAB ,,Baltijos verslininkų namai“ 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla.

1.3. Antstolis pažeidė CPK 512 straipsnį patvarkyme numatydamas trumpesnį piniginių lėšų išmokėjimo terminą, negu antstolio veiksmų apskundimo terminas.

1.4. Antstoliui A. N. yra permokėta 180,66 Eur vykdymo išlaidų, todėl šias gautas lėšas jis nedelsiant turėtų grąžinti atgal į savo depozitinę sąskaitą, o tik vėliau skirstyti.

1.5. Antstolis neteisėtai priskaičiavo sau 10 Eur papildomų vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/01626, kuri jau baigta.

1.6. Antstolis I. G. vykdė pastato griovimą, todėl A. N. nepagrįstai 1,18 Eur paskyrė kaip antstolio I. G. išieškotojui tenkančią skolos dalį.

1.7. Antstolis nėra užbaigęs vykdomosios bylos Nr. 0157/16/02047 (skolininkas BUAB „Baltijos verslininkų namai“, išieškotojas UAB „Lita“), nors skolininkui iškelta bankroto byla (CPK 626 straipsnio l dalies 3 punktas).

1.8. Antstolis A. N. privalėjo dėl permokos grąžinimo informuoti išieškotojus bei nurodyti jiems grąžinti permokėtas lėšas ar kitu būdu išspręsti ir užtikrinti, kad šios lėšos būtų grąžintos į depozitinę sąskaitą. Antstolis nepagrįstai išmokėjo pinigines lėšas pagal 2016 m. rugpjūčio 5 d. bei 2016 m. rugpjūčio 10 d., 2016 m. rugpjūčio 23 d. atliktus paskirstymus, galiojant 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2YT-37180-430/2016 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Žemesnės instancijos teismas

4. Antstolis A. N. 2018 m. gruodžio 12 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Patvarkymas grindžiamas šiais argumentais.

2.1. Skundžiamas patvarkymas užbaigtoje vykdomojoje byloje priimtas, nes antstolis teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-535-614/2017 įpareigotas priimti naują patvarkymą dėl lėšų paskirstymo. Teismas siekė atstatyti status quo ir įpareigojo paskirstyti išieškotas lėšas būtent pagal tas sąlygas, kurios buvo susiklosčiusios lėšas skirstant pardavus turtą, todėl antstolis skundžiamu patvarkymu paskirstė išieškotas lėšas į skaičiavimus įtraukdamas ir UAB „Lita“ reikalavimą ir, kaip numato nutartis, antstolę N. Š., numatant, kad išieškotojui tenkančios lėšos, likvidavus įmonę, yra grąžinamos skolininkui į bankroto administratoriaus nurodytą sąskaitą, kur jos bus perskirstytos bankroto įstatyme nustatyta tvarka.

2.2. Antstolis nenumatė, jog bet kokia lėšų dalis bus pervedama antstolio I. G. išieškotojo naudai; lėšos skiriamos antstolio I. G. 24 Eur antstolio atlygiui, kaip trečios eilės kreditoriaus skolai dengti.

2.3. Antstolis 20 dienų terminą lėšų pervedimui nustatė tam, kad būtų tinkamai išspręstas klausimas dėl kiekvienam iš asmenų tenkančių lėšų dalies. Bent vienam iš suinteresuotų asmenų pateikus prieštaravimus dėl skirstymo antstolis į savo depozitinę sąskaitą nepervedė paskaičiuotos didesnės vykdymo išlaidų dalies.

2.4. Papildomos vykdymo išlaidos (10 Eur) priskaičiuotos ne vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/01626, tačiau byloje, kuri yra vykdoma pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. Teismo įsakymą Nr. eL2-32225-432/2016.

2.5. Klausimas dėl antstolio A. N. lėšų pervedimo gavėjams jau buvo nagrinėtas teisme, t. y. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-915-278/2017 paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartį, ir nurodė, jog antstolis, galiojant 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarčiai Nr. 2YT-37180-430/2016 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtai ir pagrįstai pervedė paskirstytas lėšas visiems kreditoriams, išskyrus lėšas, kurios buvo sulaikytos pagal teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-37180-430/2016.

2.6. Antstolio atlygio skaičiavimo proporcijos įvardintos skundžiamo patvarkymo grafoje „Reikalavimų, nuo kurių skaičiuojamas antstolio atlygis dalis (%)“.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepime prašė nagrinėti pareiškėjos skundą vadovaujantis civilinės bylos medžiaga.

II. Pirmosios instancijos nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi nutraukė civilinės bylos dalį pagal pareiškėjos reikalavimą pripažinti, kad nuo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarties gavimo dienos buvo nepagrįstai ir neteisėtai vilkinamas piniginių lėšų paskirstymas; pareiškėjos antstolės N. Š.-S. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų tenkino iš dalies - panaikino antstolio A. N. 2018 m. lapkričio 21 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/01626, patikslinantį piniginių lėšų paskirstymo patvarkymą, registravimo Nr. S1-3113, įpareigojo antstolį A. N. priimti sprendimą dėl vykdomosios bylos Nr. 0157/16/02047 nutraukimo, likusią skundo dalį atmetė.

7. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CPK 510 straipsnio 1 dalimi, XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Pažymėjo, kad žalos atlyginimo klausimai XXXI skyriuje nustatyta tvarka nėra sprendžiami, todėl šioje byloje nebus vertinami pareiškėjos argumentai, sietini su antstolio A. N. delsimu ir vengimu paskirstyti išieškotas lėšas, su žalos padarymu pareiškėjai ar kitiems asmenims. Teismo nuomone, šie klausimai galėtų būti kitos bylos nagrinėjimo dalykas; reikalavimo pripažinti, kad nuo 2017 m. kovo 29 d. nutarties gavimo dienos buvo nepagrįstai ir neteisėtai vilkinamas piniginių lėšų paskirstymas, tenkinimas jokių realių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukeltų. Dėl šios priežasties nagrinėjamos bylos dalį šio reikalavimo teismas nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme.

8. Teismas sprendė, kad skundžiamas patvarkymas priimtas neteisėtai, nes buvo pažeistas draudimas, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ir –ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Skundžiamas patvarkymas priimtas kuomet jau buvo įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti bankroto bylą skolininkei UAB „Baltijos verslininkų namai“ (įsiteisėjo 2018 m. spalio 4 d.). Tokiu būdu buvo suteikta pirmenybė vieniems šios skolininkės kreditoriams atgauti savo reikalavimus, nesilaikant ĮBĮ nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkino pareiškėjos prašymą panaikinti skundžiamą patvarkymą.

9. Esant situacijai, kuomet išieškotoja UAB „Lita“ išregistruota, o jos teisių perėmėjo nėra, teismo nuomone, antstolis privalėjo vykdomąją bylą Nr. 0157/16/02047 nutraukti CPK 629 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Dėl šios priežasties teismas antstolį A. N. įpareigojo priimti sprendimą dėl vykdomosios bylos Nr. 0157/16/02047 nutraukimo.

10. Nutaręs, kad antstolis, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą skolininkei UAB „Baltijos verslininkų namai“, išieškotų lėšų skirstyti neturėjo teisės, likusius pareiškėjos reikalavimus teismas atmetė.

III. Atskirojo skundo argumentai

11. Pareiškėja antstolė N. Š.-S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties dalį, kuria teismas nusprendė nutraukti civilinės bylos dalį dėl pareiškėjos reikalavimo pripažinti, kad nuo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarties gavimo dienos antstolis A. N. nepagrįstai ir neteisėtai vilkino piniginių lėšų paskirstymą ir išmokėjimą išieškotojams, bei priimti naują sprendimą t.y. pripažinti, kad antstolio A. N. veiksmus neteisėtais t. y. kad antstolis A. N. neteisėtai bei nepagrįstai vilkino piniginių lėšų paskirstymą ir išmokėjimą išieškotojams bei pažeisdamas SVI 86 punktą nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2017m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-535- 614/2017. Taip pat prašo priimti atskirąją nutartį bei apie šiuos antstolio A. N. veiksmus informuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau ir – Teisingumo ministerija) bei Lietuvos antstolių rūmus, kurie kontroliuoja antstolių finansinę veiklą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Žalos atlygimo klausimo pareiškėja nekėlė; ji prašė pripažinti antstolio A. N. veiksmus t. y. jo delsimą skirstyti pinigines lėšas (įskaitant ir pareiškėjos naudai) neteisėtu.

9.2. Būtent vadovaujantis CPK 510 straipsnio 1 dalimi buvo apskųsti antstolio A. N. procesiniai veiksmai t. y. vengimas juos atlikti, vilkinimas, todėl teismas išnagrinėjęs skundą turėtų nuspręsti ar antstolio A. N. veiksmas - nepagrįstas piniginių lėšų paskirstymo vilkinimas nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d., yra teisėtas arba ne. Pasak apeliantės, ypatingoji teisena numato, kad teismas gali pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais.

9.3. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 86 punktą antstolis A. N. privalėjo paskirstyti pinigines lėšas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo 2017 m. kovo 29 d. nutarties priėmimo, tačiau to nedarė 1,5 metų. Teismas turėjo konstatuoti, kad antstolis A. N. pažeidė nustatytas darbo organizavimo bei finansinės veiklos taisykles bei Sprendimų vykdymo instrukciją ir priimdamas atskirąją nutartį informuoti apie tai Teisingumo ministeriją ir Lietuvos antstolių rūmus. Šios institucijos turi teisę organizuoti antstolio neeilinį patikrinimą siekiant išsiaiškinti, ar antstolio finansinės veiklos pažeidimai nėra tęstiniai ir besikartojantys, ar antstolis tinkamai laikosi išieškotų piniginių lėšų išmokėjimo išieškotojams tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė civilinės bylos dalį dėl pareiškėjos reikalavimo pripažinti, kad nuo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarties gavimo dienos antstolis A. N. nepagrįstai ir neteisėtai vilkino piniginių lėšų paskirstymą ir išmokėjimą išieškotojams. Taigi, apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys tik dėl šios nutarties dalies (atskirojo skundo ribose).

12. Nustatyta, kad antstolis A. N. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. eL2-32225-432/2016 dėl 1 552 125,26 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Baltijos verslininkų namai“ išieškotojos UAB „Lita“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0157/16/02047). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi Nr. eB2-4001-565/2018 iškėlė bankroto bylą UAB „Baltijos verslininkų namai“ (nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 4 d.). Taip pat antstolis A. N. vykdo Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 4627, išduotą 2014 m. gruodžio 8 d., kuriuo siūloma priverstinai išieškoti iš UAB „Lita“ skolinio įsipareigojimo sumą 607 724,46 Eur išieškotojo AB banko „Finasta“ naudai, įkaito davėjas UAB „Baltijos verslininkų namai“, išieškojimas nukreiptas į hipoteka įkeistą turtą (vykdomoji byla Nr. 0157/15/01626). 2016 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymu dėl piniginių lėšų paskirstymo pardavus turtą antstolis paskirstė išieškotas lėšas – 740 000 Eur, gautas pardavus UAB ,,Lita“ prievolei įvykdyti įkeistą, UAB ,,Baltijos verslininkų namai“ priklausantį, turtą. 2017 m. kovo 7 d. patvarkymu vykdomoji byla Nr. 0157/15/01626 užbaigta. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-38605-599/2016, iš dalies patenkinęs pareiškėjos antstolės N. Š. skundą panaikino 2016 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymą dėl piniginių lėšų paskirstymo pardavus turtą, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/01626, paliekant patvarkymo dalį dėl piniginių lėšų paskirstymo hipotekos kreditorei AB „Šiaulių bankas“, ir panaikino 2016 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymą dėl piniginių lėšų paskirstymo, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0157/16/01903. Likusią skundo dalį teismas atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartimi Nr. 2S-535-614/2017 minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko iš esmės nepakeistą, papildomai įpareigojo antstolį priimti naują patvarkymą dėl lėšų paskirstymo, paskirstant lėšas proporcingai ir antstolei N. Š., kaip trečios eilės išieškotojai. 2018 m. lapkričio 21 d. antstolis priėmė patvarkymą patikslinantį piniginių lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S1-3113. Antstolė N. Š.-S. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Antstolis A. N. skundo netenkino. Pirmosios instancijos teismas skundą tenkino iš dalies, o civilinės bylos dalį dėl pareiškėjos reikalavimo pripažinti, kad nuo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarties gavimo dienos antstolis A. N. nepagrįstai ir neteisėtai vilkino piniginių lėšų paskirstymą ir išmokėjimą išieškotojams, nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme. Antstolė dėl šios nutarties dalies pateikė atskirąjį skundą. Apeliantės teigimu, ji vadovaudamasi būtent CPK 510 straipsnio 1 dalimi apskundė antstolio procesinius veiksmus – vengimą juos atlikti, vilkinimą, todėl teismas, išnagrinėjęs skundą turėjo nuspręsti, ar antstolio nepagrįstas lėšų paskirstymo vilkinimas nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. yra teisėtas ar ne.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).

14. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Priešingu atveju, teismui priėmus ir išnagrinėjus tokį reikalavimą, asmens teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013).

15. Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas civilinio proceso kodekso V dalies XXXI skyriaus normų. CPK 510 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Pagal CPK 513 straipsnio 1 dalį, bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi, o patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Tokiu būdu skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti vykdymo proceso dalyvių procesines teises.

16. Apeliantės teigimu, jos reikalavimas atitinka CPK 510 straipsnyje numatytą teisių gynybos būdą, tačiau pažymėtina, kad vien antstolio veiksmų neteisėtumo konstatavimas, nesiekiant arba nesant galimybės jų ištaisyti, laikytinas nesukeliančiu teisinių pasekmių. Iš bylos medžiagos bei atskirojo skundo turinio matyti, kad priimdamas byloje skundžiamą patvarkymą antstolis pats nutraukė apeliantės nurodomą neveikimą (paskirstė pinigines lėšas), pareiškėja nesiekė įpareigoti antstolį atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. pašalinti pažeidimą. Nors skundžiamoje nutartyje bylos dalies nutraukimas grindžiamas būtent tuo, kad ginčo reikalavimo tenkinimas pareiškėjai nesukeltų jokių teisinių pasekmių, apeliantė atskirajame skunde šių aplinkybių iš esmės neginčijo. Apeliantė akcentuoja, kad nekėlė žalos atlyginimo klausimo, tačiau nenurodė ir procesinių pasekmių, kurių siekė skundo dėl antstolio veiksmų ginčo reikalavimu, todėl tai, kad teismas akcentavo pareiškėjos argumentus dėl jai padarytos žalos atlyginimo, neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

17. Pareiškėja taip pat nurodo, kad teismas ne tik neturėjo nutraukti bylos nagrinėjimo, tačiau buvo pagrindas, vadovaujantis CPK 299 straipsniu, priimti atskirąją nutartį. Pasak apeliantės, antstolis beveik pusantrų metų nevykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarties, pažeidė SVI 86 punktą, todėl teismas turėjo konstatuoti darbo organizavimo ir finansinės veiklos taisyklių, SVI pažeidimą ir priimdamas atskirąją nutartį informuoti apie tai Teisingumo ministeriją bei Lietuvos antstolių rūmus.

18. Pagal CPK 332 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas šio kodekso 299 straipsnio numatytais atvejais ir tvarka gali priimti atskirąją nutartį. Atskiroji nutartis gali būti priimama, jei teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas (CPK 299 straipsnis). Taigi, įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti, ar konkrečioje byloje yra pagrindas atskirajai nutarčiai priimti, o byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimai tokią nutartį priimti teismui nėra privalomi.

19. Pažymėtina, kad nenagrinėdamas pareiškėjos reikalavimo dėl antstolio neveikimo, teismas nekonstatavo atskirajame skunde nurodyto pažeidimo, nenagrinėjo delsimo priimti skundžiamą patvarkymą priežasčių, todėl, teismo nuomone, pagrindo atskirosios nutarties priėmimui šioje byloje nebuvo.

20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarties daliai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič